- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-12-18
- Bylos Nr.
- 2-4241-797/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03180-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Kavaliauskienė
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- R. L., D. T., G. K., A. S., I. S., G. N., D. N., M. Š., A. T., L. L.
- Trečiasis asmuo
- N. S., N. K., AB ,,Swedbank“, AB SEB bankui
- Advokatai
- Andrius Kazakevičius
- Kategorijos
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovams: R. L., G. N., D. N., M. Š., D. T., A. T., G. K., A. S., I. S., L. L., tretiesiems asmenims: N. K., AB ,,Swedbank“, AB SEB bankui dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais ir jų šalių pakeitimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
teisme trys civilinės bylos buvo sujungtos į vieną, suteikiant bylai Nr.2-4241-797/2013.
Šalies argumentai
Ieškovas ieškinį palaiko ir prašo:
pripažinti negaliojančia 2007-03-26 Šiaulių miesto 1-ojo notaro biuro notarės I. P. tvirtintą sutartį Nr.2-4710 dalyje dėl pirkėjo V. K. ir pirkėju nustatyti R. L.;
pripažinti negaliojančia 2007-04-23 Šiaulių miesto 5-ojo notaro biuro notarės S. J. tvirtintą sutartį Nr.3692 dalyje dėl pardavėjo V. K. ir pardavėju nustatyti R. L.;
pripažinti negaliojančia 2007-08-22 Šiaulių miesto 5-ojo notarų biuro notarės S. J. tvirtintą sutartį Nr. 10302 dalyje dėl pirkėjo V. K. ir pirkėju nustatyti R. L.;
pripažinti negaliojančia 2007-09-06 Šiaulių miesto 5-ojo notaro biuro notarės S. J. tvirtintą sutartį Nr. 11358 dalyje dėl pardavėjo V. K. ir pardavėju nustatyti R. L.;
pripažinti negaliojančia 2007-03-05 Šiaulių miesto 1-ojo notaro biuro notarės I. P. tvirtintą sutartį Nr.2-3475 dalyje dėl pirkėjo V. K. ir pirkėju nustatyti R. L.;
pripažinti negaliojančia 2007-04-05 Šiaulių miesto 5-ojo notaro biuro notarės S. J. tvirtintą sutartį Nr.3030 dalyje dėl pardavėjo V. K. ir pardavėju nustatyti R. L..
Šalies argumentai
Ieškovas ieškinyje nurodo, jog 2007 metų vasario, kovo, rugpjūčio mėnesiais rinkoje pastebėjo skelbimus apie butų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, pardavinėjimą. Butų kaina jam pasirodė mažesnė nei turėtų būti rinkoje, todėl pasitarė su R. L., kuris pasakė, jog pirks perpardavimui ir prašė susitarti dėl sandorio bei paduoti avansą. Grąžinti jo lėšomis sumokėtą avansą ir išmokėti premiją už surastą butą atsakovas R. L. pažadėjo tada, kai turtas bus nupirktas. Butai buvo nupirkti ieškovo vardu, bet už atsakovo R. L. pinigus, vėliau parduoti. Nurodo, jog ieškinį pareiškė dėl to, kad jis asmeniškai nebuvo suinteresuotas ir neplanavo įsigyti šių butų, tik vykdė atsakovo R. L. pavedimą ir siekė gauti premiją, tikslas buvo užmokestis už tarpininkavimą. Nurodo, jog ne jis mokėjo už butą atsakovams, tai darė R. L., nesitarė dėl buto atlaisvinimo, nebuvo perduoti buto raktai ir dokumentai. Nurodo, jog ginčijami sandoriai yra apsimestiniai ir dalyje dėl pirkėjo ir /ar pardavėjo turi būti koreguojami, pakeičiant pirkėją ir/ar pardavėją, juo nurodant atsakovą R. L., nes tikroji sandorio šalis ne ieškovas, nes jis buvo statytinis.
Ieškovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, nurodė, kad avansą sumokėjo atsakovams iš savo pinigų, o, kad viską formino savo vardu, buvo jo klaida. Taip yra nupirkęs 6 butus. Už butus buvo atsiskaityta R. L. lėšomis. Tie pinigai buvo sumokėti sandorio dieną, prieš pasirašant sutartį. R. L. ėjo į banką, buvo padarytas pavedimas arba įnešta grynais pardavėjui į sąskaitą. R. L. sugrąžino jam avansą ir dar gavo priedą. Dėl notaro tarėsi ieškovas, buto kaina suderinta avansinėje sutartyje, kurią pasirašė taip pat ieškovas. Jis buvo tarpininkas, norėjo užsidirbti iš tarpininkavimo, iš to gavo kelis tūkstančius, paskolos sutarčių su R. L. nebuvo sudaręs. Buvo pradėtas patikrinimas dėl mokesčių, nustatyta, kad ieškovas neturėjo tiek pinigų, todėl iš jo reikalaujama sumokėti mokestį, suma didelė, su visomis baudomis ir procentais apie 330000 litų. Patvirtino, kad sandorius sudarė laisva valia, niekieno neverčiamas. Kreipėsi į atsakovą R. L., kad pripažintų sandorius, jis atsakė, kad jeigu pripažins, tai ,,sugrius“ jo buhalterija.
Atsakovas R. L. su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Pateikė atsiliepimus, kuriuose nurodo, jog ieškovas ginčija notaro patvirtintus sandorius, notaras užtikrina civilinių teisinių santykių teisėtumą. Nurodo, jog su ieškovu yra pažįstamas apie 10 metų, bendrauja nekilnojamojo turto prekybos srityje, dažnai bendraudavo, pranešdavo apie pelningus objektus. Sutartyse nurodyta, jog už butą lygiomis dalimis pinigus gavo iš pirkėjo V. K.. Sutartyje dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, nurodyta, jog pardavėjui V. K. bankas perves 120 000 Lt už įsigyjamą M. Š. butą. Kitoje sutartyje dėl 155 000 Lt nurodoma, jog 105 000 Lt pirkėja L. L. perves į pardavėjo V. K. sąskaitą, o buto, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose pirkimo pardavimo sutartyje nurodyta, jog 48 000 Lt gavo ieškovas iš V. K. prieš pasirašant sutartį, o 72 000 Lt likutis yra kreditas, kurį suteikia bankas G. K.. Pats ieškovas įrodinėja, kad jis apsimetė dėl sandorio sąlygų, o nesąžiningos šalies įstatymas negina ir ieškovas, būdamas nesąžininga sandorio šalimi, negali to panaudoti prieš atsakovus, kurie sąžiningai įgijo teises pagal sandorį.
Atsiliepimas
Atsakovas R. L. teismo posėdyje paaiškino, jog su V. K. ir kitomis agentūromis bendradarbiavo: jis padėdavo ieškovui parduoti, ieškovas taip pat padėdavo parduoti turtą. Jis ieškovui skolindavo pinigų. Gali būti, kad pas notarą atnešė pinigų ieškovui paskolinti arba jam grąžini skolą. Kartais ieškovui pritrūkdavo 20 ar 30 tūkstančių litų, tada atnešdavo pinigus. Paaiškino, jog susipažino su Neverdauskų atsiliepimu, nepripažįsta, kad pervedė pinigus, nes pervedimo nėra, banke pasitikrino. Išrašo iš banko jis neteikia, neprašo išreikalauti. Būdavo pasirašomi skolos rašteliai, bet trumpam laikui, t. y. savaitei. Paaiškino, kad jie sudaro daugybę sandorių, nėra logikos daryti apsimestinius sandorius. Paaiškino, kad kai ieškovui prasidėjo problemos dėl mokesčių, atsakovas pasakė, kad gali eiti į inspekciją ir pasirašyti skolos raštelius. Jo atžvilgiu tyrimas nevyksta.
Atsakovai D. N. ir G. N. į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai. Pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog nesutinka su ieškiniu, nes butą (duomenys neskelbtini), Šiauliuose jie pardavė ieškovui V. K., kuris skambino dėl buto pirkimo, jį apžiūrėjo, derėjosi dėl kainos. R. L. pirmą kartą pamatė notarų biure, kai buvo sudaromas sandoris. Ieškovas pas notarą pasakė, kad pinigus už butą sumokės R. L.. Tada G. N. nuvyko su R. L. į AB ,,Swedbank“, kuriame R. L. padarė piniginį pavedimą, tik po to notarų biure pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau R. L. jau nedalyvavo. Mano, kad buvo sudarytas realus sandoris, o ne siekiama pridengti kokio kito sandorio. Prašo ieškinį atmesti.
Atsakovas M. Š. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo nepateikė.
Atsakovas A. T. į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai, atsiliepimo nepateikė.
Šalies argumentai
Atsakovė T. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Paaiškino, jog laikraštyje paskelbė apie buto, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, pardavimą. Jai skambino ieškovas, po to atvažiavo pas ją į darbą, suderėjo dėl kainos, padavė avansą, bendradarbė pasirašė už liudininkę. Sutarė, kad atvažiuos į Šiaulius forminti sandorio pas notarą. Sutartą dieną atvyko, bet dar laukė prie biuro ir ieškovas jai pasakė, jog turi atvežti pinigus. Atvažiavo vyras, tai buvo R. L.. Jis išsiėmė pinigus ir padėjo ant stalo, ji paėmė, perskaičiavo, pasirašė sutartį. Ieškovui atidavė raktus, parodė, kur yra rūsys ir išvažiavo. Patvirtino, jog pinigus gavo iš R. L..
Atsiliepimas
Atsakovas G. K. su ieškiniu nesutiko, pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog ieškojo skelbimų laikraštyje dėl buto pirkimo. Susitiko su ieškovu V. K., kuris prisistatė buto, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, savininku, pasirašė susitarimą, nurodė šalių sutartą kainą, o G. K. sumokėjo ieškovui 1000 Lt avansą. Notarų biure 48000 Lt iš G. K. ir jo sutuoktinės gavo ieškovas. G. K. ir jo sutuoktinė visais buto pirkimo - pardavimo klausimais kalbėjo su ieškovu, susitarė, kad už tą pačią buto kainą ieškovas baigs remontuoti butą, už remontui skirtas medžiagas mokėjo ieškovas. Ieškovas elgėsi kaip savininkas. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovai I. S. ir A. S. su ieškiniu nesutiko, pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog jiems nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, pardavė ieškovui V. K., su juo buvo derintos visos pardavimo aplinkybės, pasirašyta preliminari pirkimo pardavimo sutartis, iš ieškovo gauti pinigai, ieškovui buvo perduoti raktai ir dokumentai. Kas yra R. L.. jiems nežinoma.
Atsakovas A. S. teismo posėdžio metu paaiškino, jog buto apžiūrėti atvyko ieškovas, sumokėjo avansą, pasirašė preliminarią sutartį. V. K. surado notarą, pas kurį atvyko jis su sutuoktine ir ieškovas. Pinigus gavo iš ieškovo, kai pasirašė sutartį. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė I. S. paaiškino, jog dėl pardavimo sutarties buvo kalbama tik su V. K., jis atėjo apžiūrėti buto, jis derino kainą. Preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį kompiuteriu atspausdino ji, dokumentus pateikė V. K.. Rankpinigius sumokėjo ieškovas, kuris tarėsi ir dėl notaro. Pas notarą ant staliuko buvo sudėti pinigai, kas juos ten sudėjo, ji negali pasakyti. Kitų pašalinių asmenų nebuvo. Sutarė, kad po savaitės išsikraustys, ieškovui paskambino, pasakė savo naują adresą, jis atvyko, ji perdavė ieškovui mokesčių knygutes, raktus.
Šalies argumentai
Atsakovė L. L. į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai. Pateiktas atsiliepimas, kuriame ji nurodo, jog su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, nes butą, esantį (duomenys neskelbtini), Šiauliuose ji pirko iš ieškovo V. K., kuris, paskambinus, prisistatė buvo savininku, jis įleido apžiūrėti buto, vėliau sutiko sumažinti pardavimo kainą keliais tūkstančiais. Ieškovui mokėjo pavedimu į jo sąskaitą AB SEB banke, kitą sumą pervedė, gavus iš banko.
Trečiasis asmuo N. K. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Paaiškino, jog butas buvo (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Su V. K. susitiko daugiabučio kieme, suderino buto pirkimo kainą, jis pateikė avansinę sutartį. Pinigus mokėjo vyras, jis tik pasirašė, davė 1000 litų. R. L. nebuvo matę. Notarų biure buvo ji su vyru ir ieškovas, grynais sumokėjo 48 000 ieškovui į rankas, o likusią sumą pervedė SEB bankas į jo sąskaitą. Už remonto medžiagas mokėjo ieškovas.
Atsiliepimas
Tretieji asmenys į posėdį neatvyko, pranešta tinkamai. AB SEB bankas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog prašo ieškinį atmesti, nes pats ieškovas vedė derybas dėl turto, atsiskaitė su pardavėju, sutarties objektą priėmė, jį valdė, juo naudojosi, sudarinėjo preliminarius sandorius. Ieškovas nieko nenurodo apie gautas už parduotus butus lėšas, kurias priėmė iš banko. Nurodo, jog apsimestinio sandorio sudarymo fakto negali panaudoti prieš trečiuosius asmenis, kurie sąžiningai įgijo teises sandorio pagrindu.
Trečiasis asmuo AB ,,Swedbank“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog kreditas pagal kredito sutartį yra grąžintas, todėl ieškovo ieškinį palieka spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Ieškovas ginčija sudarytus sandorius, prašo pakeisti sandorių šalis, pirkėju ir pardavėju vietoj V. K. nurodant R. L.. Ieškovas nurodo, jog sudaryti sandoriai yra apsimestiniai, nes sudaryti ne su tikrąja šalimi, o statytiniu.
Atsakovai ir tretieji asmenys su tuo nesutinka ir prašo ieškinį atmesti, motyvuodami tuo, jog ieškovas derėjosi dėl butų kainos, apžiūrėjo juos, paėmė pinigus, mokėjo avansą, prisistatė butų savininku, pasirašė pas notarą sutartis ir niekam nekilo abejonių, jog jis nėra tikroji sandorių šalis.
Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog 2007-03-26 Šiaulių miesto 1-ojo notaro biuro notarės I. P. buvo patvirtinta sutartis Nr.2-4710, pagal kurią atsakovai G. N. ir D. N. parduoda ieškovui V. K. butą, esantį (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, už 120 000 Lt, kuriuos gavo (5-7 b. l.).
Iš 2007-04-23 Šiaulių miesto 5-ojo notaro biuro notarės S. J. tvirtintos sutarties Nr.3692 matyti, jog ieškovas V. K. pardavė M. Š. butą, esantį (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, už 120 000 Lt, kurią bankas perves pardavėjui pinigus po to, kai M. Š. įkeis butą (8 -11b. l.) .
Byloje nustatyta, jog dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, pirkimo pardavimo ieškovas skambino atsakovams Gretai ir D. N. dėl buto pirkimo, jį apžiūrėjo, derėjosi dėl kainos, o atsakovą R. L. pirmą kartą pamatė notarų biure, kai buvo sudaromas sandoris. Atsakovai nurodė, kad ieškovas pas notarą pasakė, kad pinigus už butą sumokės R. L., po ko G. N. nuvyko su R. L. į AB ,,Swedbank“, kuriame R. L. padarė piniginį pavedimą, tik po to notarų biure pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, R. L. nedalyvaujant. Iš byloje esančios sutarties matyti, jog 120 000 Lt sumą atsakovai gavo lygiomis dalimis iš ieškovo V. K. (sutarties 3 p., b. l. 5).
Atsakovas R. L. nepateikė rašytinių įrodymų, jog nėra iš jo sąskaitos nurašyta pinigų suma ir neprašė jų išreikalauti (CPK 178 str.). R. L. iš esmės patvirtino, jog yra skolinęs pinigus ieškovui, o ieškovas yra skolinęs jam, nes jie bendradarbiavo.
Iš 2007-04-23 sutarties matyti, jog ieškovas V. K. gaus 120 000 Lt sumą, kurią bankas perves pardavėjui po to, kai M. Š. įkeis butą (sutarties 3 p., 8-11b. l.). Trečiasis asmuo AB SEB bankas pateikė mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, jog M. Š. 120 000 Lt, gavęs kreditą, perveda V. K. pagal kredito sutartį, vykdydamas pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 3692 ( 117 b. l.).
Iš byloje esančios 2007-08-22 Šiaulių miesto 5-ojo notarų biuro notarės S. J. tvirtintos sutarties Nr. 10302 matyti, jog D. T. ir A. T. pardavė ieškovui butą, esantį (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, už 120 000 Lt, kuriuos lygiomis dalimis gavo iš pirkėjo V. K. (suj. bylos Nr. 2-7048-901/2013 6-9 b. l.).
Teismo posėdžio metu atsakovė D. T. paaiškino, jog ieškovas derėjosi dėl buto kainos, sumokėjo avansą, bet patvirtino, jog pinigus gavo iš R. L.. Ieškovui atidavė raktus, parodė, kur yra rūsys ir išvažiavo. Atsakovas R. L. patvirtino, jog bendradarbiaudavo su ieškovu ir yra jam skolinęs pinigų, tačiau ne tokiom didelėm sumom.
Pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta 2007-09-06 Šiaulių miesto 5-ojo notaro biure, patvirtina, jog ieškovas V. K. pardavė G. K. butą, esantį (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, už 120 000 Lt, iš jų 48 000 Lt V. K. gavo iš pirkėjo G. K., o 72 000 Lt bus sumokėti banko į ieškovo sąskaitą G. K. įkeitus butą (10 b. l.). Iš trečiojo asmens AB SEB banko pateikto mokėjimo nurodymo matyti, jog G. K. ieškovui V. K. pervedė 72 000 Lt pagal kredito sutartį, vykdant pirkimo pardavimo sutartį (116 b. l.). Pateikti įrodymai, jog ieškovas gavo iš N. K. 1000 Lt avansą (suj. bylos 56-57 b. l.).
Ieškovas taip pat prašo pripažinti negaliojančia 2007-03-05 Šiaulių miesto 1-ojo notaro biuro notarės I. P. tvirtintą sutartį Nr.2-3475 dalyje dėl pirkėjo V. K. ir pirkėju nustatyti R. L.. Iš šios sutarties matyti, jog atsakovai A. S. ir I. S. pardavė V. K. butą, esantį (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, už 155 000 Lt, kuriuos atsakovai (pardavėjai) gavo iš pirkėjo V. K. prieš pasirašant sutartį (suj. bylos Nr. 2-7693-79/2013 b. l. 6-8). Atsakovai A. S. ir I. S. paaiškino, jog dėl pardavimo sutarties buvo kalbama tik su V. K., jis atėjo apžiūrėti buto, jis derino kainą, pasirašė sutartį, sumokėjo avansą (atsakovė nurodo, jog rankpinigius). Dėl atsiskaitymo už butą paaiškino, jog pas notarą ant staliuko buvo sudėti pinigai, tačiau negali pasakyti, kas juos ten sudėjo, tik nurodė, jog kitų pašalinių asmenų nebuvo. Paaiškino, jog ieškovui perdavė mokesčių knygutes, raktus. Atsakovas R. L. teismo posėdžio metu paaiškino, jog gali būti, kad pas notarą jis atnešė pinigus ieškovui paskolinti arba jam grąžino skolą, nurodė, jog buvo paskoliniai santykiai, buvo pasirašomi skolos rašteliai, tačiau tokių įrodymų byloje nepateikė, tik paaiškino, kad pasitikėjo vienas kitu.
Iš 2007-04-05 Šiaulių miesto 5-ojo notaro biuro notarės S. J. tvirtintos sutarties Nr.3030 matyti, jog ieškovas (pardavėjas) V. K. pardavė L. L. butą, esantį (duomenys neskelbtini), Šiauliuose už 155 000 Lt, iš kurių 105 000 Lt gavo iš pirkėjos V. K. (pateiktas mokėjimo kvitas 2-7693-79/2013 civ. byloje 26 b. l.), o kita dalis – 50 000 Lt bus pervedama ieškovui, kai L. L. įkeis butą. Trečiasis asmuo AB ,,Swedbank“ atsiliepime nurodė, kad kredito sutartis buvo sudaryta su L. L. ir jai buvo suteiktas kreditas butui pirkti, kuris grąžintas (120 b. l.).
Ieškovas nurodo, jog sudaryti apsimestiniai sandoriai. Apsimestiniu laikomas sandoris, sudarytas kitam sandoriui pridengti. Įstatymo nustatyta, kad tuo atveju, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, tai taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės (CK 1.87 straipsnio 1 dalis), kas reiškia, kad apsimestinio sandorio atveju laikomas galiojančiu tikrasis sandoris, kurio padarinių siekė sandorio šalys. Sandorio ydingumui dėl jo sudarymo su netikrąja šalimi konstatuoti būtina nustatyti, kad tikroji, o ne apsimestinė šalis, t. y. statytinis, rūpinosi sutarties sudarymu, derėjosi dėl jos sąlygų, atsiskaitė su pardavėju, kad atsiskaityta buvo tikrajai šaliai priklausančiomis lėšomis, kad po sandorio sudarymo tikroji šalis įgijo ir vykdė pirkėjo teises ir pareigas pagal ginčijamą sandorį.
Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad kai kyla ginčas dėl sandorio pakeitimo, teismas, spręsdamas šį ginčą, vadovaujasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis. CK 6.193 str. 1 d. įtvirtinti du svarbūs sutarčių aiškinimo principai. Pirmasis – kad, kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai, taip pat vadovaujantis ir teisingumo bei protingumo principais. Antrasis principas reikalauja aiškintis tikruosius sutarties šalių ketinimus, o ne vien tarpusavio santykius, sutarties sudarymo aplinkybes ir pan. Dar vienas iš sutarčių aiškinimo principų - tam tikros sutarties tikslų aiškinimasis (CK 6.193 str. 2 d.).
Šioje byloje įrodinėjimo dalykas yra faktinės aplinkybės: kas derėjosi dėl sutarties sąlygų, įgijo ir vykdė teises bei pareigas, atsiskaitė su pardavėju ir/ar pirkėju, priėmė ar perdavė sutarties objektą, jį valdė, naudojo ir juo disponavo. Taip pat vertinant sandorio, galimai sudaryto ne su tikrąja šalimi, o su statytiniu apsimestinumą, svarbu nustatyti, ar asmuo, sudaręs sutartį, iš tikrųjų ketino įsigyti iš jos kylančias teises ir pareigas ir jas vykdė, ar priešingai, tik formaliai pasirašė sutartį kaip jos šalis, tačiau iš tikrųjų neketino įgyti ir neįgijo nei teisių, nei pareigų, o jas įgijo kitas asmuo, kuris jomis ir naudojosi. Ieškovo pareiga įrodyti, jog buvo sudaryta apsimestinė sutartis, nes Lietuvos Respublikos CPK 178 straipsnyje įtvirtinta šalių procesinė pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus.
Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog sandoriai sudaryti 2007 m. Ieškovas ieškinius pareiškė 2013 m. ir nurodė, kad tokius ieškinius pareiškė dėl to, kad Mokesčių inspekcija tikrino jo individualią veiklą ir nustatė, jog valstybei jis dar turi sumokėti apie 330 000 Lt, nes nepagrindė, iš kur gavo pinigus. Taigi, ieškovas iki 2013 m. laikė save sąžininga ir tikrąja sandorių šalimi, kol buvo pradėtas jo veiklos tyrimas.
Iš pirkimo - pardavimo sutarčių ir kitų byloje esančių įrodymų matyti, jog ieškovas neįrodė, jog sudaryti sandoriai apsimestiniai ir kad jis negali būti laikomas tikrąja sandorių šalimi, nes pateikti įrodymai patvirtina, jog tik jis apžiūrėjo butus, derėjosi dėl pirkimo - pardavimo kainų, mokėjo savo lėšomis avansą, gavo butų mokesčių knygeles, raktus, gavo į savo banko sąskaitą pinigus už M. Š., G. K., L. L. butus, o kad pinigai buvo pervesti atsakovui R. L., įrodymų nepateikta (CPK 178, 185 str.).
Pirkimo-pardavimo sutartys, kurios yra patvirtintos notarų biuruose pagal Civilinio proceso kodekso 197 str. 2 d. laikomos oficialiais rašytiniais dokumentais ir turi didesnę įrodomąją galią. Tačiau minėtas straipsnis taip pat numato, jog aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose laikomos visiškai įrodytomis, iki bus paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais. Kiti byloje esantys įrodymai yra šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, rašytiniai įrodymai.
Kaip jau minėta, atsakovai G. ir D. N. patvirtino, jog už butą su jais atsiskaitė atsakovas R. L.. D. T. patvirtino, jog pinigus davė R. L.. Pats atsakovas R. L. pripažino, jog bendradarbiavo su ieškovu, skolino ieškovui pinigus, kartais ieškovui pritrūkdavo 20 ar 30 tūkstančių litų, tada atnešdavo pinigus, gali būti, kad jis ieškovui paskolino pinigus, gali būti, kad jis buvo paskolinęs, o jis grąžino pinigus ieškovui. Taigi šalių parodymai iš dalies paneigia notarų patvirtintose sutartyje nurodytas aplinkybes dėl pinigų sumokėjimo. Iš šių įrodymų matyti, ką pripažino ir atsakovas R. L., jog jis davė (ar skolino) pinigus (ar dalį pinigų, kurių tikslaus dydžio neįvardina) ieškovui, tačiau neįrodyta ta aplinkybė, kad jis tai darė kaip tikroji sandorių šalis, kuri siekė įgyti teises ir pareigas pagal sandorius, tai, teismo nuomone, atsakovas atliko tik bendradarbiaudamas su ieškovu (134-139 b. l.). Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas, gavęs pinigus už butus, juos būtų perdavęs atsakovui R. L.. Pateiktas sąskaitos išrašas patvirtina 72 000 Lt gavimą, bet nepatvirtina jų išmokėjimo fakto R. L. (suj. b. 22 b. l.). Pagal byloje esančius įrodymus tikrąja sandorių šalimi teismas laiko ieškovą (CPK 178, 185 str.).
Iš įrodymų visumos teismas sprendžia, jog ieškinys nepagrįstas, neįrodytas, todėl atmestinas (CPK 178, 185 str., CK 1.87 str.).
Kadangi ieškinys atmestinas, bylinėjimosi išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, priteistinos atsakovams, kurie pagrindė jas rašytiniais įrodymais. Sujungtoje civilinėje byloje Nr. 2-7048-901/2013 esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovas (jo sutuoktinė) G. K. patyrė 1210 Lt už advokato pagalbą (59 b. l.), todėl ši suma priteistina iš ieškovo. Pateikti įrodymai apie tai, jog atsakovė I. S. patyrė kelionės išlaidas, kurios yra 51 Lt (126 b. l.), kurios priteistinos iš ieškovo (CPK 93 str.). 80,28 Lt bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei priteistinos iš ieškovo (CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
nusprendė:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo V. K. atsakovei I. S. 51 Lt (penkiasdešimt vieno lito) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo V. K. atsakovui G. K. 1210 Lt (vieno tūkstančio dviejų šimtų dešimties litų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo V. K. valstybei 80,28 Lt (aštuoniasdešimt litų, 28 centų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.