Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorei Daivai Armalienei, kaltinamajam R. P., jo gynėjai advokatei Kristinai Adomavičienei,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), baustas administracine tvarka, teistas Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. spalio 28 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 36 MGL (1650 eurų) bauda, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. P. vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: 2025 m. rugpjūčio 26 d. apie 15 val., (duomenys neskelbtini), vairavo jam priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent alkotesteriu „Alcotest 7510 Nr. ARKL-0733“, patikros sertifikato numeris 2400414, 2025 m. rugpjūčio 26 d. 15.05 val. nustatytas 3,16 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Šioje byloje besąlygiškai nustatyta, jog R. P. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: 2025 m. rugpjūčio 26 d. apie 15 val., (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. 24, vairavo jam priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai alkotesteriu „Alcotest 7510 Nr. ARKL-0733“ nustatytas 3,16 promilių neblaivumas. Paminėtina, jog R. P. nuo pat pradžių visiškai pripažino vairavęs transporto priemonę būdamas neblaivus. Įvykio vietoje policijos pareigūnai R. P. 2025 m. rugpjūčio 26 d. 15.05 val. alkoholio kiekio matuokliu nustatė 3,16 promilių neblaivumą, o po 17 minučių, t. y. 2025 m. rugpjūčio 26 d. 15.22 val. R. P. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas didesnis, t. y. 3,25 promilių neblaivumas (b. l. 20). Aplinkybę, jog R. P. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, byloje patvirtina pats kaltinamasis, neblaivumo nustatymo aktas, apžiūros protokolas ir foto lentelės bei kita baudžiamosios bylos medžiaga. Byloje yra pakankamai duomenų pagrindžiančių kaltinamojo R. P. kaltę, vairavus transporto priemonę esant neblaiviam, jo nusikalstama veika pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai ir jis baustinas už šios nusikalstamos veikos padarymą.

Dėl bausmės R. P. skyrimo

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcija numato, kad už šią nusikalstamą veiką gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, bei atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, nurodytą BK 41 straipsnyje. Atsižvelgiant į teismo nustatytas, bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, į tai, jog R. P. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstama veika baigta. Jis nedirbantis (b. l. 51-52), tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 54), vedęs, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, anksčiau teismo teistas, taip pat ir už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam, tačiau teistumas išnykęs (b. l. 44-46), baustas administracine tvarka, paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 48-49), UAB (duomenys neskelbtini) nesigydo nuo psichikos ir priklausomybių ligų, tačiau buvo gydytas VšĮ (duomenys neskelbtini) 2015 m., dgn.: (duomenys neskelbtini) (b. l. 57). Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, o taip pat vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti R. P. paskyrus už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, baudos bausmę, jos dydį nustatant artimą minimumui (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

BK 64¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Šiuo atveju taikytini BK 64¹ straipsnio reikalavimai, kadangi R. P. visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, bei vadovaujantis BPK 273 straipsniu buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir paskirta šiuo nuosprendžiu bausmė mažintina trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaitytinas R. P. laikinajame sulaikyme nuo 2025 m. rugpjūčio 26 d. 15.00 val. (b. l. 78-80) iki 2025 m. rugpjūčio 27 d. 16.15 val. (b. l. 82-83) išbūtas laikas (2 paros), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 6 MGL dydžio baudai, ir laikytina, jog R. P. yra sumokėjęs 12 MGL (600 Eur) dydžio baudą.

BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Pripažinus, kad R. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kartu su bausme jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis). Įvertinus, kad jis pripažino, jog vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 3,16 promilių (sunkus) girtumas, jog anksčiau yra teistas už analogiškos veikos padarymą, jog vairavo transporto priemonę dienos metu, nepakluso policijos pareigūnams sustabdyti automobilį, pavojingai vairavo transporto priemonę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, šio draudimo terminas nustatytinas artimas vidutiniam terminui (BK 68 straipsnio 2 dalis). Draudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Todėl, nustačius, kad transporto priemonė buvo inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemone, jos konfiskavimas yra privalomas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami.

Nagrinėjamu atveju automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Tokia išvada darytina įvertinus ne tik anksčiau aptartą nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą, (tai turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą), bet ir BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispoziciją, kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama, kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Teismas pripažįsta, jog nustačius, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo R. P. įvykdytos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jo konfiskavimas yra privalomas.

Nustatyta, kad kaltinamasis R. P. vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris registruotas V. B. vardu (b. l. 34), tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. B. (b. l. 36-37), tiek 2024 m. gegužės 27 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, jog automobilis priklauso R. P. (b. l. 25), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 3,16 prom. neblaivumas. Naudojant automobilį padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų pavojingų visuomenei nusikaltimų darymą, transporto priemonė – automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas (BK 72 straipsnio 1–3, 6 dalys, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, taip pat į tai, jog pats kaltinamasis pripažino, kad tik dėl girtumo pasielgė netinkamai bei jog dėl alkoholio vartojimo kyla problemų, siekiant teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui ateityje, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, kaltinamajam R. P. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam R. P. 2025 m. rugpjūčio 27 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 85-87), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. P. prašė skirti baudą bei išdėstyti baudos mokėjimą dalimis – 6 mėnesių terminui. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalį, nuteistasis privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laiku nesumokėta arba nepervesta bauda išieškoma priverstinai. BK 47 straipsnio 7 bei 8 dalyje numatyta, jog, jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais; jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi šio kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Teismas pažymi, jog nei baudžiamajame, nei baudžiamojo proceso įstatyme nėra numatyta galimybė baudos mokėjimą išdėstyti dalimis, tačiau yra galimybė nustatyti ilgesnį terminą baudos bausmei sumokėti. Nagrinėjamu atveju iš bylos matyti, jog kaltinamasis nedirbantis, tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje, administracine tvarka baustas, paskirtos baudos sumokėtos, teistumas išnykęs. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad R. P. prašymas tenkintinas ir nustatytinas ilgesnis baudos sumokėjimo terminas, t. y. paskirta bauda nėra išdėstoma dalimis, o kaltinamajam nustatomas laikotarpis, per kurį jis privalo sumokėti paskirtą baudą tokiomis dalimis, kokiomis gali. Šiuo atveju, paskirtą baudos bausmę R. P. įpareigojamas sumokėti per šešis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. P. išaiškintina bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių vykdymo tvarka.

Dėl daiktinių įrodymų

Priimant nuosprendį išsprendžiamas ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Pagal BPK 94 straipsnio 1 dalį daiktai, kurie nėra nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, bei daiktai, kurių apyvarta neuždrausta, grąžinami teisėtiems jų savininkams arba sunaikinami.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu, kurie priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) aktu nuvežti į saugomą automobilių stovėjimo aikštelę Mažeikių r., Krucių k., UAB „Autobastionas“ (b. l. 24), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu perduotini automobilio konfiskavimą vykdančiai institucijai; 2024 m. gegužės 27 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis (b. l. 25) ir viena kompaktinė plokštelė su BPC garso įrašu, esanti voke prisegtame prie baudžiamosios bylos galinio viršelio vidinės pusės, paliktini baudžiamojoje byloje visą jos saugojimo laikotarpį.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl gynėjo dalyvavimo išieškojimo

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimis, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, <...>.

Teismas 2025 m. rugsėjo 2 d. nutartimi kaltinamajam R. P., vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu, paskyrė gynėją advokatę Kristiną Adomavičienę (b. l. 95).

2025 m. rugsėjo 3 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyrius pateikė pažymą dėl teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2025-09535, kurioje nurodė, jog valstybės naudai priteistina 187,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma iš R. P. (b. l. 99).

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinus valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, proceso trukmę, teismas sprendžia, kad valstybės už kaltinamajam suteiktą teisinę pagalbą patirta ir prašoma išieškoti išlaidų suma, t. y. 187,50 Eur, yra protinga ir atitinka kaltinamojo turtinę padėtį. Prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra reali ir pagrįsta rašytiniais duomenimis (b. l. 100-102), todėl ji išieškotina iš kaltinamojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

R. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 (šešiasdešimties) MGL, t. y. 3750,00 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties eurų), dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. P. paskirti sumažintą bausmę – 50 (penkiasdešimties) MGL, t. y. 2500,00 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų), dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti R. P. laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2025 m. rugpjūčio 26 d. 15.00 val. iki 2025 m. rugpjūčio 27 d. 16.15 val. (2 (dvi) dienas) ir laikyti, jog R. P. yra sumokėjęs 12 (dvylikos) MGL (600,00 Eur (šešių šimtų eurų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu R. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsniu, R. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 3 dalimi, 72⁵ straipsniu, R. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, R. P. panaikinti ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugpjūčio 27 d. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užvedimo raktelį, perduoti už konfiskaciją atsakingai institucijai Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariatui;

- 2024 m. gegužės 27 d. transporto priemonės pirkimo-pradavimo sutartį, esančią baudžiamojoje byloje, palikti byloje visą jos saugojimo laikotarpį;

- 1 (vieną) kompaktinę plokštelę su BPC garso įrašais, kuri yra voke prisegtame prie baudžiamosios bylos galinio viršelio vidinės pusės, palikti byloje visą jos saugojimo laikotarpį.

Išaiškinti, R. P., kad šiuo nuosprendžiu paskirta bauda (1900,00 Eur) privalo būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius, nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią Urbo bankas UAB;

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti „bauda už (nurodyti bylos numerį)“. Sumokėjęs baudą nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raštinės (Mažeikiai, V. Kudirkos g. 4A) tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Išaiškinti R. P., jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Išieškoti iš R. P. 187,50 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt septynis eurus 50 centų) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoką už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

„Swedbank“ AB, sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300;

AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas, sąskaita Nr. LT78 7290 0000 0013 0151;

„Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius, sąskaita Nr. LT74 4010 0510 0132 4763;

AB SEB bankas, sąskaita Nr. LT05 7044 0600 0788 7175;

AB „Artea“ bankas, sąskaita Nr. LT32 7180 0000 0014 1038;

UAB Urbo bankas, sąskaita Nr. LT42 7230 0000 0012 0025.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.