Utenos apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorui Ramūnui Dubravai (nuotoliniu būdu per vaizdo konferencijų programą Zoom),

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, vedęs, (duomenys neskelbtini) pensininkas, gyv. vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nesutinka gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, kontaktinio tel. Nr. (duomenys neskelbtini), teistas 3 kartus, paskutinis teistumas:

2024-06-18 Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 str. 2 d. paskirta galutinė bausmė – viešieji darbai 4 mėn., įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose įpareigojant šį įpareigojimą įvykdyti per 6 mėn. nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos; 2021-07-15 įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą (viešieji darbai bei dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose) Lietuvos Probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriuje; 2021-11-09 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro (viešieji darbai bei dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose) Lietuvos Probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriuje; teistumas neišnykęs ir teismo nepanaikintas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. B. 2024-03-16 apie 20.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio tarpusavio konflikto metu su sutuoktine R. S. – B., tyčia, kelis kartus šlepete smogė nukentėjusiajai į veidą, galvą, rankas ir kelius, tokiu būdu sukeldamas jai fizinį skausmą.

Šiais veiksmais N. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis N. B. savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos nepripažino. Duodamus parodymus teisme paaiškino, kad jie nuo ryto vartojo alkoholį, apie 14 val. jis išėjo kapoti malkų, o žmona išėjo iš namų. Ji negrįžo, tada jis išėjo į pirtį. Kai grįžo iš pirties apie 19 val., ji jau buvo namuose. Grįžęs iš pirties sutiko kaimynę, kurios paklausė kur R. Kaimynė atsakė, kad R. pabuvo pas ją gal 15 minučių ir išėjo. Namuose jie susibarė, ji pradėjo jį vyti iš namų. Po to pamatė, kad ji ištinusi. Pasakė, kad kiek ji gali vyti jį iš namų, ir paėmė ir paskambino policijai. Ji prašė nekviesti policijos. Kol atvažiavo policija jis dar alų vartojo. Tada pareigūnai sako kvietei, jis sakė taip, kviečiau, liepė papūsti, pripūtė 2,48 promiles. Pats pasakė, kad jai su „tapke“ sudavė. Kaltę prisiėmė vien dėl to, kad jau ne pirmas kartas, kai iš kažkur atvyko su mėlynėm. Ant veido nebuvo, bet ant kūno. Tada pareigūnai jį pasodino ir išvežė. Jam kilo įtarimas, kad žmona išėjo pas meilužį. Įtarimų turėjo, nes ne pirmas kartas kai išeina. Kai ji grįžo, sakė, kad pas kaimynę buvo, bet jis nepatikėjo. Kad jis „sušėrė“ žmonai „tapke“ sakė skambindamas 112. Kvietė policiją dėl to, kad jį iš namų veją, tik norėjo pasakyti, kad ji veja jį iš namų, kol pasiėmė ir maigė telefoną, sugalvojo ir pasakė, kad „šėrė tapke“. Jis mano, kad ji nuo meilužio „gavo“, nes ne pirmas kartas, kad grįžta nusėta mėlynėm. Jis jos nemušė, jie barėsi žodžiais. Skirtingus parodymus davė 2024-03-17 ir 2024-05-06. Kad smogė „tapke“ pirminis buvo, nurodė tai, nes nenorėjo, kad būtų įtrauktas kitas. Jis ją mylėjo, todėl taip pasakė. Ir palaikė parodymus, nes buvo taip pasakęs iš vakaro. Nenorėjo pakeisti parodymų, galvojo, kad bus su žmona kartu. Pasikeitė parodymai todėl, kad žmonai jis nebereikalingas ir tada pagalvojo kodėl jis prisiėmė tai. Jis save apkalbėjo, nenorėjo, kad būtų ant žmonos kaltė, kad buvo pas meilužį. Jis jos nelietė ir nemušė. Ji namo jau grįžo su paraudusiu veidu, kaip įtaria iš meilužio. Civilinį ieškinį pripažįsta.

Iš 2024-04-03 specialisto išvados Nr. G 945/2024 (01) nustatyta, kad pateiktos R. S. – B. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės duomenimis, sužalojimų nenustatyta. Fizinio skausmo jutimą nurodyti gali tik pati nukentėjusioji (tomas 1, b. l. 63-64).

Iš 2024-06-13 Parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad nukentėjusioji R. S. – B. savo parodymus patvirtino 2024-06-13 parodymų patikrinimo vietoje metu (tomas 1, b. l. 49-55).

Iš 2024-06-14 Akistatos protokolo nustatyta, kad nukentėjusiosios R. S. – B. akistatos su įtariamuoju N. B. metu prieštaravimai nepašalinti, kiekviena šalis pasiliko prie savų duotų parodymų (tomas 1, b. l. 56-57).

Iš 2024-04-03 Kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas. Apžiūros protokole užfiksuota, kaip pranešėjas N. B. BPC darbuotojai nurodo, kad (duomenys neskelbtini), „taip…gėrėm, gėrėm ir pasigėrėm ir prieš moterį pakėliau ranką“. Operatorei tikslinantis ir klausiant „sumušėt?“, vyras atsako „jo, ir, ir… gynyba ne gynyba, taip <….>... aš pats prisiduodu.“ Garso įrašas įrašytas į CD, prijungtas ir saugomas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (tomas 1, b. l. 105, 106-108).

Garso įrašas, įrašytas į CD, buvo perklausytas teisiamajame posėdyje įrodymų tyrimo metu.

Iš 2024-04-23 Kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti vienas vaizdo ir garso įrašas, darytas 2024-03-16 Utenos aps. VPK Anykščių r. PK pareigūnų tarnybine kamera, kuriame užfiksuoti pokalbiai tarp policijos pareigūnų ir N. B., nukentėjusiosios R. S. – B. Pareigūnus pasitikęs N. B. nurodo, kad susipyko su žmona R. S. – B. ir rodydamas į ją, sako „pataikiau“, „trenkiau jai“. Paklaustas kuo trenkė, atsako, kad „tapke“. R. S. – B. paėmusi koridoriuje padėtas odines šlepetes nurodo, kad trenkė jomis „visur kur, į galvą trenkė“. Pareigūnui priėjus arčiau moters matyti patinęs jos veidas. Pareigūnui paaiškinus, kad N. B. sulaikomas iki dviejų parų nukentėjusioji dar kartą patvirtina, jog sutuoktinis apkaltinęs ją neištikimybe šlepete trenkė jai į įvairias kūno vietas, kelius, rankas. Garso vaizdo įrašas įrašytas į CD, prijungtas ir saugomas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. (tomas 1, b. l. 16, 109-111).

Vaizdo įrašas, darytas pareigūno kūno kamera ir įrašytas į CD, buvo peržiūrėtas teisiamajame posėdyje įrodymų tyrimo metu.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną, siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo N. B. kaltė nukentėjusiosios R. S. – B. atžvilgiu padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, yra visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.

Tačiau teismo vertinimu tokie kaltinamojo parodymai yra tik jo sugalvota gynybinė versija, ir teismas šiuos kaltinamojo parodymus vertina kritiškai, kaip kitais įrodymais nepagrįstą gynybinę versiją. Teismas išsamiai, bešališkai ir nuosekliai ištyręs byloje esančius įrodymus, nustatė, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, o tuo pačiu ir paneigiančių jo išsakytą gynybinę versiją.

Visų pirma, pažymėtina, jog kaltinamasis 2024-03-16 pats paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė, kad smurtavo prieš savo sutuoktinę. Šie duomenys yra užfiksuoti ir buvo perklausyti teisiamojo posėdžio metu. Iš garso įrašo aiškiai girdisi, kaip kaltinamasis nurodo kur gyvena ir kad sumušė (pakėliau ranką prieš moterį) savo sutuoktinę. Vėliau atvykusiems policijos pareigūnams (visas policijos pareigūnų bendravimas su N. B. yra fiksuotas pareigūno kamera) kaltinamasis N. B. nuosekliai paaiškina, kad susipyko su žmona, kad vartojo alkoholį, kad su „tapke“ trenkė nukentėjusiajai, kad pataikė jai. Šie objektyviai užfiksuoti duomenys rodo, kad pats N. B. detaliai papasakojo apie savo sutuoktinės R. S. – B. atžvilgiu vartotą fizinį smurtą. Tas pačias aplinkybes kaltinamasis nurodė ir pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu. Ir kaip matyti iš paties kaltinamojo N. B. parodymų teisiamojo posėdžio metu, jis savo parodymus pakeitė sužinojęs, kad žmona ketina pradėti skyrybų procesą. Tai yra, kol kaltinamasis manė, kad ir toliau gyvens kartu su sutuoktine, jis įvykio aplinkybių neneigė, tačiau kai sužinojo, kad jo sutuoktinė galimai ketina inicijuoti skyrybų procesą, jis pakeitė parodymus sakydamas, kad tik prisiėmė sau kaltę, kad apkalbėjo save, nes nenorėjo, kad būtų ant žmonos kaltė, kad ši buvo pas meilužį. Tačiau teismas pastebi, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jo sutuoktinė galėjo būti sumušta kitur, o ne 2024-03-16 20 val. savo namuose, ir kad tai galėjo padaryti kitas asmuo, o ne kaltinamasis N. B.. Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja R. M. parodė, kad 2024-03-16 apie 14 val. pas ją į svečius pasveikinti jos su gimtadieniu atėjo R. S. – B. Būdama pas ją R. S. – B. buvo sveika, ant jos nebuvo matyti jokių sumušimo žymių, o iš jos namų ji išėjo maždaug apie 17 val. ir nuėjo į savo namus. Taip pat ši liudytoja nepatvirtino kaltinamojo parodymų, neva kaimynė R. M. jam pasakiusi, kad R. S. – B. pas ją buvo tik apie 15 minučių, kas rodo, jog nukentėjusioji turėjo galimybę būti kažkur kitur, t. y. pas meilužį. Todėl teismas atmeta kaip nepatvirtintą įrodymais kaltinamojo versiją apie tai, kad nukentėjusioji R. S. – B. į namus 2024-03-16 grįžo jau sumušta, nes liudytojos R. M. parodymai šią kaltinamojo versiją paneigia. Kaip matyti iš nukentėjusiosios R. S. – B. parodymų, jos elgesys įvykio vakarą rodo, jog ji pati net neketino pranešti apie jos atžvilgiu sutuoktinio pavartotą smurtą, nors šio įvykio metu iš pačios nukentėjusiosios parodymų bei liudytojos A. T. parodymų matyti, kad smurtaudamas prie nukentėjusiąją N. B. galimai sulaužė jai nosį. Taigi, tik paties kaltinamojo veiksmai lėmė, kad apie įvykį buvo pranešta BPC ir iškviesti policijos pareigūnai. Be nukentėjusiosios parodymų, tai, kad R. S. – B. buvo sukeltas fizinis skausmas, patvirtina liudytojos A. T. parodymai, kurie patvirtina, kad nukentėjusiajai padarytų sužalojimų mastas galėjo būti fiksuotas visai kitas, nei yra nurodyta specialisto išvadoje, kadangi pati nukentėjusioji vengė vykti į Anykščių ligoninę dėl ten dirbančios giminaitės, kuri tokiu būdu galėjo sužinoti apie įvykį, bei atsisakė vykti į Panevėžio ligoninę, nes nežinojo ar turės galimybę iš ten grįžti. Ši aplinkybė, bei tai, kad nukentėjusioji pati nekvietė pagalbos dėl prieš ją pavartoto smurto rodo, jog ji galimai slėpė nuo aplinkinių tą faktą, kad prieš ją smurtauja jos sutuoktinis. Sugretinus visas minėtas aplinkybes tarpusavyje visi šie aptarti įrodymai patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes apie tai, kad kaltinamasis N. B. smurtavo prieš nukentėjusiąją, savo sutuoktinę R. S. – B. 2024 m. kovo 16 d., kelis kartus šlepete smogdamas jai į veidą, galvą, rankas ir kelius, ir tokiu būdu sukeldamas fizinį skausmą. Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių, kad N. B., suduodamas smūgius nukentėjusiajai į veidą, galvą, rankas ir kelius, tuos smūgius suduodamas su masyvia ir sunkia šlepete, sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, nes iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusioji beveik dvi savaites negalėjo eiti į darbą dėl mėlynių ir sumušimų, be to, nukentėjusioji nesikreipė į medikus ir todėl nėra nustatyta ar jai buvo sulaužyta nosis, tačiau visa tai leidžia pagrįstai manyti, jog tokiais sužalojimais R. S. – B. iš tiesų buvo sukeltas fizinis skausmas. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų, teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog kaltinamasis N. B. 2024-03-16 apie 20.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio tarpusavio konflikto metu su sutuoktine R. S. – B., tyčia, kelis kartus šlepete smogė nukentėjusiajai į veidą, galvą, rankas ir kelius, tokiu būdu sukeldamas jai fizinį skausmą. Atlikdamas aptartus smurtinius veiksmus, kaltinamasis neabejotinai suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 straipsnyje nurodyti padariniai, ir jų norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Fizinis skausmas sukeltas šeimos nariui, taigi veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Vadovaujantis BK 54 straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

Kaltinamasis N. B., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis teistas, turi nepanaikintą ir neišnykusį teistumą, teistas ir už analogiškais veikas – smurtą prieš šeimos narį (tomas 2, b. l. 25-30), baustas administracine tvarka (tomas 2, b. l. 22-24), nedirbantis, (duomenys neskelbtini) pensininkas. VšĮ Anykščių rajono psichikos sveikatos centre lankėsi, jam yra diagnozuoti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (tomas 2, b. l. 10). Iš 2024-04-03 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad N. B. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (tomas 2, b. l. 16).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui, bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis jau buvo teistas už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, tačiau tai nesulaikė jo nuo naujų panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų darymo, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskiriant arešto bausmę, jos dydį nustatant didesnį už arešto bausmės, skirtinos už nusikaltimo padarymą, vidurkį (BK 49 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamasis N. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. kovo 16 d. 22.00 val. iki 2024 m. kovo 17 d. 18.10 val., šis laikino sulaikymo laikas (viena para) įskaitytinas į paskirtą bausmę, vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto dienai (BK 66 straipsnio 2 dalis).

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 000 Eur neturtinės žalos ir 264,15 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Asmens teisė į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas.

Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Ji atlyginama visais atvejais, kai padaroma dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014 ir kt.). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Tai neturtinės žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip, – tai jos dydis, kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dėl kaltinamojo tyčinių veiksmų buvo sukeltas fizinis skausmas nukentėjusiajai. Neabejotina, jog ji patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir kitus nepatogumus, nes dėl stipriai išoriškai išreikštų sužalojimų veide, ji gėdijosi eiti į darbą, vengė žmonių. Tai neabejotinai sukėlė nepatogumų ir neigiamų dvasinių išgyvenimų nukentėjusiajai. Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, jog nukentėjusioji patyrė neturtinę žalą, kurią privalo atlyginti kaltinamasis, nes ši žala yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su jo neteisėtais veiksmais, prašomos atlyginti žalos dydis, teismo vertinimu, atitinka teisingumo, protingumo principus bei faktinės situacijos, susiklosčiusios šioje baudžiamojoje byloje, nukentėjusiajai kilusių pasekmių apimtį, be to, pats kaltinamasis nukentėjusiosios civilinį ieškinį pripažino pilna apimtimi, todėl iš kaltinamojo nukentėjusiajai priteistina 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios R. S. – B. patirtą turtinę žalą byloje sudaro 264,15 Eur, kurie susidarė dėl jos negauto darbo užmokesčio, nes nukentėjusioji, dėl to, kad niekas nesužinotų apie smurto įvykį jos šeimoje, buvo priversta išeiti nemokamų atostogų laikotarpiu nuo 2024-03-19 iki 2024-03-29, dėl ko negavo darbo užmokesčio ir patyrė 264,15 Eur dydžio turtinę žalą. Kartu su ieškiniu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, kurie pagrindžia išdėstytas aplinkybes dėl nemokamų atostogų suteikimo (UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo laiko apskaitos žiniaraštis, prašymas, pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį ir kitas išmokas, el. paštu atsiųstas atsakymas į paklausimą). Teismo vertinimu, nukentėjusiosios civilinio ieškinio dydis pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl jis tenkintinas visiškai ir civilinei ieškovei nukentėjusiajai R. S. – B. iš N. B. priteistina 264,15 Eur dydžio suma turtinei žalai atlyginti.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024-03-17 Utenos apylinkės teismo nutartimi įtariamajam N. B., laikotarpiui nuo 2024-03-17 iki 2024-06-17, buvo paskirta kardomoji priemonė - įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios R. S. – B., nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), ir nebendrauti, neieškoti ryšių su ja. 2024-06-11 Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi kardomosios priemonės taikymo terminas pratęstas laikotarpiui nuo 2024-06-17 iki 2024-08-17, o 2024-08-07 nutartimi, terminas pratęstas laikotarpiui nuo 2024-08-17 iki 2024-09-17. Perdavus bylą į teismą su kaltinamuoju aktu, 2024-09-03 nutartimi teismas pratęsė kaltinamajam N. B. kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios R. S. – B., gyvenančios adresu (duomenys neskelbtini), įpareigojant nebendrauti su nukentėjusiąja ir neieškoti ryšių su ja, nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), terminą 3 (trims) mėnesiams, kardomosios priemonės pratęsimo terminą skaičiuojant nuo 2024 m. rugsėjo 17 d.

Pradėjus bausmės vykdymą, kaltinamajam N. B. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios R. S. – B., nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), – panaikintina.

Teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju iki bylos išnagrinėjimo gauta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad nukentėjusiosios R. S. – B. atstovavimo išlaidos sudaro 525,00 Eur. Tai, kad šias išlaidas patyrė ne pats nukentėjusysis, o valstybė, nes jam buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, nėra kliūtis spręsti dėl tokių išlaidų priteisimo iš kaltinamojo. Duomenų, kad dėl savo finansinės padėties kaltinamasis N. B. negalėtų atlyginti antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios nėra itin didelės, nėra. Dėl to šios išlaidos priteistinos iš kaltinamojo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas, kuriame įrašyti BPC garso įrašai ir pareigūno tarnybine (kūno) kamera darytas vaizdo įrašas, saugomi vokuose, – paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

N. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausme.

Į paskirtą arešto bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. kovo 16 d. iki 2024 m. kovo 17 d. (vieną parą), vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto dienai

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo tos dienos, kai N. B. atvyks ir pradės atlikti arešto bausmę arba nuo jo faktinio sulaikymo dienos.

Nuteistasis N. B. ne vėliau kaip per 7 dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmę į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą (Kaunas, Technikos g. 34). Dėl atvykimo datos informacijos teirautis tel. (8 37) 452371 arba el. paštu info@kaunoti.lt. Nuteistasis N. B. dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalėdamas per 7 dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atvykti į Kauno kalėjimą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti bausmės atlikimo vietos administracijai ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

N. B. paskirtą kardomąją priemonę - įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios R. S. – B., nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Civilinės ieškovės R. S. – B. civilinį ieškinį patenkinti.

Priteisti iš N. B. R. S. – B. 264,15 Eur (du šimtus šešiasdešimt keturis eurus 15 ct) turtinei ir 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš N. B. valstybės naudai 525,00 Eur (penkis šimtus dvidešimt penkis eurus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, byloje esančius kompaktinius diskus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.