- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-07-17
- Bylos Nr.
- 2-6-901/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00006-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Karmazaitė
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- R. L., A. M., G. S.
- Kategorijos
- 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovams R. L., G. S., R. L. ir A. M. dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais ir jų šalių pakeitimo, tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Šiaulių miesto 5-ojo notaro biuro notarė S. J.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas 2014-01-02 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančia 2007-03-15 Šiaulių miesto 5-ojo notaro biuro notarės S. J. tvirtintą sutartį Nr. 2152 dalyje dėl pirkėjo V. K. ir pirkėju nustatyti R. L., pripažinti negaliojančia 2007-07-11 Šiaulių miesto 5-ojo notaro biuro notarės S. J. tvirtintą sutartį Nr. 7684 dalyje dėl pardavėjo V. K. ir pardavėju nustatyti R. L.. Ieškinyje nurodyta, kad 2007 metų vasario mėnesį rinkoje ieškovas pastebėjo skelbimą apie buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimą, susisiekė su atsakovu R. L. ir paklausė, ar atsakovas nenorėtų įsigyti minėto buto perpardavimui. Atsakovas R. L. nusprendė butą pirkti ir paprašė ieškovo susitarti dėl sandorio bei paduoti avansą. Ieškovas susitiko su buto savininkais, padavė avansą bei susitarė su atsakovu R. L., jog po kelių savaičių avansas ieškovui bus grąžintas, o nupirkus butą, bus jam sumokėta premija už surastą butą. Praėjus kažkuriam laiko tarpui, ieškovui paskambino R. L., paprašė atvykti į Šiaulių 5 – ąjį notaro biurą pasirašyti buto pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovas tvirtina, jog jis, nors ir surado informaciją apie buto pardavimą, apžiūrėjo jį, davė pardavėjams avansą, tačiau jis nebuvo suinteresuotas ir neplanavo įsigyti minėto buto, o vykdė atsakovo R. L. pavedimą ir siekė gauti premiją. Ieškovo tikslas buvo gauti užmokestį iš atsakovo R. L. už tarpininkavimą. Tai, kad jis nebuvo minimo buto savininku patvirtina aplinkybė, kad ne ieškovas sumokėjo už minėtą turtą 125000 Lt atsakovams G. S. ir R. L., nes ieškovas neturėjo tiek pinigų įgyti butą, todėl 2007-03-15 sandoris yra apsimestinis ir dalyje dėl pirkėjo turi būti koreguojamas, pirkėju nurodant atsakovą R. L.. Nurodo, jog po buto įsigijimo 2007-03-15 ieškovas turtu nesirūpino, mokesčių nemokėjo, rinkoje apie jo pardavimą neskelbė, su galimais pirkėjais nebendravo, o nurodytu laiku tik atvyko į 5-ąjį notaro biurą pasirašyti pirkimo-pardavimo sandorį, todėl 2007-07-11 sandoryje ieškovas taip pat nebuvo tikroji sandorio šalis. Duomenų apie tai, kad ieškovui būtų perduota 125000 Lt suma nėra, paskolos sutartis nesudaryta. Ieškovas patvirtino, kad ginčijamus sandorius sudarė laisva valia, niekieno neverčiamas. Teigia, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos priimti mokestiniai aktai, kuriais buvo nustatytos ieškovo mokestinės nepriemokos valstybei, leidžia vertinti, jog ieškovas negalėjo įsigyti minimo turto, nes jis tokių pinigų neturėjo, vadinasi ir negalėjo būti byloje minimų sandorių šalimi.
Atsiliepimas
Atsakovas R. L. su ieškiniu tiek atsiliepime (38-40 b.l.), tiek teismo posėdžio metu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, kad su ieškovu bendravo nekilnojamojo turto prekybos srityje, dažnai pranešdavo vienas kitam apie pelningus objektus, dalindavosi informacija apie pokyčius rinkoje, skolindavo ieškovui pinigų nekilnojamo turto objektams įgyti, pasirašydamas paskolos raštelius, kuriuos ieškovui grąžinus pinigus šiam perduodavo. Ginčo sandoriuose, kuriuos patvirtino notaras, kaip šalis atsakovas R. L. nedalyvavo, tikslios sandorių sudarymo aplinkybės jam nėra žinomos. Tvirtina, jog ieškovas veikė savarankiškai, pats spręsdavo už kokią kainą turtą pirkti, parduoti, pats pasirašydavo sutartis. Įrodymų, kad atsakovas R. L. vykdė ieškovo tariamus pavedimus, jog gautas lėšas už parduotą butą perdavė būtent jam, ieškovas byloje nepateikė. Ieškovas civilinėje byloje 2-4241-797/2013 taip pat ginčijo 6 pirkimo-pardavimo sandorius, motyvuodamas tuo, jog būtent atsakovas apmokėjo perkamo nekilnojamojo turto kainas, tačiau Šiaulių apylinkės teismas 2013-12-18 sprendimu ieškinį atmetė, sprendimas paliktas nepakeistas, o nagrinėjant bylą teisme paaiškėjo, kad ieškovas sandorius nutarė ginčyti dėl to, kad Valstybinė mokesčių inspekcija tikrino ieškovo individualią veiklą ir nustatė, jog ieškovas valstybei turi sumokėti 330 000,00 Lt mokesčių, nes nepagrindė, iš kur gavo pinigus.
Atsakovė A. M. su ieškovo reikalavimais tiek atsiliepime (32-35 b.l.), tiek teismo posėdžio metu nesutinka. Nurodo, jog su ieškovu 2007-07-11 sudarė, o Šiaulių miesto 5-ojo notaro biuro notarė S. J. patvirtino, nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 7684, kuria atsakovė iš ieškovo įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Apie ankstesnę minėto buto ieškinyje ieškovo ginčijamą pirkimo-pardavimo sutartį bei ieškovo ir atsakovo R. L. santykius jai nebuvo žinoma iki ieškinio gavimo dienos. Tvirtina, jog 2007 m. skelbime rado patinkantį butą, susiskambino, butą apžiūrėjo į jį įleidus moteriai, kurios vardo ir pavardės negali įvardinti. Sutarties pasirašymo metu į notaro biurą atvyko du vyrai, tačiau atsakovė jų nepamena. Pažymi, kad ginčijamos 2007-07-11 sutarties tekstas yra aiškus ir vienareikšmis: pardavėjas yra ieškovas, joje nėra jokių užuominų apie galimą ieškovo veikimą kito asmens vardu ir interesais. Atsakovei nekilo klausimas dėl minėto buto pirkimo-pardavimo sutarties šalies, nes ieškovas elgėsi, kaip pardavėjas, ji prieš sandorio patvirtinimą būtent ieškovui sumokėjo grynais 25 000 Lt, o 100 000 Lt pervedė būtent į jo asmeninę sąskaitą. Sandorį patvirtino notaras, o tai vienareikšmiškai reiškia, kad 2007-07-11 sutarties sudarymo metu ieškovas (pardavėjas) visiškai suprato, kokią sutartį sudaro ir visiškai suvokė tokios sutarties teisinius padarinius. Atsakovė nurodo, jog ieškovui tenka pareiga įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą, t. y. aplinkybes, kad šalių sudaryta ir notaro patvirtinta rašytinė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis yra apsimestinė, koks sandoris yra dengiamas, kokį sandorį, kokių teisių ir pareigų neva iš tiesų ieškovas ir atsakovė siekė sudarydami nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, o šių aplinkybių ieškovas neįrodė, vadinasi, reikalavimas pripažinti 2007-07-11 sutartį apsimestiniu sandoriu ir todėl negaliojančiu, o pardavėju nustatyti atsakovą R. L. nėra pagrįstas ir teisėtas, todėl atmestinas.
Atsakovas G. S. atsiliepime su ieškiniu sutinka, prašė priimti sprendimą jam nedalyvaujant, į teismo posėdžius neatvykdavo. Atsiliepime nurodė, kad pardavimo metu už jo buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį mokėjo ne ieškovas V. K., su kuriuo buvo pasirašyta avansinė sutartis, o atsakovas R. L. (28 b.l.).
Atsakovė R. L. tiek atsiliepime (30 b.l.), tiek teismo posėdžio metu teikdama paaiškinimus su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad pardavimo metu už jo buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį mokėjo ne ieškovas V. K., su kuriuo buvo pasirašyta avansinė sutartis, o atsakovas R. L..
Šalies argumentai
Tretysis asmuo notarė S. J. su ieškovo V. K. pareikštu ieškiniu nesutinka, prašo teismą ieškinį atmesti, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (67, 88 b.l.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Ieškovas ginčija jo ir G. S. bei R. L., o vėliau jo ir A. M. 2007 m. sudarytus sandorius, prašo pakeisti sandorių šalis, pirkėju ir pardavėju vietoj V. K. nurodant R. L.. Ieškovas nurodo, jog sudaryti sandoriai yra apsimestiniai, nes sudaryti ne su tikrąja šalimi, o statytiniu.
Atsakovai G. S. bei R. L. ieškinio reikalavimams neprieštarauja (28, 30 b.l.). Atsakovai R. L. ir A. M. bei tretysis asmuo (sandorius tvirtinusi notarė S. J.) su ieškinio reikalavimais nesutinka ir prašo ieškinį atmesti, motyvuodami tuo, jog būtent ieškovas derėjosi dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), kainos, apžiūrėjo juos, prisistatė buto savininku, būtent ieškovas dalyvavo sudarant sandorius su pardavėjais, o vėliau kaip buto pardavėjas paėmė pinigus su avansu iš buto pirkėjos A. M., parduodamas jai iš G. S. bei R. L. įgytą butą, pasirašė pas notarą sutartis ir niekam nekilo abejonių, jog jis nėra tikroji sandorių šalis.
Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog 2007-03-15 Šiaulių miesto 5-ojo notaro biuro notarės S. J. buvo patvirtinta sutartis Nr. 2152, pagal kurią atsakovai bendraturčiai, turėję po ½ dalį buto, G. S. ir R. L. parduoda ieškovui V. K. butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 125 000 Lt (6-8 b. l.). R. L., teikdama paaiškinimus teismui nurodė, kad visus pinigus (be jokio avanso) už butą sutarties pasirašymo dieną ji gavo iš R. L., kuris jai pinigus perdavė Swedbank AB, į kurį ji, ieškovas ir atsakovas R. L. nuvyko tą dieną, o šiuos pinigus ji iš karto įnešė į savo sąskaitą banke. Ieškovas teismo posėdžio metu taip pat teigė, kad visus pinigus (125 000 Lt) už butą grynais sandorio sudarymo dieną (2007-03-15) už perkamą butą sumokėjo R. L., kurie buvo įnešti į R. L. sąskaitą banke. Nei ieškovas nei R. L. nepateikė teismui jos sąskaitos banke išrašo, kuris patvirtintų jų teiginius, kad R. L. 2007-03-15 už perkamą butą sumokėjo R. L. grynais 125 000 Lt, kuri šią sumą tą dieną įnešė į Hansa banką (dab. Swedbank, AB), taip pat jų teiginiai dėl avanso sumokėjimo ir kad būtent R. L. norėjo pirkti butą taip pat prieštaringi, be to, nepagrįsti dokumentais. Ieškovas taip pat nepagrindė savo teiginių, kad perkant butą jis vykdė R. L. pavedimą (rašytinio tokio nebuvo), neįrodė, kad už tariamą tarpininkavimą gavo konkrečią premiją, nenurodė kiek ir kada bei kokio dokumento ar konkretaus susitarimo su R. L. pagrindu gavo pinigus (CPK 178 str.).
R. L. nurodė, kad tiek ieškovą tiek atsakovą R. L. gerai atsimena, nes ji ieškovą iš karto atpažino, kai jis pas ją šiemet dieną prieš 2014-05-26 teismo posėdį atvažiavo. Kokiu tikslu ieškovas pas ją važiavo, nepaaiškino. R. L. R. L. pirmą kartą pamatė notarų biure, kai buvo sudaromas sandoris. R. L. neatsimena, ar butą ieškovui aprodė, nurodė, kad dėl buto pardavimo derėjosi su ieškovu, ne su R. L.. Ieškovo teigimu jis butą iš R. L. ir jos sūnaus G. S. įsigijo radęs laikraštyje skelbimą, jį tenkino kaina, buto būklė, dėl kainos jis su pardavėjais derėjosi nedaug, prieš įsigijant butą jam pardavėja jį aprodė. Kas toliau mokesčius už įsigytą butą iki jo pardavimo A. M. mokėjo, kas turėjo buto raktus ieškovas nežino.
R. L. teigimu jis ieškovui paprašius galimai pinigus skolino minėtam sandoriui sudaryti, tačiau to patvirtinti negali, tikslių aplinkybių neatsimena, tačiau jam kelia abejonių, ar jis tokią sumą galėjo ieškovui duoti butui pirkti, nes jis skolindavo V. K. pinigus ne tokiom didelėm sumom (apie 20 000 Lt – 30 000 Lt). R. L. teigimu dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo ir vėliau pardavimo derėjosi būtent ieškovas, o ne jis, atsakovas to buto nei pirkti nei parduoti neketino, jo neapžiūrėjo, jokių mokesčių nemokėjo. R. L. nurodė, kad skolinti ieškovui trumpam pinigus, pasirašant skolos raštelį, kurį paskolą grąžinus paskolos davėjas perduodavo paskolos gavėjui sunaikinti, tarp jų buvo įprasta, nes tiek ieškovas tiek atsakovas užsiėminėjo nekilnojamo turto pirkimo-pardavimu, jie bendradarbiavo. Ieškovas pripažįsta, kad jis 2007 m. vykdė individualią veiklą, turėjo patentą nekilnojamo turto pirkimui-pardavimui, tarpininkavimui, teismui šių dokumentų nepateikė. Ieškovas taip pat pripažįsta, kad įsigijant butą būtent jis derėjosi su buto pardavėjais dėl kainos, dėl paties sandorio sudarymo, jokio įgaliojimo jam R. L. įgyti butą nebuvo davęs, nei pardavėjams nei sandorį tvirtinusiai notarei jis nenurodė, kad jis veikia R. L. vardu. Ieškovo teigimu jis su R. L. nebuvo sudaręs kokios rašytinės tarpininkavimo sutarties. Ieškovą sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoriai tenkino, jis laikė savo turto pirkėju-pardavėju kol 2009 m. tiriant jo veiklą Valstybinė mokesčių inspekcija nenustatė, kad jis galimai negalėjo turėti tiek pinigų nekilnojamo turto sandoriams vykdyti.
Bylos duomenimis 2007-07-11 Šiaulių miesto 5-ojo notaro biuro notarės S. J. buvo patvirtinta sutartis Nr. 7684, pagal kurią ieškovas V. K. pardavė atsakovei A. M. butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 125 000 Lt (9-11 b. l.). Ieškovas pripažįsta, kad buto pirkėja su juo derėjosi dėl šio buto įsigijimo, kad ji sandorio sudarymo dieną jam grynais davė 25 000 Lt avansą, o vėliau bankiniu pavedimu į jo sąskaitą pervedė likusius pinigus (100000 Lt). Ieškovas nepaaiškino, kur šiuos pinigus padėjo, rašytinių įrodymų, kad šiuos pinigus pervedė R. L., teismui nepateikė (CPK 178 str.). A. M. teigimu avansą ji sumokėjo grynais ieškovui, o likusią sumą 100 000 Lt V. K. pervedė per banką. Tai patvirtina byloje esantys dokumentai (9-11, 36 b.l.). Jai nekilo jokių abejonių, kad pardavėjas yra V. K.. Butą A. M. rinkosi iš kelių, paėmė kreditą minėto buto įsigijimui. Butą jai aprodė kažkokia moteris, butas buvo taip pat vertinamas turto vertintojų prieš jį įsigijant.
Ieškovas teigia, jog sudaryti apsimestiniai sandoriai.
Apsimestiniu laikomas sandoris, sudarytas kitam sandoriui pridengti. Įstatymo nustatyta, kad tuo atveju, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, tai taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės (CK 1.87 str. 1 d.), kas reiškia, kad apsimestinio sandorio atveju laikomas galiojančiu tikrasis sandoris, kurio padarinių siekė sandorio šalys. Sandorio ydingumui dėl jo sudarymo su netikrąja šalimi konstatuoti būtina nustatyti, kad tikroji, o ne apsimestinė šalis, t. y. statytinis, rūpinosi sutarties sudarymu, derėjosi dėl jos sąlygų, atsiskaitė su pardavėju, kad atsiskaityta buvo tikrajai šaliai priklausančiomis lėšomis, kad po sandorio sudarymo tikroji šalis įgijo ir vykdė pirkėjo teises ir pareigas pagal ginčijamą sandorį. Ieškovo pareiga įrodyti aplinkybes, jog faktiškai sandorį sudarė kitas asmuo, nei tas, kuris nurodytas kaip sandorio šalis (Šiaulių apygardos teismo 2014-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-371-357/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011, 2011-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2011, 2014-01-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122/2014, kt.). Taigi tam, kad sandoris būtų pripažintas apsimestiniu, suinteresuotas asmuo (ieškovas) turėjo įrodyti, kad sandoriuose (išviešintose sutartyse) nurodyti asmenys ketino sudaryti ir faktiškai sudarė sandorį ne su oficialiai sandoryje nurodytu asmeniu, t.y. ieškovu, o su kitu, išorėje nuslėptu ir neišviešintu asmeniu, t.y. R. L..
Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad kai kyla ginčas dėl sandorio pakeitimo, teismas, spręsdamas šį ginčą, vadovaujasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis. CK 6.193 str. 1 d. įtvirtinti du svarbūs sutarčių aiškinimo principai. Pirmasis – kad, kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai, taip pat vadovaujantis ir teisingumo bei protingumo principais. Antrasis principas reikalauja aiškintis tikruosius sutarties šalių ketinimus, o ne vien tarpusavio santykius, sutarties sudarymo aplinkybes ir pan. Dar vienas iš sutarčių aiškinimo principų - tam tikros sutarties tikslų ir valios aiškinimasis (CK 6.193 str. 2 d.). Šioje byloje įrodinėjimo dalykas yra faktinės aplinkybės: kas derėjosi dėl sutarties sąlygų, įgijo ir vykdė teises bei pareigas, atsiskaitė su pardavėju ir/ar pirkėju, priėmė ar perdavė sutarties objektą, jį valdė, naudojo ir juo disponavo. Taip pat vertinant sandorio, galimai sudaryto ne su tikrąja šalimi, o su statytiniu apsimestinumą, svarbu nustatyti, ar asmuo, sudaręs sutartį, iš tikrųjų ketino įsigyti iš jos kylančias teises ir pareigas ir jas vykdė, ar priešingai, tik formaliai pasirašė sutartį kaip jos šalis, tačiau iš tikrųjų neketino įgyti ir neįgijo nei teisių, nei pareigų, o jas įgijo kitas asmuo, kuris jomis ir naudojosi. Ieškovo pareiga įrodyti, jog buvo sudaryta apsimestinė sutartis, nes CPK 178 straipsnyje įtvirtinta šalių procesinė pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus.
Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog sandoriai sudaryti 2007 m. Ieškovas ieškinį pareiškė 2014 m. (ankstesnius analogiškus ieškinius pareiškė 2013 m., kurie Šiaulių apylinkės teismo 2013-12-18 sprendimu c.b. Nr. 2-4241-797/2013 atmesti, sprendimas įsiteisėjęs) ir nurodė, kad tokius ieškinius pareiškė dėl to, kad Mokesčių inspekcija 2009 m. tikrino jo individualią veiklą ir nustatė, jog valstybei jis dar turi papildomai sumokėti mokesčių, nes nepagrindė, iš kur gavo pinigus. Taigi, ieškovas iki 2013 m. – 2014 m. laikė save sąžininga ir tikrąja sandorių šalimi, t.y. iki tol kol buvo pradėtas jo veiklos tyrimas. Ieškovo teigimu Mokesčių inspekcija nurodė, kad jis tokių sumų sandoriams negalėjo turėti, tačiau šių savo teiginių ieškovas niekuo nepagrindžia, jokio Mokesčių inspekcijos rašto ar nutarimo teismui nepateikia (CPK 178 str.), be to, teikdamas paaiškinimus pripažino, kad 2007 m. jis vertėsi individualia veikla, turėjo patentą verstis nekilnojamo turto pirkimu-pardavimu, tarpininkavimu, be to, neginčijo, kad trūkstamų pinigų sandoriams skolindavosi iš R. L., taigi buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui savo ar skolintų pinigų teismo vertinimu galėjo turėti.
Iš pirkimo - pardavimo sutarčių ir kitų byloje esančių įrodymų, taip pat šalių paaiškinimų matyti, jog ieškovas neįrodė, jog sudaryti sandoriai apsimestiniai ir kad jis negali būti laikomas tikrąja sandorių šalimi, nes pateikti įrodymai patvirtina, jog tik jis apžiūrėjo perkamą butą, derėjosi dėl šio buto pirkimo - pardavimo kainos, ieškovas taip pat neįrodė, kad kas kitas be jo gavo buto mokesčių knygeles, raktus. Parduodant minėtą butą A. M. būtent ieškovui V. K., o ne R. L. perdavė grynais avansą bei į ieškovo banko sąskaitą pervedė likusius pinigus už šį butą, o kad pinigai buvo pervesti atsakovui R. L., įrodymų nepateikta (CPK 178, 185 str.).
Pirkimo-pardavimo sutartys, kurios yra patvirtintos notarų biuruose pagal CPK 197 str. 2 d. laikomos oficialiais rašytiniais dokumentais ir turi didesnę įrodomąją galią. Nors ieškovo ir atsakovų R. L. bei R. L. parodymai iš dalies paneigia notaro 2007-03-15 patvirtintoje sutartyje nurodytas aplinkybes dėl pinigų sumokėjimo, t.y. kad šiuos pinigus asmeniškai buto pardavėjams sumokėjo ieškovas, nes atsakovas R. L. pripažino, jog jis davė (ar skolino) pinigus (ar dalį pinigų, kurių tikslaus dydžio neįvardina) ieškovui, tačiau neįrodyta ta aplinkybė, kad jis tai darė kaip tikroji sandorių šalis, kuri siekė įgyti teises ir pareigas pagal sandorius, tai, teismo nuomone, atsakovas atliko tik bendradarbiaudamas su ieškovu. Be to, byloje nėra įrodymų, kad ieškovas, gavęs pinigus už parduotą butą, juos būtų perdavęs atsakovui R. L.. Galiausiai, byloje aiškiai įrodyta tiek banko sąskaitos išrašu, tiek pardavimo sutartimi, tiek ieškovo ir A. M. paaiškinimais, kad parduodant butą, esantį (duomenys neskelbtini), visus pinigus už butą gavo būtent ieškovas. Kad šie pinigai perduoti R. L. nėra duomenų. Be to, visi proceso dalyviai nuo sandorių sudarymo 2007 m. iki pat ieškovo ieškinio padavimo teismui 2014 m. minėto buto pirkėju ir pardavėju laikė būtent ieškovą, o ne R. L.. Tokia jų valia buvo sandorių sudarymo metu. Todėl pagal byloje esančius įrodymus tikrąja sandorių šalimi teismas laiko ieškovą (CPK 178, 185 str.).
Iš įrodymų visumos teismas sprendžia, jog ieškinys nepagrįstas, neįrodytas, todėl atmestinas (CPK 178, 185 str., CK 1.87 str.).
Dėl kitų proceso dalyvių ir jų atstovų nurodytų teiginių teisėja nepasisako kaip teisiškai nereikšmingų nagrinėjant šią bylą, be to, ieškovo atstovo nurodyti argumentai dėl paskolos sutarčių, ar jas tarp ieškovo ir atsakovo R. Liubinsko galima laikyti sudarytomis, teismo vertinimu šioje byloje teisiškai nėra reikšmingi, nes šioje byloje nėra sprendžiamas jų galiojimo ar negaliojimo klausimas.
Kadangi ieškinys atmestas, ieškovo sumokėtas žyminis mokestis lieka valstybei, o bylinėjimosi išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, priteistinos atsakovams, kurie pagrindė jas rašytiniais įrodymais (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d., 178 str.).
Atsakovė A. M. šioje byloje patyrė 600 Lt išlaidų už advokato pagalbą (šios išlaidos neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atstovo ruoštų procesinių dokumentų skaičių ir kt.) ir 5,85 Lt pašto išlaidų, siunčiant teismui procesinius dokumentus (75-82 b. l.), todėl ši suma priteistina iš ieškovo (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).
Kiti atsakovai nepateikė teismui rašytinių įrodymų, kad turėjo šioje byloje bylinėjimosi išlaidų.
Ieškinį atmetus, valstybei priteistina iš ieškovo 76,43 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 605,85 Lt (šešis šimtus penkis litus ir 85 centus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo V. K. valstybei 76,43 Lt (septyniasdešimt šešis litus ir 43 centus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.