- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-02-24
- Bylos Nr.
- 1A-37-581/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10216-2024-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Donatas Jatužis, Jolanta Raščiuvienė, Daina Vaidachavičienė
- Nuteistasis
- N. B.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Jatužio, Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dainos Vaidachavičienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. B. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2024 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio, kuriuo N. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį areštu 75 paroms.
Į paskirtą arešto bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. kovo 16 d. iki 2024 m. kovo 17 d. (viena para), vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto dienai.
Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo tos dienos, kai N. B. atvyks ir pradės atlikti arešto bausmę arba nuo jo faktinio sulaikymo dienos.
Iš N. B. R. S. – B. priteista 264,15 Eur turtinei ir 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Iš N. B. valstybės naudai priteista 525,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. N. B. nuteistas už tai, kad 2024 m. kovo 16 d., apie 20.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio tarpusavio konflikto metu su sutuoktine R. S. – B., tyčia, kelis kartus šlepete smogė nukentėjusiajai į veidą, galvą, rankas ir kelius, tokiu būdu sukeldamas jai fizinį skausmą.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Nuteistojo N. B. apeliaciniu skundu prašoma pakeisti Skundžiamą nuosprendį ir skirti N. B. švelnesnę bausmės rūšį arba paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti. Taip pat prašoma atmesti civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį. Apeliaciniame skunde nurodyti šie esminiai argumentai:
2.1. bylos nagrinėjimo metu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų. Nuteistajam N. B. diagnozuoti sveikatos sutrikimai, dėl kurių jis ne kartą gydėsi psichiatrinėje ligoninėje (tarp jų nustatytas (duomenys neskelbtini) pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas ir kt.), todėl gynėjo dalyvavimas buvo privalomas ir teismas privalėjo nuteistajam N. B. skirti advokatą. Kadangi gynėjas nedalyvavo, todėl buvo neteisingai išspręsti bausmės skyrimo ir civilinio ieškinio klausimai, todėl nuosprendis naikintinas;
2.2. pirmosios instancijos teismas skyrė neteisingą (per griežtą) bausmę. N. B. įvykio metu buvo neblaivus ir nelabai prisimena įvykio aplinkybes, tačiau negalėjo patikėti, kad sudavė savo sutuoktinei, todėl savo kaltės nepripažino. Teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu perklausė garso įrašus, išklausė pačios nukentėjusiosios, kitų liudininkų ir padarė išvadą, kad galėjo būti, jog konflikto su sutuoktine metu jai sudavė. Todėl jei taip įvyko, N. B. to neneigia ir tikrai gailisi. Ateityje tikrai panašaus pobūdžio veiksmai nepasikartos;
2.3. padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių, tai viena lengviausių veikų, už kurias numatyta baudžiamoji atsakomybė. Jokių sunkių padarinių dėl N. B. veiksmų niekam nekilo. Tuo metu N. B. gan dažnai vartojo alkoholinius gėrimus, dėl kurių ir nusikalto. Šiuo metu N. B. alkoholinių gėrimų nevartoja, dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, yra registruotas VšĮ (duomenys neskelbtini) įskaitoje, gydosi dėl turimų sutrikimų. Arešto bausme N. B. yra nuteistas pirmą kartą. Mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, atidedant bausmės vykdymą arba parenkant kitą švelnesnę bausmės rūšį, kuri numatyta BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje;
2.4. nukentėjusioji nurodė, kad dėl N. B. veiksmų, t. y. dėl sumušimų, skausmo, bėgančio kraujo ir dėl blogos savijautos, ji negalėjo dirbti ir todėl neteko 264,15 Eur pajamų. Tačiau nukentėjusiajai jokių sužalojimų nebuvo padaryta, ką įrodo ir tai, jog N. B. nebuvo kaltinamas padaręs kažkokius sveikatos sutrikdymus, o tik dėl fizinio skausmo sukėlimo. Bylos medžiagoje yra teismo medicinos specialisto išvada, kurioje nėra konstatuota jokio sveikatos sutrikdymo. Nėra pateikta visiškai jokių įrodymų, kad nukentėjusioji į darbą nėjo būtent dėl patirtų traumų. Nukentėjusioji nėjo į darbą, nes tuo metu girtavo. Tai užfiksuota ir policijos pareigūnų įvykio vietoje, kur nurodoma, kad ji buvo akivaizdžiai neblaivi, nors tikrintis girtumą atsisakė. Būtent dėl savo girtavimo nukentėjusioji nėjo į darbą, ir būtent dėl to ji buvo priversta imti neapmokamų atostogų. Jos nurodytas nemokamų atostogų laikotarpis nuo 2024 m. kovo 19 d. iki 2024 m. kovo 29 d. visiškai nesusijęs su šiuo įvykiu. Nuteistajam žinoma, kad jos tuo metu ieškojo policijos pareigūnai, norėdami atlikti akistatą bei kitus ikiteisminio tyrimo veiksmus, tačiau dėl nukentėjusiosios girtavimo to nebuvo galima padaryti. Nuteistasis taip pat vartojo alkoholį dėl ko jis ir nukentėjusioji išvyko gydytis į (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninę. Jei nukentėjusioji būtų nedarbinga dėl patirtų traumų, būtų gavusi nedarbingumo pažymėjimą, tačiau ji net nesikreipė į gydytojus. Teismo medicinos specialistai, greitosios felčerė ar policijos pareigūnai neužfiksavo jokių aiškių sužalojimų, dėl kurių ji negalėjo eiti į darbą. Buvo nustatytas tik veido patinimas, tačiau tai susiję ne su trauma, o su ilgalaikiu ir gausiu alkoholio vartojimu, dėl ko nukentėjusiosios veidas ir buvo sutinęs. Šios aplinkybės įrodo, kad sveikatos sutrikdymo, dėl kurio nukentėjusioji nebūtų galėjusi dirbti, nuteistasis nepadarė, nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės yra išgalvotos, todėl civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas;
2.5. nepagrįstai priteistas per didelis neturtinės žalos atlyginimas. Nuteistasis pripažįsta, kad nukentėjusioji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, jeigu ji patyrė fizinį skausmą, tačiau tik dėl to, o ne dėl jos nurodytų aplinkybių. Nukentėjusioji, ieškinyje nurodydama neturtinės žalos dydį, motyvavo jį tuo, kad jai buvo sumažėję bendravimo galimybės, kad patyrė daug nepatogumų, kad ji patyrė fizinį skausmą, kad negalėjo eiti į darbą, nes buvo sužalota, kad bijo nuteistojo ir pan. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškinį rengė advokatė ir ten įrašyta advokatės nuomonė, o teismo posėdžio metu į teisėjos klausimą, kodėl pasirinko tokį žalos dydį, nukentėjusioji pagrįstai atsakyti negalėjo, nurodė, kad tiesiog be jokio pagrindo pasirinko sumą. Nuteistasis sutinka, kad neturinė žala galimai padaryta, tačiau tikrai mažesnė nei 1000 Eur. Žala mažintina atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės neatitinka realios situacijos. Nenustatyta, kad jos veide buvo aiškiai matomi sužalojimai, dėl kurių ji negalėjo eiti į darbą. Nukentėjusioji neturėjo nedarbingumo pažymėjimo, bet ėmė nemokamas atostogas dėl tos priežasties, kad ji tuo metu girtavo, o ne dėl to, kad buvo sužalota. Nukentėjusioji laisvai vaikščiojo po Svėdasų mstl., į parduotuvę. Nuteistojo ji nebijojo ir gyveno kartu nieko neverčiama. Neturtinės žalos dydis gali būti vertinamas tik atsižvelgiant į tai, kad buvo sukeltas fizinis skausmas.
Atsiliepimas
3. Nukentėjusiosios R. S. – B. advokatės S. M. – Š. atsiliepimu į apeliacinį skundą su apelianto prašymais nesutinkama. Prašoma priteisti iš N. B. valstybės patirtas teisinės pagalbos teikimo R. S. – B. išlaidas apeliaciniame procese. Atsiliepime nurodyta, kad nuteistasis bylos nagrinėjimo teisme metu savo kaltės nepripažino, kelis kartus apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, paskui teisme, davė skirtingus parodymus. Nors apeliantas skunde nurodo padaręs išvadą, kad galėjo sutuoktinei suduoti smūgius, jog to neneigia ir dėl to gailisi, tačiau tokia nuteistojo pozicija vertintina kritiškai. Bylos nagrinėjimo metu ištyrus įrodymus, peržiūrėjus vaizdo įrašus, perklausius garso įrašus, teismas nuteistojo teiravosi, ar jis po šių įrodymų ištyrimo vis tiek savo kaltę neigia, tačiau šis toliau tvirtino, kad kaltės nepripažįsta. N. B. duotus parodymus teismas visiškai pagrįstai vertino kaip jo sugalvotą gynybinę versiją. Skiriant bausmę, teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą ir paskyrė visiškai pagrįstą ir teisingą bausmę, kurios švelninti nėra jokio pagrindo. Duodama parodomus teisme, nukentėjusioji nurodė, kad jokia piniginė kompensacija jai neatlyginis patirtų išgyvenimų, tačiau neturtinę žalą pareikštu civiliniu ieškiniu įvertino 1000 Eur. Nėra pagrindo teigti, kad nukentėjusioji nurodytą žalos dydį pasirinko be jokio pagrindo. Prieš nukentėjusiąją tyčia smurtavo jai artimas asmuo – sutuoktinis. Jai buvo suduota daug smūgių į galvą, veidą, kitas kūno vietas. Nukentėjusioji jautė stiprų fizinį skausmą, kuris tęsėsi apie 3 savaites, kol sumušimai užgijo. Taip pat nukentėjusioji patyrė nepatogumus - kelias savaites jai pasireiškė apsunkintas kvėpavimas per nosį, iš kurios nuolat bėgo kraujas. Be fizinių negalavimų nukentėjusioji išgyveno stiprius neigiamus nepilnavertiškumo, pažeminimo, gėdos, bejėgiškumo jausmus. Tokie neigiami išgyvenimai neabejotinai padarė stiprią įtaką R. S. – B. emocinei būklei. Todėl patirtos neturtinės žalos įvertinimas 1000 Eur yra pagrįstas, protingas ir teisingas. Nukentėjusioji taip pat patyrė ir turtinę žalą, nes dėl patirtų sužalojimų negalėjo dirbti. Nukentėjusioji dirbo privačiuose senelių namuose (duomenys neskelbtini) slaugytojos padėjėja. Pagal darbo pobūdį ji betarpiškai turėjo bendrauti su senelių namų gyventojais, todėl ne tik dėl fizinių negalavimų, viso kūno sumušimo skausmų, nuolat bėgančio kraujo iš nosies ir pan., bet ir dėl emocinės būklės dirbti negalėjo. Kadangi pas medikus nukentėjusioji nesikreipė dėl nuolatinio N. B. terorizavimo ir gąsdinimo, kad jeigu ji kur nors kreipsis, bus atleista iš darbo, taip pat todėl, kad ir pati nenorėjo, kad kas nors sužinotų apie tokius jos šeimos įvykius, nukentėjusioji buvo priversta išeiti nemokamų atostogų. Nemokamų atostogų laikotarpiu, nuo 2024 m. kovo 19 d. iki 2024 m. kovo 29 d. R. S. – B. negavo darbo užmokesčio, taigi patyrė turtinę žalą. Negautos pajamos sudarė 264,15 Eur. Apelianto teiginiai, kad nukentėjusiosios veidas buvo patinęs ne dėl traumos, o dėl ilgalaikio alkoholio vartojimo yra tiesiog ciniški. Versiją, kad nukentėjusioji neva negalėjo dirbti dėl girtavimo, nuteistasis, iškėlė tik teikdamas apeliacinį skundą, tačiau bylos nagrinėjimo metu apie tai net neužsiminė, priešingai – pareikštą civilinį ieškinį pripažino pilnai. Pažymėtina ir tai, kad apeliantui po įvykio buvo paskirta kardomoji priemonė – nesiartinti prie nukentėjusiosios, todėl jis net neturėjo galimybės žinoti, ką sutuoktinė veikė ir kaip gyveno. Apelianto motyvai dėl ieškovės nepatirtos turtinės žalos yra atmestini, nes jie yra dar vienas išsigalvojimas, kuriuo tik bandoma sušvelninti savo padėtį.
4. Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro Ramūno Dubravos atsiliepimu į apeliacinį skundą su apelianto prašymais nesutinkama. Atsiliepime nurodyta, kad įrodymų vertinimą reglamentuojančių BPK 20 straipsnyje nustatytų taisyklių pirmosios instancijos teismas nepažeidė ir pagrįstai konstatavo, kad N. B. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Nuosprendžiu teisingai išspręsti turtiniai klausimai - civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei procesinės išlaidos. Skirdamas bausmę, teismas nepažeidė BK numatytų bausmės skyrimo pagrindų, tinkamai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, įvertino visas kitas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, taip pat į tai, kad nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir teismo nepanaikintą teistumą, t. y. būdamas recidyvistu, ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės nuo naujų nusikalstamų veikų neatgrasė, todėl nuteistajam N. B. pagrįstai paskirta bausmė – areštas 75 paroms nekeistina. Apeliaciniame skunde nenurodant naujų tiek prokurorui, tiek teismui nežinomų ir neįvertintų faktinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų tikslinga pakeisti skundžiamą nuosprendį, apeliacinis skundas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.
Šalies argumentai
5. Teismo posėdžio metu nuteistasis N. B. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
6. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
7. Apeliaciniu skundu prašoma sušvelninti nuteistajam N. B. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę, parenkant švelnesnę jos rūšį, arba atidėti jam paskirtos arešto bausmės dydį. Taip pat nesutinkama su iš nuteistojo N. B. nukentėjusiajai R. S. – B. priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydžiais. Teisėjų kolegija, laikydamasi bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų, patikrina skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį šiose apeliacinio skundo ribose - tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus, ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
8. Apeliaciniame skunde pateikiami argumentai, kurie pasak apelianto patvirtina, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nes nuteistajam N. B. nebuvo užtikrintas gynėjo dalyvavimas, kuris buvo privalomas dėl jam diagnozuotų sveikatos sutrikimų (BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tačiau baudžiamojoje byloje esantys duomenys neleidžia teigti, kad šiuo konkrečiu atveju būtų nustatyta ši arba kuris nors kita BK 51 straipsnio 1 dalyje numatyta sąlyga būtinam gynėjo dalyvavimui. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis N. B. nuo (duomenys neskelbtini) gydėsi VšĮ (duomenys neskelbtini), jam nustatytos diagnozės: (duomenys neskelbtini); pasikartojantis (duomenys neskelbtini), vidutinio sunkumo (duomenys neskelbtini). Taip pat nuteistasis nuo (duomenys neskelbtini) gydėsi (duomenys neskelbtini), jam nustatyta diagnozė: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 10, 16). Svarbu tai, kad 2024 m. balandžio 3 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kadangi byloje nėra duomenų apie nuteistojo ūminius psichozinius, lėtinius psichikos sutrikimus, kurie trukdytų jam suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, jam netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (2 t., b. l. 16). Nustatyta, jog N. B. prieš teisiamąjį posėdį teismo buvo informuotas apie jo teisę turėti gynėją, t. y. tiek pasikviečiant sau tinkamą gynėją, tiek kreipiantis į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (2 t., b. l. 97). 2024 m. lapkričio 7 d. teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu nuteistajam N. B. dar kartą buvo išaiškinta jo teisė turėti gynėją, tačiau nuteistasis N. B. nurodė, kad pats gynėjo dalyvavimu teisiamajame posėdyje nepasirūpino, kadangi tam neturi lėšų (2 t., b. l. 117–124). Teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu nuteistasis N. B. davė parodymus, atsakinėjo į proceso dalyvių klausimus, naudojosi teise užduoti klausimus nukentėjusiajai, liudytojams, sakė baigiamąją kalbą, todėl iš viseto bylos duomenų matyti, jog pirmosios instancijos teismui pagrįstai nekilo abejonių dėl to, jog N. B. diagnozuoti sveikatos sutrikimai trukdytų tinkamai naudotis savo procesinėmis teisėmis ir byloje egzistavo būtino gynėjo dalyvavimo teisme pagrindas, nurodytas BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Šie apeliacinio skundo argumentai dėl pažeistų baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų atmetami kaip nepagrįsti.
Dėl nuteistajam N. B. paskirtos bausmės
9. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad nuteistajam N. B. paskirta arešto 75 paroms bausmė yra per griežta. Nuteistasis N. B. baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino, tačiau apeliaciniame skunde nurodė, kad galėjo suduoti smūgius nukentėjusiajai R. S. – B., tačiau dėl neblaivumo negalėjo tiksliai atsiminti įvykio aplinkybių, dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos gailisi ir pasižada, kad ateityje toks jo elgesys nepasikartos. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, be kita ko, įvertinęs ir paties nuteistojo N. B. duotus parodymus teisiamojo posėdžio metu bei ikiteisminio tyrimo metu, padarė pagrįstą išvadą dėl nuteistojo N. B. kaltės, o taip pat, parinkdamas nuteistajam N. B. skirtinos bausmės rūšį bei dydį, pagrįstai sprendė, kad nėra N. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir, kad nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės (nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas)). Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę ir nustatydamas jos trukmę nuteistajam N. B., bausmės skyrimo taisyklių bei principų nepažeidė, atsižvelgė į bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 41, 54 ir 61 straipsniuose.
10. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo Baudžiamojo kodekso pakeitimai bei papildymai, priimti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais įstatymu (toliau – Įstatymas). Įstatymo 7 straipsniu pakeistos BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatos, kuriomis reglamentuojamas recidyvo klausimas. Iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusioje BK 27 straipsnio 1 dalies redakcijoje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) buvo numatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Naujojoje BK 27 straipsnio 1 dalies redakcijoje (2024 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. XIV-3033 redakcija) įtvirtinta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Taigi, naujai įsigaliojusi BK 27 straipsnio 1 dalies redakcija švelnina nuteistųjų teisinę padėtį, kadangi nebenumato taisyklės visuomet pripažinti asmenį recidyvistu, kuomet šis neišnykus teistumui padaro naują nusikaltimą. Todėl nagrinėjamu atveju reikalinga įvertinti sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), taikymą. Įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius nuteistąjį N. B. charakterizuojančius duomenis, jo praeityje padarytas nusikalstamas veikas, aplinkybę, kad nuteistasis, naują nusikalstamą veiką padarė, turėdamas neišnykusi teistumą, kad jis ne pirmą kartą yra teisiamas už tyčinių nusikaltimų padarymą, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad nuteistajam N. B. pagrįstai pripažinta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis naują nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Atsižvelgus į tai, jog procesas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal nuteistojo skundą ir, atitinkamai, pagal BPK 320 straipsnyje nustatytą teisinį reglamentavimą jo teisinė padėtis negali būti sunkinama, teisėjų kolegija atskiro procesinio sprendimo dėl N. B. (ne)pripažinimo recidyvistu, kaip tai numatyta šiuo metu galiojančioje BK 27 straipsnio 1 dalies redakcijoje (2024 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. XIV-3033 redakcija), nepriima ir dėl to plačiau nepasisako.
11. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino ir kitas aplinkybes, būtinas bausmės skyrimui išspręsti (BK 54 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nuteistasis N. B. padarė vieną baigtą nesunkų tyčinį nusikaltimą, kuriuo kėsinamasi į žmogaus sveikatą. Naują nusikalstamą veiką nuteistasis N. B. padarė, būdamas ankščiau teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą (Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. lapkričio 21 d. baudžiamuoju įsakymu, Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2021 m. birželio 18 d. baudžiamuoju įsakymu), baustas administracine tvarka, yra nedirbantis, gaunantis pareigūno pensiją, lankėsi VšĮ (duomenys neskelbtini), jam diagnozuoti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) (2 t., b. l. 10, 16, 22–30). Baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistajam N. B. už praeityje padarytas nusikalstamas veikas buvo skiriamos švelnesnės už areštą bausmių rūšys (Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. lapkričio 21 d. ir 2021 m. birželio 18 d. baudžiamaisiais įsakymais pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskirta viešųjų darbų bausmė, Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2021 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu paskirta bauda (2 t., b. l. 25–30, 31–42)), kurios nuteistojo neteisėtam elgesiui reikšmingos teigiamos įtakos nepadarė, kadangi nuteistasis N. B. vėl nusikalto. Teisingai pirmosios instancijos teismas nurodė, jog BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirtys bus pasiektos tik N. B. paskyrus arešto bausmę, kurios trukmę nustatė didesnę už arešto bausmės, skiriamos už nusikaltimo padarymą, vidurkį (BK 49 straipsnio 3 dalis) pagal tuo metu galiojusią BK 61 straipsnio redakciją.
12. Vadovaujantis tuo, kad teisinę padėtį švelninantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją teisinę galią (BK 3 straipsnio 2 dalis), apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl nuteistajam N. B. paskirtos bausmės dydžio, atsižvelgiant į nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusius naujus BK pakeitimus. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusiu Įstatymo 22 straipsniu buvo pakeistas BK 61 straipsnis, kuriame iki Įstatymo įsigaliojimo, galiojo bausmės skyrimo taisyklė, numačiusi, kad kaltininkui skiriamos bausmės dydis skaičiuojamas nuo jos vidurkio. Šiuo metu galiojančioje BK 61 straipsnio 4 dalies redakcijoje (2024 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. XIV-3033 redakcija) numatyta, kad jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Esant šios dalies pirmame sakinyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali skirti didesnę nei minimalią sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę, tačiau tokį savo sprendimą privalo motyvuoti <...>. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta nuteistojo N. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, taigi nuteistajam nėra pagrindo skirti minimalų BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytą arešto bausmės dydį. Skundžiamame nuosprendyje nurodytos nuteistojo N. B. padarytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės (nusikalstamos veikos padarymo metu nuteistasis N. B. buvo neblaivus, smurtinio pobūdžio veiksmus naudojo prieš savo šeimos narį – sutuoktinę, dėl menkavertės priežasties) bei patį nuteistąjį charakterizuojantys duomenys (praeityje teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą) patvirtina, kad nuteistajam N. B. paskirtos arešto bausmės dydis nėra neproporcingas jo asmenybei ir padarytai nusikalstamai veikai. Apeliacinės instancijos teismo pozicija yra ta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bausmės skyrimo klausimui reikšmingas aplinkybes, teisės taikymo klaidų nepadarė, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su nuteistajam N. B. paskirtos arešto bausmės trukme.
13. Šiuo metu galiojančiame BK 75 straipsnio 9 dalyje imperatyviai nustatyta, kad skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Taisyklė, numatanti teismo pareigą svarstyti arešto bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, o neatidėjimo atveju sprendimą motyvuoti, buvo numatyta ir skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojusioje BK 75 straipsnio 8 dalies redakcijoje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija). Tačiau pirmosios instancijos teismas dėl BK 75 straipsnio taikymo nuteistajam N. B. nepasisakė. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, paskyręs N. B. arešto bausmę, nesivadovavo tuo metu galiojusia BK 75 straipsnio 8 dalimi, nes privalėjo motyvuoti, kodėl nėra taikomas bausmės vykdymo atidėjimas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja ne tik BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytas formalus pagrindas atidėti nuteistajam N. B. paskirtos arešto bausmės vykdymą, tačiau ir materialusis pagrindas. Nors nuteistasis N. B. ankščiau jau buvo teistas už nusikalstamų veikų padarymą, jam buvo skiriamos viešųjų darbų ir baudos bausmės, tačiau ankstesniais nuosprendžiais bausmes jis įvykdė (2 t., b. l. 25-29). Svarbu pažymėti, jog nuteistasis N. B. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje bausmes atliko atitinkamai 2019 metais ir 2021 metais. Pagal Utenos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nuosprendį 50 MGL dydžio baudą už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė 2022 m. gruodžio 23 d. (2 t., b. l. 29). Teismas neturi duomenų apie vėlesniu laikotarpiu galimai N. B. įvykdytas nusikalstamas veikas.
14. Nors ikiteisminio, teisminio tyrimo metu N. B. kaltę neigė, tačiau labai svarbios aplinkybės yra tos, jog pats nuteistasis po nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo skambino pagalbos numeriu ir kvietė pareigūnus („gėrėm, gėrėm ir pasigėrėm ir prieš moterį pakėliau ranką“, „...aš pats prisiduodu...“) (1 t., b. l. 106-107). Taip pat N. B. teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiosios (2 t., b. l. 124). Nuteistasis apeliacinės instancijos teisme nurodė, jog gydosi priklausomybės ligas (2 t., b. l. 162), kritiškai vertina savo poelgį, žada ateityje nenusikalsti, kas iš esmės patvirtina jo kritišką poelgį į paties padarytą nusikalstamą veiką bei ryžtą daugiau nebenusikalsti. Iš bylos duomenų matyti, jog dėl N. B. elgesio pagal gyvenamąją vietą nusiskundimų nėra gauta ( 2 t., b. l. 5). Nors duomenų apie gydymąsi priklausomybės ligas nuteistasis nepateikė, tačiau iš nuteistojo parodymų apeliacinės instancijos metu galima spręsti, jog N. B. pripažįsta nusikalstamo elgesio pagrindinę priežastį - alkoholio vartojimą.
15. Vertinant visas bylos aplinkybes, nuteistojo N. B. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad nuteistojo N. B. resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo, neizoliavus jo nuo visuomenės. Atsižvelgiant į visas paminėtas aplinkybes bei nuteistųjų elgesį prižiūrinčių institucijų galimybes taisyti nusikaltusius asmenis laisvėje, yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, suteikiant galimybę nuteistajam N. B. koreguoti savo netinkamą elgesį ne įkalinimo įstaigoje, o laisvėje. Pažymėtina, kad per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuteistasis N. B. visą laiką bus kontroliuojamas bei prižiūrimas kompetentingos institucijos bei privalės vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus, o tuo atveju, jeigu N. B. nepateisintų teismo parodyto pasitikėjimo juo ir nevykdytų įpareigojimų ar darytų teisės pažeidimus, šio asmens priežiūrą vykdanti institucija su teikimu privalės kreiptis į teismą, prašydamas panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti atlikti nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
16. Įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad visuma duomenų leidžia manyti, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam N. B. taikant šiuo metu galiojantį BK 75 straipsnį ir Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2024 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu paskirtos arešto 75 parų bausmės vykdymą atidedant – dvejų metų laikotarpiui, paskiriant N. B. BK 75 straipsnyje numatytus įpareigojimus – vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, todėl šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keičiamas (BPK 328 straipsnio 1 punktas).
17. Teisėjų kolegijos vertinimu, įvertinus nuteistojo E. B. asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes darytina išvada, kad, atidedant arešto bausmės vykdymą, kartu skirti ir intensyvią priežiūrą – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – yra netikslinga. Juolab, kad byloje nėra duomenų, jog nuteistasis N. B. būtų pažeidęs jam taikytos kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, sąlygas. Byloje nėra ir kitų aplinkybių, patvirtinančių tokios priemonės taikymo būtinumą nagrinėjamu atveju.
Dėl civilinių ieškinių
18. Skundžiamu nuosprendžiu pripažinta, kad nukentėjusioji R. S. – B. patyrė 264,15 Eur dydžio turtinę žalą, kurią sudarė jos negautas darbo užmokestis, kuomet ji buvo išėjusi neapmokamų atostogų, norėdama, kad niekas nesužinotų apie prieš ją panaudotą fizinį smurtą. Apeliaciniu skundu prašoma turtinės žalos civilinį ieškinį atmesti, kadangi nukentėjusiajai priteistos negautos pajamos (negautas darbo užmokestis) nėra susijusios su prieš ją padaryta nusikalstama veika, nes nukentėjusioji R. S. – B. laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 19 d. iki 2024 m. kovo 29 d. nebuvo darbe dėl to, kad šiuo laikotarpiu ji vartojo alkoholinius gėrimus.
19. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina aplinkybes, kad laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 19 d. iki 2024 m. kovo 29 d. nukentėjusioji jos pačios prašymu buvo išleista neapmokamų atostogų (1 t., b. l. 90, 93, 94). Pirmosios instancijos teisme metu nukentėjusioji R. S. – B. parodė, kad turėjo nepanaudotų apmokamų atostogų, tačiau ėjo nemokamų atostogų dėl to, kad neimtų nedarbingumo, taip pasiūlė direktorius (2 t., b. l. 119). Apeliacinės instancijos teismo pozicija yra ta, jog nukentėjusioji R. S. – B. neįrodė, kad civiliniame ieškinyje nurodytos negautos pajamos yra priežastiniu ryšius susiję su nuteistojo N. B. nusikalstamais veiksmais, o ne su kitomis priežastimis. Tokią išvadą teismas daro, įvertinęs baudžiamosios bylos įrodymus, o būtent: nukentėjusioji R. S. – B. po prieš ją panaudoto fizinio smurto kategoriškai atsisakė vykti į gydymosi įstaigą, vėliau į medikus pati nesikreipė. Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog pagal GPM kvietimo kortelės duomenis sužalojimų jai nenustatyta (1 t., b. l. 64). Baudžiamojoje byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad dėl prieš nukentėjusiąją panaudoto fizinio smurto ji buvo nedarbinga, taip pat byloje nėra duomenų apie tai, kodėl būtent dešimt dienų, t. y. nuo 2024 m. kovo 19 d. iki 2024 m. kovo 29 d., nukentėjusioji buvo išleista neapmokamų atostogų. Nukentėjusiosios R. S. – B. bei jos atstovės nurodytos aplinkybės, kad nukentėjusioji, darbo metu turėdama betarpiškai bendrauti (duomenys neskelbtini) gyventojais, negalėjo dirbti dėl savo emocinės būsenos, taip pat nenorėjo, kad kas nors sužinotų apie jos šeimos įvykius, nėra pagrindas pareikštą turtinės žalos civilinį ieškinį pripažinti pagrįstu. Šios nukentėjusios nurodytos aplinkybės atitinka nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos padarinius, t. y. tie sukelti neigiami emociniai išgyvenimai turi būti atlyginti priteisiant nukentėjusiajai iš nuteistojo N. B. neturtinės žalos atlyginimą. Todėl apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti nukentėjusiosios R. S. – B. naudai 264,15 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimą. Skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keičiamas ir nukentėjusiosios R. S. – B. atstovės advokatės S. M. – Š. civilinis ieškinys dėl 264,15 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo iš nuteistojo N. B. atmetamas (BPK 328 straipsnio 4 punktas).
20. Apeliaciniu skundu taip pat nesutinkama su iš nuteistojo N. B. nukentėjusiajai R. S. – B. priteistos atlyginti neturtinės žalos dydžiu (1000 Eur), motyvuojant tuo, kad pati nukentėjusioji teisiamojo posėdžio apylinkės teisme metu negalėjo tiksliai nurodyti, kodėl savo patirtą neturtinę žalą įvertino 1000 Eur dydžio suma, jog jai buvo sukeltas tik fizinis skausmas, tačiau nepadaryti jokie sužalojimai, dėl kurių nukentėjusioji būtų negalėjusi eiti į darbą ar pasirodyti viešumoje. Tačiau šiuos skundo argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus.
21. Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) nuostatomis, pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.
22. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, tinkamai atsižvelgė į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Tenkindamas nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priteisdamas 1000 Eur, teismas motyvavo, kad tokio dydžio neturtinė žala nustatoma, įvertinus nukentėjusiajai sukeltą fizinį skausmą, nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus. Teismo įvertintas aplinkybes pagrindžia nukentėjusiosios paaiškinimai, kurių visuma leidžia spręsti, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusioji neabejotinai patyrė neigiamus fizinius ir dvasinius nepatogumus, kuriuos, kaip nurodoma civiliniame ieškinyje bei teisme, apima ne tik fizinis skausmas, tačiau ir dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, ribotas bendravimas su aplinkiniais.
23. Taigi, įvertinus tai, kas aptarta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visus neturtinei žalai apskaičiuoti reikšmingus kriterijus ir tinkamai nustatė nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį. Mažinti arba iš vis nepriteisti jau priteistos neturtinės žalos dydžio nėra pagrindo. Teismų praktikoje neturtinės žalos dydis fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo atveju svyruoja nuo kelių šimtų Eur iki 2 000,00 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-92/2014, 2K-375-1073/2018, 2K-347-976/2018, 2K-58-693/2019, 2K86-628/2020, 2K-128-489/2020, 2K-205-719/2020, 2K-236-495/2021, 2K-142-303/2021 ir kita). Tad šiuo atveju priteistas neturtinės žalos dydis nėra neproporcingai didelis ar neadekvatus, pažeidžiantis jau minėtus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, yra realiai paremtas byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, vadovaujantis teisės normų, reglamentuojančių žalos atlyginimo klausimus, nuostatomis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 1 000 Eur dydžio pinigų suma neturtinei žalai atlyginti yra tinkama kompensacija nukentėjusiajai už jos patirtus išgyvenimus dėl nuteistojo N. B. nusikalstamų veiksmų.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
24. Byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, jog teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai R. S.-B. pagal 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) išlaidų suma yra 175 Eur (2 t., b. l. 158-159). Iš pateiktų dokumentų matyti, jog antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai nuspręsta teikti dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2024 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio apskundimo, procesinių dokumentų parengimo, atstovavimo apeliacinės instancijos teisme. Nustatyta, jog advokatė susipažino su byla apeliaciniame teisme, teikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, apeliacinės bylos nagrinėjimo teismo posėdyje nedalyvavo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, yra pagrindas nurodytas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos iš nuteistojo N. B. priteisti valstybei (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 4 punktais,
nusprendžia:
Nuteistojo N. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2024 m. lapkričio 21 d. nuosprendį pakeisti:
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, 6 dalies 6, 8 ir 10 punktais, (2024 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. XIV-3033 redakcija), N. B. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2024 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės 75 (septyniasdešimt penkioms) paroms vykdymą atidėti dvejiems metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant N. B. vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje bei per visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Nukentėjusiosios R. S. – B. atstovės advokatės S. M. – Š. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš N. B. valstybei 175 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų.