Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-06-02 · Civilinė byla Nr. 2A-223-372/2014

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-11-08Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-06-02Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-02
Bylos Nr.
2A-223-372/2014
Teisminio proceso Nr.
2-31-3-00320-2012-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Simonaitienė
Ieškovas
G. K.
Atsakovas
A. V.
Trečiasis asmuo
(duomenys neskelbtini)
Civilinė byla Nr. 2A-223-372/2014Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00320-2012-9Procesinio sprendimo kategorija: 98; 121.21 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 2 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. K. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-7-284/2013 pagal ieškovės G. K. ieškinį atsakovui A. V., trečiasis asmuo – (duomenys neskelbtini) N. D. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.

Teisėja, nagrinėdama civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė G. K. pateiktu ieškiniu prašė jos tėvo P. L. testamentą pripažinti negaliojančiu. Nurodė, kad P. L. testamentas atsakovo A. V. naudai pasirašytas P. L. sergant ir negalint suprasti savo veiksmų esmės.

Atsiliepimas

Atsakovas A.V. savo atsiliepime į ieškinį su ieškovės ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog P. L. testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.

Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) N. D. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad šio testamento surašymo atvejo neatsimena.

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

Pakruojo rajono apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės G. K. 3000,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovui A. V. ir 105,82 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės pajamas. Teismas nustatė, jog byloje nėra įrodymų, kad P. L. teismo sprendimu būtų pripažintas neveiksniu ar jo veiksnumas būtų apribotas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus medicininius dokumentus, liudytojų parodymus, nustatė, jog neturi jokio pakankamo pagrindo manyti, kad ieškovės tėvas testamento sudarymo metu negalėjo suvokti savo veiksmų bei jų valdyti dėl psichikos ligos. Aplinkybė, kad atsakovas A.V. su testatoriumi taip pat kartu išgėrinėdavo, pati savaime neįrodo, kad atsakovas būtų daręs kokį poveikį ar sąmoningai siekė testatoriaus turto, nes, kaip minėta, beveik visi liudytojai patvirtino, jog P. L. išgėrinėdavo ir su kitais asmenimis. Nustatė, kad bylos duomenų visuma nesudaro pagrindo daryti išvados, jog testatoriaus išorinis valios išreiškimas, 2004 m. birželio 2 d. sudarytu testamentu, paliekant visą savo turtą atsakovui A. V., neatitiko jo vidinės valios turinio. Dėl bylinėjimosi išlaidų teismas nurodė, kad byloje duomenų, kad atsakovo A. V. procesinis elgesys buvo netinkamas, nėra. Atsakovo prašymas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų šioje byloje, pateiktas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, jame išdėstytas patirtų išlaidų pagrindimas. Pateikti pinigų priėmimo kvitai. Patirtų išlaidų dydis, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teismo posėdžių skaičių, neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

Apeliaciniu skundu ieškovė G. K. prašo pakeisti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013-11-08 sprendimo dalį, kuria iš ieškovės priteistos išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Prašo sumažinti priteistas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

Teismas neteisingai išsprendė klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų. Ginčas nepasižymi naujumu ir sudėtingumu, nereikalavo daug trunkančio teisinio pasiruošimo ir specialių žinių. Atsižvelgiant į ieškovės turtinę padėtį ir ginčo pobūdį, yra pagrindas iš ieškovės priteistas atsakovo turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti sumažinti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A.V. prašo Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013-11-08 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės visas atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliaciniame skunde nenurodyta, kokios bylos aplinkybės teismo sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų neteisėtumą ir nepagrįstumą. Skunde neteigiama, kad atsakovo patirtos advokato pagalbai išlaidos neatitiko realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijų. Teismas priteisė patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurių dydis kelis kartus mažesnis, nei rekomenduojama priteisti pagal Rekomendacijas. Byla dėl testamento pripažinimo negaliojančiu buvo sudėtinga, tai patvirtina sprendimo 17 lapų turinys, bylos nagrinėjimo laikas, daug posėdžių, skirta psichiatrinė ekspertizė. Apeliantė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos sunkią finansinę padėtį.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

ir teisiniai argumentai

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).

Apeliantė sprendimo iš esmės neskundžia, o tik nesutinka su priteistomis bylinėjimosi išlaidomis, t. y. nesutinka su priteista 3 000 Lt suma už advokato pagalbą apmokėti.

CPK 51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Atsakovui nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teisme atstovavo advokato padėjėja D. R. (1 t.; 40 b. l.).

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Minėto CPK straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teismo teisė nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, įvertinus priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į bylos aplinkybes, nustatęs, kad atsakovo procesinis elgesys yra tinkamas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, priteisė iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka.

Diskrecijos teisė spręsti dėl konkrečios priteistinos išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti sumos yra suteikta bylą nagrinėjančiam teismui, tačiau teismas šią teisę turi įgyvendinti atsižvelgdamas į teisės aktuose įtvirtintus kriterijus. Bylinėjimosi išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas (CPK 98 straipsnio 2 dalis), o taip pat ir į kitus kriterijus, reikšmingus sprendžiant bylinėjimosi išlaidų dydžio klausimą. 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8 punkte nurodyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį rekomenduojama atsižvelgti ne tik į Rekomendacijoje nurodytus maksimalius dydžius, bet ir į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą bei kitas svarbias aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo manymu, atsakovo patirtos 3000 Lt bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro atsiliepimo į ieškinį surašymas ir atstovavimas teisme, yra pagrįstos, būtinos ir neprieštarauja Rekomendacijose nustatytiems advokatų atskirų darbų maksimaliems dydžiams.

Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, kai teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais. Visais atvejais byloje sprendimą priimantis teismas sprendžia, kokios ir kokio dydžio advokato atstovavimo išlaidos turi būti priteisiamos. Maksimalūs dydžiai už advokato teikiamas teisines paslaugas apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindas yra Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – MMA). Nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. MMA sudarė 850 litų (LR Vyriausybės 2012 m. birželio 20 d. nutarimas Nr. 718), o nuo 2013 m. sausio 1 d. MMA siekia 1000 Lt (LR Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1543). Byloje nustatyta, kad atsakovas sumokėjo 1 000 Lt už procesinio dokumento – atsiliepimo į ieškinį paruošimą bei 2 000 Lt už atstovavimą teismo posėdyje (2 t; 17, 18 b. l.). Apeliacinis teismas pažymi, kad Rekomendacijoje už atsiliepimą į ieškinį rekomenduojamas koeficientas 3 MMA (Rekomendacijų 8.2 punktas), o už vieną atstovavimo valandą teisme – 0.15 MMA (Rekomendacijų 8.18 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo atstovė paruošė atsiliepimą į ieškinį, dalyvavo ne viename teismo posėdyje, teismo posėdžiai vyko kitoje vietovėje, negu registruota atstovės darbo vieta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo priteistos 3000 Lt bylinėjimosi išlaidos atitinka Rekomendacijose nustatytus dydžius, išlaidų suma yra protinga, todėl jų mažinti nėra teisinio pagrindo.

Apeliantė savo prašymą dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų sumažinimo grindžia sunkia turtine padėtimi, tačiau apeliantė į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos sunkią finansinę padėtį. Apeliantė teigdama, jog jos turtinė padėtis yra sunki, privalėjo šią aplinkybę įrodyti (LR CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo nuomone, jog neįgaliojo pažymėjimas iš dalies parodo sveikatos būklę ir darbingumo lygį, tačiau neparodo turtinės padėties. Norint nustatyti asmens tikrąją turtinę padėtį, būtina tūrėti duomenis apie jo ir, jei jis susituokęs, apie jo sutuoktinio visų rūšių gaunamas pajamas, taip pat ne tik jo, bet ir jo sutuoktinio vardu registruotus nekilnojamuosius daiktus, transporto priemones bei lėšas, esančias bankuose ar kitose kredito įstaigose. Teismų praktikoje pripažįstama, kad turtinę asmens padėtį atskleidžia nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai, o asmens turtinė padėtis turi būti vertinama analizuojant pateiktų įrodymų visumą bei bylos aplinkybes, rodančias pareiškėjo materialinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 4 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 2-232/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 2-2707/2011). Kadangi apeliantė nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie jos tikrąją turtinę padėtį, teismas neturi galimybės realiai tai įvertinti ir konstatuoti, jog yra pagrindas mažinti pirmos instancijos priteistas bylinėjimosi išlaidas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

Bylinėjimosi išlaidos, atmetus ieškovės skundą, ieškovei neatlyginamos ir nepriteisiamos (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovas nurodo, kad apeliacinėje instancijoje patyrė 1000 Lt bylinėjimosi išlaidas. Minėtas išlaidas atsakovas patyrė mokėdamas advokatui už apeliacinio skundo paruošimą (2 t.; 89 b. l.).Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad yra paruoštas nesudėtingas, mažos apimties atsiliepimas į apeliacinį skundą, kurio paruošimui nebuvo reikalingos didelės atstovo darbo laiko sąnaudos, jame nebuvo keliami nauji teisės klausimai, nereikėjo specialiųjų žinių, iš apeliantės G. K. priteisia atsakovui A. V. 500 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje. (LR CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės G. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas: (duomenys neskelbtini)) atsakovui A. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas: (duomenys neskelbtini)) 500 Lt (penkių šimtų litų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje.

Teisėja Birutė Simonaitienė