Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Inga Vaišvilienė, sekretoriaujant Violetai Kavaliauskienei, dalyvaujant ieškovei A. T., jos atstovei advokatei Virginijai Budrevičienei, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Elenai Petuškienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. T. ieškinį atsakovui R. K. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose 2018 m. balandžio 11 d. buvo gautas ieškovės A. T. ieškinys dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos nustatymo. Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio sūnaus T. K., gimusio (duomenys neskelbtini)., gyvenamąją vietą kartu su jo motina A. T.; ieškovė įsipareigoja netrukdyti atsakovui bendrauti su vaiku, dalyvauti jo auklėjime, informuojant ieškovę prieš dvi kalendorines dienas apie būsimą bendravimą; priteisti iš atsakovo R. K. išlaikymą nepilnamečiui sūnui T. K. po 190 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pavedant lėšomis uzufrukto teise disponuoti A. T.; priteisti išlaikymo įsiskolinimą po 100,00 Eur už laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. balandžio 1 d., viso: 3200,00 Eur; priteisti Valstybės naudai turėtas išlaidas advokato pagalbai.

Ieškinyje nurodoma, kad šalys kartu gyveno nesusituokę nuo 2010 m. vasaros iki 2013 m. pavasario. Jiems (duomenys neskelbtini) gimė sūnus T. K.. Atsakovas pripažino tėvystę bendru pareiškimu 2014 m. rugpjūčio mėnesį. Atsakovas R. K. nuo vaiko gimimo trejus metus visiškai neteikė išlaikymo vaikui. Nuo 2015 m. teikė išlaikymą nereguliariai: po 30 Eur, po 70 Eur per mėnesį, kartais po 100 Eur. Nepilnametis T. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena su motina A. T.. Nurodoma, kad vaiko poreikiams per mėnesį reikalingos 380,00 Eur lėšos: maistui - 140,00 Eur, drabužiai, avalynė - 50,00 Eur, vaistai, papildai, higienos prekės - 50,00 Eur, lavinimosi priemonės - 30,00 Eur, šventės, renginiai - 35,00 Eur, darželio mokestis - 38,00 Eur per mėnesį. Taip pat mokami komunaliniai mokesčiai: už sunaudotą elektros energiją: apie 20,00 Eur per mėnesį, už komunalinių atliekų surinkimą ir sutvarkymą - 6,40 Eur per mėnesį, už internetą – 13,62 Eur per mėnesį. Kadangi gyvenamajame name vandentiekio nėra, naudojamasi šuliniu. Patalpos šildomos krosnimi. Šildymo sezonui ieškovė moka už malkas - 680,00 Eur. Vaikui tenkanti dalis šildymo sezono metu: 34,50 Eur, kitu metų laiku: 6,60 Eur. Nepilnametis T. K. lanko (duomenys neskelbtini) ikimokyklinio ugdymo grupę. Ieškovė nurodo, kad jos materialinė padėtis yra labai sunki. Ji nedirba, augina mažametę dukrą A. S., gim. (duomenys neskelbtini), jos gaunamos pajamos yra iš Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyriaus gaunama išmoka vaikui: už laikotarpį nuo 2017 m. kovo mėnesio iki 2018 m. balandžio mėnesio buvo išmokėta 748,22 Eur išmokų. A. T. su draugu A. S. ir nepilnamečiais vaikais T. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. S., gim. (duomenys neskelbtini), šiuo metu gyvena ūkininko A. A. namuose adresu (duomenys neskelbtini) pagal panaudą. R. K., anot ieškovės, yra išvykęs į užsienį, sūnumi nesidomi, paskambina labai retai, nereguliariai materialiai paremia. Vaiko T. K. gyvenamąją vietą nustačius su mama, iš atsakovo priteistinas išlaikymas sūnui (el. b. l. 3-5).

Atsiliepimo į pareikštą ieškinį atsakovas nepateikė.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos šioje byloje pateikė išvadą, kurioje nurodoma, kad šiuo metu nepilnamečio T. K. gyvenamosios vietos nustatymas su jo motina A. T. atitinka vaiko teises ir interesus. Ieškovės sūnus lanko (duomenys neskelbtini) ikimokyklinio ugdymo skyrių. Išvadoje nustatyta, kad A. T. su sugyventiniu A. S. ir dviem nepilnamečiais vaikais T. K. ir A. S. gyvena ūkininkui A. A. priklausančiame name. Prie namo yra erdvus kiemas, ūkiniai pastatai, daržas. Namas medinis, vieno aukšto, be patogumų, apšildomas krosnimi. Sūnui T. K. yra skirtas atskiras šviesus, švarus ir tvarkingas kambarys (el. b. l. 39-41).

Teismo posėdžio metu ieškovė A. T. palaikė ieškinio reikalavimus, nes atsakovas R. K. su sūnumi T. K. bendrauja labai retai, paskambina kas 2-3 mėnesius, į Lietuvą grįžta kas 1-1,5 metus. Paskutinį kartą atsakovas su sūnumi buvo susitikęs šių metų sausio mėnesį, svečiavosi pas tėvą tris dienas, po to bendravo 2018 m. birželio mėnesį telefonu. Išlaikymą atsakovas pradėjo teikti sūnui nuo 2015 metų nereguliariai – pavedimus padarydavo kartą į tris mėnesius arba kas mėnesį po 30, 70 Eur arba 100 Eur. Iš viso yra atlikęs pavedimų apytiksliai 600 Eur sumai.

Liudytojas L. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra ūkininkės A. Š. sūnus, ieškovės A. T. sugyventinis dirba pas jo motiną gyvulių šėriku. (duomenys neskelbtini) kaime A. T. šeima gyvena apie 5 metus ūkininkui A. A. priklausančiame name. Patvirtino, kad nei A. T., nei jos sugyventinis A. S. alkoholiu nepiktnaudžiauja, rūpinasi vaikais, name gyvena panaudos sutarties pagrindu, patys susimoka tik už komunalinius mokesčius. L. Š. nurodė, kad T. K. tėvo nėra matęs.

Liudytojas A. S. patvirtino, kad gyvena kartu su A. T., T. K. ir A. S. A. A. priklausančiame name, kuriame iš savo gaunamo atlyginimo susimoka komunalinius mokesčius – už elektrą, internetą, šiukšlių išvežimą bei malkas šildymo sezono metu. Nurodė, kad T. K. su tėvu R. K. bendrauja labai retai, aplinkybės apie atsakovo teikiamą išlaikymą sūnui jam nežinomos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad A. T. ir R. K. kartu gyveno nuo 2010 m. vasaros iki 2013 m. pavasario. Šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus T. K.. R. K. tėvystę pripažino 2014 m. rugpjūčio mėnesį (el. b. l. 10). T. K., gimęs (duomenys neskelbtini), nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. lanko (duomenys neskelbtini) ikimokyklinio ugdymo grupę (el. b. l. 11). Ieškovė neturi jokio jos vardu registruoto nekilnojamojo turto (el. b. l. 14). A. T. šiuo metu nedirba, augina mažametę dukrą A. S., gimusią (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 9-10). Jos pajamas sudaro išmoka vaikui apie 60 Eur per mėnesį, t. y. nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. jai iš viso išmokėta 748,22 Eur (el. b. l. 13). A. T., A. S., T. K. ir A. S. gyvena (duomenys neskelbtini), ūkininkui priklausančiame name panaudos pagrindais (el. b. l. 7-8, 12). Atsakovas savo sūnaus T. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenime nedalyvauja, išlaikymo jam neteikia arba lėšas perveda nereguliariai. Iš A. T. banko sąskaitos išrašo, suformuoto laikotarpyje nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 24 d. matyti, kad R. K. sūnaus išlaikymui pervedė po 130 Eur 5 (penkis) kartus, viso 650 Eur (el. b. l. 56).

Atsakovui R. K. ieškovės nurodytu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), buvo siunčiamos ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas, tačiau procesiniai dokumentai grįžo neįteikti. Iš gyventojų registro informacinės sistemos matyti, kad atsakovas savo gyvenamosios vietos nėra deklaravęs, Sodros informacinėje sistemoje apie atsakovą duomenų nėra. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti ir apie teismo posėdį jis informuotas viešo paskelbimo būdu (el. b. l. 37-38, 43).

Remiantis ieškovės paaiškinimais, atsakovas jau kelerius metus gyvena užsienyje (Airijoje), su atsakovu 2018 m. birželio 25 d. buvo susisiekta telefonu (duomenys neskelbtini), apie ieškovės pareikštą ieškinį ir vykstantį teisminį procesą jam yra žinoma. Pažymėtina, kad 2018 m. birželio 25 d. teismo posėdis buvo atidėtas, išklausius telefonu atsakovo išsakytą pageidavimą dalyvauti bylos nagrinėjime, tačiau atsakovas procesinių dokumentų nepriėmė jokiais jam siunčiamais žinomais adresais, įskaitant jo nurodomą elektroninį paštą. Dėl to apie teismo posėdį jis buvo informuotas viešo paskelbimo būdu (el. b. l. 43-44). Atsakovas byloje pareikštų reikalavimų neginčijo, juos paneigiančių įrodymų teismui nepateikė, su vaiku ryšių jis nepalaiko, išlaikymą teikia nereguliariai. Įvertinus šias aplinkybes, atsižvelgus į tai, kad vaikas nuo gimimo gyvena su ieškove, atsakovas su juo ryšių beveik nepalaiko, o pareiga išlaikyti vaiką yra imperatyvi ir nepaneigiama, byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant, padarius išvadą, kad jo dalyvavimas neturi įtakos sprendimo priėmimui (CPK 246 straipsnio 2 dalis, 378 straipsnis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio sūnaus T. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ja, t. y. vaiko motina A. T.. Atsakovas šio reikalavimo neginčijo, vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su juo neprašė. Byloje nustatyta, kad nepilnametis sūnus gyvena su ieškove nuo gimimo. Šiais mokslo metais jis pradėjo lankyti ikimokyklinio ugdymo grupę. Atsakovas sūnaus gyvenime nedalyvauja, tėvystę pripažino tik 2014 m. rugpjūčio mėnesį. Šiuo metu atsakovo tiksli buvimo vieta nėra žinoma, tačiau iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad jis jau kelerius metus gyvena Airijoje. Išvadą teikianti institucija nurodė, kad nepilnamečio vaiko T. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymas kartu su ieškove atitinka vaiko teises ir teisėtus interesus. Ieškovės šeima nėra įrašyta į šeimos, auginančios vaikus, socialinės rizikos grupę. Taigi byloje nustatytos aplinkybės yra visiškai pakankamos pripažinti, kad šalių sūnaus T. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka vaiko interesus. Atsižvelgiant į išdėstytą, nepilnamečio T. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su motina A. T. (CK 3.3, 3.169, 3.174, 3.178 straipsniai).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos

CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog tėvas ir motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Be to, tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams (Civilinio kodekso 3.156 straipsnio 2 dalis). Įstatymas ir įpareigoja tą iš tėvų, pas kurį gyvena vaikas, nekliudyti antrajam bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime. Ši taisyklė nustatyta taip pat ir dėl vaikų interesų, kurie reikalauja, kad vaikai būtų auklėjami abiejų tėvų (CK 3.165 straipsnis, 3.170 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju ieškovė, su kuria gyvena šalių vaikas, įsipareigojo netrukdyti vaiko tėvui bendrauti su juo, tačiau prašo, kad atsakovas apie būsimą bendravimą informuotų A. T. prieš dvi dienas. Atsakovas dėl bendravimo su vaiku tvarkos savo pozicijos nepareiškė. Šiuo metu šalių sūnus yra mažametis ((duomenys neskelbtini)), lanko ikimokyklinio ugdymo grupę. Dėl to, įvertinus tokio amžiaus vaikų poreikius, dienos rėžimą, ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovą informuoti ieškovę apie planuojamą susitikimą su vaiku ne mažiau kaip prieš dvi kalendorines dienas tenkintinas. Apie planuojamą bendravimą su vaiku R. K. turi pranešti iš anksto vaiko motinai A. T. ne vėliau kaip prieš dvi kalendorines dienas.

Šalys turi teisę bendru rašytiniu sutarimu keisti bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgiant į savo planus bei vaiko interesus.

Be to, pasikeitus aplinkybėms ir kilus tarp šalių ginčui dėl bendravimu su vaiku tvarkos, šalys turi teisę kreiptis su savarankišku ieškiniu į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

Dėl išlaikymo vaikui

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui T. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki jo pilnametystės.

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra konstitucinė pareiga, kuri reiškia nepilnamečių vaikų konstitucinę teisę gauti iš tėvų išlaikymą. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią pareigą, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas.

Materialinį išlaikymą vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, todėl jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis, jei ne - tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinio teismo praktikoje akcentuota, kad kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra įsakmi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamų, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011).

Nagrinėjamoje byloje atsakovas savo pozicijos dėl išlaikymo dydžio teismui nepateikė. Šios aplinkybės nėra kliūtis bylos nagrinėjimui. Siekiant užtikrinti prioritetinę vaiko teisių apsaugą, teismas atsakovo materialinę padėtį nustatė, remdamasis registrų duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Iš nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad atsakovas neturi jokio nekilnojamojo turto. VĮ „Regitra“ išrašas patvirtina, kad atsakovo vardu registruotų transporto priemonių Lietuvos Respublikoje nėra. Sodros duomenimis atsakovas nedirba. Tačiau nustatant atsakovo turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas dėl savo sveikatos būklės ar kitų aplinkybių neturi galimybės dirbti. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus asmuo. Teismas vertina, kad galimybė susirasti savo amžių atitinkantį darbą atsakovui šiuo metu nėra ribota, o sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Teismui nepateikti jokie įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atsakovas dėjo maksimalias pastangas darbui rasti, tačiau dėl objektyvių priežasčių susirasti savo amžių, sveikatos būklę ir profesines galimybes atitinkantį darbą atsakovui nepavyko. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad jis yra išvykęs į užsienį, t. t. jau kelerius metus gyvena ir tikėtinai dirba Airijoje. Teismas priimdamas sprendimą taip pat atsižvelgia į tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie atsakovui nustatytą nedarbingumo lygį. Tokiu atveju, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas atsižvelgia į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo ir jo dydžio, vertinamos vaiko interesų naudai.

Šiuo atveju bylos duomenys patvirtina, kad mažametis šalių vaikas lanko ikimokyklinio ugdymo paruošiamąją grupę mokyklai. Ieškovės materialinė padėtis sunki – moteris nedirba, augina

mažametę dukrą A. S., gim. (duomenys neskelbtini), jos pajamos yra iš Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyriaus gaunama išmoka vaikui apie 60 Eur per mėnesį. Ieškovei sūnų padeda išlaikyti jos sugyventinis A. S.. Teismui pateikti duomenys, kad nepilnamečio T. K. būtiniems poreikiams patenkinti kas mėnesį reikia apie 380 Eur lėšų: maistui – 140,00 Eur, drabužiai, avalynė - 50,00 Eur, vaistai, papildai, higienos prekės - 50,00 Eur, lavinimosi priemonės - 30,00 Eur, šventės, renginiai - 35,00 Eur, darželio mokestis - 38,00 Eur per mėnesį, už elektros energiją: apie 20,00 Eur per mėnesį, už komunalinių atliekų surinkimą ir sutvarkymą - 6,40 Eur per mėnesį, už internetą – 13,62 Eur per mėnesį, šildymo sezonui ieškovė moka už malkas - 680,00 Eur, vaikui tenkanti dalis šildymo sezono metu: 34,50 Eur, kitu metų laiku: 6,60 Eur. Teismo vertinimo šios išlaidos nėra neprotingai didelės, neproporcingos vaiko poreikiams, juolab, kad berniukas yra spartaus augimo laikotarpyje, lanko paruošiamąją ikimokyklinę grupę. Dėl to visos išlaidos teismo vertinimu yra adekvataus, protingo dydžio. Pagal kasacinio teismo praktiką orientacinis abiejų tėvų teiktinas išlaikymo dydis, garantuojantis minimalų, socialiai priimtiną vaiko poreikių patenkinimo lygį, yra vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio, kuris šiuo metu yra 400 eurų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. spalio 11 d. nutarimas Nr. 814). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė prašo mažesnio išlaikymo, įvertinus tai, kad atsakovas pagal savo amžių ir sveikatos būklę turi galimybes dirbti ir uždirbti, juolab, kad šiuo metu gyvena užsienyje (Airijoje), kur darbo rinka ir yra daug platesnė, o minimalus mėnesinis atlyginimas siekia apie 1500 Eur per mėnesį (http://www.finansistas.net/minimalus-atlyginimas.html), teismas neturi pagrindo mažinti prašomo priteisti vaikui išlaikymo dydžio. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas sutinka su ieškovės ir jos atstovės argumentais, kad prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymo dydis nepilnamečiui sūnui po 190 Eur yra būtinas minimaliems vaiko poreikiams užtikrinti, todėl ieškovės prašymas dėl išlaikymo tenkinamas visiškai, pripažįstant, kad tokio dydžio išlaikymas yra racionalus ir adekvatus, atitinkantis vaiko poreikių ir vaiko tėvų turtinės padėties pusiausvyrą.

Atsižvelgiant į išdėstytą, iš atsakovo priteisiamas išlaikymas nepilnamečiui vaikui T. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 190 Eur per mėnesį mokomomis išmokomis nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki jo pilnametystės (CK 3.155, 3.156, 3.159, 3.192, 3.194, 3.196, 3.200 straipsniai).

Vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė (CK 3.185, 3.190 straipsniai). Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Šalims išlieka teisė vėliau kreiptis dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms (CK 3.201 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą po 100,00 Eur už laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. balandžio 1 d., viso: 3200,00 Eur. Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad reikalaujama įsiskolinimo suma už praeitą dviejų metų ir 8 mėnesių laikotarpį yra 100,00 Eur mėnesiui, nes ji yra keletą kartų gavusi iš atsakovo vaiko išlaikymui sumas po 30, 70 ir 100 Eur. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad jis teikė išlaikymą vaikui reguliariai ir didesnį nei nurodė ieškovė. Tačiau iš A. T. banko sąskaitos išrašo, suformuoto laikotarpyje nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 24 d. matyti, kad R. K. sūnaus išlaikymui pervedė po 130 Eur 5 (penkis) kartus, viso 650 Eur (el. b. l. 56).

Atsižvelgiant į išdėstytą, remiantis CK 3.192, 3.200 straipsniais, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas iš dalies, iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas sūnui skaičiuojant po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis už 32 mėnesius iki ieškinio teismui padavimo dienos, t. y. 3200 Eur, iš šios sumos atimant atsakovo pervestus 650 Eur laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 24 d. (CK 6.55 straipsnis), t. y. 2550 Eur, priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina motina A. T..

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vilniaus garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018 m. vasario 9 d. sprendimu ieškovei teikiama antrinė teisinė pagalba (el. b. l. 28-29). Į bylą yra pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018 m. rugsėjo 10 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, jog už ieškovei teiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai priteistina suma yra 315,74 eurų (el. b. l. 66-67). Atsižvelgiant į tai, kad yra visiškai patenkintas ieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo bei 80 procentų išlaikymo įsiskolinimo, šios išlaidos valstybės naudai turi būti priteistos iš atsakovo atitinkamai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis). Kadangi iš trijų reikalavimų du yra patenkinti visiškai, o vienas 80 procentų, laikytina, kad byloje patenkinta 90 procentų reikalavimų, atitinkamai iš atsakovo valstybei priteistina 284 Eur suma. Iš atsakovo į valstybės biudžetą taip pat turi būti priteistas 75 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, 51 Eur žyminis mokestis už reikalavimus dėl išlaikymo (190 Eur x 12 mėn. x 3 proc.) bei 57 Eur (2550 Eur x 3 procentai) žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo, iš viso 183 Eur žyminio mokesčio ir 4,17 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, kurias sudarė procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (el. b. l. 71). Esant šioms aplinkybėms iš atsakovo priteistina 284 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 187 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą (CPK 79, 88, 96, 99 straipsniai, Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Atsakovas R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja su vaiku T. K., gimusiu (duomenys neskelbtini), ne vėliau kaip prieš dvi dienas suderinęs su vaiko motina A. T. bendravimo su vaiku laiką.

Šalys turi teisę bendru rašytiniu sutarimu keisti bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgiant į savo planus bei vaiko interesus.

Priteisti iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui T. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 190 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki jo pilnametystės.

Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui T. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), 2550 Eur (du tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt eurų).

Paskirti vaiko motiną A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko T. K., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 284 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų į valstybės biudžetą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5630.

Priteisti iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 187 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5660.

Sprendimą dalyje dėl periodinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.