Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.1; 2.3.4.6; 2.3.5.2.1; 2.3.9.2.2; 3.2.6.1; 3.4.1.5

2024 m. birželio 4 d.

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei D. S.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės I. P. ieškinį atsakovui A. P. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, teikianti išvadą institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė I. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. P. prašydama neterminuotai apriboti tėvo A. P. valdžią sūnui A. P., priteisti iš atsakovo valstybės naudai visas bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį, teismo išlaidas bei išlaidas už advokato suteiktą pagalbą). Ieškinyje nurodė, kad su atsakovu A. P. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Santuokoje (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus A. P.. 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismas santuoką nutraukė dėl atsakovo A. P. kaltės ir priteisė nepilnamečio sūnaus A. P. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 245 Eur per mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos (2021 m. vasario 18 d.) iki vaiko pilnametystės. Taip pat buvo nustatyta atsakovo bendravimo tvarka su sūnumi (civilinė byla Nr.e2-9F944-930/2021). Teismo sprendime konstatuota, kad A. P. nuo 2020 metų gruodžio išlaikymo neteikė vaikui jokio išlaikymo. Nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atsakovas nemokėjo išlaikymo, dėl ko ieškovė buvo priversta kreiptis į antstolius. Šiai dienai įsiskolinimo suma yra didesnė nei 5 773,83 Eur. Su vaiku atsakovas nesimatė ir juo nesidomėjo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas A. P. nuo 2020 metų gruodžio visiškai nesirūpina savo vaiku ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, ieškovė prašo neterminuotai apriboti tėvo A. P. valdžią sūnui A. P..

Teismo posėdžio metu ieškovė ir ieškovės atstovė palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir ieškinio reikalavimus, prašė tenkinti pilna apimtimi. Ieškovės atstovė nurodė, kad visos priemonės surasti atsakovą buvo išnaudotos. Vaikas savo tėvo visiškai nepažįsta. Ieškinio pagrindas – išlaikymo vaikui neteikimas ir visiškas nesirūpinimas vaiku. Šiai dienai išlaikymo įsiskolinimas yra virš 10 tūkst. Mano, kad situacija nesikeis. Ieškovė paaiškino, kad atsakovas nuo vaiko gimimo neįgyvendina savo kaip tėvo teisių ir pareigų, vaikui jau keturis metus neteikia materialinės pagalbos, nebandė susisiekti, nenori jokio bendravimo. Jai žinoma, kad atsakovo labai bloga reputacija, jis paieškomas Lietuvos policijos, kuri nuolat su ieškove susisiekia dėl atsakovo paieškos. Ieškomas dėl įtarimo vagystėmis. Atsakovas neturi pastovios gyvenamosios vietos, nes jo motina išvijo jį iš buto. Paskutinį kartą matė maždaug prieš dvejus, netoli centro, jo išvaizda buvo netvarkinga, galimai buvo neblaivus. Su atsakovu gyveno kartu kol vaikui suėjo pusė metų, tėvas jis buvo blogas, jie gyveno tik iš ieškovės pinigų, savo pinigus atsakovas leisdavo tik sau, vaiku visiškai nesirūpino, santuokos nutraukimo metu jis grasino ieškovei. Vaiko atsakovas neišlaiko. Šiuo metu ieškovė nedirba, ieškosi darbo.

Atsakovas A. P. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė advokatė T. B. nurodė, kad su atsakovu bendrauti neteko, nes rasti nepavyko ir jo paieška nebuvo sėkminga. Šiuo metu jo gyvenamoji vieta nežinoma, su atstove atsakovas nesusisiekė. Yra akivaizdu, kad atsakovas jau ilgą laiką su vaiku nebendrauja, todėl ieškinį reikia spręsti vadovaujantis prioritetiniais vaiko interesais. Atstovė dėjo visas pastangas užtikrinti atsakovo teises, bet rašytiniai įrodymai rodo, kad yra labai didelis išlaikymo įsiskolinimas. Prašė spręsti teismo nuožiūra dėl ieškinio.

Išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad Skyriaus vyr. specialistė apsilankė ieškovės bei vaiko gyvenamojoje vietoje ir surašė 2023-04- 05 šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą Nr. 1ŠTA-178 (aktas pridedamas). Nustatyta, kad nepilnametis A. P., gim. (duomenys neskelbtini), kartu su mama I. P., broliu D. L., gim. (duomenys neskelbtini) gyvena (duomenys neskelbtini), kuriuose šiuo metu glaudžiasi karo pabėgėliai iš Ukrainos. Ieškovė nurodė, kad ji nėra pabėgėlė, tačiau bendrabučio administratorius jai su vaikais leido gyventi bendrabutyje neatlygintinai, šeimai skirtas bendrabučio tipo dviejų kambarių blokas su kriaukle, tualetu. Apsilankymo metu namuose buvo švaru, tvarkinga, kambariuose palaikoma aplinkos higiena. A. miega kartu su broliu viename iš bloko kambarių, kuriame yra virtuvėlė, dviejų aukštų lova, dvi sofos-lovos, rašomasis stalas, virtuvės stalas, spinta, televizorius, vaikų daiktai. Dėl mažo amžiaus vaiko nuomonė nebuvo išklausyta, apsilankymo metu berniukas buvo tvarkingai, švariai aprengtas, gerai nusiteikęs. A. lanko vaikų lopšelį-darželį „(duomenys neskelbtini)“, sveikatos priežiūra atliekama VšĮ „Šeškinės poliklinika“. I. P. dirba (duomenys neskelbtini), darbo pajamos - apie 900 Eur/mėn. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu A. P. skyriumi gyvena apie 2,5 metų. I. P. teigimu, atsakovas visiškai nebendrauja nei su ja, nei su vaiku, yra visiškai nusišalinęs nuo tėvo pareigų atlikimo, išlaikymo vaikui niekada neteikė. Pasak ieškovės, jos žiniomis, atsakovas neturi pastovios gyvenamosios vietos, nuolatos vartoja alkoholį, vagiliauja ir pan. Ištirti atsakovo A. P. šeimos aplinkos sąlygų nepavyko, nes Skyriaus vyr. specialistei nuvykus ieškinyje nurodytu adresu, (duomenys neskelbtini), durų niekas neatidarė, Skyriui žinomu telefono numeriu su atsakovu susisiekti nepavyko. Pažymėjo, kad šeima Skyriui žinoma. 2020-09-26 nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, šeimai taikytas atvejo vadybos procesas nuo 2020-10-06 iki 2022-11-25. Tėvų pareiga rūpintis ir auklėti vaikus yra privaloma. Nei vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Kiekvienu atveju tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais vaikų interesams. Tėvų vengimas atlikti savo pareigą auklėti vaiką, nesirūpinimas juo, išlaikymo neteikimas yra teisinis pagrindas tėvų valdžios apribojimui.

Teismo posėdyje išvadą teikiančios institucijos atstovė ieškinį palaikė. Nurodė, kad atsakovo buvo bandoma ieškoti, tačiau jo gyvenamosios vietos adresu atsakovo rasti nepavyko, policija jo taip pat neranda. Jau 2022 m. sausio 12 d. A. P. gyvenamoji vieta nebuvo žinoma. Atvejo vadyba buvo nutraukta, nes motina jau buvo pajėgi rūpintis vaikais.

Dėl tėvo valdžios apribojimo

Tėvų valdžios esmė – tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.155 straipsnis). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).

Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis ir pagrindas apriboti tėvų valdžią yra tada, kai motina ar tėvas: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos iš šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas tėvų valdžiai apriboti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje 3K-7-114/2013).

Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (ar vienas iš jų) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį, gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (duomenys neskelbtini) gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas dėl byloje pareikšto reikalavimo apriboti tėvų valdžią pagrįstumo, teismas turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį. Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl tėvų valdžią gali apriboti tik teismas ir tik esant CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytoms sąlygoms bei tik nustačius vieno iš tėvų, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko – jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios apribojimą. Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnyje, svarbu nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytų sąlygų sąrašas, kai ribojama tėvų valdžia, yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, nesirūpina vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaikų vystymuisi ar visiškai jais nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė I. P. ir atsakovas A. P. yra A. P., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvai.

2021 m. lapkričio 10 d. sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismas šalių santuoką nutraukė dėl atsakovo A. P. kaltės ir priteisė nepilnamečio sūnaus A. P. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 245 Eur per mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos (2021 m. vasario 18 d.) iki vaiko pilnametystės. Taip pat buvo nustatyta atsakovo bendravimo tvarka su sūnumi (civilinė byla Nr.e2-9944-930/2021). Po sprendimo įsiteisėjimo atsakovas išlaikymo toliau nemokėjo, ką patvirtina į bylą pateiktas antstolio A. N. 2023 m. rugpjūčio 29 d. raštas dėl informacijos, kuriame nurodyta, kad vykdomojoje byloje Nr.0157/22/00269 išlaikymo įsiskolinimas sudaro 6247 Eur.

Šeima Tarnybai dėl vaiko teisių pažeidimų yra žinoma, 2020-09-26 nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, šeimai taikytas atvejo vadybos procesas nuo 2020-10-06 iki 2022-11-25. Tarnybos vyriausioji specialistė apsilankė ieškovės bei vaiko gyvenamojoje vietoje ir surašė 2023-04- 05 šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą Nr. 1ŠTA-178 (aktas pridedamas). Nustatyta, kad nepilnametis A. P., gim. (duomenys neskelbtini), kartu su mama I. P., broliu D. L., gim. (duomenys neskelbtini) gyvena (duomenys neskelbtini), kuriuose šiuo metu glaudžiasi karo pabėgėliai iš Ukrainos. Ieškovė nurodė, kad ji nėra pabėgėlė, tačiau bendrabučio administratorius jai su vaikais leido gyventi bendrabutyje neatlygintinai, šeimai skirtas bendrabučio tipo dviejų kambarių blokas su kriaukle, tualetu. Apsilankymo metu namuose buvo švaru, tvarkinga, kambariuose palaikoma aplinkos higiena. A. miega kartu su broliu viename iš bloko kambarių, kuriame yra virtuvėlė, dviejų aukštų lova, dvi sofos-lovos, rašomasis stalas, virtuvės stalas, spinta, televizorius, vaikų daiktai. Dėl mažo amžiaus vaiko nuomonė nebuvo išklausyta, apsilankymo metu berniukas buvo tvarkingai, švariai aprengtas, gerai nusiteikęs. A. lanko vaikų lopšelį-darželį „(duomenys neskelbtini)“, sveikatos priežiūra atliekama VšĮ „Šeškinės poliklinika“. I. P. dirba (duomenys neskelbtini), darbo pajamos - apie 900 Eur/mėn. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu A. P. skyriumi gyvena apie 2,5 metų. I. P. teigimu, atsakovas visiškai nebendrauja nei su ja, nei su vaiku, yra visiškai nusišalinęs nuo tėvo pareigų atlikimo, išlaikymo vaikui niekada neteikė. Pasak ieškovės, jos žiniomis, atsakovas neturi pastovios gyvenamosios vietos, nuolatos vartoja alkoholį, vagiliauja ir pan. Ištirti atsakovo A. P. šeimos aplinkos sąlygų nepavyko, nes Skyriaus vyr. specialistei nuvykus ieškinyje nurodytu adresu, (duomenys neskelbtini), durų niekas neatidarė, Skyriui žinomu telefono numeriu su atsakovu susisiekti nepavyko.

Visuma byloje ištirtų įrodymų, kitų byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimai patvirtina faktą, kad atsakovas A. P. visiškai neteikia išlaikymo, yra susidaręs ir priverstine tvarka išieškomas didelis išlaikymo įsiskolinimas. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad atsakovas siektų pakeisti savo elgesį, jo gyvenamoji ir buvimo vieta nežinoma ne tik ieškovei, vaiko teisių specialistams, bet ir policijai. Atsakovas nebendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, išlaikymo vaikui neteikia, taigi situacija yra iš esmės nepasikeitusi nuo 2020 metų gruodžio mėnesio. Byloje nėra įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovo gyvenimo būdas ir elgesys (neveikimas) yra sąlygotas objektyvių aplinkybių, nepriklausančių nuo atsakovo valios (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

Teismas sprendžia, kad atsakovas pareigos auginti vaiką nevykdė ir tinkamai nevykdo dėl savo kaltų veiksmų – visiškai nesidomi ir nesirūpina vaiku, laiku neteikė ir toliau neteikia išlaikymo. Atsakovas nepaneigė ieškovės išsakytų argumentų, kad ji viena rūpinasi vaiku.

Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus teisinius kriterijus ir į faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovo elgesys atitinka įstatyme numatytas tėvų valdžiai apriboti būtinas sąlygas, t. y. vengimą atlikti savo pareigą išlaikyti vaiką, nesirūpinimą vaiku. Remdamasis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje nėra duomenų, kad artimiausiu metu susiklosčiusi padėtis gali pasikeisti.

Esant nurodytoms aplinkybėms neterminuotai apribotina atsakovo A. P. tėvo valdžia nepilnamečio vaiko A. P. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Apribojus tėvo valdžią atsakovui sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, tačiau paliekama galimybė bendrauti ir matytis su vaiku, kiek tai neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis). Tėvų valdžios apribojimas neužkerta kelio ateityje kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo. Tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jeigu pateikiami įrodymai, pagrindžiantys tris būtinas sąlygas: 1) tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį; 2) tėvai (tėvas ar motina) gali auklėti vaiką; 3) tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo panaikinimas neprieštaraus vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

Sprendimas dėl tėvo valdžios apribojimo vykdomas skubiai (CPK 496 straipsnis).

Teismas išaiškina, kad vadovaujantis CK 3.195 straipsniu, tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir jiems apribojus tėvų valdžią. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, absoliuti ir imperatyvi, jos negalima atsisakyti, perleisti kitiems asmenims ar sustabdyti. Išlaikymo nepilnamečiui vaikui A. P. iš atsakovo A. P. klausimas išspręstas 2021 m. lapkričio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovės ieškinys patenkintas visiškai. Ieškovės atstovė pateikė įrodymus, kad už suteiktą antrinę teisinę pagalbą susidarė 438,37 Eur išlaidų. Atsakovo atstovė pateikė įrodymus, kad už suteiktą antrinę teisinę pagalbą susidarė 134,17 Eur išlaidų Teismas patyrė 26,56 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Už reikalavimą apriboti tėvų valdžią šalys yra atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), todėl žyminis mokestis už šį reikalavimą iš atsakovo valstybei nepriteistinas.

Pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau- VGTPĮ) 12 straipsnio 16 punktą atsakovas turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius, byloje, kurio sprendžiamas klausimas dėl tėvo valdžios apribojimo. Turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas) nagrinėjant civilines bylas mokėjimo (VGTPĮ 20 straipsnio 1 dalis).

Teismui pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. gegužės 3 d. sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. ATP-C-2023-04134, iš kurio matyti, kad valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis atsakovui yra 100 procentų, taip pat atsakovai 100 procentų atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismai ne kartą yra išaiškinę, kad bylinėjimosi išlaidų, susidariusių byloje šaliai teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, atlyginimo tvarka nustatyta CPK 99 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-151-779/2020). CPK 96 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklė, pagal kurią, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo atsakovas buvo atleistas, išieškomos iš ieškovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimai buvo patenkinti visiškai, tiek ieškovė, tiek atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimais yra atleisti nuo 100 proc. šioje civilinėje byloje susidariusių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Taigi, abi bylos ginčo šalys neturi pareigos apmokėti byloje valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis), o iš atsakovo valstybės naudai nepriteisiamos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 132 straipsniu (toliau – CPK), 2023 m. rugsėjo 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi buvo paskelbta atsakovo A. P. paieška. Nutarties vykdymas buvo pavestas Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Prevencinės ir administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyriui.

Teisme 2024 m. kovo 12 d. gautas Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos atsakymas į teismo 2024 m. kovo 6 d. paklausimą, kad Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus pareigūnai nuo 2023 m. birželio 9 d. vykdo pasislėpusio nuo bausmės vykdymo A. P. paiešką. Nesant duomenų apie sėkmingą atsakovo paiešką jau beveik metus, 2023 m. rugsėjo 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi paskelbta atsakovo paieška nutrauktina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 496 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovui A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią sūnaus A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Sprendimą vykdyti skubiai.

Nutraukti atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paiešką, paskelbtą 2023 m. rugsėjo 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi.

Sprendimo kopiją išsiųsti Vilniaus apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.