Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, deklaruotos gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), šiuo metu laikomas suimtas (duomenys neskelbtini), teistas 2024-10-31 Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, bausmės neatlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 242 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. vengė atlikti paskirtą arešto bausmę, t. y. būdamas Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024-10-31 teismo baudžiamuoju įsakymu Nr. e1-1657-471/2024 nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, kuriuo kam paskirta 20 parų arešto bausmė, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus 2024 m. gruodžio 28 d., būdamas nesuimtas, išvyko iš teismo sprendime nurodytos gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), ir pasislėpė nuo nuosprendį vykdančių pareigūnų, taip vengė atlikti teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą arešto bausmę. Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 242 straipsnyje.

Kaltinamasis A. J. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad baudžiamuoju įsakymu jam buvo paskirta arešto bausmė. Žinojo apie bausmę. Išvyko, nes turėjo gyventi iš motinos 4 mėnesius. (duomenys neskelbtini) įsidarbinti negalėjo, nes buvo atimti pasai, todėl išvyko ieškoti pinigų į (duomenys neskelbtini) pas draugą. Su tyrėja susirašinėjo, bet kai policija pradėjo važinėti pas jo motiną, ji nervavosi, tada parašė tyrėjai, kad nelįstų prie motinos. (duomenys neskelbtini) pavogė telefoną, nebeturėjo kaip parašyti. Kai tyrėja su juo susisiekė, negrįžo, nes norėjo padėti pabaigti draugui darbus. Nežino kodėl nevykdė pareigos prisistatyti. Iš (duomenys neskelbtini) buvo deportuotas, nes pagavo rūkant žolę. Baudžiamąjį įsakymą skundė, su juo sutiko, bet paskui norėjo pakeisti, norėjo baudą susimokėti ar atidirbti viešus darbus. Kvailai pasielgė, gailisi dėl savo poelgio.

Kadangi kaltinamasis A. J. teisiamojo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai, o po kaltinimo pagarsinimo sutiko duoti parodymus tuoj pat, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Proceso dalyviai teisiamojo posėdžio metu taip pat išreiškė sutikimą dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo.

Be kaltinamojo A. J. visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, ištirtais BPK 291 straipsnyje numatyta tvarka.

Apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu A. J. parodė, kad kaltę pripažįsta. Psichikos centre nėra registruotas. Yra turėjęs stiprią avariją, po ko buvo stipriai sužalotas. Dėl jam pareikšto pranešimo apie įtarimą jis savo kaltę pripažįsta pilnai ir nurodo, kad buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką dėl psichotropinių medžiagų laikymo savo tikslams, jam buvo paskirta 20 parų arešto bausmė. Visus dokumentus dėl jam paskirtos arešto bausmės jis buvo gavęs pasirašytinai, jie jam buvo įteikti. Kaip tik gavo nuosprendį, jis, likus 4 dienoms iki termino apskundimo, parašė skundą, kad nesutinka su jam paskirta bausme, tačiau nesulaukęs atsakymo, išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Paaiškina, kad atsibodo jam būti (duomenys neskelbtini), visą laiką iki bausmės skyrimo gyveno pas mamą, adresu (duomenys neskelbtini), mama jį išlaikė. Į (duomenys neskelbtini) jis išvyko šių metų vasario pabaigoje, tikslios dienos nepamena, užsidirbti pinigų, nes reikėjo iš kažko gyventi. Iš pradžių jis bendravo su tyrėja elektroniniais laiškais, tačiau jau būnant (duomenys neskelbtini), bendravimas su pareigūne nutrūko, nes nebeturėjo telefono, su niekuo nebebendravo. Nurodo, kad į (duomenys neskelbtini) jis išvyko be asmens dokumento, kadangi jis yra paimtas policijos pareigūnų. Grįžti į (duomenys neskelbtini) negalėjo, nes neturėjo dokumento. Į (duomenys neskelbtini) jį pargabeno policijos pareigūnai, kadangi yra deportuotas iš (duomenys neskelbtini), į ją negalės grįžti 6 metus, ten atliko bausmę dėl narkotinių medžiagų, jeigu neklysta, ten sėdėjo kalėjime 20 dienų su virš. Dėl savo poelgio jis labai gailisi, tiesiog reikėjo iš kažko gyventi, taip pat žinojo, kad jam reikia atsėdėti 20 parų arešto bausmę, nes būdamas (duomenys neskelbtini) gavo dokumentus, kad jo skundo netenkino, dėl bausmės pakeitimo. Daugiau nieko papildyti neturi. (1 t., b. l. 189-191).

Liudytoja I. R. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad paskutinį kartą A. J. matė 2023-02-16, kai jis su savo mama V. M., gim. (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atvykęs aplankyti jų bendro sūnaus B. Po to karto ji jį užblokavo per visur, nes jis jai buvo pradėjęs rašyti grasinančias žinutes. Ji pati neturi jokių jo kontaktinių duomenų, nes su juo nepalaiko visiškai jokių ryšių, bet mano, kad jo mama viską apie jį žino, nes 2025-02-17 kalbėjo su jo mama telefonu ir ji jai pasakė, kad jis buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini) pas draugą ir ketino išvykti į užsienį, nes nori nuo visko pailsėti, bet ji nežino ar tai tiesa ar ne, taip pat minėjo, kad ji su A. bendrauja per "Messenger" programėlę. Jis prie jų bendro vaiko išlaikymo visiškai neprisideda, nuo 2022 metų iš viso yra pervedęs 320,00 eur., bet ir tai dalimis, taip pat jis nepalaiko jokių ryšių su jų sūnumi. Daugiau neturi ką papasakoti, nes apie A. J. nieko nežino. (1 t., b. l. 50-52)

Liudytojas K. G. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jo pažįstamas A. J. pas jį buvo laikinai apsistojęs iki 2024 metų gruodžio mėnesio. Gruodžio mėnesį, tiksliai datos nepamena, A. J. išvyko į (duomenys neskelbtini) dirbti, kur įsidarbino nežino, kaip nuvyko į (duomenys neskelbtini), nežino, tikslaus adreso, kur gyvena užsienyje, nežino. Jokių jo kontaktų, telefono numerio, elektroninio pašto nežino, su juo nebendrauja. Turi tiktai jo Facebook profilio paskyros pavadinimą "A. A.", tačiau su juo per socialinius tinklus nebendrauja. Kada A. J. grįš jam neminėjo ir nežino. Paskutinį kartą su juo kalbėjo per socialinius tinklus prieš pusantro mėnesio. Jis sakė, kad neturi reikalo grįžti į (duomenys neskelbtini). Jokios naudingos informacijos neturi. (1 t., b. l. 57-60)

Liudytoja V. M. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jai išaiškintos jos teisės ir pareigos, jas suprato, parodymus duos. A. J. yra jos sūnus. Kur šiuo metu yra sūnus A. J. pasakyti negali, nes nežino. Kiek žino, sūnus išvažiavo į (duomenys neskelbtini) šių metų kovo ar vasario 21 dieną, dabar tiksliai kokį mėnesį, nepamena, o kur šiuo metu jis yra, kaip minėjo, nežino. Su sūnumi A. J. paskutinį kartą bendravo telefonu maždaug prieš mėnesį laiko, tikslios datos neatsimena. Sūnus jai skambino iš telefono numerio, kurio nurodyti negali, nes neatsimena. Kaip telefonu sakė A. J., kad jis pasiskolino telefoną ir paskambino jai. Kaip nurodė, kad pats jokio telefono neturi. Ji nežino jokių jo kontaktinių duomenų, nes jis jai jų nesakė. Kiek žino, sūnus A. J. planuoja grįžti į (duomenys neskelbtini) šių metų rugpjūčio mėnesi, tiksliai kada pasakyti negali, nes nežino. Žino, kad sūnus yra paieškomas. Daugiau nieko pasakyti negali. (1 t., b. l. 65-67)

Iš 2025-02-06 tarnybinio pranešimo dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo matyti, kad A. J., gim. (duomenys neskelbtini), vengia atlikti 2024-10-31 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu Nr. e.1-1657-471/2024 paskirtą 20 parų arešto bausmę, paskelbta A. J. paieška, neapklaustas, ieškomas. (1 t., b. l. 8)

Iš 2025-02-03 gauto Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2024-10-31 Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai priėmė baudžiamąjį įsakymą, kuriuo A. J. paskirta 20 parų arešto bausmė. Nuteistasis A. J. neatvyko atlikti arešto bausmės, apie neatvykimo priežastis nepranešė, 2024-12-31 išsiųstas pranešimas kuo skubiau, vėliausiai iki 2025 m. sausio 14 d. atvykti arba elektroniniu paštu: (duomenys neskelbtini) arba telefonu (duomenys neskelbtini) suderinti bausmės atlikimo datą, susisiekęs asmuo susitarė bausmės atlikimui atvykti 2025-01-24, tačiau sutartą datą neatvyko, apie neatvykimo priežastis nepranešė. (1 t., b. l. 21)

BK 242 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam kas būdamas nuteistas arešto ar laisvės atėmimo bausme, tačiau dar nesuimtas vengė atlikti paskirtą bausmę arba būdamas laikinai išleistas iš areštinės ar įkalinimo arba kardomojo kalinimo vietos be svarbios priežasties nustatytu laiku negrįžo.

Šioje baudžiamojoje byloje kaltinimai pareikšti A. J. atlikus vieną iš straipsnyje numatytų alternatyvių veiksmų, tai yra, kad būdamas nuteistas arešto bausme, tačiau dar nesuimtas, vengė atlikti paskirtą bausmę.

Byloje išnagrinėjus įrodymus ir sujungus juos į nuoseklią visumą, nustatyta, jog kaltinimas A. J. pasitvirtino pilna apimtimi. Pats kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad apie priimtą teismo baudžiamąjį įsakymą ir paskirtą bausmę žinojo, tačiau išvyko iš Lietuvos ir pasislėpė nuo pareigūnų.

Visi teismo ištirti įrodymai patvirtina kaltinamojo A. J. kaltę įvykdžius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, o būtent, teismas pripažįsta, kad A. J. būdamas Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024-10-31 teismo baudžiamuoju įsakymu Nr. e1-1657-471/2024 nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, kuriuo kam paskirta 20 parų arešto bausmė, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus 2024 m. gruodžio 28 d., būdamas nesuimtas, išvyko iš teismo sprendime nurodytos gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), ir pasislėpė nuo nuosprendį vykdančių pareigūnų, taip vengė atlikti teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą arešto bausmę. Dėl šių nusikalstamų veiksmų kaltinamasis pripažįstamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 242 straipsnyje, šią veiką kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia, tai yra suvokė, kad vengimas atlikti paskirtą arešto bausmę yra neteisėtas ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę, tačiau vis viena taip elgėsi.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą (BK 11 straipsnis), į jos pavojingumo visuomenei laipsnį, į asmens nusikalstamo veiksmo pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, amžių, šeiminę padėtį bei kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes.

Kaltinamasis A. J. veikdamas tiesiogine tyčia padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad kaltinamasis dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis praeityje teistas, administracine tvarka baustas. Duomenų apie psichiatrinį gydymą, priklausomybių ligas, nėra. Nedirbantis. Teismas akcentuoja ir tai, kad šiuo nuosprendžiu pripažintą nusikaltimą nuteistasis įvykdė ne spontaniškai, tačiau priešingai, apgalvojęs, t. y., apskųsdamas priimtą teismo baudžiamąjį įsakymą, išvykdamas iš (duomenys neskelbtini) į užsienio valstybę, nutraukęs bendravimą su pareigūnais. Visos šios aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį. Be to, kaltinamasis slapstėsi, buvo paskelbta jo paieška, tačiau padarė teisės pažeidimą (duomenys neskelbtini) ir buvo deportuotas į (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu spręsti, kad švelnesne nei BK 242 sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, bausme būtų pasiekti bausmės tikslai nėra pagrindo, kaltinamajam skirtina 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Atsižvelgiant į tai, kad byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, A. J. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, visiškai sudedant, subendrintina su 2024 m. spalio 31 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme.

A. J. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Vadovaujantis BPK 140 straipsniu ir BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo kardomajame kalinime – suėmime išbūtas laikas, nuo 2025 m. rugpjūčio 26 d. Vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Dėl kitų klausimų

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikomas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 1 dalimi, kai kaltinamajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tai imperatyvi įstatymo nuostata. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis buvo suimtas, dėl ko jo teisė į gynybą buvo užtikrinama imperatyviai, duomenų apie nuteistojo turimą turtą byloje nėra, todėl valstybės garantuojama teisinė pagalba, šiuo atveju, kaltinamajam buvo suteikta imperatyviai laikantis BPK nuostatų, dėl ko valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Dėl to, teismas sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo A. J. nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnyje ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis šiuo nuosprendžiu skirtą bausmę, visiškai sudedant subendrinti su 2024 m. spalio 31 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, ir skirti galutinę subendrintą 6 (šešių) mėnesių ir 20 (dvidešimt) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Kaltinamajam taikomą kardomąją priemonę – suėmimą palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio faktinio vykdymo pradžios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaityti kaltinamojo suėmime išbūtą laiką nuo 2025 m. rugpjūčio 26 d.

Nepriteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo A. J..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.