- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-10
- Bylos Nr.
- e2-1626-603/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00135-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- OOO ,,FudEra“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei ,,DLG“
- Advokatai
- Romualdas Samaitis, Martynas Kalvelis
- Kategorijos
- 2.6.8.11.1Sutarties nutraukimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, sekretoriaujant Danguolei Dubakienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokato padėjėjui Romualdui Samaičiui, atsakovės atstovui advokatui Martynui Kalveliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo OOO ,,FudEra“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,DLG“ dėl kompensacijos už nepristatytą (dingusią) krovinio dalį priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė ,,BALT-CIS Transit Services“ ir uždaroji akcinė bendrovė ,,OLA Overseas Liner Baltic“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškinio esmė
1. Ieškovas OOO ,,FudEra“ ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau ir - UAB) ,,DLG“ prašo teismo ieškovo naudai iš atsakovės priteisti 73 512,84 USD JAV dolerių žalos atlyginimą už prarastą dalį krovinio, kuris buvo vežamas pagal 2020 m. vasario 10 d. užsakymą Nr. 7.5.1 ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Nurodė, kad ieškovas 2018 m. kovo 20 d. yra sudaręs Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su bendrove ,,En Corporation INC“ (Japonija), pagal kurią iš anksto apmokėjus už produkciją 2019-08-29 ir 2019-08-30 atliktais mokėjimais bendrai 103 062 USD sumai, iš pardavėjo ,,En Corporation INC“ įsigijo 15 330 kg produkcijos (tepalai automobiliams).
3. 2020 m. vasario 10 d. ieškovas per Lietuvos Respublikoje veikiančią įmonę UAB ,,Valtoma“ pateikė atsakovei ekspeditoriui UAB „DLG“ užsakymą dėl įsigyto viso krovinio pervežimo iš Japonijos (duomenys neskelbtini) miesto į Kauno miestą Lietuvos Respublikoje. Už viso krovinio atgabenimą buvo sutarta 2470 Eur suma (užsakymas Nr. 7.5.1). Sutartas užmokestis už krovinio atgabenimą buvo sumokėtas pagal sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini). Atsakovė UAB „DLG“ 2020-02-19 Hakatos uoste, Japonija, priėmė krovinį savo žiniai (B/L No. (duomenys neskelbtini)), kuriame yra nurodyta, jog prekės sutalpintos į 1 konteinerį 20 000 kub. m talpos (M3), 8 paletes ir 650 dėžučių. Prekių svoris 15 330,00 kg (pagrindas: Multimodalinio pervežimo važtaraštis, Konosamento Nr. (duomenys neskelbtini)). Visas krovinys nuo 2020 m. vasario 19 d. buvo atsakovės UAB „DLG“ žinioje, iš Japonijos Hakata uosto pervežtas (atplukdytas) į Klaipėdos uostą 2020 m. balandžio 24 d., iš kur buvo pervežtas į UAB AD VERBUM muitinės sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini). Muitinės sandėlyje buvo nustatyta, jog faktiškai buvo pristatytos 8 paletės su 186 dėžutėmis krovinio, kurio svoris yra 4455,00 kg (2020 m. balandžio 28 d. Prekių svėrimo aktas), t. y. buvo nustatytas 10 875,00 kg krovinio trūkumas.
7. CMR konvencijos 2 straipsnio 1 dalyje nurodoma : „Kai transporto priemonė su kroviniu dalį kelio vežama jūra, geležinkeliu, vidaus vandens keliu ar oro transportu, išskyrus atvejus, numatytus 14 straipsnyje, ir krovinys iš transporto priemonės neperkraunamas, ši Konvencija taikoma visam vežimo procesui.“ CMR konvencijos 2 straipsnio 2 dalyje nurodoma : „Jeigu kelių transporto vežėjas atlieka vežimus ir kitomis transporto rūšimis, tada jis taip pat atsako pagal šio straipsnio 1 punkto nuostatas, tačiau tokiu būdu, tarsi jo, kaip kelių transporto vežėjo, funkcijos ir funkcijos vežėjo kita transporto rūšimi būtų vykdomos dviejų skirtingų asmenų.“ CMR konvencijos 3 straipsnyje yra aiškiai įtvirtinta: „Taikant šią Konvenciją, vežėjas atsako ne tik už savo veiksmus ir klaidas, bet ir už veiksmus bei klaidas savo agentų ir visų kitų asmenų, kurių paslaugomis vežimo procese jis naudojasi, kai šie agentai ar kiti asmenys vykdo jo įpareigojimus.“
14. Dėl taikomos teisės šioje byloje nurodo, jog kadangi užsakymas Nr. 7.5.1 apėmė krovinio maršrutą nuo Hakata uosto, Japonija iki Kauno miesto, Lietuvos Respublika, todėl šio ginčo santykiams taikytina CMR konvencija bei LR CK ir CPK. LR CK 6.63 str. įtvirtinta – „Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.“ CMR konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog – „Vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti: a) ar teisingai nurodytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija važtaraštyje; b) krovinio ir pakuotės išorinę būklę.“
II. Atsiliepimų esmė
15. Atsakovė atsiliepimu prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad ieškovas išsamiai nepagrindžia ir nenurodo pagrindų, iš kurių kildina atsakovės atsakomybę, taip pat nepateikia paaiškinimų, kaip konkrečiai pasireiškė atsakovės neteisėti veiksmai, dėl ko atsakovė neturi galimybės visapusiškai atsikirsti į ieškovo reikalavimus. Ieškovo pateikti įrodymai taip pat rodo, kad ieškovas yra pareiškęs reikalavimą dėl galimos žalos atlyginimo tapačiu, kaip ir byloje, pagrindu tiesiogiai Siuntėjui, kas leidžia spręsti, kad ieškiniu byloje ieškovas siekia nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita. Ieškovas reikšdamas ieškinį byloje akivaizdžiai piktnaudžiauja teise, dėl ko tariamai pažeistos ieškovo teisės neturi būti ginamos.
16. Ieškovas ieškinį grindžia tikrovės neatitinkančiomis aplinkybėmis. Ieškovas sąmoningai nutylėjo, kad už krovinio sukomplektavimą ir pakrovimą į konteinerį ir paties konteinerio pakrovimą į laivą buvo atsakingas išimtinai Siuntėjas, todėl jokia atsakovės atsakomybė už konteinerio turinį ir galimą krovinio trūkumą nėra galima. Byloje pateikti įrodymai taip patvirtina, kad konteineris nuo jo pakrovimo į laivą momento nebuvo atidarytas, dėl ko akivaizdu, kad krovinio trūkumas galėjo atsirasti tik dėl jo nepakankamo pakrovimo, už ką atsakingas yra tik Siuntėjas.
17. Skirtingai nei nurodo ieškovas, ginčo santykiams negali būti taikoma CMR konvencija ir, atitinkamai, atsakovė negali būti laikomas vežėju CMR konvencijos prasme. Net jeigu ir būtų prielaidos svarstyti atsakovės atsakomybę (kam nėra pagrindo), ginčui taikytinos Hagos – Visbiu taisyklės, kuriomis remiantis, egzistuoja keli skirtingi ieškovo ieškinio atmetimo pagrindai. Be to, atsiliepime nurodyti argumentai patvirtina, kad ieškovo ieškinys turi būti atmestas net ir tuo atveju, jeigu ginčui byloje būtų taikoma CMR konvencija.
18. Ieškovas akivaizdžiai praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą, numatytą Hagos – Visbiu taisyklėse. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio senaties terminas yra naikinamasis, egzistuoja savarankiškas pagrindas atmesti ieškinį atsakovei nepriklausomai nuo galimų atsakovės atsakomybės sąlygų.
19. Ieškovas nepagrindė ir neįrodė jokių atsakovės neteisėtų veiksmų. Ieškovas ieškinį grindžia netaikytinos teisės (CMR konvencija) nuostatomis ir, ieškovui nenurodžius jokių kitų alternatyvių atsakovės atsakomybės pagrindų, ieškinys turi būti atmetamas. Be to, egzistuoja aiškūs Hagos – Visbiu taisyklėse numatyti pagrindai atmesti ieškinį, kadangi byloje esantys įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad už nurodytą žalą atsakingas Siuntėjas. Taip pat nėra jokių duomenų, pagrindžiančių kokį nors priežastinį ryšį tarp atsakovės galimai neteisėtų veiksmų ir ieškovo nurodytos žalos.
Šalies argumentai
20. Ieškovas neįrodė savo žalos dydžio ir fakto: ieškovas nurodomą žalos faktą ir dydį grindžia nepatikimais rašytiniais įrodymais, be to, tokių įrodymų abejotiną įrodomąją galią rodo pačio ieškovo nenuosekli pozicija dėl jo tariamai patirtos žalos. Galiausiai, net jeigu ir ieškovas įrodytų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, ieškovo ieškinys visa apimtimi negalėtų būti tenkinamas, kadangi egzistuoja atsakovės galimos atsakomybės mažinimo / ribojimo pagrindai.
21. Prašo taikyti ieškinio senatį.
Atsiliepimas
22. Trečiasis asmuo UAB ,,OLA Overseas Liner Baltic“ atsiliepimu prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad pagal pateiktus byloje duomenis matyti, jog šiuo atveju vežimo sutartį sudarė ir vežėju laikomas ,,Marine Star Corporation“ bendrovė. Vadinasi, vežimo jūra sutartiniai teisiniai santykiai susiklostė tarp užsakovo ir minėto vežėjo. Tuo tarpu trečiasis asmuo šiuose teisiniuose santykiuose iš viso nedalyvavo ir net teoriškai negali prisiimti iš viso jokios atsakomybės dėl tariamai padarytos žalos atlyginimo. Pažymi, kad jis nevykdo vežimo jūra veiklos ir nevaldo jokių laivų, kurie galėtų būti naudojami tokiai veiklai vykdyti. Trečiasis asmuo Lietuvos rinkoje veikia kaip Y. M. (duomenys neskelbtini) agentas, bet ne kaip vežėjas. Pažymi, kad byloje pateiktas konosomentas (vežimo sutartis), kuriuo yra grindžiamas tam tikrų vežimo sutartinių santykių egzistavimas tarp užsakovo ir ,,Marine Star Corporation“, nereguliuoja Y. M. (duomenys neskelbtini) veiklos ir prisiimtų įsipareigojimų. Y. M. (duomenys neskelbtini) bendrovės vežimo sutarties sąlygos yra skelbiamos viešai vežėjo svetainėje. Y. M. (duomenys neskelbtini)bendrovės atsakomybės klausimas reglamentuotas kitaip nei byloje pateiktame ,,Marine Star Corporation“ išduotame konosomente. Teigia, kad Y. M. (duomenys neskelbtini) taip pat nėra nagrinėjamoje byloje tarp kliento ir vežėjo susiklosčiusių sutartinių teisinių santykių dalyvė ir neturi jokio intereso dalyvauti bylos nagrinėjime. Dėl to prašo pašalinti trečiąjį asmenį iš bylos, nes bylos baigtis objektyviai negali niekaip paveikti trečiojo asmens teisių ir nėra suinteresuotas bylos baigtimi. Taip pat teigia, kad Hagos taisyklių 3 straipsnio 6 dalis, kuri pakeista Visbiu taisyklėmis, numato, kad vežėjas ir laivas bet kuriuo atveju yra visiškai atleidžiami nuo atsakomybės už prekes, jeigu per vienerius metus nuo jų pristatymo arba nuo dienos, kai jos turėjo būti pristatytos, ieškinys nebuvo pareikštas. Šiuo konkrečiu atveju minėtas terminas yra praleistas ir trečiasis asmuo prašo jį taikyti, kiek tai susiję su pareikštais reikalavimais. Be to nurodo, kad vežėjas jūra nėra ir objektyviai negali būti laikomas atsakingu už transportuojamo konteinerio turinį (t. y. negali būti laikomas atsakingu už tai, ar pardavėjas į konteinerį pakrovė visas turėtas pristatyti prekes, ar pardavėjas į konteinerį pakrovė kokybiškas prekes ir pan.), kai vežimas jūra yra vykdomas pagal FOB sąlygas (Incoterms 2000). Pažymi, kad vežėjui nėra žinomas transportuojamo konteinerio turinys ir vežėjas pasitiki konosomente nurodyta informacija bei jos teisingumu. Šiuo atveju buvo transportuojamas konteineris (duomenys neskelbtini), kuris buvo plombuotas plomba (duomenys neskelbtini) ir vežėjui jūra nebuvo žinomas ir negalėjo būti žinomas tikslus tokio konteinerio turinys, kadangi vežėjas jūra niekada pateikto pristatyti konteinerio nebuvo atidaręs (t. y. ginčo objektu esantis konteineris buvo perduotas vežėjui su atitinkama plomba ir buvo pristatytas į paskirties uostą su tapačia plomba). Tuo tarpu FOB sąlyga numato, kad visa atsakomybė iki prekės įkeliamos per borto turėklus į laivą tenka pardavėjui; taigi pardavėjas turėtų prisiimti atsakomybę dėl prekių trūkumo, atsižvelgus į tai, kad konteineris vežimo jūra metu nebuvo atidarytas.
23. Trečiasis asmuo UAB ,,BALT-CIS Transit Services“ atsiliepimu prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad šiuo nagrinėjamu atveju nėra atsakovės (atitinkamai ir trečiojo asmens) atsakomybės už ieškovei nepristatytą krovinio dalį sąlygų ir pagrindų. Teigia, kad ieškovas neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, žalos dydžio bei fakto; netgi jeigu ieškovas įrodytų minėtas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, ieškinys turėtų būti atmestas dėl praleisto ieškinio senaties termino.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
24. Ginčas byloje kilo dėl 73 512,84 USD dydžio žalos atlyginimo už ieškovo nurodomą prarastą dalį krovinio pagal 2020 m. vasario 10 d. užsakymą Nr. 7.5.1 ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
25. Ieškovo teigimu, su ,,En Corparation INC.“, Japonija (toliau – ir Siuntėjas), 2018 m. kovo 20 d. sudarytos Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis) pagrindu įsigijo 15 330 kg svorio automobilių automatinės pavarų dėžės skysčio, kurio gabenimui iš Hakata uosto (Japonija) į Kauno miestą paslaugas per UAB ,,Valtoma“ užsakė iš atsakovės; atvykus kroviniui ir atidarius jūrinį konteinerį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo supakuotas ir pakrautas krovinys, paaiškėjo, jog pristatyta tik dalis krovinio, o trūkstamo (nepristatyto) krovinio trūkumas yra 10 875 kg, dėl ko ieškovas patyrė 73 512,84 USD dydžio žalą; mano, kad už ne pilno krovinio pakrovimą ir pristatymą yra atsakinga atsakovė. Taip pat teigia, kad byloje taikytina Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (toliau - CMR), o atsakovė yra laikytina vežėju, dėl ko jai taikytina CMR konvencijoje numatyto vežėjo atsakomybė. Tačiau, teismo vertinimu, su tokia ieškovo pozicija nėra pagrindo sutikti.
26. Visų pirma, kaip matyti iš tarp ieškovo ir ,,En Corparation INC.“ sudarytos minėtos Sutarties dėl prekių pirkimo – pardavimo 3.4 punkto, Siuntėjas pristato produkciją (prekes) pagal sąlygas, kurias šalys kiekvienai prekių siuntai numato atitinkamoje specifikacijoje pagal Incoterms taisyklių 2000 m. redakciją (Incoterms 2000), ir ieškovo pateiktame UAB ,,Valtoma“ 2020 m. vasario 10 d. užsakyme Nr. 7.5.1 yra numatyta, jog ieškovas ir Siuntėjas susitarė dėl Incoterms FOB sąlygos taikymo. Šias aplinkybes patvirtina ir paties ieškovo ieškinyje paminėta FOB sąvoka, kas leidžia teigti, jog ieškovas su Siuntėju susitarė būtent dėl prekių pristatymo pagal FOB sąlygas. Byloje pateiktas susirašinėjimas tarp ,,Marine Star Corporation“, BALT-CIS Transit Services., UAB taip pat leidžia teigti, jog pats Siuntėjas patvirtino, kad vežimas bus vykdomas pagal FOB sąlygas. Ir antra, ieškovui bei Siuntėjui susitarus dėl FOB sąlygų taikymo, už ieškovo įsigytų prekių atrinkimą, komplektaciją, supakavimą į konteineirį, eksporto muitinės procedūrų atlikimą ir konteinerio pakrovimą į laivą (duomenys neskelbtini) atsakingas buvo Siuntėjas; taigi, kaip teisingai nurodo atsakovė, vadovaujantis Incoterms FOB sąlyga, jeigu ir būtų nustatytas koks nors krovinio trūkumas, net ir nepilno krovinio pakrovimas, už tokį trūkumą riziką prisiima ir atitinkamai atsako Siuntėjas.
27. Taigi, kaip matyti iš pateiktų duomenų, atsakovė gavo užsakymą organizuoti krovinio gabenimą, kaip minėta, pagal ieškovo ir Siuntėjo susitarimą taikyti Incoterms FOB sąlygą, ir būtent užsakyme Nr. 7.5.1 buvo nurodyta paslaugų apimtis – krovinio vežimo organizavimas nuo Hakata (Japonija) uosto FOB sąlygomis, t. y. nuo krovinio pakrovimo į laivą momento iki Kauno miesto. Tiek užsakymas Nr. 7.5.1, tiek ir vežime dalyvavusių subjektų susirašinėjimas (atsiliepimo 2-3 priedai) patvirtina, kad buvo užsakytas viso jūrinio konteinerio vežimas (FCL), ir šiuo atveju, kaip teisingai nurodo atsakovė, ji turėjo pareigą rūpintis, kad būtų rezervuota vieta konteineriniame laive pilnam konteineriui, kurio pakrovimas ir sukomplektavimas yra Siuntėjo atsakomybė. Pateikti duomenys (atsiliepimo 4-5 priedai) patvirtina, kad atsakovė per savo partnerius rezervavo minėtą jūrinio konteinerio vietą laivybos linijų ,,Y. M. (duomenys neskelbtini)“ laive (duomenys neskelbtini), ir būtent UAB ,,OLA Overseas Liner Baltic“ patvirtino (atsiliepimo 7 priedas), kad konkretaus vežimo atveju buvo išduodamas tuščias konteineris pasikrovimui, kurį turėjo pakrauti krovinio siuntėjas, o vėliau konteineris buvo atgabentas į uostą pakrovimui. Galiausiai į bylą pateiktas vežime dalyvavusių subjektų susirašinėjimas (atsiliepimo 2-3 priedai) patvirtina, kad ginčo krovinio vežimo atveju krovinį į konteinerį supakavo pats Siuntėjas ir / arba jo vardu veikęs muitinės tarpininkas ,, (duomenys neskelbtini)“; ir šiuo atveju matyti, kad jau pakrautas konteineris buvo atgabentas į uostą pakrovimui.
28. Be to, byloje pateikti duomenys patvirtina, kad iki tol, kol krovinys – konteineris su jame supakuotu kroviniu buvo pakrautas ant laivo (duomenys neskelbtini), atsakovė, kaip teisingai nurodo, neturėjo jokios faktinės ir / arba teisinės krovinio bei jo sudėties kontrolės, nes būtent už krovinio komplektaciją, patalpinimą, supakavimą, eksporto muitų procedūrų atlikimą ir pristatymą fiziniam pakrovimui į laivą buvo išimtinai atsakingas Siuntėjas. Byloje nekilo ginčo dėl aplinkybės, kad nuo krovinio pakrovimo į laivą (duomenys neskelbtini) momento iki pat jo iškrovimo Kauno mieste, krovinio trūkumas atsirasti negalėjo, nes konteineris nebuvo atidarytas ir jo plomba (duomenys neskelbtini) nebuvo pažeista. Būtent šias aplinkybes ir patvirtina byloje pateiktas Klaipėdos teritorinės muitinės 2021 m. birželio 25 d. sprendimas Nr. 1(LM18)-368 ,,Dėl Sąjungos tranzito procedūros užbaigimo“, kuriuo nustatyta, kad išvykimo vietoje (Hakata, Japonija) konteineris buvo pakrautas į laivą (duomenys neskelbtini) su plomba Nr. (duomenys neskelbtini); kroviniui atvykus į Klaipėdos uostą, konteinerio plomba Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo pažeista ir konteineris buvo perduotas vilkikui neatidarius; atgabenus konteinerį į Kauno teritorinės muitinės krovinių postą, konteineris atvyko su nepažeista plomba ir krovinio trūkumas nustatytas Kauno teritorinės muitinės krovinių poste atidarius konteinerį bei patikrinus jo turinį. Galiausiai šiuo sprendimu nenustatytos jokios įsilaužimo į konteinerį bei priėjimo prie krovinio žymos, dėl ko padaryta išvada, kad prekių trūkumas negalėjo atsirasti tranzito procedūros metu, nes prekių Siuntėjas nepakrovė viso krovinio į jūrinį konteinerį.
29. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad konteineris nuo jo pakrovimo į laivą (duomenys neskelbtini) momento iki pat jo pristatymo Kauno teritorinės muitinės krovinių poste, buvo atidarytas, tuo labiau pažeistas / perkomplektuotas jo gabenimo metu; tuo pačiu sutiktina su atsakovės teiginiais, jog ieškovo krovinio trūkumas atsirado ne dėl kokių nors atsakovės veiksmų, nes šiuo nagrinėjamu atveju atsakovė įvykdė savo pareigą, t. y. užtikrino kad laive (duomenys neskelbtini) būtų rezervuota vieta konteineriui, tačiau neturint jokios pareigos ir teisės tikrinti konteinerio turinį. Be to, kaip teisingai pažymėjo atsakovė, plombuoto konteinerio atidaryti negalima, nes siekiant užtikrinti, jog konteineriai nebūtų atidarinėjami jų transportavimo metu, yra uždedamos plombos; ir jeigu vežimo laive metu plomba būtų pažeidžiama, už tokio pažeidimo atsiradimą atsakomybė galėtų kilti vežėjui; pagal Incoterms FOB sąlygą, visą prekių praradimo ar sugadinimo riziką iki to momento, kai jos įkeliamos į laivą per borto turėklus nurodytame išsiuntimo uoste, prisiima pardavėjas.
30. Taigi, šiuo nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtų veiksmų, ko pasekoje galima būtų spręsti klausimą dėl kitų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, todėl teismas dėl jų nepasisako.
31. Sutiktina su atsakove, kad nagrinėjamu atveju atsakovės atsakomybei nustatyti CMR konvencija nėra taikytina. Pagal CMR konvencijos 1 straipsnio 1 dalies nuostatas, CMR konvencija taikoma kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai, kai krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose ir kai bent viena iš jų yra CMR konvencijos narė. Ieškovas remiasi CMR konvencijos 2 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad, kai transporto priemonė su kroviniu dalį kelio vežama jūra, geležinkeliu, vidaus vandens keliu ar oro transportu, išskyrus atvejus, numatytus 14 straipsnyje, ir krovinys iš transporto priemonės neperkraunamas, CMR konvencija taikoma visam vežimo procesui. Gi, pagal kasacinio teismo praktiką, CMR konvencijos taikymui yra svarbu, kad visas vežimas būtų vykdomas keliais, ir jei vežimo metu vėliau yra naudojamos kitos transporto priemonės, tai CMR konvencija taikoma iki momento, kai krovinys perkeliamas iš kelių transporto priemonės į kitą transporto priemonę ir taip baigiamas krovinio gabenimas keliais; jei vėliau krovinys vėl perkeliamas į kelių transporto priemonę, tai CMR konvencija vėl taikomas šiai (tolesnei vežimo atkarpai), jei vežimas yra tarptautinis, kaip tai suprantama pagal CMR konvenciją (LAT 2017 m. balandžio 28 d. nutartis Nr. e3K-3-204-378/2017). Taip pat pagal kasacinio teismo praktiką, CMR konvencija nėra taikoma tiems atvejams, kai konteineris pirmiausiai vežamas kelių transporto priemone, po to perkraunamas į kitą transporto priemonę, o vežimo pabaigoje – vėl į kelių transporto priemonę, nes pats konteineris nėra kelių transporto priemonė. Kad CMR konvencija būtų taikoma, vežimo kelių transporto priemone objektu turėtų būti krovinys, o vežimo kitomis transporto priemonėmis objektu turėtų būti vežimo keliais transporto priemonė su joje ar ,,ant jos“ pakrautu kroviniu. Taigi, šiuo nagrinėjamu atveju nustatyta, kad laivu (duomenys neskelbtini) buvo gabenama ne transporto priemonė, o konteineris. Be to, byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad krovinio gabenimo sausumos transportu metu galėjo atsirasti nurodyti trūkumai, todėl ir aplinkybė, jog krovinys po jo atgabenimo į Klaipėdą buvo gabenamas vilkiku į Kauną, nesudaro teisinio pagrindo taikyti CMR konvenciją. Dėl to šiuo nagrinėjamu atveju CMR konvencija nėra taikoma ir atsakovės nėra pagrindo laikyti vežėju pagal minėtą konvenciją.
32. Pagal Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo 14 straipsnio 2 dalį, kroviniai jūra vežami vadovaujantis Hagos – Visbiu taisyklėmis, todėl, kaip teisingai nurodo atsakovė, atsižvelgiant į tai, kad krovinio vežimas buvo vykdomas pagal išduotą konosomentą (ieškinio 4 priedas), atsakovės atsakomybės klausimas vežant krovinį (duomenys neskelbtini) laivu jūra, spręstinas būtent pagal minėtas Hagos – Visbiu taisykles.
33. Hagos – Visbiu taisyklių 4 straipsnio 2 dalies nuostatos nustato atvejus, kai vežėjas (arba frachtuotojas) nėra atsakingas už krovinio netekimą ar sužalojimą, ir pagal minėtos straipsnio dalies nuostatos i) punktą, nei vežėjas, nei laivas neatsako už netekimą ar sužalojimą, padarytus arba atsiradusius dėl bet kurios priežasties, nesant vežėjo faktinės kaltės ar dalyvavimo arba nesant vežėjo agentų ar darbuotojų kaltės ar aplaidumo. Kaip jau nustatyta, ieškovas ir Siuntėjas susitarė dėl ginčo prekių įsigijimo Incoterms FOB sąlygomis, kas reiškia, kad už prekių komplektavimą ir tokių prekių pakrovimą į laivą atsako išimtinai Siuntėjas; pažymėtina, kad pagal FOB, pardavėjas (siuntėjas) prisiima visą prekių praradimo ar sugadinimo riziką iki to momento, kai jos įkeliamos į laivą per borto turėklus nurodytame išsiuntimo uoste. Kaip jau nustatyta, pagal ieškovo ir Siuntėjo sutartą FOB sąlygą, atsakovė organizavo krovinio gabenimą nuo jo pakrovimo į laivą momento iki jo pristatymo Kauno mieste, tačiau konteinerį, kuriuo buvo gabentas krovinys, pasiėmė, užpildė kroviniu ir grąžino pakrovimui į laivą Siuntėjas. Taigi, ir šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad atsakovė atsakinga kokia nors apimtimi už krovinio sukomplektavimą, pakrovimą į konteinerį ir tokio konteinerio pakrovimą į laivą; tuo labiau nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad krovinio trūkumas atsirado po konteinerio pakrovimo į laivą (duomenys neskelbtini), nes konteinerio plomba nebuvo pažeista iki pat konteinerio atidarymo Kauno mieste. Galiausiai konosomento turinys (,,siuntėjo svoris, pakrovimas ir skaičiavimas“) rodo, kad už krovinio sukomplektavimą yra atsakingas Siuntėjas, o vežėjas (frachtuotojas) neturi pareigos ir teisės galimybių patikrinti tokio krovinio turinį, kai būtent krovinys yra pakraunamas į laivą, nes, kaip nurodo atsakovė, laivyboje terminas ,,siuntėjo svoris, pakrovimas ir skaičiavimas“ reiškia, kad konteinerio turinys yra pakrautas ir suskaičiuotas Siuntėjo ir už konteinerio turinį atsako Siuntėjas. Be to, kaip teisingai nurodo atsakovė, ji net neturėjo ir objektyvios galimybės patikrinti konteinerio turinio, kai jis yra pakraunamas į laivą, nes, visų pirma, nėra tokios įtvirtintos teisinės pareigos patikrinti ar Siuntėjas pakrovė į konteinerį visas ieškovo užsakytas prekes, kai konteineris yra pakraunamas į laivą ir, antra, pakrovus konteinerį į laivą, jų saugumas ir vientisumas užtikrinamas plombavimu. Be to, kaip nurodo atsakovė, pakrovus laivą, konteineriai yra užkraunami vieni ant kitų, ir nėra fizinės galimybės pasiekti juos ar atidaryti. Taigi ir šiuo atveju atsakovei nekyla atsakomybė pagal Hagos – Visbiu taisyklių 4 straipsnio 2 dalies q) punkto pagrindą, kai krovinio siuntėjas prisiima pareigą parengti krovinį, jį supakuoti ir pakrauti, o vežėjas (frachtuotojas) neturi pareigos ar negali patikrinti krovinio sudėties.
34. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo tenkinti ieškinio, todėl jis yra atmetamas (CPK 178 straipsnis). Netenkinus ieškinio dėl žalos atlyginimo, nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškinį ir dėl procesinių palūkanų priteisimo.
35. CK 1.125 straipsnio 1 dalies 12 punktas nustato, kad iš krovinių, keleivių ir bagažo vežimo atsirandantiems reikalavimams taikomi atskirų transporto rūšių kodeksuose (įstatymuose) nustatyti ieškinio senaties terminai. Pagal kasacinio teismo praktiką, Hagos – Visbiu taisyklių 3 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad vežėjas ir laivas bet kuriuo atveju yra visiškai atleidžiami nuo atsakomybės už prekių netekimą ar sužalojimą, jei ieškinys nebuvo pareikštas per vienerius metus nuo prekių pristatymo arba nuo dienos, kai jos turėjo būti pristatytos. Be to, pagal kasacinio teismo praktiką, Hagos – Visbiu taisyklių 3 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas terminas yra naikinamasis, todėl pasibaigus vieneriems metams nuo dienos, kai prekės buvo ar turėjo būti pristatytos, ieškovo teisės pareikšti ieškinį išnyksta (LAT 2016 m. vasario 18 d. nutartis Nr. 3K-3-41-690/2016). Kaip matyti iš ieškovo pateiktų duomenų, apie nurodomą krovinio dalies praradimą jis sužinojo iškrovimo metu, t. y. 2020 m. balandžio 28 d., ir būtent šiai datai buvo surašytas prekių svėrimo aktas; pagal CMR važtaraštį – apimantį konteinerio vežimą nuo Klaipėdos jūrų uosto iki Kauno kelių transportu – krovinys pristatytas muitinės procedūroms, kurių metu buvo iškrautas taip pat 2020 m. balandžio 28 d. Dėl to ši data ir laikytina ieškinio senaties termino atsakovei pradžia, o atitinkamai pasibaigė 2021 m. balandžio 28 d. Taigi, ieškovui ieškinį pateikus tik 2022 m. vasario 2 d., laikytina, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, kas sudaro dar vieną savarankišką pagrindą ieškinį atmesti.
36. Sutiktina su trečiojo asmens UAB ,,OLA Overseas Liner Baltic“ pozicija, jog šiuo nagrinėjamu atveju jis neturi suinteresuotumo bylos baigtimi, nes būtent šiuo atveju pagal pateiktus duomenis vežėjas laikomas - ,,Marine Star Corporation“ bendrovė, ir tokiu būdu sutartiniai santykiai susiklostė tarp užsakovo ir vežėjo ,,Marine Star Corporation“ bendrovės. Taigi, trečiajam asmeniui nevykdant vežimo jūra veiklos ir nevaldant jokių laivų, kurie galėtų būti naudojami tokiai veiklai vykdyti, ir būtent Lietuvos rinkoje veikiant kaip (duomenys neskelbtini) agentu, bet ne kaip vežėju, tuo labiau nesant prisiėmus jokių sutartinių įsipareigojimų pagal vežimo jūra sutartį, nėra pagrindo jį laikyti byloje suinteresuotu asmeniu. Be to, kaip teisingai nurodo, byloje pateiktas konosomentas (vežimo sutartis), kuriuo yra grindžiamas tam tikrų vežimo sutartinių santykių egzistavimas tarp užsakovo ir ,,Marine Star Corporation“, nereguliuoja (duomenys neskelbtini) veiklos ir prisiimtų įsipareigojimų. (duomenys neskelbtini) bendrovės vežimo sutarties sąlygos yra skelbiamos viešai vežėjo interneto svetainėje, ir (duomenys neskelbtini) bendrovės atsakomybės klausimas reglamentuotas kitaip nei ,,Marine Star Corporation“ išduotame konosomente. Atsižvelgiant į tai laikytina, kad ir (duomenys neskelbtini) nėra nagrinėjamu atveju tarp kliento ir vežėjo susiklosčiusių sutartinių teisinių santykių dalyvė ir neturi jokio suinteresuotumo dalyvauti bylos nagrinėjime. Taigi, šiuo atveju yra pagrindas nelaikyti byloje UAB ,,OLA Overseas Liner Baltic“ trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
37. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Atmetus ieškinį, bylinėjimosi išlaidos priteistinos pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas.
38. Atsakovė teismui pateikė 10 047,25 Eur turėtų advokato teisinės pagalbos išlaidų pagrindžiančius įrodymus, trečiasis asmuo UAB ,,OLA Overseas Liner Baltic“ – 1900 Eur turėtų advokato teisinės pagalbos išlaidų pagrindžiančius įrodymus.
39. Kadangi ieškinys atmestas, atsakovė ir trečiasis asmuo įgijo teisę į advokato teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pateikimo (toliau – Rekomendacijos), iš ieškovės atsakovei priteistinos 7000 Eur dydžio atstovavimo išlaidos (atsiliepimas, triplikas, atstovo dalyvavimas teismo posėdžiuose - 3 h, prašymai), o trečiajam asmeniui – 1900 Eur patirtų atstovavimo išlaidų (atsiliepimas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 430 straipsnio 6 dalimi,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Nelaikyti byloje uždarosios akcinės bendrovės ,,OLA Overseas Liner Baltic“ trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,DLG“ iš ieškovo OOO ,,FudEra“ 6900 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atstovo pagalba.
Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei ,,OLA Overseas Liner Baltic“ iš ieškovo OOO ,,FudEra“ 1900 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atstovo pagalba.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per sprendimą priėmusį Vilniaus apygardos teismą.