Panevėžio apygardos teismo nutartis

2019-04-18 · Civilinė byla Nr. 2S-364-425/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-18
Bylos Nr.
2S-364-425/2019
Teisminio proceso Nr.
2-11-3-01048-2018-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laimantas Misiūnas
Ieškovas
J. V.
Kategorijos

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S-364-425/2019.

Kęstutis Rimkus Teisminio proceso Nr. 2-11-3-01048-2018-1.

Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.14.3.; 3.3.2.4. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 18 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. V. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2019 m. vasario 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-363-286/2019 pagal ieškovo J. V. ieškinius S. P.-K., V. K. ir I. Z. dėl skolos, delspinigių, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų bei procesinių palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas pirmosios instancijos teismui pateikė penkis ieškinius, kuriuose atsakovais nurodė S. P.-K., V. K. ir I. Z. dėl skolos, delspinigių, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų bei procesinių palūkanų priteisimo.

2. Utenos apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo G. Avino 2018-12-20 ir 2019-02-15 (civilinė byla Nr. 2-1501-286/2019) nutartimis civilinės bylos pagal šiuos ieškinius buvo sujungtos į vieną civilinę bylą Nr. 2-363-286/2019. Nutartyse konstatuota, kad šiose bylose dalyvauja tos pačios šalys – ieškovas J. V. bei solidarūs atsakovai: S. P. – K., V. K. ir I. Z.; reikalavimų dėl skolos, delspinigių bei palūkanų pagrindas – paskolos sutartis, pagal kurią atsakovai įsipareigojo grąžinti 69508,80 Eur (240 000,00 Lt) paskolą iki 2008-11-18 solidariai; o ieškovo materialiniai teisiniai reikalavimai grindžiami tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis bei teisės normomis.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

3. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2019 m. vasario 25 d. nutartimi nustatė ieškovui J. V. terminą iki 2019-03-18 ieškinio trūkumams pašalinti – pateikti patikslintą ieškinį, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.

4. Teismas nurodė, kad sujungus J. V. ieškinius į vieną bylą, būtina sukonkretinti reikalavimą – apskaičiuoti galutinę reikalavimų sumą dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų, todėl ieškovui nustatomas terminas ieškinio trūkumams šalinti – pateikti vieną ieškinį, atitinkantį CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

5. Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir suteikti galimybę, kad visi ieškiniai atsakovams būtų išnagrinėti skirtingose civilinėse elektroninėse bylose.

6. Nurodo, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas prieš jo valią nustatė patikslinti ieškinį, o taip pat nenurodė, kodėl jo keliami materialiniai reikalavimai grindžiami tomis pačiomis teisės normomis. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į jo argumentus, jog išnagrinėjus atskiras civilines bylas atsakovų atžvilgiu jis galėtų priverstinai išsiieškoti didesnę skolos dalį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir civilinė byla perduodama tolesniam nagrinėjimui pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.

8. Nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilo dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ieškinio trūkumus. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas vertino, kad sujungus civilines bylas pagal ieškovo pateiktus ieškinius į vieną bylą, ieškovas privalo sukonkretinti materialinį reikalavimą, t.y. apskaičiuoti galutinę reikalavimų sumą dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų.

9. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, o taip pat skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties bei atskirojo skundo turinį, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nurodyti ieškinio trūkumai neužkerta kelio civilinės bylos nagrinėjimui iš esmės bei leidžia apskaičiuoti konkretų skolos reikalavimo dydį bei laikotarpį, už kurį prašoma priteisti delspinigius ir palūkanas.

10. CPK 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą. Siekiant užtikrinti proceso koncentraciją ir ekonomiškumą, reikalaujama, kad suinteresuoto asmens kreipimasis į teismą atitiktų įstatyme nustatytus procesiniam dokumentui keliamus formos ir turinio reikalavimus. Tinkamas kreipimosi į teismą tvarkos įgyvendinimas yra į teismą besikreipiančio asmens pareiga. Ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodoma: aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas); įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes bei ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Imperatyvūs reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kurių atžvilgiu reiškiamas ieškinys, galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme; kad priešinga šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-218-943/2018). Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnis 2 dalis).

11. Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė teismui keletą ieškinių, kuriuose solidariais atsakovais nurodė tuos pačius asmenis, t. y. S. P. – K., V. K. ir I. Z.. Be to, ieškovo reiškiami reikalavimai solidariems atsakovams, pagal pateiktus duomenis, yra pagal vieną 69508,80 Eur (240 000,00 Lt) paskolos sutartį suteiktų piniginių lėšų išskaidymas į atskiras dalis. Taigi visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo nurodytomis aplinkybėmis, kad visi nagrinėjamoje byloje į vieną civilinę bylą sujungti ieškovo materialiniai teisiniai reikalavimai yra kilę iš tų pačių faktinių aplinkybių bei grindžiami analogiškomis teisės normomis.

12. Tačiau pabrėžtina, kad įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą, bet parengiamojo teismo posėdžio metu. Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi, iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kada dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas.

13. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių ieškovo pateiktų ieškinių yra aiškus jų reikalavimų pagrindas bei dalykas, suprantamos faktinės aplinkybės, o reikalaujamą priteisti sumą galima apskaičiuoti, t. y. kiekviename iš sujungtų ieškinių yra nurodoma konkreti prašoma priteisti skolos dalis iš kiekvieno atsakovų, taip pat už konkretų laikotarpį apskaičiuoti delspinigiai bei palūkanos. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad šiuo atveju ieškovo pateiktų ieškinių turinys neatitinka procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus bei, kad nėra galimas civilinės bylos nagrinėjimas. Kartu pažymėtina ir tai, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas taip pat konkrečiai nenurodė, kokie ieškinio trūkumai trukdo nagrinėti civilinę bylą.

14. Atsižvelgiant į tai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir civilinė byla perduodama nagrinėti toliau pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

15. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad dalis atskirojo skundo argumentų yra susiję su minėta Utenos apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo 2019-02-15 nutartimi dėl bylų sujungimo, o atskirajame skunde nurodomas prašymas suteikti galimybę, jog visi pareikšti ieškiniai būtų išnagrinėti elektroninėse bylose. Tačiau minėta pirmosios instancijos teismo nutartis, kaip ir formuluojamas prašymas dėl elektroninių bylų, nėra šio apeliacinio proceso dalykas, dėl ko apeliacinės instancijos teismas tokių ieškovo argumentų bei prašymo nenagrinėja ir dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2019 m. vasario 25 d. nutartį panaikinti ir civilinę bylą perduoti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmams tolesniam nagrinėjimui.

Teisėjas Laimantas Misiūnas