Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Z. J. J. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 29 d. nutarimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Z. J. J. 2013 m. liepos 20 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2013 m. liepos 20 d., apie 9.30 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį VW JETTA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu ir atsitrenkė į stovintį automobilį NISSAN PRIMERA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jį apgadino, bei iš eismo įvykio vietos pasišalino, nepranešęs policijai, nenusibraižęs eismo įvykio schemos. Tokiais veiksmais Z. J. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 5, 9, 119, 231.1, 232 punktų reikalavimus.

Šilalės rajono apylinkės teismas 2013 m. liepos 29 d. priėmė nutarimą, kuriuo Z. J. J. pripažino kaltu padarius administracinės teisės pažeidimą ir paskyrė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. administracinę nuobaudą – 100 Lt baudą; pagal ATPK 130 str. 1 d., taikant ATPK 30¹ str. – 1000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. paskirtos nuobaudos subendrintos apėmimo būdu ir Z. J. J. paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, tačiau apeliantas kelia paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą. Z. J. J. prašo pakeisti Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 29 d. nutarimą ir pritaikius ATPK 30¹ str. nuostatas, netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.

Šilalės rajono apylinkės teismas įvertinęs visas Z. J. J. nurodytas aplinkybes (sunkiai vaikšto, yra neįgalus, gyvena su žmona, kuri taip pat yra senyvo amžiaus pensininkė), jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, t. y. prisipažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, pažeidimą padarė būdamas neįgalus asmuo ir sulaukęs 65 metų (ATPK 31 str. 1 d. 1 p., 10 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taikė ATPK 30¹ str. ir paskyrė administracinę nuobaudą – 1000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 m. ATPK 130 str. 1 d. numatyta, jog <...> pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo 3000 iki 4000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 m. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas Z. J. J. paskyrė mažesnę nuobaudą – 1000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 m. – nei numatyta sankcijoje.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad Z. J. J. nukentėjusiajai savo noru atlygino padarytą žalą. Tačiau iš skundžiamo nutarimo matyti, kad pasak nukentėjusiosios R. B., ji su Z. J. J. susitarė dėl žalos. Byloje nėra duomenų apie tai, kad Z. J. J. būtų atlyginęs padarytą žalą, todėl apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas.

ATPK 27 str. 3 d. yra numatyta, kad atėmimas teisės vairuoti transporto priemones negali būti skiriamas asmenims, kurie naudojasi šiomis priemonėmis dėl neįgalumo. Z. J. J. mano, jog jis priklauso šiai kategorijai, nes sunkiai vaikšto, jam neterminuotai nustatytas specialiųjų didelių poreikių lygis, paskirta transporto išlaidų kompensacija. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, daro išvadą, jog ši ATPK 27 str. 3 d. nuostata apeliantui negali būti taikoma, nes apeliantas teise vairuoti transporto priemones naudojosi bendra tvarka, kaip ir bet kuris kitas tokią teisę įgijęs asmuo. Šios teisės turėjimas su apelianto neįgalumu nėra susijęs.

Į visas apeliaciniame skunde išvardintas aplinkybes pirmosios instancijos teismas atsižvelgė individualizuodamas pažeidėjui skiriamą nuobaudą ir taikė ATPK 30¹ str. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad automobilis Z. J. J. yra reikalingas, kaip nuolatinė judėjimo priemonė, kad gyvena su žmona, kuri yra senyvo amžiaus, todėl apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jo vienintelis sūnus gyvena labai toli ir kasdieninės pagalbos suteikti negali, nėra išskirtinė dėl kurios būtų galima dar sušvelninti skirtas nuobaudas. Tai, kad Z. J. J. yra charakterizuojamas teigiamai, automobilį vairuoja keliasdešimt metų, per tą laiką nėra padaręs Kelių eismo taisyklių pažeidimų, teismas taip pat atsižvelgė taikydamas ATPK 30¹ str. nuostatas.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, Z. J. J. paskirtos administracinės nuobaudos mažinti nėra įstatyminio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Šilalės rajono apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Z. J. J. apeliacinio skundo netenkinti, palikti Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 29 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.