Kauno apygardos teismo nutartis

2016-03-18 · Civilinė byla Nr. 2S-635-324/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-03-18
Bylos Nr.
2S-635-324/2016
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-05615-2015-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Gudynienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Arvi cukrus“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Darnilda“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-635-324/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05615-2015-0Procesinio sprendimo kategorijos:3.1.18.1; 3.3.2.4. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Arvi cukrus“ atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6455-570/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Darnilda“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Arvi cukrus“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo 1044,58 Eur skolos, 276,17 Eur palūkanų, 8,3 proc. metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

Pareikštų reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovei priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovei ar esančių pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, areštą. Nurodė, jog atsakovė ilgą laiką piktybiškai neatsiskaito su ieškove, nereaguoja į jai siunčiamas pretenzijas, kyla abejonių dėl atsakovės galimybių sumokėti skolą, todėl, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 21 d. nutartimi ieškovės prašymą patenkino – areštavo atsakovei UAB „Arvi cukrus“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ne didesne kaip 1320,75 Eur suma, o jo nesant ar esant nepakankamai nurodė areštuoti atsakovės pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis ne didesne kaip 1320,75 Eur suma, leidžiant atsakovei iš areštuotų lėšų mokėti žalos atlyginimą (jei tokių reikalavimų yra), darbo užmokestį ir kitas su darbo teisiniais santykiais susijusias išmokas savo darbuotojams, mokėti valstybei mokesčius, socialinio draudimo įmokas, atsiskaityti su ieškove. Teismas nustatė, kad tarp šalių kilęs turtinis ginčas, ieškinio suma pakankamai didelė, duomenų apie atsakovės turtinę padėtį nėra, todėl sprendė, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskirajame skunde atsakovė prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovės turtinę padėtį ir padarė nepagrįstą išvadą, jog būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones sąlygoja didelė reikalavimo suma. Vertinant reikalavimo sumos dydį būtina atsižvelgti į konkretaus skolininko finansines galimybes, t. y., ar konkrečiam skolininkui ieškinio reikalavimo suma yra didelė, ar ne. Nagrinėjamoje byloje atsakovė yra juridinis asmuo, todėl prašoma priteisti suma nelaikytina ženklia.

Atsakovė vykdo ūkinę komercinę veiklą – užsiima cukraus, melasos gamyba bei prekyba. Atsakovė yra didelė stabiliai dirbanti bendrovė, pajėgi įvykdyti galimai kreditoriui palankų teismo sprendimą. Pareikšto ieškinio suma nėra didelė, atsakovės turto vertė 2015 m. rugsėjo 30 d. balanso duomenimis yra 34,908,695,00 Eur.

Iki byloje bus priimtas galutinis sprendimas, dėl pritaikyto piniginių lėšų arešto atsakovė negalės atlikti jos veiklai vykdyti būtinų mokėjimų ir vykdyti prievolių – atsiskaityti su tiekėjais, tinkamai vykdyti savo prievoles kreditoriams ir klientams, atsiskaitant už suteiktas paslaugas. Be to, draudimas atsiskaityti su klientais gali būti susijęs su papildomais finansiniais įsipareigojimais – pareiga už pavėluotą atsiskaitymą mokėti delspinigius bei netesybas. Ribojant atsiskaitymus su tiekėjais, atsakovė realiai patirs didelius nuostolius, nes paslaugas (prekes) suteikę tiekėjai įgytų teisę nutraukti sutartis prieš terminą ir pradėti skolų išieškojimą teisminiu keliu ar net inicijuoti atsakovės bankroto procedūrą. Dėl pritaikyto arešto ji patirs didelių finansinių sunkumų, gali būti privesta prie bankroto. Palikus galioti laikinąsias apsaugos priemones, atsakovė netenka galimybės pareikšti ieškinių savo skolininkams, negali pilnai naudotis savo procesinėmis teisėmis, apskundžiant šio teismo nutartis ir sprendimus, kadangi kiekvienas iš jų yra apmokestinamas žyminiu mokesčiu.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo nutarties nekeisti. Nurodo, kad atsakovė nurodė 2015 m. rugsėjo 30 d. balansinio turto vertę (34 908 695 Eur), tačiau nepateikė duomenų, kokio dydžio yra įsipareigojimai kreditoriams. Dėl to negalima spręsti apie realią atsakovės galimybę atsiskaityti su ieškove. Neaišku, kokia yra šiandieninė turtinė bei balansinė atsakovės padėtis. Nuo pateiktų duomenų praėjo apie 100 dienų, o tai šiandieninėje ekonominėje veikloje yra reikšminga. Piniginių lėšų areštas atsakovei netaikytas, atsakovė nepateikė priešingų įrodymų, todėl nesuprantami jos motyvai skunde dėl piniginių lėšų arešto. Sprendžiant iš antstolio pateiktų dokumentų, areštuotas tik atsakovei priklausantis pastatas, tačiau tai netrukdo atsakovei juo naudotis juo bei vykdyti veiklą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, areštuojant pareiškimo sumos dydžio skolininkės turto ir piniginių lėšų dalį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Teismas, taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Pagal teismų praktiką didelė ieškinio suma preziumuoja reikalingumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Swedbank lizingas“ v. A. V., bylos Nr. 2-1028/2012, 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Magdelenas“, UAB „Galinta ir partneriai“ v. UAB „Borkas“, UAB „Davgena“, D. B. , D. B. , UAB „Tigro šuolis“, bylos Nr. 2-971/2012, 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Informacijos saugumo agentūra“ v. UAB „Ikolta“, bylos Nr. 2-882/2012). Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti.

Apeliantė, remdamasi rungimosi principu, turi teisę pateikti įrodymus, kad pareikšto reikalavimo suma jos atžvilgiu pagal turimo turto vertę, pajamas ar įsipareigojimus nėra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „DNB lizingas“ v. UAB „T. P.“, „T. P. SA“, byloje Nr. 2-594/2012 dėl skolos priteisimo). Apeliantė apeliacinės instancijos teismui galėjo pateikti įrodymus, šią aplinkybę patvirtinančius, ir tokiu būdu paneigti objektyvios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą (CPK 178 straipsnis). Kartu su atskiruoju skundu apeliantė pateikė 2015 m. gruodžio 15 d. pažymos apie UAB „Arvi cukrus“ turto vertę kopiją, kurioje nurodyta, kad UAB „Arvi cukrus“ 2015 m. rugsėjo 30 d. balanse apskaityta 34 908 695 Eur vertės turto. Sutiktina su ieškove, kad atsakovė nepateikė duomenų, kokio dydžio yra įsipareigojimai kreditoriams, todėl negalima spręsti apie realią atsakovės galimybę atsiskaityti su ieškovu, be to, nėra aišku, kokia yra turtinė bei balansinė atsakovės padėtis apeliacijos metu.

Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovės turtinę padėtį ir padarė nepagrįstą išvadą, jog būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones sąlygoja didelė reikalavimo suma. Atsakovė pažymi, jog, vertinant reikalavimo sumos dydį, būtina atsižvelgti į konkretaus skolininko finansines galimybes, t. y. ar konkrečiam skolininkui, šiuo atveju- juridiniam asmeniui, ieškinio reikalavimo suma yra didelė, ar ne. Nagrinėjamoje byloje atsakovė yra juridinis asmuo, todėl prašoma priteisti suma nelaikytina ženklia.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovės turtinę padėtį ir padarė nepagrįstą išvadą, jog būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones sąlygoja didelė reikalavimo suma. Skolos buvimo fakto apeliantė neneigia. Nors ji teigia, kad pareikšto reikalavimo suma įmonei nėra didelė, iš Lietuvos teismų informacinės LITEKO duomenų matyti, jog atsakovei yra iškeltos turtinio pobūdžio civilinės bylos, dalis jų nagrinėjamos, dalis yra baigtos taikos sutartimi, dalis – teismo įsakymu, be to, iš viešai prieinamų duomenų nustatyta, kad apeliantė yra skolinga 131 691,55 Eur VSDFV biudžetui, 165 598,27 Eur VMI prie LR FM, tuo tarpu, VĮ Registrų centro duomenimis, paskutinė finansinė atskaitomybė pateikta tik už 2013 metus (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Remiantis pastaraisiais duomenimis bei nesant paskutiniųjų metų finansinės atskaitomybės, nėra galimybės nuspręsti, kad pagal apeliantės finansinę būklę ieškinio suma jai nėra didelė.

Atmestini apeliantės argumentai dėl jos teisių suvaržymo. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumus proceso šaliai, tačiau tai savaime nereiškia šio asmens subjektinių teisių pažeidimo. Atskirojo skundo teiginiai nesudaro pagrindo abejoti pritaikytos laikinosios apsaugos ekonomiškumu bei atitikimu šalių interesų pusiausvyros principams. Piniginių lėšų areštas sukelia didžiausius nepatogumus, todėl ieškovės reikalavimams užtikrinti pagrįstai nutarta pirmiausiai areštuoti apeliantei priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį reikalavimo sumos vertės turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – to paties dydžio apeliantės turtines teises bei pinigines lėšas, esančias pas apeliantę ir/ ar trečiuosius asmenis (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Iš bylos duomenų spręstina, kad piniginių lėšų areštas atsakovei netaikytas (tokių duomenų ji nepateikė), iš antstolio turto arešto akto matyti, jog areštuotas tik atsakovei priklausantis pastatas. Tai netrukdo atsakovei juo naudotis bei vykdyti veiklą, todėl pritaikyta laikinoji apauga neriboja apeliantės teisių daugiau, nei tai būtina teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui, jei ieškinys būtų patenkintas.

Esant tokioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina galioti (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti nepakeistą Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį.

Teisėja Virginija Gudynienė