Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Giedrius Endriukaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-609-634-2014

Teisėjas Bronislovas Liatukas Teisminio proceso Nr. 1-06-1-01034-2009-7

2014 m. gruodžio 23 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Giedriaus Endriukaičio, teisėjų Daivos Jankauskienės ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, dalyvaujant prokurorei Jūratei Plauskienei, išteisintiesiems Ž. S., S. N., jų gynėjai Dianai Ingridai Vinklerytei, išteisintosios A. Z. gynėjai advokatei Ramutei Noreikienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Plauskienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. nuosprendžio, kuriuo

Ž. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 str. 6 d. 182 str. 2 d., 21 str. 1 d., 182 str. 2 d., išteisintas, kadangi nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 str. 5 d. 1 p.).

S. N. pagal BK 182 str. 2 d., išteisinta, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

A. Z. pagal BK 21 str. 1 d., 182 str. 2 d., išteisinta, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – kaltinamajam Ž. S. palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Kardomosios priemonės kaltinamosioms S. N. ir A. Z. neskirtos.

Civilinis ieškinys, pareikštas VSDFV Kauno skyriaus, paliktas nenagrinėtu (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. S. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2008 metų sausio mėnesio pradžioje, tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, žinodamas, kad S. N. yra nėščia ir dėl to gali gauti motinystės (tėvystės) pašalpą, siekdamas padėti S. N. įgyti maksimalią motinystės pašalpą, žinodamas, kad vadovaujantis LR ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (2000-12-21 Nr. IX-110) 6 straipsnio „Kompensuojamas uždarbis“ 2 dalimi, kurioje nurodyta, kad „kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas užpraeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį...“ (galiojo nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31), motinystės (tėvystės) pašalpa yra skaičiuojama 2008 metų II-ojo ketvirčio, t. y. balandžio-birželio mėnesiais gautas draudžiamąsias pajamas, su S. N. susitarė, kad ją fiktyviai įdarbins UAB „G“ vyriausios finansininkės pareigose ir į apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu įmokos pranešimą (forma SAM) įrašys žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad, ji per 2008 metų balandžio – birželio mėnesių laikotarpį gavo 17032,24 Lt pajamų, po to šį pranešimą pateiks Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, tuomet S. N. kreipsis į V. R. Ąžuolyno šeimos sveikatos centrą dėl nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimo gavimo ir į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių dėl motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpų skyrimo bei tokiu būdu apgaule įgis turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą (Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo lėšas). Po to jis, vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdamas pagal išankstinį susitarimą, 2008-04-07 įregistravo UAB „G“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įmonės registracijos adresas (duomenys neskelbtini), 2008-04-18 S. N. fiktyviai įdarbino vyriausiosios finansininkės pareigose 8 valandų darbo dienai, mokant 7070 Lt mėnesinį atlyginimą ir 2008-04-21 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui pateikė 2008-04-18 pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią Nr. 1 (forma 1-SD), kuriame įrašė duomenis apie tai, kad, S. N. nuo 2008-04-18 priimta į darbą UAB „G“ ir yra draudžiama valstybiniu socialiniu draudimu. Po to S. N., veikdama pagal išankstinį nusikalstamą susitarimą, 2008-07-02 kreipėsi į V. R. Ąžuolyno sveikatos centrą, adresu K. P. g. 40, Kaunas, dėl nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimo gavimo. V. R. Ąžuolyno sveikatos centro gydytoja L. K. išdavė nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą, serija C Nr. 0098999, kuriuo S. N. suteikė nėštumo ir gimdymo atostogas už laikotarpį nuo 2008-08-02 iki 2008-11-04. Po to S. N. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui pateikė: 1) prašymą skirti motinystės pašalpą, kuriame nurodė pašalpą pervesti į jos sąskaitą AB „SEB“ banke Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 2008-07-02 V. R. Ąžuolyno sveikatos centro gydytojos L. K. išduotą nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą serija C Nr. 0098999; 3) Prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo. Po to Ž. S., tęsdamas bendrą nusikalstamą sumanymą ir žinodamas, kad S. N. realiai UAB „G“ nedirbo ir neturėjo teisės gauti jokio atlyginimo, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui pateikė 2008-07-11 pranešimą apie UAB „G“ apdraustuosius už 2008 metų II ketvirtį Nr. 1 (forma SAM) su priedais: 2008-07-11 valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo biudžetų lėšų finansine ataskaita Nr. 1 (forma SAMF4), 2008-07-11 pranešimu apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas Nr. 1 (forma SAM3SD), kuriuose įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad S. N. gavo 17032,24 Lt pajamų, nuo kurių į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą apskaičiuota 5787,55 Lt įmokų. Po to jis, tęsdamas nusikalstamą sumanymą, priėmė įsakymą Nr. 08/11-04-01 „Dėl S. N. vaiko auginimo atostogų iki dviejų metų“, kuriuo suteikė, jai vaiko auginimo iki dviejų metų atostogas nuo 2008-11-05. Taip pat Ž. S., tęsdamas bendrą su S. N. nusikalstamą sumanymą, 2008-11-13 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui pateikė 2008-11-13 pranešimą apie motinai (įmotei), tėvui (įtėviui) arba vaiko globėjui suteiktas (atšauktas) motinystės atostogas vaikui prižiūrėti Nr. 1 (forma 9-SD), kuriame nurodė, kad UAB „G“ darbuotojai S. N. yra suteiktos atostogos nuo 2008-11-05 iki 2010-09-09. Po to S. N., vykdydama bendrą nusikalstamą sumanymą, 2008-11-13 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui pateikė: 1) prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, kuriame nurodė pašalpą pervesti į jos sąskaitą AB „SEB“ banke Nr. (duomenys neskelbtini); 2) UAB „G“ direktoriaus Ž. S. įsakymą Nr. 08/11-04-01 „Dėl S. N. vaiko auginimo atostogų iki dviejų metų“; 3) 2008-11-04 UAB „K“ įsakymą Nr. 34 „Dėl S. N. vaiko auginimo atostogų iki dviejų metų“; 4) vaiko gimimo liudijimo kopiją; 5) prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus Pašalpų ir nedarbingumo skyriaus vedėja dėl jos su Ž. S. pateiktų UAB „G“ dokumentų, apgaulės įtakoje, manydama, kad ji turi teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą, 2008-11-19 priėmė sprendimą Nr.8.36-14414 „Dėl S. N. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“, kuriame nusprendė skirti jai motinystės (tėvystės) pašalpą iki vaikui sukaks dveji metai, išmokant pašalpą už laikotarpį nuo 2008-11-05 iki 2010-09-09, iš viso 95973,84 Lt, pinigus pervedant į S. N. sąskaitą, esančią AB „SEB“ banke Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius jai už laikotarpį nuo 2008-11-05 iki 2009-04-30 išmokėjo 22552,29 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą. Tokiu būdu Ž. S., veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, apgaule padėjo S. N. įgyti turtinę teisę į didelės vertės 78292,46 Lt svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2008-11-05 iki 2009-04-30 apgaulės būdu padėjo S. N. įgyti 22552,29 Lt svetimo turto (Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų). Veika kvalifikuota pagal BK 24 str. 6 d., 182 str. 2 d.

Be to, Ž. S. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2008 metų birželio mėnesio pradžioje, tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, žinodamas, kad A. Z. yra nėščia ir dėl to gali gauti motinystės (tėvystės) pašalpą, siekdamas apgaule A. Z. naudai įgyti maksimalią motinystės pašalpą, žinodamas, kad vadovaujantis LR ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (2000-12-21 Nr. IX-110) 6 straipsnio „kompensuojamas uždarbis“ 2 dalimi, kurioje nurodyta, kad „kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas užpraeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį...“ (galiojo nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31), motinystės (tėvystės) pašalpa yra skaičiuojama 2008 metų III-ojo ketvirčio, t. y. liepos-rugpjūčio mėnesiais gautas draudžiamąsias pajamas, su A. Z. susitarė, kad ją fiktyviai įdarbins UAB „G“ kraštovaizdžio architektės pareigose ir į apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu įmokos pranešimą (forma SAM) įrašys žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad ji per 2008 metų liepos – rugpjūčio mėnesių laikotarpį gavo 10636,66 Lt pajamų, po ko šį pranešimą pateiks Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, tuomet A. Z. kreipsis į UAB „Vita longa“ filialą, esantį adresu A. S. g. 67, Kaune, dėl nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimo gavimo ir į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių dėl motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpų skyrimo ir tokiu būdu apgaule įgis turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą (Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo lėšas). Po to jis, vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdamas pagal išankstinį susitarimą, 2008-07-15 A. Z. fiktyviai įdarbino UAB „G“ kraštovaizdžio architektės pareigose, 8 valandų darbo dienai, mokant 4000 Lt mėnesinį atlyginimą ir 2008-07-23 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui pateikė 2008-07-15 pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią Nr. 1 (forma 1-SD), kuriame įrašė duomenis apie tai, kad ji nuo 2008-07-15 priimta į darbą UAB „G“ ir yra draudžiama valstybiniu socialiniu draudimu. Po to A. Z., veikdama pagal išankstinį nusikalstamą susitarimą, 2008-12-23 kreipėsi į UAB „Vita longa“ padalinį, esantį adresu Raudondvario pl. 164, Kaune, dėl nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimo gavimo, kur jai buvo išduotas nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas, serija C Nr. 0133398, kuriuo jai buvo suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogas už laikotarpį nuo 2008-12-23 iki 2009-04-27. Po to A. Z. 2008-12-30 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui pateikė: 1) prašymą skirti motinystės pašalpą, kuriame nurodė pašalpą pervesti į jos sąskaitą AB „SEB“ banke Nr. (duomenys neskelbtini); 2) UAB „Vita longa“ išduotą nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą serija C Nr. 0133398; 3) Prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo. Po to jis, tęsdamas bendrą nusikalstamą sumanymą ir žinodamas, kad A. Z. realiai UAB „G“ nedirbo ir neturėjo teisės gauti jokio atlyginimo, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui pateikė 2008-10-03 pranešimą apie UAB „G“ apdraustuosius už 2008 metų III ketvirtį Nr. 1 (forma SAM) su priedais: 2008-10-03 valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo biudžetų lėšų finansine ataskaita Nr. 1 (forma SAMF4), 2008-10-03 pranešimu apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas Nr. 1 (forma SAM3SD), kuriuose įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad A. Z. gavo 10363,66 Lt pajamų, nuo kurių į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą apskaičiuota 3521,57 Lt įmokų. Nuo 2008-12-23 A. Z. buvo išleista nėštumo ir gimdymo atostogų ir VSDFV Kauno skyriaus 2009-01-15 sprendimu Nr. 8.37-817 įgijo teisę į 1984,08 Lt motinystės pašalpą, tačiau sužinojusi, kad 2009 m. vasario mėnesį Kauno apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija UAB „G“ atliko operatyvinį patikrinimą, todėl savo nusikalstamos veikos nebaigė, į VSDFV Kauno skyrių dėl motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimo nesikreipė, pačios prašymu nuo 2009-04-25 buvo atleista iš UAB „G“. Tokiu būdu Ž. S., veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, su A. Z., apgaule rengėsi įgyti turtinę teisę į didelės vertės 51040,57 Lt svetimą turtą. Veika kvalifikuota pagal BK 21 str. 1 d., 182 str. 2 d.,

S. N. buvo kaltinama tuo, kad ji 2008 metų sausio mėnesio pradžioje, tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, žinodama, kad yra nėščia ir dėl to gali gauti motinystės (tėvystės) pašalpą, siekdama apgaule savo naudai įgyti maksimalią motinystės pašalpą, žinodama, kad vadovaujantis LR ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (2000-12-21 Nr. IX-110) 6 straipsnio „kompensuojamas uždarbis“ 2 dalimi, kurioje nurodyta, kad „kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas užpraeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį...“ (galiojo nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31), motinystės (tėvystės) pašalpa yra skaičiuojama 2008 metų II-ojo ketvirčio, t.y. balandžio-birželio mėnesiais gautas draudžiamąsias pajamas su vaiko tėvu Ž. S. susitarė, kad jis įkurs UAB „G“, ją fiktyviai įdarbins vyriausios finansininkės pareigose ir į apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu įmokos pranešimą (forma SAM) įrašys žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad ji per 2008 metų balandžio – birželio mėnesių laikotarpį gavo 17032,24 Lt pajamų, po to šį pranešimą Ž. S. pateiks Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, tuomet ji kreipsis į V. R. Ąžuolyno šeimos sveikatos centrą dėl nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimo gavimo ir į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių dėl motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpų skyrimo ir tokiu būdu apgaule įgis turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą (Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo lėšas). Po to Ž. S., vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdamas pagal išankstinį susitarimą, 2008-04-07 įregistravo UAB „G“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įmonės registracijos adresas (duomenys neskelbtini), 2008-04-18 S. N. fiktyviai įdarbino vyriausiosios finansininkės pareigose 8 valandų darbo dienai, mokant 7070 Lt mėnesinį atlyginimą ir 2008-04-21 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui pateikė 2008-04-18 pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią Nr. 1 (forma 1-SD), kuriame įrašė duomenis apie tai, kad ji nuo 2008-04-18 priimta į darbą UAB „G“ ir yra draudžiama valstybiniu socialiniu draudimu. Po to ji, veikdama pagal išankstinį nusikalstamą susitarimą, 2008-07-02 kreipėsi į V. R. Ąžuolyno sveikatos centrą, adresu K. P. g. 40, Kaunas, dėl nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimo gavimo. V. R. Ąžuolyno sveikatos centro gydytoja L. K. išdavė nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą, serija C Nr. 0098999, kuriuo jai suteikė nėštumo ir gimdymo atostogas už laikotarpį nuo 2008-08-02 iki 2008-11-04. Po to ji Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui pateikė: 1) prašymą skirti motinystės pašalpą, kuriame nurodė pašalpą pervesti į jos sąskaitą AB „SEB“ banke Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 2008-07-02 V. R. Ąžuolyno sveikatos centro gydytojos L. K. išduotą nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą serija C Nr. 0098999; 3) Prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo. Po to Ž. S., tęsdamas bendrą nusikalstamą sumanymą ir žinodamas, kad, ji realiai UAB „G“ nedirbo ir neturėjo teisės gauti jokio atlyginimo, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui pateikė 2008-07-11 pranešimą apie UAB „G“ apdraustuosius už 2008 metų II ketvirtį Nr. 1 (forma SAM) su priedais: 2008-07-11 valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo biudžetų lėšų finansine ataskaita Nr. 1 (forma SAMF4), 2008-07-11 pranešimu apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas Nr. 1 (forma SAM3SD), kuriuose įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad S. N. gavo 17032,24 Lt pajamų, nuo kurių į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą apskaičiuota 5787,55 Lt įmokų. Po to Ž. S., tęsdamas nusikalstamą sumanymą, priėmė įsakymą Nr. 08/11-04-01 „Dėl S. N. vaiko auginimo atostogų iki dviejų metų“, kuriuo suteikė jai vaiko auginimo iki dviejų metų atostogas nuo 2008-11-05. Taip pat, Ž. S., tęsdamas bendrą su S. N. nusikalstamą sumanymą, 2008-11-13 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui pateikė 2008-11-13 pranešimą apie motinai (įmotei), tėvui (įtėviui) arba vaiko globėjui suteiktas (atšauktas) motinystės atostogas vaikui prižiūrėti Nr. 1 (forma 9-SD), kuriame nurodė, kad UAB „G“ darbuotojai S. N. yra suteiktos atostogos nuo 2008-11-05 iki 2010-09-09. Po to ji, vykdydama bendrą nusikalstamą sumanymą, 2008-11-13 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui pateikė: 1) prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, kuriame nurodė pašalpą pervesti į jos sąskaitą AB „SEB“ banke Nr. (duomenys neskelbtini); 2) UAB „G“ direktoriaus Ž. S. įsakymą Nr. 08/11-04-01 „Dėl S. N. vaiko auginimo atostogų iki dviejų metų“; 3) 2008-11-04 UAB „K“ įsakymą Nr. 34 „Dėl S. N. vaiko auginimo atostogų iki dviejų metų“; 4) vaiko gimimo liudijimo kopiją; 5) prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus Pašalpų ir nedarbingumo skyriaus vedėja dėl jos su Ž. S. pateiktų UAB „G“ dokumentų, apgaulės įtakoje, manydama, kad ji turi teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą, 2008-11-19 priėmė sprendimą Nr.8.36-14414 „Dėl S. N. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“, kuriame nusprendė skirti jai motinystės (tėvystės) pašalpą iki vaikui sukaks dveji metai, išmokant pašalpą už laikotarpį nuo 2008-11-05 iki 2010-09-09, iš viso 95973,84 Lt, pinigus pervedant į S. N. sąskaitą, esančią AB „SEB“ banke Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius jai už laikotarpį nuo 2008-11-05 iki 2009-04-30 išmokėjo 22552,29 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą. Tokiu būdu S. N., veikdama išankstine tiesiogine tyčia kartu su savo vaikų tėvu Ž. S., apgaule įgijo turtinę teisę į didelės vertės 78292,46 Lt svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2008-11-05 iki 2009-04-30 apgaulės būdu savo naudai įgijo 22552,29 Lt svetimo turto (Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų). Veika kvalifikuota pagal BK 182 str. 2 d.

A. Z. buvo kaltinama tuo, kad ji 2008 metų birželio mėnesio pradžioje, tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, žinodama, kad yra nėščia ir dėl to gali gauti motinystės (tėvystės) pašalpą, siekdama apgaule savo naudai įgyti maksimalią motinystės pašalpą, žinodama, kad vadovaujantis LR ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (2000-12-21 Nr. IX-110) 6 straipsnio „kompensuojamas uždarbis“ 2 dalimi, kurioje nurodyta, kad „kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas užpraeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį...“ (galiojo nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31), motinystės (tėvystės) pašalpa yra skaičiuojama 2008 metų III-ojo ketvirčio, t.y. liepos-rugpjūčio mėnesiais gautas draudžiamąsias pajamas, su Ž. S. susitarė, kad jis ją fiktyviai įdarbins UAB „G“ kraštovaizdžio architektės pareigose ir į apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu įmokos pranešimą (forma SAM) įrašys žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad ji 2008 metų liepos – rugpjūčio mėn. laikotarpiu gavo 10636,66 Lt pajamų, po to šį pranešimą Ž. S. pateiks Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui. Tuomet ji kreipsis į UAB „Vita longa“ filialą, esantį adresu A. S. g. 67, Kaune, dėl nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimo gavimo ir į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių dėl motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpų skyrimo ir tokiu būdu apgaule įgis turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą (Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo lėšas). Po to Ž. S., vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdamas pagal išankstinį susitarimą, 2008-07-15 A. Z. fiktyviai įdarbino UAB „G“ kraštovaizdžio architektės pareigose, 8 valandų darbo dienai, mokant 4000 Lt mėnesinį atlyginimą ir 2008-07-23 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui pateikė 2008-07-15 pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią Nr. 1 (forma 1-SD), kuriame įrašė duomenis apie tai, kad ji nuo 2008-07-15 priimta į darbą UAB „G“ ir yra draudžiama valstybiniu socialiniu draudimu. Po to ji, veikdama pagal išankstinį nusikalstamą susitarimą, 2008-12-23 kreipėsi į UAB „Vita longa“ padalinį, esantį adresu Raudondvario pl. 164, Kaune, dėl nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimo gavimo, kur jai buvo išduotas nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas, serija C Nr. 0133398, kuriuo jai buvo suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogas už laikotarpį nuo 2008-12-23 iki 2009-04-27. Po to ji 2008-12-30 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui pateikė: 1) prašymą skirti motinystės pašalpą, kuriame nurodė pašalpą pervesti į jos sąskaitą AB „SEB“ banke Nr. (duomenys neskelbtini); 2) UAB „Vita longa“ išduotą nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą serija C Nr. 0133398; 3) Prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo. Po to Ž. S., tęsdamas bendrą nusikalstamą sumanymą ir žinodamas, kad ji realiai UAB „G“ nedirbo ir neturėjo teisės gauti jokio atlyginimo, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui pateikė 2008-10-03 pranešimą apie UAB „G“ apdraustuosius už 2008 metų III ketvirtį Nr. 1 (forma SAM) su priedais: 2008-10-03 valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo biudžetų lėšų finansine ataskaita Nr. 1 (forma SAMF4), 2008-10-03 pranešimu apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas Nr. 1 (forma SAM3SD), kuriuose įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad A. Z. gavo 10363,66 Lt pajamų, nuo kurių į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą apskaičiuota 3521,57 Lt įmokų. Nuo 2008-12-23 A. Z. buvo išleista nėštumo ir gimdymo atostogų ir VSDFV Kauno skyriaus 2009-01-15 sprendimu Nr. 8.37-817 įgijo teisę į 1984,08 Lt motinystės pašalpą, tačiau sužinojusi, kad 2009 m. vasario mėnesį Kauno apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija UAB „G“ atliko operatyvinį patikrinimą, savo nusikalstamos veikos nebaigė, į VSDFV Kauno skyrių dėl motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimo nesikreipė, pačios prašymu nuo 2009-04-25 buvo atleista iš UAB „G“. Tokiu būdu A. Z., veikdama išankstine tiesiogine tyčia, kartu su Ž. S. apgaule rengėsi įgyti turtinę teisę į didelės vertės 51040,57 Lt svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2008-12-23 iki 2009-04-27 apgaulės būdu savo naudai įgijo 1984,08 Lt svetimo turto (Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų). Veika kvalifikuota pagal BK 21 str. 1 d., 182 str. 2 d.

Kauno apylinkės teismo 2013-10-15 nutartimi, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, nutrauktas baudžiamasis procesas kaltinamojo Ž. S. atžvilgiu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 str. 1 d., 300 str. 1 d., padarytų 2008-07-14 ir 2008-10-03 bei nutrauktas baudžiamasis procesas kaltinamosios A. Z. atžvilgiu dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 str. 1 d., padarytos 2008-07-14.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė Jūratė Plauskienė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014-05-09 nuosprendį bei priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo:

Ž. S. pripažinti kaltu pagal BK 24 str. 6 d., 182 str. 2 d. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę, pritaikyti jam BK 54 str. 3 d., skirti jam 1 m. 3 mėn. laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant neatlygintinai per teismo nustatytą laiką išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Pagal BK 21 str. 1 d., 182 str. 2 d., pritaikius BK 54 str. 3 d., skirti 1 m. 9 mėn. laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant neatlygintinai per teismo nustatytą laiką išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Šias bausmes, vadovaujantis BK 63 str. 3 d. subendrinti visiškai sudedant, skirti galutinę subendrintą 2 m. laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant neatlygintinai per teismo nustatytą laiką išdirbti 150 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

S. N. pripažinti kalta pagal BK 182 str. 2 d. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į kaltinamosios asmenybę, pritaikyti jai BK 54 str. 3 d. ir skirti jai 1 m. 6 mėn. laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant neatlygintinai per teismo nustatytą laiką išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.A. Z. pripažinti kalta pagal BK 21 str. 1 d., 182 str. 2 d. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į kaltinamosios asmenybę, pritaikyti jai BK 54 str. 3 d., ir skirti jai 9 mėn. laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant neatlygintinai per teismo nustatytą laiką išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

VSDFV Kauno skyriaus civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti:

1960,46 Lt solidariai iš A. Z. ir Ž. S. padarytai turtinei žalai atlyginti;22 552,29 Lt solidariai iš S. N. ir Ž. S. padarytai turtinei žalai atlyginti.

Pirmosios instancijos teismas byloje vertino ne visus teismui pateiktus duomenis, netinkamai įvertino įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kadangi nepagrindė jų išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, tuo pažeidžiant BPK 20 str. 5 d. nuostatas, dėl ko išteisinamojo nuosprendžio išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, savo išvadas dėl kaltinamųjų Ž. S., S. N. ir A. Z. veiksmuose tiesioginės tyčios dėl dokumentų suklastojimo nebuvimo, būtinojo sukčiavimo sudėties požymio – apgaulės nebuvimo, grindė iš esmės vien tik kaltinamųjų Ž. S., S. N. ir A. Z. parodymais, kurie yra prieštaringi ir vertintini kritiškai. Be to, priešingai nei teigė teismas, motyvuodamas savo sprendimą, kad kaltinamųjų parodymus patvirtino byloje apklausti liudytojai, sistemiškai analizuojant liudytojų parodymus, galima pagrįstai teigti, jog apklausti liudytojai neneigia bendravę su kaltinamosiomis S. N. ir A. Z., tačiau nei vienas iš jų nepatvirtino žinoję, kad S. N. ar A. Z. dirbo UAB „G“. Teisme apklausiama liudytoja I. J. teigė patvirtinanti ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Ji patvirtino, kad ketino įsigyti patalpas, bendravo su S. N., kuri jai rodė brėžinius, filmuotą medžiagą, tačiau analizuojant šios liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, daryti išvadą, kad šis bendravimas vyko jau įsteigus UAB „G“ ir S. N. šioje bendrovėje dirbant, nėra jokio pagrindo. Priešingai, liudytoja parodė, kad su S. N. buvo susitikusi apie 10 kartų, buvo derinamos būsimo pirkimo sąlygos, ir 2008 m. kovo mėnesį, kai Ž. S. pasiūlyto projekto „Loftai“ sąlygos jai tiko, buvo pasirašytas ketinimų protokolas. S. N. jai pasakiusi, kad ji su Ž. S. įsteigs juridinį asmenį, tada gavus finansavimą, bus pasirašyta preliminari būsto pirkimo-pardavimo sutartis. Taigi, liudytojos I. J. parodymai jokiu būdu nepatvirtina aplinkybės, kad bendravimas su S. N. vyko jau įsteigus UAB „G“ (2008-04-07) ir S. N. joje įsidarbinus (2008-04-18).

Teismas, teigdamas, jog tą aplinkybę, kad S. N. ir A. Z. dirbo UAB „G“, patvirtina prie bylos pateikti rašytiniai duomenys, nevertino įtariamųjų Ž. S. ir įtariamosios S. N. apklausų metu gautų duomenų, kuriuose užfiksuota, kad S. N. surado potencialius klientus, su kuriais buvo pasirašyti ketinimų protokolai, (jų buvo pasirašyta apie 40), vėliau S. N. sudarė projekto biudžeto paskaičiavimus, su kuriais kreipėsi į bankus dėl projekto finansavimo. Tačiau, kaip nurodo kaltinamieji, paaiškėjus, kad prašoma finansuoti suma yra per didelė fiziniam asmeniui, buvo nutarta įsteigti įmonę – UAB „G“, kuri vystytų nekilnojamojo turto projektą. Atsižvelgiant į tokius duomenis, pagristai galima teigti, kad tiek preliminarios pirkimo sutartys, verslo planas, sudarytos darbų atlikimo sąmatos, kiti byloje pateikti dokumentai buvo sudaryti iki įmonės „G“ įkūrimo, kadangi, kaltinamųjų apklausos patvirtina, kad šiuos duomenis jie buvo pateikę bankams siekdami projekto finansavimo, taigi šių rašytinių dokumentų vertinti kaip S. N. atliktą darbą UAB „G“ negalima. Be to, pateiktuose dokumentuose nėra dokumentų sudarytojo ar ruošėjo, todėl taip pat negalima teigti, kad pateiktus dokumentus sudarė būtent S. N..

Teigdamas, kad A. Z. dirbo UAB „G“, teismas analogiškai rėmėsi prie bylos pateiktais rašytiniais dokumentais – darbiniais projektais, darbinių projektų eskizais bei kitais rašytiniais duomenimis. Tačiau įvertinus įtariamųjų Ž. S. ir A. Z. apklausos duomenis, pagrįstai galimai teigti, kad pateikti rašytiniai dokumentai jokiais būdais nepagrindžia šios aplinkybės, kadangi įtariamojo Ž. S. apklausos metu duoti parodymai dėl A. Z. atliktų darbų prieštarauja įtariamosios A. Z. duotiems parodymams, t.y. neatitinka duomenys apie atliktų darbų vietas, užsakovus ir t.t. Taip pat šių kaltinamųjų parodymai prieštarauja liudytojo D. V. parodymams.

Be to, teismas turėjo remtis ne tik kaltinamųjų Ž. S., S. N. ir A. Z. parodymais, bet ir tais įrodymais, kurie buvo pateikti teismui bei ištirti teisminio bylos nagrinėjimo metu. Analizuojant nuosprendį, akivaizdu, kad teismas visiškai netyrė ir nevertino byloje esančios 2009-06-05 Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvinio patikrinimo pažymos Nr. AU12-158, iš kurios matyti, kad UAB „G“ laikotarpiu nuo 2008-04-07 iki 2009-02-10 nei pardavimų, nei pirkimų nevykdė, prekių neįgijo, importo procedūrų nevykdė. UAB „G“ Kauno apskrities VMI 2008 metais teikė tik mėnesines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas, sumokėjo 22.58 Lt įmokų į Garantinį fondą. Kauno apskrities VMI duomenimis, pagal mokėtojo pateiktas deklaracijas 2009-02-12 dienai mokėtojas turėjo GPM nuo gyventojo su darbo santykiais susijusių A klasės pajamų nepriemoką 6878,87 Lt ir nuo šio mokesčio priskaičiuotų 355,29 Lt delspinigių. Bendrovėje darbo už mokestis buvo išmokamas neatsižvelgiant į tai, kad bendrovė buvo skolinga biudžetui. Tačiau teismas, netyręs ir nevertinęs šių rašytinių duomenų, nesiekė išsiaiškinti, kodėl įmonės vadovas Ž. S., mokėdamas tokius didelius atlyginimus darbuotojams (atkreiptinas dėmesys, kad darbuotojos buvo tik dvi – S. N. ir A. Z., abi įdarbintos į UAB „G“ jau būdamos nėščios, įdarbintos būtent tais ketvirčiais, kurių laikotarpiu nurodytas kaip gautas darbo užmokestis yra reikšmingas apskaičiuojant ir išmokant motinystės (tėvystės) pašalpas), nemokėjo privalomųjų mokesčių valstybei.

Specialistė J. J. apklausos metu patvirtino, kad iki šiol šie mokesčiai nėra sumokėti ir yra susidarę apie 1000 Lt delspinigių. Ir nors, teismo teigimu, įmonė buvo pajėgi mokėti sutartyje numatytus atlyginimus darbuotojams, kadangi atlyginimai buvo mokami iš bendrovės įstatinio kapitalo, o po to iš Ž. S. suteiktos paskolos (38000 Lt), akivaizdu, kad šios suteiktos paskolos būtų pakakę sumokėti ir įsiskolinimus mokesčių inspekcijai, tačiau Ž. S. mokesčių nemokėjo, A. Z. išleidus gimdymo atostogų, nepanaudotos paskolos dalį susigrąžino. Teismas nebandė išsiaiškinti, ar Ž. S. iš tikrųjų turėjo ir galėjo įmonei suteikti 38000 Lt dydžio paskolą, ir ar realiai iš jos buvo mokami atlyginimai, kadangi minėti pinigai į įmonės sąskaitą nebuvo įnešti, o įforminti kaip įmonės direktoriaus avansinėje apskaitoje esantys pinigai, ar ši paskola, realiai iš viso buvo įmonei suteikta, ar tai nebuvo fiktyvus sandoris. Atlyginimai kaltinamosioms S. N. bei A. Z. bendrovėje buvo mokami dvigubai didesni nei vidutiniai tos šakos darbo užmokesčio rodikliai Kauno apskrityje, neatsižvelgiant į tai, kad bendrovė skolinga biudžetui. Be to, S. N. mokant 7070 Lt, o A. Z. 4000 Lt atlyginimą per mėnesį, Ž. S. buvo mokamas tik 800 Lt mėnesinis atlyginimas, nors iš daugumos apklaustų liudytojų parodymų galima daryti išvadą, kad būtent Ž. S., o ne S. N. ir A. Z. indėlis vystant projektą „Loftai“ buvo didžiausias.

Atsižvelgiant į minėtose pažymose pateiktus duomenis bei sistemingai vertinant teisminio nagrinėjimo metu surinktus įrodymus, Ž. S., S. N. ir A. Z. parodymus reikėtų vertinti kritiškai, kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės, o prieštaringi jų parodymai negali būti vertinami kaip patikimi duomenys. Ž. S., S. N. ir A. Z. veikose buvo nustatyti visi požymiai, kurie reikalingi baudžiamajai atsakomybei pagal BK 182 str. 2 d., kilti.

Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad kaltinamųjų apgaulė įgyjant teisę į didelės vertės svetimą turtą bei įgyjant svetimą turtą pasireiškė tuo, kad jie suklaidino VSDFV Kauno skyrių, pateikdami tikrovės neatitinkančius duomenis apie draudžiamąsias pajamas. Šis suklaidinimas buvo esminis sprendžiant kaltinamosioms S. N. ir A. Z. mokėtinos pašalpos dydžio klausimą. Tiek S. N., tiek A. Z. į UAB „G“ buvo įdarbintos formaliai, įrodymų, jog jos būtų atlikusios darbą, adekvatų darbo sutartyse bei pranešimuose Sodrai nurodytam atlyginimui, nėra. Iš viso to seka neabejotina išvada, kad kaltinamieji sukčiavo tikslu apgaule įgyti VSDFV lėšas, t.y. padarė jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 2 d.

Atsiliepime į apeliacinį skundą S. N. prašo palikti galioti Kauno apylinkės teismo išteisinamąjį nuosprendį, apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad 2008-04-17 darbo sutartis sudaryta tarp UAB „G“ ir S. N. patvirtina, kad S. N. buvo priimta į šią bendrovę vyriausiosios finansininkės pareigoms, įsipareigojant jai mokėti 7070 Lt mėnesinį darbo užmokestį. Aplinkybės, kad S. N. dirbo UAB „G“ patvirtina kaltinamųjų parodymai, liudytojų L. D., J. K., V. V., I. J. parodymai, tabeliai, darbo užmokesčio žiniaraščiai, verslo planai su jų korektūromis, projektai, protokolai, sutartys. Kauno apskrities VMI Operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodytos aplinkybės, jog UAB „G“ atlyginimai yra dvigubai didesni, nesudaro pagrindo teigti, kad įvykdytas nusikaltimas, numatytas BK 182 str. Atlyginimų nustatymas privačiose įmonės negali būti viešojo reglamentavimo dalyku, o Lietuvos Respublikos darbo kodeksas nereglamentuoja maksimalaus darbo užmokesčio dydžio. Byloje nenustatyta, kad darbo užmokestis nebuvo gautas, priešingai, darbo užmokestis buvo mokamas realiai, tam panaudojant UAB „G“ įstatinio kapitalo ir Ž. S. paskolintas bendrovei lėšas pagal paskolos sutartį.

A. Z. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Kauno apskrities VMI 2009-06-05 pažymą rengusi specialistė J. J. patvirtino, kad pažymos rengimo tikslas buvo palyginti UAB „G“ darbuotojų gaunamus darbo užmokesčius ir darbo laiką su tuo metu buvusiais statistiniais rodikliais, tačiau ji netyrė nei įmonės veikos specifikos, nei verslo plano „Loftai“, jame nurodytų veiklų bei projekto vystymo etapų laike. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija deklaruoja teisingo apmokėjimo už darbą principą, maksimalaus darbo užmokesčio dydis nėra reguliuojamas jokiais teisės aktais, tai dviejų šalių darbdavio ir darbuotojo susitarimo dalykas. Nustatytos įdarbinimo aplinkybės, t.y. internete registruota darbuotojos anketa ir būsimo darbdavio turimi prisijungimo duomenys prie darbuotojų duomenų bazės paneigia prielaidas dėl išankstinio susitarimo ir fiktyvaus įdarbinimo. Byloje esantys tabeliai, darbo užmokesčio žiniaraščiai, pareiginės instrukcijos, darbiniai projektai, įvairūs darbinių projektų eskizai patvirtina, kad A. Z. atliko savo kaip darbuotojos funkciją ir už tai gavo atlyginimą.

Ž. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo nuosprendį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad teismas nuosprendyje ištyrė, įvertino ir išsamiai pasisakė dėl visų bylos aplinkybių, savo išvadas dėl kaltinamųjų asmenų išteisinimo pagal inkriminuotus nusikaltimus grindė ne tik kaltinamųjų parodymais, tačiau visų be išimties byloje apklaustų liudytojų parodymais, specialisto išvada ir kita rašytine bylos medžiaga. Liudytojai patvirtino, kad bendravo su S. N. ir A. Z. kaip su UAB „G“ atstovėmis, jos pristatinėjo projektą „Loftai“, aptarinėjo jo įgyvendinimo sąlygas, galimus projekto pakeitimus, finansavimo problemas. Tai akivaizdžiai patvirtina, kad S. N. ir A. Z. dirbo UAB „G“ ir gavo už tai darbo sutartyse sulygtus atlyginimus. Pažymėjo, kad UAB „G“ buvo įsteigta ne prekybai ar gamybai, o nekilnojamojo turto projekto įgyvendinimui, tai nebuvo veikla iš kurios iš karto būtų gautos pajamos, tačiau Ž. S., S. N. ir A. Z. kryptingai siekė išvystyti nekilnojamojo turto projektą, gauti pajamų bei pelną. Ž. S., būdamas įmonės vadovu ir vieninteliu akcininku, yra investavęs 200 000 Lt. Argumentai apie įmonės fiktyvumą yra visiškai nepagrįsti. Tikėdamasis didelio pelno galutiniame etape, esant lėšų trūkumui Ž. S. sau pasiskyrė minimalų darbo užmokestį. S. N. ir A. Z. darbo užmokesčiai buvo tokie, už kuriuos jos sutiko dirbti, atitiko tuo metu rinkos atlyginimus (ne statistinius, o faktinius), tačiau į pelno dalį jos nepretendavo ir neturėjo teisės.

Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintieji ir jų gynėjai prašė apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Plauskienės apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ir keičiami. Pagal suformuotą teismų praktiką, nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 1.1 punktas).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, išsamiai ištyrė ir išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus ir savo išvadas, išdėstytas išteisinamajame nuosprendyje, pagrindė įrodymų visumos analize bei išdėstė motyvus, kuriais remdamasis atmetė kitus įrodymus.

Prokurorė apeliaciniu skundu nesutikdama su Ž. S., S. N., A. Z. išteisinimu, ginčija įrodymų vertinimą ir padarytų išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad prokurorė savaip interpretuoja byloje nustatytas faktines aplinkybes ir siūlo besąlygiškai remtis jos dėstomu vertinimu, kuris grindžiamas prielaidomis, o ne byloje esančiu ir išnagrinėtu duomenų visetu. Šios aplinkybės rodo, kad apeliantas tik jam palankų įrodymų vertinimą laikytų tinkamu ir teisingu. Kolegija pažymi, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos, nors teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamąją bylą išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai bei, remdamasis teisiamajame posėdyje ištirtų visų bylos įrodymų analize, padarė išvadas dėl Ž. S., S. N., A. Z. nekaltumo. Kolegija nenustatė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių reikšmę tiriant įrodymus ar įtakos nuosprendžio teisėtumui bei pagrįstumui. Teismo padarytos išvados atitinka bylos faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų, abejoti apylinkės teismo padarytomis išvadomis, ir su jomis sutinka. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados, kad Ž. S., S. N., A. Z. nepadarė jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, yra motyvuotos ir pagrįstos byloje surinkta medžiaga.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje bylose dėl sukčiavimo motinystės (tėvystės) pašalpomis atkreiptinas dėmesys į tai, kad būtina išnagrinėti visas su darbo santykiais susijusias faktines aplinkybes (ar darbo sutartis ir kiti su asmens įdarbinimu susiję dokumentai atitinka tikrąsias faktines aplinkybes apie darbdavio suteiktą darbą, asmens darbinę veiklą, darbo užmokesčio gavimą ir pan.). Jeigu asmuo fiktyviai įdarbinamas ir surašomi bei „Sodrai“ pateikiami suklastoti dokumentai, nurodant tokio asmens darbo faktą, laikotarpį, kurį jis dirbo, ir pajamas, kurie pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą jam suteikia teisę į atitinkamo dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą, veika kvalifikuojama kaip sukčiavimas. Sprendžiant, ar motinystės (tėvystės) pašalpa (teisė į tokią pašalpą) įgyjama apgaule, tikrinama ir tai, ar asmuo realiai dirbo nurodytą darbą bei gavo atitinkamo dydžio darbo užmokestį, ar jį įdarbinusi įmonė vykdė ūkinę-komercinę veiklą ir turėjo pakankamai lėšų atlyginimui išmokėti (kasacinės nutartys Nr. 2K-38/2011, 2K-123/2012), ar darbo sutartis buvo sudaryta joje nurodytiems ir iš jos kylantiems darbo teisiniams santykiams įgyvendinti ir ar tokius santykius sukūrė, ar tik buvo kaip priemonė, sudaryta kitam tikslui – siekti neteisėtai gauti iš valstybės socialinio draudimo fondo biudžeto motinystės (tėvystės) pašalpas (kasacinė nutartis Nr. 2K-100/2012). Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šiuos klausimus, būtų rėmęsis neleistinais ir nepatikimais įrodymais ar akivaizdžiai ignoravęs svarbius įrodymus, nemotyvavęs savo išvadų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „G“ direktorius (darbdavys) Ž. S. ir S. N. (darbuotoja) sudarė darbo sutartį Nr. 01-02, kuria darbdavys įsipareigojo priimti darbuotoją į darbą vyr. finansininkės pareigoms nuo 2008-04-18, 8 val. darbo dienai, dirbant 5 dienas per savaitę ir mokant 7070 Lt mėnesinį atlyginimą (t. 1, b. l. 124). Be to, 2008-07-14 UAB „G“ direktorius (darbdavys) Ž. S. ir A. Z. (darbuotoja) sudarė darbo sutartį Nr. 08/07/14-3, kuria darbdavys įsipareigojo priimti darbuotoją į darbą kraštovaizdžio architektės pareigoms nuo 2008-07-15, 8 val. darbo dienai, dirbant 4 dienas per savaitę ir mokant 4000 Lt mėnesinį atlyginimą (t. 1, b. l. 137-139). Minėtos darbuotojos pasirašytinai buvo supažindintos su pareiginiais nuostatais, S. N. – vyriausiosios finansininkės, A. Z. - kraštovaizdžio architektės, kuriose iš esmės nustatytos darbuotojų teisės, pareigos ir atsakomybė, t.y. esminė informacija atliekant pavestas darbo funkcijas (t. 1, b. l. 127-131, 144-147). Pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina S. N. ir A. Z. faktiškai įmonėje dirbtą laiką (t. 1, b. l. 151-160). Byloje esantys darbo užmokesčio žiniaraščiai tiek S. N., tiek vėliau A. Z., kaip darbuotojų gavusių atlyginimą, yra tinkamai pasirašyti (t.1, b. l. 161-171), pateikti kiti dokumentai (kasos išlaidų orderiai, apyvartos žiniaraščiai), kurie patvirtina apskaičiuoto darbo užmokesčio išmokėjimą. S. N. ir A. Z. realią darbinę veiklą UAB „G“ pagrindžia ne tik aukščiau minėti duomenys, bet ir konkrečiai atliktos darbinės užduotys – S. N. parengtas verslo planas su jo korektūromis, projektai, ketinimų protokolai, sutartys, A. Z. atlikti darbiniai projektai, įvairūs darbinių projektų eskizai. S. N. teismo posėdžio metu patvirtino, kad UAB „G“ dirbo realiai, turėjo tinkamą išsilavinimą, pildė dokumentus kaip vyr. finansininkė, daug bendravo su klientais, bankais, parengė bendradarbiavimo sutartį su „Naujamiesčio plėtros centras“ (t. 7, b. l. 99-100). A. Z. teigimu, dirbdama UAB „G“ ji atliko daug funkcijų – ruošė projektus, atsakinėjo į laiškus, atliko ne vieną individualių namų apželdinimo projektą, taip pat vykdė administratorės pareigas (t. 7, b. l. 100). Įmonės direktorius Ž. S. iš esmės patvirtino, kad vykdant projektą jam padėjo S. N., kuri kreipėsi į bankus, vykdė su jais derybas, rado pirkėjus, skaičiavo projekto biudžetą. Kilus būtinybei įmonėje turėti projektuotoją – architektą, į darbą buvo priimta A. Z., nes ji turėjo atitinkamą išsilavinimą. Pastaroji susitikinėjo su architektais, statybininkais, vedė derybas, prižiūrėjo kasdienę įmonės veiklą, derino bendradarbiavimo sąlygas (t. 7, b. l. 98-99). Tai, kad S. N. ir A. Z. dirbo UAB „G“ patvirtino ir byloje apklausti liudytojai L. D., J. K., V. V., I. J.. L. D. teigimu, su Ž. S. jie apžiūrėjo dideles patalpas, kuriose jis ruošėsi įrengti „loftus“, vieną kartą juos lydėjo S. N., kuri pastate gerai orientavosi, mano, kad ten yra buvusi ne kartą (t. 7, b. l. 31). J. K. patvirtino, kad S. N. surašė verslo planą, įkūrus UAB „G“ minėtą planą taisė, ieškojo klientų, bendravo su jais, atlikinėjo turto vertinimus. Nuo 2008 m. liepos mėnesio UAB „G“ architektūros srityje dirbo A. Z., kuri darė terasos projektus, bendravo su architektais, klientais (t. 7, b. l. 31). V. V. parodė, kad S. N. rūpinosi projektu, prie jo dirbo, A. Z. darė terasos projektus, bendravo su architektais. Jis ne kartą matė A. Z. ir S. N. pastate, kur jos susitikinėdavo su klientais, architektais, statybininkais (t. 7, b. l. 32). Liudytojos I. J. teigimu, su S. N. ji buvo susitikusi iki 10 kartų, kurių metu S. N. jai parodė brėžinius, filmuotą medžiagą, nuotraukas, su pastarąja ji derino būsimas pirkimo sąlygas (t. 7, b. l. 17). Išdėstyti duomenys visumoje su kitais bylos duomenimis, apeliacinės instancijos teismo nuomone, neleidžia daryti išvados, kad S. N. ir A. Z. UAB „G“ dirbo fiktyviai, o įmonė realios veiklos nevykdė.

Apeliacinio skundo argumentus, kad išteisintųjų parodymai nelogiški ir prieštaringi, paneigia byloje esanti medžiaga, iš kurios matyti, jog nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme Ž. S., S. N., A. Z. davė nuoseklius ir išsamius parodymus, jų nekeitė, kryptingai laikėsi vienodos pozicijos, jog įmonės UAB „G“ veikla buvo reali, darbo sutartys nėra sudarytos fiktyviai, o darbuotojos vykdė jiems pavestas funkcijas už tai gaudamos sulygtą atlyginimą. Tokią pačią išteisintųjų poziciją palaikė ir jų gynėjai, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Todėl teigti, kad išteisintųjų parodymai nelogiški ir nenuoseklūs, nėra pagrindo.

Vienas iš prokurorės apeliacinių skundų argumentų yra tai, kad dalis darbų buvo atlikta iki įmonės įkūrimo, todėl daro prielaidą, kad įmonės darbuotojos S. N. ir A. Z. iš esmės įmonėje jokių funkcijų neatliko. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad įkūrus įmonę UAB „G“ projekto vystymas buvo tęsiamas toliau, pasirašyti ketinimų protokolai su potencialiais klientais, pateiktos kreditavimo paraiškos, gautas preliminarus finansavimo pasiūlymas, parengtas verslo planas ir jo korekcijos, parengtos eksplikacijos (A. Z.). Visi minėti veiksmai buvo atliekami jau po įmonės UAB „G“ įkūrimo ir joje dirbant S. N., bei A. Z., todėl daryti prielaidas, kad įmonėje darbuotojos nevykdė jokios realios veiklos, negalima. Kaip matyti iš bylos medžiagos, projekto idėja kilo dar 2007 m., todėl savaime suprantama, kad siekiant jį įgyvendinti buvo atliekami išankstiniai kryptingi veiksmai, dėl ko ir buvo įkurta įmonė, bei priimtos reikiamos kvalifikacijos darbuotojos. Akivaizdu, kad S. N. projekte nebuvo pašalinis žmogus ir nebuvo įdarbinta vien tam, kad įgyti teisę į VSDFV lėšas. Pastaroji patvirtino, kad apie projektą jai papasakojo Ž. S., išdėstyta idėja jai patiko, todėl ji paskatino imtis šio projekto. Ž. S. teigimu, jis vienas nebūtų visko spėjęs, todėl jam padėjo S. N., kuri turėjo laiko, galimybių ir reikiamą išsilavinimą vystyti projektą. Liudytojai V. Č., I. J., Ž. F., L. D., A. Ž., J. K., A. V., A. Š. patvirtino, kad projektas buvo daromas realiai, rengiama reikiama dokumentacija, derinamas finansavimas, ieškomi potencialūs klientai, tačiau prasidėjus ekonominei krizei liko neįgyvendintas. Priešingai, nei apeliaciniame skunde teigia prokurorė, liudyto D. V. parodymai pirmosios instancijos teismo posėdžio metu taip pat patvirtina, kad Ž. S. planai statyti Vilniuje „loftus“ buvo realūs, kadangi jis turėjo projektus, buvo paruoštos sąmatos, tačiau kilo problemų dėl finansavimo. Minėtas liudytojas paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu prokuroras jam rodė tik projektus, kadangi UAB „V“ turėjo daug dukterinių įmonių, ką jos užsakinėjo jis nežino, todėl ir pasakė, kad projektų nėra matęs, tačiau Ž. S. prokuroras neminėjo. Pasidomėjęs detaliau, tą pačią dieną jis skambino prokurorui ir pasakė, kad pažįsta Ž. S., nurodė, kad šis asmuo ruošėsi statyti „loftus“ Vilniuje (t. 7, b. l. 85-86). Taigi liudytojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo pareigūnui, perskaitymas ir analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali turėti reikšmės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui, galutiniam įrodymų įvertinimui. Kadangi šiuo konkrečiu atveju D. V. parodymai, duoti teisme, atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vadovautis ikiteisminio tyrimo metu, o ne teismo posėdžio metu duotais parodymais.

Nors 2009-06-05 Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvinio patikrinimo pažymoje Nr. AU12-158 nurodyta, kad UAB „G“ laikotarpiu nuo 2008-04-07 iki 2009-02-10 nei pardavimų, nei pirkimų nevykdė, prekių neįgijo, importo procedūrų nevykdė, tačiau tai nereiškia, kad įmonė veiklos nevykdė. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, liudytojų parodymų akivaizdu, kad UAB „G“ buvo įsteigta ne prekybai ar gamybai, o nekilnojamojo turto projekto įgyvendinimui. Atsižvelgiant į įgyvendinamo projekto pobūdį, logiška daryti išvadą, kad tokia veikla iš pradžių turi tik sąnaudas, o pelnas gaunamas tik jį įgyvendinus ir realizavus. Minėta operatyvaus patikrinimo pažyma iš esmės patvirtina, kad operatyvus patikrinimas buvo orientuotas į informacijos surinkimą apie darbuotojų draudžiamąsias pajamas už laikotarpį nuo 2008-04-07 iki 2009-02-10, todėl projekto specifika nebuvo nagrinėta. Teismo posėdžio metu apklausta specialistė J. J., rengusi operatyvinio patikrinimo pažymą, patvirtino, kad atsakyti į klausimą ar UAB „G“ veiklos nevykdė, ar tik neuždirbo pajamų, o veikla buvo nuostolinga, negali (t. 7, b. l. 77-78). Taigi, nei specialisto išvada, nei VMI pažyma nepatvirtina, kad UAB „G“ apskritai veiklos nevykdė ir buvo fiktyvi įmonė.

Prokurorės nuomone, pirmosios instancijos teismas netyrė aplinkybių ar Ž. S. iš tikrųjų turėjo ir galėjo įmonei suteikti 38000 Lt paskolą, ir ar realiai iš jos buvo mokami atlyginimai, ar paskola nebuvo fiktyvi. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu, nors ir buvo atliekamas specialus tyrimas, nebuvo surinkta duomenų, leidžiančių daryti tokią prielaidą. Specialistė J. J., atlikusi operatyvinį patikrinimą, papildomos apklausos metu patvirtino, kad pažeidimų dėl paskolos suteikimo nenustatė (t. 5, b. l. 54). Bylos nagrinėjimo teisme metu nepaaiškėjo jokių naujų faktų, kurie leistų pagrįstai abejoti paskolos suteikimo aplinkybėmis ir jos realumu.

Aukščiau minėtas argumentas keliamas tik apeliaciniame skunde. Įrodymų rinkimo ir tyrimo procesas nėra begalinis, jų turi būti surenkama tiek, kad pakaktų padaryti pagrįstas išvadas. Teisme neprivalo būti tiriamos versijos, paremtos tik hipotetinėmis prielaidomis. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodymai renkami ir įvairios versijos keliamos pirmiausiai ikiteisminio tyrimo metu, o ne bylą nagrinėjant teisme

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. spalio 12 d. kasacinėje nutartyje Nr. 2K– 448/2010, išaiškino, kad atlyginimas už darbą yra dviejų šalių – darbdavio ir darbuotojo – susitarimo dalykas. Darbo užmokestis – tai atlygis darbuotojui už jo atliktą darbą, už tai kiek jis vertas, dėl jo kvalifikacijos, sugebėjimų ir pan. Draudžiant darbdaviui mokėti darbuotojui jų sutartą darbo užmokestį būtų pažeidžiami demokratinės valstybės principai. Darbo užmokesčio mokėjimas už realiai atliktą darbą nėra kriminalizuotas ir pats savaime nesudaro sukčiavimo sudėties. Net tais atvejais, kai darbo užmokestis galėtų būti vertinamas kaip per didelis, nėra pagrindo išvadai, jog tokio dydžio atlyginimas objektyviai yra neįmanomas. Tam, kad tokia veika būtų kvalifikuojama kaip sukčiavimas, būtinos tam tikros aplinkybės: darbo užmokestis už realiai neatliekamą darbą; fiktyvios įmonės įsteigimas; kai sumokami tik mokesčiai, o darbo užmokestis nemokamas; kai klastojami buhalterinės apskaitos ir kitokie dokumentai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, jog vien tai, kad motinystės (tėvystės) pašalpai gauti reikšmingu laikotarpiu asmeniui nustatomas palyginti didelis darbo užmokestis, nelaikytina apgaule BK 182 str. prasme. Nors nagrinėjamu atveju S. N. buvo nustatytas 7070 Lt, o A. Z. 4000 Lt dydžio darbo užmokestis, iš anksčiau išdėstytų įrodymų visumos matyti, kad jis buvo mokamas už realiai atliekamus darbus, realiai veikiančioje ir veiklą vykdančioje įmonėje. Iš byloje nustatytų aplinkybių daryti išvados, kad S. N. ir A. Z. buvo nekompetentingos atlikti joms pavestas funkcijas, negalima. Iš kitų bylos duomenų matyti, kad S. N. 2004-06-23 įgijo vadybos ir verslo administravimo magistro kvalifikacinį laipsnį (t. 1, b. l. 134), dirbo įmonėse UAB „K“, UAB „RM Sprendimai“, IĮ „N“, UAB „HANSA gyvybės draudimas“ (t. 3, b. l. 157), aktyviai dalyvauja Kauno technologijos universiteto strategijos kūrime (t. 8, b. l. 3-7), todėl darytina išvada, kad S. N. galėjo atlikti jai pavestas funkcijas ir už tai gauti atitinkamą darbo užmokestį. A. Z. 2008 m. baigė Kauno kolegijos Kraštotvarkos fakultetą ir įgijo aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą (t. 3, b. l. 175-176), dirbo įmonėse UAB „Želdynėlis“, Kauno technologijos universitete (t. 3, b. l. 183). Ž. S. teigimu, S. N. išėjus motinystės atostogų reikėjo kito darbuotojo, A. Z. anketą rado internete, ji turėjo reikiamą architektūrinį išsilavinimą, išmanė vadybininkės darbą, todėl priimta į darbą teikė didelę pagalbą (t. 7, b. l. 98-99). Bylos duomenimis nepaneigta, kad S. N. išėjus motinystės atostogų, jos funkcijas iš esmės atliko A. Z.. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „G“ realiai vykdė veiklą, įmonės veikla buvo susijusi su nekilnojamojo turto projekto įgyvendinimu, tiek S. N., tiek A. Z. vykdė specifinių žinių reikalaujančias užduotis (pvz.: S. N. – buhalterinės apskaitos dokumentų rengimą, verslo plano rengimą, A. Z. – apželdinimo projektų rengimą, architektūrinių projekto sprendimų pateikimą), todėl nėra pagrindo daryti vienareikšmės išvados, kad S. N. ir A. Z. nustatytas ir išmokėtas atlyginimas buvo ekonomiškai nepagrįstas. Aplinkybė, kad įmonės direktoriui Ž. S. buvo mokėtas tik minimalus darbo užmokestis, t.y. žymiai mažesnis nei jau minėtoms įmonės darbuotojoms yra logiškai paaiškinta paties Ž. S. parodymais. Pastarasis nurodė, jog dirbo keliose įmonėse, todėl mokėti sau daugiau negalėjo, kadangi buvo vienintelis akcininkas realizavus projektą tikėjosi didelio pelno (t. 7, b. l. 98-99). Tokia Ž. S. versija apeliacinės instancijos teismo vertinimu laikytina logiška ir nepaneigta.

Apeliacinio skundo argumentas, kad UAB „G“ nemokėjo privalomųjų mokesčių valstybei, turėjo skolų, niekaip nesusijęs su pareikštais kaltinimais Ž. S., S. N. ir A. Z., kadangi faktas, jog įmonė buvo skolinga biudžetai, kitų įrodymų visumoje nepaneigia, jog įmonė turėjo lėšų mokėti atlyginimus darbuotojams. Aplinkybę, kad darbo užmokestis buvo mokamas iš suformuoto įstatinio kapitalo lėšų ir akcininko suteiktos paskolos patvirtina operatyvinio patikrinimo pažyma (t. 1, b. l. 11), bei Ž. S. paaiškinimai teismo posėdžio metu (t. 7, b. l. 99). Taigi, nebuvo pagrindo teigti, kad išteisintosioms S. N. ir A. Z. negalėjo būti išmokamas su jomis sutarto dydžio atlyginimas. Nors yra galimos įvairaus pobūdžio prielaidos dėl neadekvačių darbdavio sprendimų nemokėti privalomųjų mokesčių valstybei, bet nuosekliai mokant atlyginimus įmonės darbuotojoms, tačiau apkaltinamasis nuosprendis prielaidomis negali būti grindžiamas.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad prokurorės apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų vertinant bylos įrodymus, kurių pagrindu teismas nustatė, jog Ž. S. įmonės UAB „G“ ir S. N., A. Z. darbo santykiai nebuvo fiktyvūs, UAB „G“ vykdė realią veiklą, prie jos veiklos realiai prisidėjo S. N. ir A. Z., kurioms buvo mokamas sulygtas darbo užmokestis. Taigi, esant šioms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, kad, skirtingai nei savo apeliaciniame skunde nurodo prokurorė, išteisintųjų veiksmuose nebuvo nustatyta nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų BK 182 str. 2 d. numatytų nusikalstamų veikų, požymių, todėl apeliacinis skundas atmestinas.

Konstatavus, kad Ž. S., S. N., A. Z. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, civilinio ieškovo VSDFV Kauno skyriaus civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstai paliktas nenagrinėtu (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Dėl gynėjo išlaidų priteisimo

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, vadovaudamasi BPK 51 str. 3 d. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-01-22 nutarimu Nr. 69 (Žin., 2001, Nr. 8-231; 2013, Nr. 79-4011) patvirtintų taisyklių „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo“ 11, 14.1.3 p., pateikė teismui pažymą Nr. TP-7-(2.10)-3804, patvirtinančią 602 Lt ( 174,35 Eur.) dydžio išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo A. Z. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. BPK 322 str. 1 dalyje nustatyta, kad teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Šio įstatymo nuostata reiškia, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Be to, BPK 51 str. 3 d. numatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo turtinę padėtį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, gali būti išieškotos į valstybės biudžetą. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į šias Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, į išteisintosios turtinę padėtį, į tai, kad apeliacinis procesas pradėtas pagal prokuroro skundą, sprendžia, jog išlaidos už A. Z. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jos neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 332 str.,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Plauskienės apeliacinį skundą atmesti.