Šiaulių apygardos teismo nutarimas

2014-09-04 · Byla Nr. ATP-481-309/2014

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2014-07-17Telšių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutarimas · 2014-09-04Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-09-04
Bylos Nr.
ATP-481-309/2014
Teisminio proceso Nr.
4-12-3-00333-2014-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Zigmas Kavaliauskas
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 47.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 47.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-481-309/2014Teisminio proceso Nr. 4-12-3-00333-2014-6Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2; 47.2; 47.5; 79.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 4 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas,

teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos įgaliotos atstovės apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 17 d. nutarimo, kuriuo nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla dėl I. K., patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 163² straipsnio 2 dalį, nesant šio administracinio teisės pažeidimo sudėties. Daiktai (alkoholiniai gėrimai), paimti 2014 m. balandžio 9 d. Daiktų paėmimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) (reg. (duomenys neskelbtini)), nutarimui įsiteisėjus grąžintini UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnas 2014 m. birželio 12 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) I. K. už tai, kad 2014 m. balandžio 9 d., 12.25 val. operatyvaus patikrinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog alkoholiniai gėrimai (brendis, degtinė, vynas, vermutas) minėtoje parduotuvėje laikomi prekybos bei sandėliavimo vietoje neturint juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų egzemplioriaus. Protokole nurodoma, kad įmonės direktorė I. K., neužtikrindama, kad minėti alkoholio produktai prekybos (sandėliavimo) vietoje būtų laikomi tik su įsigijimą ar atgabenimą patvirtinančiais dokumentais, pažeidė 1995 m. balandžio 18 d. Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 10 punkto reikalavimus, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 197 redakcija) patvirtintų Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais taisyklių 8 punkto bei 1998 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 660 patvirtintų Alkoholio produktų apskaitos taisyklių 27 punkto nuostatas, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 163² straipsnio 2 dalyje.

Šalies argumentai

Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Šiaulių AVMI) įgaliota atstovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 17 d. nutarimą ir priimti I. K. padaryto administracinio teisės pažeidimo atžvilgiu sprendimą pagal ATPK 164 straipsnio 3 dalį.

Skunde nurodo, kad nesutinka su skundžiamu Akmenės rajono apylinkės teismo nutarimu, mano, kad jis yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Pasak atstovės, skundžiamame nutarime Akmenės rajono apylinkės teismas nurodo, jog I. K. nėra tinkamas subjektas administracinei atsakomybei dėl Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatyto pažeidimo padarymo kilti. Anot apylinkės teismo, Alkoholio kontrolės įstatymas yra specialus aktas, reglamentuojantis klausimus, susijusius su ekonominių sankcijų dėl šio įstatymo nuostatų pažeidimo taikymu, numato savarankišką atsakomybę subjektams, kurie verčiasi alkoholinių gėrimų pardavimu, tarp jų - juridiniams asmenims, pagal atitinkamą licenciją savo ūkinėje veikloje besiverčiantiems prekyba šiais gėrimais. Teismas taip pat nurodo, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 33 straipsnio 1 dalis numato, jog fiziniams asmenims už šio įstatymo pažeidimus taikoma įstatymų nustatyta administracinė atsakomybė, tačiau šio įstatymo 34 straipsnis nustato išimtis, kuomet už šio įstatymo pažeidimus atsakomybė kylą ne fiziniams, o juridiniams asmenims. Būtent, Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 3 dalis numato, kad už šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 10 punkte nustatytų reikalavimų nesilaikymą yra baudžiamos įmonės bauda nuo 500 Lt iki 2000 Lt. Mano, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino Alkoholio kontrolės įstatymo normas, minėto įstatymo 34 straipsnio nuostatas laikydamas išimtimis, numatančiomis, kuomet už minėto įstatymo pažeidimus atsakomybė kyla išskirtinai tik juridiniams asmenims. Priešingai nei skundžiamame nutarime nurodė apylinkės teismas, mano, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnis tiesiog specifikuoja baudų dydžius už skirtingų šio įstatymo straipsnių pažeidimus, o ne nustato išimtai juridinio asmens administracinės atsakomybės kilimo atvejus.

Pažymi, kad, tiek vadovaujantis teismų praktika, tiek įstatyminėmis normomis, už alkoholinių prekių laikymą, neturint prekybos (sandėliavimo) vietoje juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų, baudžiami tiek juridinis asmuo, tiek fizinis asmuo - direktorius, kurio atsakomybė yra užtikrinti, kad alkoholiniai produktai prekybos vietoje būtų laikomi tik su jų įsigijimą ar gabenimą patvirtinančiais dokumentais. Dėl šių priežasčių atstovės nuomone, apylinkės teismas be pagrindo nutraukė administracinę bylą I. K. atžvilgiu.

Nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gruodžio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N62-2442/2011 nurodė, jog ATPK 163² straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už akcizais apmokestinamų prekių laikymą, gabenimą, naudojimą ar realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką, prekybą tokiomis prekėmis be banderolių ar kitų specialių ženklų arba su seno pavyzdžio banderolėmis <...> t.y. ši nuostata yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. Anot Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, pažeidimas, susijęs su mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais taisyklių pažeidimu, neužtraukia atsakomybės pagal ATPK 163² straipsnio nuostatas, tačiau galbūt atitinka kitą ATPK straipsnį (pvz., ATPK 164 straipsnį „Prekybos alkoholiniais gėrimasi taisyklių pažeidimas" ar pan.).

Žemesnės instancijos teismas

Atstovės teigimu, iš byloje esančių įrodymų visumos matyti, jog I. K., neužtikrindama, kad jos vadovaujamai įmonei - UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), prekybos (sandėliavimo) vietoje būtų laikomi akcizais apmokestinamų prekių - brendžio, degtinės, vyno, vermuto - juridinę galią turintys privalomi tų produktų įsigijimo ar gabenimą patvirtinančių dokumentų egzemplioriai, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-20 nutarimu Nr. 618 (2014-02-26 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 197 patvirtinta redakcija) patvirtintų Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse taisyklių 8 punkto reikalavimą, kuris skelbia, kad draudžiama parduoti, laikyti prekybos salėse, administracinėse ir pagalbinėse patalpose, sandėliuose, eksponuoti, taip pat gabenti alkoholinius gėrimus, nurodytus Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1-8, 10, 12 punktuose, 2 dalies 1-8, 10 punktuose. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodyta, kad juridiniams asmenims ir užsienio juridinių asmenų filialams bei atstovybėms laikyti, gabenti Lietuvos Respublikoje draudžiama alkoholio produktus, neturint prekybos (sandėliavimo) vietoje ir (ar) jų gabenimo metu juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų egzemplioriaus. Todėl vadovaujantis minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, darytina išvada, kad I. K. padarytas administracinis teisės pažeidimas kvalifikuotinas pagal ATPK 164 straipsnio 3 dalį.

Atsiliepimas

Administracinėn atsakomybėn traukiama I. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 17 d. nutarimą ir Šiaulių AVMI skundo netenkinti.

Nurodo, kad Šiaulių AVMI skundu visiškai nesutinka ir mano, kad jis yra nepagrįstas ir turi būti atmestas, o Akmenės rajono apylinkės teismo nutarimas turi būti paliktas galioti. Savo skunde apeliantas iš esmės sutinka, kad ji, kaip fizinis asmuo yra ne subjektas tos veikos (ATPK 1632 straipsnio 2 dalyje), kurios kvalifikacija nurodyta 2014 m. birželio 12 d. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini), bet savo poziciją bando keisti ir pareiškė, kad ji galėtų būti subjektu veikos, numatytos ATPK 164 straipsnio 3 dalyje. Mano, kad taip apeliantas pradėjo keisti savo poziciją todėl, kad bet kokiu būdu pritaikytų jai administracinę atsakomybę, tačiau tai I. K. nuomone prieštarauja sąžiningumo principui.

Pasak I. K., kaip rodo teismų praktika ir atsižvelgiant į ATPK 164 straipsnio 3 dalies dispozicijos konstrukciją, subjektu tos teisės normos gali būti tiktai asmuo (darbuotojas), kuris betarpiškai prekiauja alkoholiniais gėrimais, t. y. pardavėjas, kuris „stovi“ už prekystalio, o ne bet koks prekybos įmonės darbuotojas (pvz.: valytojas, prekybos salės darbuotojas, direktorius ir pan.). Pabrėžia, kad tie dokumentai, kurių nebuvimu bendrovės parduotuvėje, ji yra kaltinama, iš tikro buvo prekybos vietoje. Patikrinimo metu pardavėja buvo skubinama atrasti dokumentus, todėl per inspektorių duotą laiką ji nesuspėjo ir nesugebėjo jų atrasti ir pateikti. Kai ji apie tai sužinojo, juos pristatė Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-20 nutarimu Nr. 618 (2014-02-26 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 197 patvirtinta redakcija) patvirtintų Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse taisyklių 8.9 punkte nurodyta, kad draudžiama parduoti, laikyti prekybos salėse, administracinėse ir pagalbinėse patalpose, sandėliuose, eksponuoti, taip pat gabenti alkoholinius gėrimus, nurodytus Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1-8, 10, 12 punktuose, 2 dalies 1-8, 10 punktuose. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodyta, kad juridiniams asmenims ir užsienio juridinių asmenų filialams bei atstovybėms laikyti, gabenti Lietuvos Respublikoje draudžiama alkoholio produktus, neturint prekybos (sandėliavimo) vietoje ir (ar) jų gabenimo metu juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų egzemplioriaus. Šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad fiziniams asmenims už šio Įstatymo pažeidimus taikoma įstatymų nustatyta administracinė atsakomybė. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 7, 8, 12 dalis bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais. Remdamasis šių teisės normų visumos analize, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog už administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyto pažeidimo padarymą atsakomybėn turėtų būti traukiamas juridinis asmuo, yra nepagrįsta. Kaip jau minėta, bendrovės vadovas yra atsakingas už kasdienės įmonės veiklos organizavimą, todėl būtent įmonės vadovas arba jo įgaliotas asmuo turi užtikrinti, kad įmonės dokumentacija būtų tvarkoma ir laikoma teisės aktuose nustatyta tvarka. Niekuo nepagrįsti argumentai, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytos nuorodos į Alkoholio kontrolės įstatymo normos nurodo juridinio asmens atsakomybę, kadangi kaip jau minėta fiziniams asmenims už šio Įstatymo pažeidimus taikoma įstatymų nustatyta administracinė atsakomybė.

Pirmosios instancijos teismas savo išvadas grindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo precedento esmę sudaro stare decisis principas, grindžiamas teismo sprendimo autoritetu: visas tapačias vėlesnes bylas būtina spręsti taip, kaip išspręsta byla, kurioje suformuluotas teismo precedentas – auctoritas rerum similiter judicatarum. Precedentinis teisės aiškinimo metodas reiškia, kad aiškintis tikrąją teisės normos prasmę panaudojami teismo sprendimai, kur jau pateiktas tos pačios teisės normos aiškinimas. Precedentu privalu vadovautis tik tokioje byloje, kuri iš esmės panaši į ankstesnę, t. y. į tą, kurioje išaiškinta ta pati teisės norma, taikoma panašioms faktinėms aplinkybėms. Kitaip tariant, panašia pripažintina byla, kurioje teismo sprendimo ratio decidendi sutampa su nagrinėjamos bylos ratio – faktinėmis bylos aplinkybėmis, kurioms taikyta teisės norma nurodant jos išaiškinimo ir taikymo argumentus (lot. ratio – pagrindas, priežastis, motyvas) (kasacinė byla 2K-7-76/2012). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nurodytose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse išdėstytos aplinkybės, iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių, todėl jomis remtis nėra pagrindo.

ATPK 163² straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad akcizais apmokestinamų prekių laikymas, gabenimas, naudojimas ar realizavimas pažeidžiant nustatytą tvarką, prekyba tokiomis prekėmis be banderolių ar kitų specialių ženklų arba su seno pavyzdžio banderolėmis, kai neteisėtai laikomų, gabenamų, naudotų ar realizuotų prekių vertė yra iki dviejų minimalių gyvenimo lygių (MGL), užtraukia baudą nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų su šių prekių konfiskavimu. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio pirmojoje dalyje numatyti veiksmai, kai neteisėtai laikomų, gabenamų, naudotų ar realizuotų prekių vertė yra nuo dviejų iki dešimties minimalių gyvenimo lygių (MGL), užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių litų su šių prekių konfiskavimu.

ATPK 164 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad prekybos ir viešojo maitinimo įmonių darbuotojų padarytas kitų prekybos alkoholiniais gėrimais (įskaitant alų) taisyklių pažeidimas, užtraukia baudą nuo penkiasdešimties iki vieno šimto litų su alkoholinių gėrimų (įskaitant alų) konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Šiuo atveju kyla normų konkurencija ir akivaizdu, kad ATPK 163² straipsnyje yra įtvirtinta bendroji, o ATPK 164 straipsnyje numatyta specialioji atsakomybė už alkoholinių gėrimų laikymo, gabenimo, naudojimo, realizavimo taisyklių pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, kad pažeidimas padarytas UAB „(duomenys neskelbtini)“, turinčioje licenciją ir vykdančioje prekybą alkoholiniais gėrimais, vadovaujantis teisės normų konkurencijos įveikimo taisykle, kad kai santykį reglamentuoja bendroji ir specialioji norma, taikoma specialioji norma, daroma išvada, kad šiuo atveju institucija surašydama administracinio teisės pažeidimo protokolą nepagrįstai kvalifikavo I. K. administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 163² straipsnio 2 dalį, todėl I. K. administracinis teisės pažeidimas perkvalifikuotinas iš ATPK 163² straipsnio 2 dalies į ATPK 164 straipsnio 3 dalį. Teismo vertinimu, administracinio teisės pažeidimo protokolas teisėtai ir pagrįstai surašytas bendrovės direktorei, kadangi būtent bendrovės vadovas atsako už įmonės veiklos organizavimą. Be to iš bylos duomenų matyti, kad pardavėja L. P. ėmėsi priemonių, kad būtų pateikti reikalingi dokumentai, tačiau jų nerado. Nesutiktina su I. K. atsiliepime išdėstytais argumentais, kad apeliantas keisdamas poziciją dėl jos pažeidimo perkvalifikavimo siekia bet kokiu būdu ją patraukti administracinėn atsakomybė. Teismas pažymi, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas gali perkvalifikuoti administracinio teisės pažeidimą, jeigu tai atitinka protokole nurodytų teisės aktų pažeidimus ir tai nesunkina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėties, ir tai nelaikytina sąžiningumo principo pažeidimu.

Teismas išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus duomenis, juos patikrinęs įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu konstatuoja, kad I. K. kaltę padarius ATPK 164 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą patvirtina: administracinio teisės pažeidimo protokole, Operatyvaus patikrinimo pažymoje, L. P. paaiškinime, daiktų paėmimo protokole, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojų S. P., I. V., S. Š., L. P., I. M., administracinėn atsakomybėn traukiamos I. K. duoti parodymai. Šių įrodymų visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad I. K. 2014 m. balandžio 9 d., 12.25 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje (duomenys neskelbtini), būdama įmonės direktore, neužtikrino, kad alkoholio produktai prekybos (sandėliavimo) vietoje būtų laikomi tik su įsigijimą ar atgabenimą patvirtinančiais dokumentais, ir tuo pažeidė 1995 m. balandžio 18 d. Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 10 punkto reikalavimus, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 197 redakcija) patvirtintų Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais taisyklių 8 punkto bei 1998 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 660 patvirtintų Alkoholio produktų apskaitos taisyklių 27 punkto nuostatas, ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 164 straipsnio 3 dalyje.

Dėl pirmiau išdėstytų priežasčių visumos, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, nepagrįstai padarė išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas netinkamam subjektui ir dėl to nepagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą I. K. atžvilgiu, dėl šios priežasties Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 17 d. nutarimas naikintinas ir priimtinas naujas nutarimas.

Apeliacinės instancijos teismas I. K. skirdamas nuobaudą pagal ATPK 164 straipsnio 3 dalį atsižvelgia į tai, kad nėra jos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, taip pat įvertina, kad laikytas nedidelis kiekis alkoholinių gėrimų be jų įsigijimą ar gabenimą patvirtinančių dokumentų, pažeidėjos asmenybę, kad anksčiau nebausta už administracinius teisės pažeidimus, kad vėliau pateikė alkoholinius gėrimus patvirtinančius dokumentus, ir daro išvadą, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti tikslai bus pasiekti I. K. paskyrus ATPK 164 straipsnio 3 dalies sankcijos vidurkį atitinkančią administracinę nuobaudą – 75 Lt dydžio baudą be alkoholinių gėrimų konfiskavimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 17 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – I. K. padarytą administracinį teisės pažeidimą perkvalifikuoti iš ATPK 163² straipsnio 1 dalies į ATPK 164 straipsnio 3 dalį ir pagal ATPK 164 straipsnio 3 dalį I. K. nubausti 75 (septyniasdešimtpenkių) Lt bauda be alkoholinių gėrimų konfiskavimo.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Zigmas Kavaliauskas