Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-04-11 · Administracinė byla Nr. A-442-1968-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-11
Bylos Nr.
A-442-1968-12
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01851-2011-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Virginija Volskienė (pirm.), Artūras Drigotas, Dainius Raižys (pran.)
Pareiškėjas
G. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus valstybės
Trečiasis asmuo
E. Š.
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A442-1968/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01851-2011-2Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 11 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, trečiajam suinteresuotam asmeniui E. Š. dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas G. K. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 1), kurį patikslino (b. l. 5-7, 29-32) (toliau – ir skundas), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir VVGTPT, atsakovas, Tarnyba), priteisti jam 500 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nustatė neteisėtus valstybinės institucijos veiksmus, t. y. 2011 m. liepos 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-575-2388/2011 pakeitė dalį Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 5 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-2314-815/2010 (patenkino esminį skundo reikalavimą) – panaikino Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. balandžio 21 d. sprendimą Nr. (1.10.)-APS-55-10 „Dėl advokato pakeitimo“ ir įpareigojo Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą pareiškėjo 2010 m. balandžio 16 d. prašymą Nr. (1.10.)-APP-57-10) išnagrinėti iš naujo. Pažymėjo, kad netinkamu pareiškėjo prašymo pakeisti advokatą išsprendimu Tarnyba: 1) sužlugdė tinkamą jo civilinės bylos Nr. A2-2383-432/2010 nagrinėjimą Vilniaus m. 2 apylinkės teisme, kuris įvyko be kokybiškos ir efektyvios teisinės pagalbos (nedalyvaujant advokatui), ir dėl kurio jis patyrė neigiamas pasekmes. Teismas prašymą dėl proceso atnaujinimo išsprendė pagal advokato E. Š. (kurį pakeisti Tarnyba nepagrįstai atsisakė) parengtą prašymą, kurį atsisakė priimti nagrinėti 2010 m. spalio 7 d. nutartimi; 2) sužlugdė tinkamą tos pačios civilinės bylos nagrinėjimą kasacinėje instancijoje dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutarties Nr.2A-498-520/2009, kuris įvyko be kokybiškos ir efektyvios teisinės pagalbos, teisinę pagalbą teikiant nepagrįstai Tarnybos nepakeistam advokatui E. Š., kuris ne tik nepašalino kasacinio skundo trūkumų, bet jų iš viso nešalino. Kaip nustatė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai, visi pateikti kasaciniai skundai identiški. Be to, nepagrįstu atsisakymu pakeisti advokatą atsakovas išprovokavo bylinėjimąsi dėl Tarnybos veiksmų dvejose administracinėse bylose, kilusiose dėl nepagrįstai nepakeisto advokato teiktos teisinės pagalbos kasaciniame procese. Vilniaus apygardos administracinis teismo įsiteisėjusiu 2011 m. balandžio 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-885-281/2011 Tarnybos veiksmai pripažinti neteisėtais. Pareiškėjas mano, kad Tarnyba tikslingai vengė tinkamai vykdyti savo pareigas – formaliai sprendė dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjui ir dangstė advokato E. Š. netinkamą pagalbą. Taigi pareiškėjo atžvilgiu padaryti pažeidimai, sukėlė jam neatstatomus praradimus ir nepatogumus, t. y. sukėlė neturtinę žalą. Moralinę žalą pareiškėjas taip pat patyrė ir dėl fizinių bei moralinių nepatogumų siekiant panaikinti neteisėtus Tarnybos veiksmus, sugaišo laiką, eikvojo savo jėgas, kurias galėjo skirti kitoms reikmėms, lavinimuisi, poilsiui, kitiems asmeniniams rūpesčiams. Pareiškėjas patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, moralinį nepasitenkinimą, sutriko miegas, pablogėjo sveikatos būklė. Be kita ko, Tarnybos veiksmais buvo pažeista pareiškėjo konstitucinė teisė į tinkamą gynybą. Tarnyba visapusiško, išsamaus ir objektyvaus pareiškėjo prašyme išdėstytų aplinkybių tyrimo neatliko. Skundžiamo Tarnybos sprendimo turinio analizė suponavo išvadą, kad prašymas išnagrinėtas formaliai. Tarnyba net nepaprašė advokato E. Š. pateikti rašytinių paaiškinimų dėl pareiškėjo išdėstytų aplinkybių, o nežinant advokato pozicijos, akivaizdu, kad prašymas negalėjo būti išnagrinėtas objektyviai ir visapusiškai. Taip pat Tarnyba nepareikalavo iš advokato pateikti civilines atsakomybės draudimo, išsamiai neištyrė pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl advokato darbo krūvio, neįvertino pareiškėjo argumentų, susijusių su advokato veiksmais, teikiant jam antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje (nesugebėjimas paruošti skundo). Akcentavo, kad Europos Tarybos rekomendacijose Nr. R(84)15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nustato, kad viešosios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusiojo asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės aktų reikalavimus. Todėl laiko, kad vien Tarnybos sprendimo panaikinimas ir tokio Tarnybos veiksmo neteisėtumo pripažinimas, nėra adekvati satisfakcija pareiškėjui. Nepaisant to, kad Tarnyba, vykdydama teismo sprendimą, pakeitė advokatą E. Š., pareiškėjui turi būti atlyginama ir neturtinė žala, išreikšta pinigais.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybės atstovė Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 12-16) nurodė, kad su skundo reikalavimais nesutinka.

Atsakovas nurodė, kad nagrinėjamu atveju tarp pareiškėjo nurodomų aplinkybių, susijusių su pareiškėjui nepalankia civilinės bylos baigtimi, ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 28 d. nutartimi nustatytų neteisėtų Tarnybos veiksmų nėra jokio priežastinio ryšio, kuris sudarytų pagrindą priteisti pareiškėjui iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą. Nors pareiškėjas tvirtina, kad civilinė byla Nr. A2-2383-432/2010 Vilniaus m. 2 apylinkės teisme buvo išnagrinėta nedalyvaujant advokatui (Tarnybai neužtikrinant šioje byloje kokybiškos ir efektyvios teisinės pagalbos), tačiau pareiškėjas nuslėpė faktą, kad nagrinėjant minėtą bylą Vilniaus m. 2 apylinkės teisme, pareiškėjas pats savanoriškai raštu teismo posėdyje pareiškė nušalinimą jį atstovaujančiam advokatui E. Š., todėl advokatas buvo priverstas palikti posėdžio salę. Tai, leidžia teigti, kad Tarnyba užtikrino pareiškėjui galimybę civilinėje byloje naudotis antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato paslaugomis, tačiau pareiškėjas asmeniškai nusprendė, kad jam tokia pagalba nėra reikalinga. Todėl Tarnybos veiksmuose nėra jokio neteisėtumo, nes Tarnyba niekaip negalėjo įtakoti pareiškėjo pasirinkimo. Nepaisant to, kad civilinės bylos Nr. A2-2383-432/2010 nagrinėjimo Vilniaus m. 2 apylinkės teismemetu, t. y. 2010 m. spalio 7 d., administracinis ginčas pagal pareiškėjo skundą dėl advokato E. Š. pakeitimo dar nebuvo galutinai išspręstas, tačiau tai neatėmė teisės pareiškėjui naudotis minėto advokato paslaugomis, nes Tarnybos sprendimas, kuriuo advokatas E. Š. buvo paskirtas teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje buvo nenuginčytas ir galiojantis. Pažymėjo, kad sprendimus bylose visuomet priima teismai, įvertinę įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Todėl pareiškėjo Vilniaus m. 2 apylinkės teisme pralaimėta byla vienareikšmiškai neleidžia teigti, kad dėl tokio rezultato kaltas pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą minėtoje byloje teikęs advokatas, ar Tarnyba. Be kita ko, nurodė, kad advokatui E. Š. parengus procesinius dokumentus teismui, pareiškėjas juos pasirašė ir su jų turiniu sutiko, nereikšdamas advokatui jokių pretenzijų. Atkreipė dėmesį, kad įvairius nusiskundimus dėl advokato E. Š. darbo kokybės pareiškėjas pradėjo reikšti tik vėliau, kai procesiniai dokumentai apylinkės teismui jau buvo pateikti. Pareiškėjas savo pretenzijas advokato E. Š. atžvilgiu sieja ne su advokato darbu civilinėje byloje Nr. A2-2383-432/2010, o su jo atstovavimu pareiškėjo interesams Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtose bylose. Tai reiškia, kad pareiškėjas nuo pat pradžių neturėjo jokių pretenzijų dėl advokato E. Š. teikiamos antrinės teisinės pagalbos nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. A2-2383-432/2010, o jos atsirado tik vėliau, kai šis teismas ir kiti teismai priėmė pareiškėjui nepalankius sprendimus. Todėl Tarnyba negali būti laikoma atsakinga už tai, kad civilinė byla, kuri buvo nagrinėjama pagal advokato E. Š. parengtus procesinius dokumentus, teisme buvo išnagrinėta pareiškėjo nenaudai. Atkreipė dėmesį, kad reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, tariamai patirtos Tarnybai atsisakius pakeisti advokatą E. Š. kitu advokatu kasacinėje byloje, G. K. yra pareiškęs kitoje administracinėje byloje, kurioje galutinis sprendimas šiai dienai nėra priimtas. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, kiek tai susiję su pareiškėjo atstovavimu kasaciniame procese, yra sprendžiamas kitoje administracinėje byloje (Nr. A-3573-11), pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai dėl Tarnybos veiksmų teisėtumo teikiant pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą Lietuvos Aukščiausiojo Teisme šiuo atveju neturėtų būti svarstomi. Todėl pareiškėjo skunde išdėstomi argumentai nesudaro pagrindo priteisti jo naudai neturtinės žalos atlyginimą, nes jie neįrodo Tarnybos neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp tokių veiksmų ir pareiškėjo galimai patirtos neturtinės žalos. O kiek tai susiję su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-2388/2011 nustatytais Tarnybos pažeidimais, jie yra procedūriniai ir neesminiai, negalėję sukelti pareiškėjui rimtų dvasinių išgyvenimų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis leidžia teigti, kad Tarnybos sprendimas, kuriuo buvo atsisakyta pakeisti advokatą E. Š. kitu advokatu, nebuvo iš esmės neteisėtas ar nepagrįstas, ar kaip nors šiurkščiai pažeidžiantis pareiškėjo teises ir teisėtus interesus; šis sprendimas tiesiog buvo nepakankamai motyvuotas, tam kad būtų galima padaryti vienareikšmišką išvadą dėl advokato E. Š. pakeitimo būtinybės. Būtent dėl šios priežasties Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė Tarnybai dar kartą peržiūrėti pareiškėjo prašymą ir priimti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas atitinkantį, t. y. objektyviais duomenimis (faktais) pagrįstą, sprendimą. Tarnyba geranoriškai įvykdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 28 d. nutartį ir iš naujo išnagrinėjusi pareiškėjo 2010 m. balandžio 16 d. prašymą dėl advokato E. Š. pakeitimo bei kitus dokumentus, 2011 m. rugpjūčio 19 d. priėmė sprendimą, kuriuo nutarė pakeisti advokatą E. Š. paskirdama advokatę V. R. toliau teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą pagal Tarnybos 2009 m. spalio 28 d. sprendimą. Sprendimas pakeisti advokatą E. Š. buvo priimtas ne todėl, kad buvo nustatyti kokie nors neteisėti advokato veiksmai ar neveikimas. Priešingai, iš surinktų duomenų Tarnyba nenustatė jokių advokato veiklos pažeidimų, kurie galėtų būti pagrindu pagal pareiškėjo prašymą pakeisti šį advokatą kitu advokatu. Sprendimas pakeisti advokatą E. Š. buvo priimtas įvertinus naujai formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bylose, kuriose išaiškinta kaip turėtų būti taikoma Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 18 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta nuostata. Pažymėjo, kad Tarnybos nuomone, tarp advokato E. Š. ir pareiškėjo susiklosčiusi situacija rodė, kad tarp advokato ir pareiškėjo nebėra pasitikėjimo santykių (pareiškėjas ne tik, kad nepasitiki advokatu, inicijuodamas advokato veiklos tyrimą Lietuvos advokatūroje, bet ir bylinėjasi prieš jį, skųsdamas Lietuvos advokatūros išvadą teismui), kuriais grindžiamas atstovavimo institutas. Taip pat buvo nustatyta, kad G. K. visiškai nutraukė bendradarbiavimą su advokatu ir toliau kategoriškai atsisako tai daryti. Tokia situacija Įstatymo 18 straipsnio 7 dalies taikymo aspektu, Tarnybos nuomone, sudarė pakankamą pagrindą konstatuoti, jog egzistuoja kitos aplinkybės, dėl kurių advokatas E. Š. negalėjo toliau teikti pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos ir privalėjo būti pakeistas kitu advokatu. Taigi, nepaisant to, kad Tarnyba savo sprendimu patenkino pareiškėjo prašymą dėl advokato E. Š. pakeitimo, tačiau tai nesudaro pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą. Tarnybos priimtu sprendimu buvo patenkinti pareiškėjo reikalavimai ir interesai, o pareiškėjas su tokiu Tarnybos sprendimu sutiko ir jo neskundė. Tokiu būdu Tarnyba pripažino savo pažeidimą, o tai, Tarnybos nuomone, pagal suformuotą Europos žmogaus teisių teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, galėtų būti laikoma pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui už jo galimai patirtą skriaudą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 14 d. sprendimu (b. l. 51-54) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, kad, remiantis bylos medžiaga, Tarnyba iš naujo išnagrinėjo pareiškėjo 2010 m. balandžio 16 d. prašymą, atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 28 d. priimtą nutartį, naujai paaiškėjusias aplinkybes, vėliau gautus dokumentus (pareiškėjo 2011 m. rugpjūčio 17 d. pareiškimą, advokato E. Š. 2011 m. rugpjūčio 16 d. paaiškinimą, Lietuvos advokatūros 2010 m. lapkričio 30 d. išvadą Nr. 956 ir kt.). Tokiu būdu iš naujo buvo įvertinta advokato E. Š. darbo kokybė, darbo krūvis, dėl advokato civilinės atsakomybės draudimo ir nustatyta, kad pareiškėjo 2010 m. balandžio 16 d. prašyme išdėstyti teiginiai nesudaro pagrindo pakeisti advokatą E. Š. kitu advokatu. Todėl atlikęs išsamų tyrimą, atsakovas konstatavo, kad pareiškėjo prašyme nurodyti argumentai nepasitvirtino. Tačiau nustatyta ir tai, kad tarp advokato E. Š. ir pareiškėjo G. K. susiklosčiusi situacija rodo, kad tarp advokato ir pareiškėjo nebėra pasitikėjimo santykių (pareiškėjas ne tik kad nepasitiki advokatu, inicijuodamas advokato veiklos tyrimą Lietuvos advokatūroje, bet ir bylinėjasi prieš jį, skųsdamas Lietuvos advokatūros išvadą teismui, visiškai nebendradarbiauja su advokatu ir toliau kategoriškai atsisako tai daryti), kuriais grindžiamas atstovavimo institutas. Atsižvelgiant į tai, Tarnyba konstatavo, kad tokia situacija Įstatymo 18 straipsnio 7 dalies taikymo aspektu sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, jog egzistuoja kitos aplinkybės (nesusijusios su interesų konfliktu), dėl kurių advokatas E. Š. negali toliau teikti pareiškėjui teisinės pagalbos ir privalo būti pakeistas kitu advokatu. Teismas pažymėjo, kad, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui panaikinus Tarnybos sprendimą ir įpareigojus pareiškėjo prašymą nagrinėti iš naujo, savaime neatsirado neturtinė žala. Atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 28 d. nutartyje, be kita ko, nurodyta, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog minėtais VGTPT sprendimais buvo pažeistos pareiškėjo subjektinės teisės, o priešingai, matyti, kad šiais sprendimais įforminti Vilniaus VGTPT veiksmai buvo atliekami pareiškėjo interesais. Nurodė, kad remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, administravimo subjekto sprendimo panaikinimas formaliais pagrindais nesuteikia teisės pareiškėjui reikalauti neturtinės žalos atlyginimo (teismo 2008 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-116/2008). Todėl nagrinėjamu atveju, pripažinus, kad VGTPT sprendimas panaikintas ir atsakovas įpareigotas priimti naują sprendimą dėl to, kad nebuvo visapusiško, išsamaus ir objektyvaus pareiškėjo prašymo ištyrimo, o iš naujo visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus pareiškėjo 2010 m. balandžio 16 d. pareiškime keliamus klausimus – jie nepasitvirtino, o advokatas pakeistas kitais pagrindais, nėra pakankamo pagrindo administravimo subjekto veiksmus laikyti neteisėtais ir atitinkamai konstatuoti, kad pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala. Teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, pabrėžė, kad pats pareiškėjas minėtoje civilinėje byloje atsisakė advokato teisinės pagalbos (b. l. 22, 23-24), o Lietuvos Advokatūra, ištyrusi advokato E. Š. profesinę veiklą, 2010 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. 956 atsakė pareiškėjui, kad jokie Advokatūros įstatymo ar Lietuvos advokatų etikos kodekso pažeidimai advokato E. Š. profesinėje veikloje nebuvo nustatyti, nėra duomenų apie nekokybišką, nekvalifikuotą, neefektyvų advokato darbą, nėra objektyvių duomenų ar įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo pareiškime išdėstytus teiginius (b. l. 25). Teismas padarė išvadą, kad byloje nėra nustatyta ir pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos bei žalos. Todėl nėra jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo pareiškėjo naudai iš atsakovo priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

III.

Apeliaciniu skundu (b. l. 64-68) pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 14 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; prijungti Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinę bylą Nr. I-2314-815/2010.

Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamą sprendimą priėmė neteisėtos sudėties teismas, kadangi teismas šališkas, palaikė atsakovo pusę, netinkamai taikė įstatymus ir vertino aplinkybes, pažeidė esmines proceso taisykles, pareiškėjo teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, todėl nepagrįstai atmetė pareiškėjo reikalavimus priteisti neturtinę žalą ir priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Teismas išnagrinėjo bylą atsisakęs pateikti pareiškėjui atsakovo atstovo 2011 m. spalio 5 d. atsiliepimo priedus, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl to, ar teismas tinkamai aiškino Administracinių bylų teisenos įstatymo 72 straipsnio nuostatas. Teismas nepagrįstai prie bylos neprijungė Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinių bylų Nr. I-2314-815/2010, Nr. I-640-561/2011 ir Nr. I-885-281/2011. Mano, kad teismas išnagrinėjo bylą neprijungęs administracinės bylos Nr. I-2314-815/2010 dėl joje esančių įrodymų, kurie kliudytų šališkam teismui išspręsti bylą taip, kaip ji buvo išspręsta. Teismas bylą taip pat išsprendė neišnagrinėjęs pareiškėjo 2011 m. gruodžio 5 d. patikslinto skundo ir iš atsakovo bei trečiojo suinteresuotojo asmens nepareikalavęs atsiliepimo į jį. Šiuo patikslintu skundu pareiškėjas patikslino skundo pagrindą ir dalyką, pateikė naujus faktus, t. y. nurodė, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismas 2011 m. spalio 6 d. priėmė sprendimą Nr. A62- 3573/2011, kuriuo panaikino Tarnybos 2010 m. liepos 2 d. sprendimą Nr. (1.10.)- APS-78-10 dėl to paties advokato pakeitimo toje pačioje byloje; pažymėjo, kad civilinės bylos nagrinėjimas Vilniaus m. 2 apylinkės teisme įvyko be kokybiškos ir efektyvios teisinės pagalbos – nedalyvaujant advokatui, gebančiam tinkamai teikti teisinę pagalbą; kad tinkamos teisinės pagalbos netekties kasacinėje instancijoje pareiškėjas būtų išvengęs, jei Tarnybos 2010 m. balandžio 21 d. sprendimas dėl advokato pakeitimo būtų teisėtas. Todėl patirtą neturtinę žalą pareiškėjas naujai pagrindė tuo, kad Tarnyba įvykdė seriją neteisėtų veiksmų, sistemingai ir tikslingai trukdė pareiškėjui naudotis įstatymo suteikta teise į tinkamą teisinę pagalbą toje pačioje byloje. Tačiau teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė. Nors teismas skundžiamame sprendime ir užsiminė apie pareiškėjo 2011 m. gruodžio 5 d. pateiktą patikslintą skundą, tačiau nenurodė jame naujai pateiktą argumentų ir nepateikė jų teisinio įvertinimo. Tokiu būdu teismas pažeidė pareiškėjo teisę į skundo išnagrinėjimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 52 straipsnis), teisę į teisminę gynybą. Mano, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjui nebuvo padaryta neturtinė žala. Panaikintas institucijos aktas sukėlė neturtinę žalą, kadangi pareiškėjas ją sieja su negrįžtamai įvykusiomis aplinkybėmis, kurias iššaukė neteisėtas aktas. Mano, kad vėliau priimtas aktas, negali pašalinti realiai jam užkirstų galimybių. Be to, nesutinka su teismo išvada, jog Tarnybai iš naujo atlikus išsamų tyrimą pareiškėjo argumentai nepasitvirtino. Mano, kad niekas netrukdė Tarnybai, priimant 2010 m. balandžio 21 d. sprendimą, pakeisti advokatą remiantis tokiais motyvais, kuriais yra pagrįstas jos 2011 m. rugpjūčio 19 d. sprendimas ir kuriuos ji įvardija, kaip naujai suformuota teismų praktika. Nesutinka su teismo išvada, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių patirtą neturtinę žalą. Mano, kad iš Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutarties matyti, kad apeliacinės instancijos teismas palaikė pareiškėjo veiksmus, t. y. siekį bylą vesti per atstovą, teisę į kokybišką ir efektyvią teisinę pagalbą. Nesutinka su Tarnybos ir teismo teiginiais, kad pareiškėjas atsisakė advokato teisinės pagalbos, kadangi pareiškėjas gina savo teisę į realią – kokybišką ir efektyvią teisinę pagalbą. Teismas nepagrįstai teigia, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kuriais grindžia pasekmes dėl atsakovo priimto sprendimo, o tik savo paaiškinimus. Mano, kad įrodymai yra akivaizdūs, kadangi neteisėtas Tarnybos 2010 m. balandžio 21 d. sprendimas išprovokavo priėmimą dar dviejų neteisėtų sprendimų (minėtose bylose teismai panaikino visus trys Tarnybos sprendimus, priimtus dėl teisinės pagalbos toje pačioje byloje ir dėl to paties advokato; o tai patvirtina padarytus teisės į teisinę pagalbą ir į tinkamą teisių gynybą pažeidimus); praradimus pareiškėjo teisinių galimybių; kliudė tinkamai nagrinėti civilinę bylą Nr. A2-2383-432/2010 (pirmoje instancijoje ir kasacijoje); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 6 d. sprendimu Nr. A62-3 573/2011, Tarnybos 2011 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. (1.10.)-APS-121-11 nustatytas neatstatomas teisinių galimybių praradimas kasaciniame procese; Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-885-281/2011 nustatytas sužlugdytas advokato E. Š. teisinės pagalbos kokybės, teiktos kasacinėje instancijoje, įvertinimas; visa tai pareiškėjui sukėlė vidinę įtampą, išgyvenimus dėl nerimo, nežinios ir grėsmės dėl galimų praradimų, kėlė ir kelia pareiškėjui stresą, emocinę depresiją, moralinį nepasitenkinimą, dėl ko pablogėjo sveikata, pareikalavo iš pareiškėjo papildomai sugaišto laiko, jėgų, kėlė fizinius nepatogumus, moralinį nepasitenkinimą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos (b. l. 91-93) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovas nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo argumentais, jog teismas nepagrįstai neprijungė prie bylos Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinių bylų Nr. I-2314-815/2010, Nr. I-640-561/2011 ir Nr. I-885-281/2011. Pažymėjo, kad, išnagrinėjus administracinę bylą Nr. 1-2314-815/2010, buvo priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A575-2388/2011; administracinėje byloje Nr. I-641 561/2011 yra priimtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas Nr. A-3573-11, kuriuo išnagrinėtas ir klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, kiek tai susiję su pareiškėjo atstovavimu kasaciniame procese, todėl šioje dalyje neturtinės žalos klausimas neturėtų būti svarstomas. Todėl atsižvelgiant į tai, kad nurodytose administracinėse bylose priimti sprendimai yra įsiteisėję, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesujungė minėtų bylų su nagrinėjama byla. Nesutinka su pareiškėjo argumentais, jog atsisakymą patenkinti reikalavimą priteisti neturtinę žalą teismas motyvavo institucijos sprendimu, priimtu po neteisėto sprendimo panaikinimo. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A575-2388/2011 pareiškėjo skundas buvo tenkintas tik iš dalies, įpareigojant Tarnybą pareiškėjo 2010 m. balandžio 16 prašymą dėl advokato pakeitimo išnagrinėti iš naujo. Būtent tai Tarnyba ir atliko, priimdama sprendimą Nr. (1.10)-APS-81-11. Tarnyba taip pat atsižvelgė į pareiškėjo pageidavimą paskirti toliau teikti antrinę teisinę pagalbą advokatę V. R.. Tokiu būdu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 28 d. nutartimi Tarnybos sprendimas Nr. (1.10)-APS-55-10 iš esmės nebuvo pripažintas neteisėtu ar pažeidžiančiu pareiškėjo subjektines teises. Todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nebuvo Civiliniame kodekso 6.245-6.250 straipsniuose įtvirtintos bendrosios civilinei deliktinei atsakomybei būtinos sąlygos – neteisėto institucijos veiksmo. Mano, kad nepagrįsti pareiškėjo argumentai, jog niekas netrukdė Tarnybai, priimant 2010 m. balandžio 21 d. sprendimą, pakeisti advokatą remiantis tokiais motyvais, kuriais yra pagrįstas 2011 m. rugpjūčio 19 d. sprendimas Nr. (1.10)-APS-81-11. Pažymi, kad būtent administracinėje byloje Nr. A575-2388/2011 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aiškiai nurodė, kokius veiksmus Tarnyba privalo atlikti, siekdama užtikrinti visapusišką, išsamų ir objektyvų pareiškėjo prašyme išdėstytų aplinkybių tyrimą, kiek tai būtina Įstatymo 18 straipsnio 7 dalyje numatytam sprendimui priimti ir pareiškėjo abejonėms dėl netinkamo atstovavimo pašalinti. Be to, Tarnybos 2010 m. balandžio 21 d. sprendimo Nr. (1.10)-APS-55-10 panaikinimą būtent ir sąlygojo ta aplinkybė, kad Tarnyba nepaprašė advokato pateikti rašytinius paaiškinimus dėl pareiškėjo išdėstytų aplinkybių. Atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 28 d. nutartimi suformuluotą naują praktiką bei siekdama tinkamai įvykdyti nutartį bei priimti motyvuotą sprendimą dėl advokato pakeitimo, Tarnyba kreipėsi į advokatą E. Š. bei ėmėsi kitų veiksmų, t. y. išsamiai įvertino advokato paaiškinime pateiktas aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai ištyrė pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl advokato darbo krūvio, civilinės atsakomybės draudimo ir darbo kokybės. Atlikus šiuo veiksmus, Tarnyba nustatė, kad pagrindo pakeisti advokatą pagrindais, kuriuos nurodė pareiškėjas 2010 m. balandžio 16 d. prašyme Nr. (1.10)-APP-57-10, nėra, todėl Tarnybos 2010 m. balandžio 21 d. sprendimas Nr. (1.10)-APS-55-10 šioje dalyje nepasikeitė, t. y. pirmosios instancijos teismas tinkamai nusprendė, kad, atlikus išsamų tyrimą, pareiškėjo argumentai nepasitvirtino. Taigi Tarnyba, 2011 m. rugpjūčio 19 d. priimdama sprendimą Nr. (1.10)-APS-81-11 pakeisti advokatą, rėmėsi naujomis aplinkybėmis, t. y. prasidėjusiais teisminiais procesais tarp advokato ir pareiškėjo. Tarnyba pažymi, kad, nesant įrodymų, pareiškėjo samprotavimai, subjektyvūs paaiškinimai negali pagrįsti neturtinės žalos fakto.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš byloje paduotų pareiškėjo skundo bei patikslintų skundų (b. l. 1, 5-7, 29-32) matyti, kad pareiškėjas neturtinę žalą konkrečiai sieja su dviem Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimais: 1) 2010 m. balandžio 21 d. sprendimu Nr. (1.10.)-APS-55-10, kuris buvo panaikintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A(575)-2388/2011; 2) 2010 m. liepos 2 d. sprendimu Nr. (1.10.)-APS-78-10, kuris buvo panaikintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 6 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A(62)-3573/2011. Kitais savo skundų argumentais pareiškėjas dėsto tik bendro pobūdžio savo samprotavimus apie Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veiksmus bei valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo sistemos ydingumą, tačiau jokių konkrečių neteisėtų Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veiksmų neįvardija, todėl pastarieji argumentai nėra pagrindas žalos atlyginimo klausimui spręsti ir jie nevertintini.

Pažymėtina, kad su Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. liepos 2 d. sprendimu Nr. (1.10.)-APS-78-10 susijusios neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui klausimas jau buvo išspręstas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 6 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A(62)-3573/2011, todėl pakartotinai šioje administracinėje byloje nebegali būti nagrinėjamas. Vadinasi, šioje administracinėje byloje neturtinės žalos atlyginimo klausimas turi būti nagrinėjamas tik tiek, kiek tai susiję su Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. balandžio 21 d. sprendimu Nr. (1.10.)-APS-55-10, kuris buvo panaikintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A(575)-2388/2011. Pirmosios instancijos teismas bylą būtent šia apimtimi ir nagrinėjo, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, jog teismas neišsprendė visų jo keltų klausimų, yra nepagrįsti.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog pareiškėjas dėl panaikinto Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. balandžio 21 d. sprendimo Nr. (1.10.)-APS-55-10 būtų patyręs neigiamas pasekmes, nurodytas Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje. Nors pareiškėjas ir patyrė nepatogumus dėl to, kad turėjo bylinėtis dėl Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. balandžio 21 d. sprendimo Nr. (1.10.)-APS-55-10 panaikinimo, tačiau šie nepatogumai nebuvo tokio masto, kad juos būtų galima laikyti neturtine žala Civilinio kodekso 250 straipsnio 1 dalies prasme. Pareiškėjui dėl šių nepatogumų buvo suteikta pakankama satisfakcija Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 28 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A(575)-2388/2011 priėmimu.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. balandžio 21 d. sprendimu Nr. (1.10.)-APS-55-10 buvo sprendžiamas pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą teikusio advokato pakeitimo klausimas. Šį sprendimą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino dėl procedūrinio pažeidimo, t. y. dėl to, jog Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba neištyrė bei neįvertino visų klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių, ir įpareigojo Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą klausimą išnagrinėti iš naujo. Tačiau šis procedūrinis pažeidimas nebuvo tokio masto, kad galėtų lemti neturtinės žalos atsiradimą. Juolab, kad Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba šį pažeidimą pašalino ir iš naujo išsamiai išnagrinėjo advokato pakeitimo klausimą, priimdama 2011 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą Nr. (1.10.)-APS-81-11 (b. l. 17-21). Pažymėtina, kad pastarajame sprendime Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nenustatė netinkamų pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą teikusio advokato veiksmų ir jį pakeitė tik dėl to, jog pareiškėjas kategoriškai atsisakė su juo bendradarbiauti.

Pareiškėjas tvirtina, jog Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, 2010 m. balandžio 21 d. sprendimu Nr. (1.10.)-APS-55-10 atsisakydama pakeisti advokatą, sužlugdė atitinkamos pareiškėjo civilinės bylos tinkamą išnagrinėjimą. Šie jo teiginiai nepagrįsti. Pareiškėjo nurodytoje civilinėje byloje dalyvavo Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtas advokatas, kuris buvo pasirengęs teikti pareiškėjui pagalbą, tačiau pats pareiškėjas civilinėje byloje pareiškė, jog atsisako šio advokato paslaugų (b. l. 22-24). Toks pareiškėjo elgesys minėtoje situacijoje negali būti laikomas tinkamu. Jokių minėto advokato netinkamo atstovavimo veiksmų šiuo atveju nenustatyta, o pareiškėjas rėmėsi tik savo asmeniniu nusistatymu prieš advokatą. Tokioje situacijoje pareiškėjas turėjo suprasti, kad nėra galimybės skubiai pakeisti advokatą pagal jo pageidavimą, ir elgtis korektiškiau bei priimti tuo metu jam buvusio paskirto advokato teikiamą pagalbą. Taigi šiuo atveju pareiškėjo teisinės galimybės išdėstyti savo poziciją civilinėje byloje buvo apsunkintos ne dėl Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, o dėl paties pareiškėjo veiksmų.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė procesinių pažeidimų, tačiau teisėjų kolegija su tokia jo pozicija nesutinka. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė bylai reikšmingas aplinkybes ir surinko visus reikiamus įrodymus. Išreikalauti kokius nors papildomus įrodymus ar prijungti prie šios bylos kokias nors kitas bylas nebuvo jokio pagrindo. Taip pat niekuo nepagrįsti pareiškėjo priekaištai dėl teismo šališkumo ar kitų procesinių pažeidimų.

Dėl išdėstytų motyvų pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas Dainius Raižys Virginija Volskienė