Vilniaus apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Ieškovas 2016-06-22 sprendimu mirusiojo motinai Z. R. paskyrė 43 400 Eur vienkartinę draudimo išmoką, dėl kurios atlyginimo regreso tvarka 2017-06-13 raštu kreipėsi į atsakovą, eismo įvykio metu apdraudusį A. G. vairuoto automobilio valdytojo civilinę atsakomybę. Atsakovas 2017-07-04 ir 2018-01-05 raštais paprašė ieškovo pateikti papildomus dokumentus, pagrindžiančius išmokėtos 43 400 Eur draudimo išmokos dydį. Ieškovas 2017-12-28 raštu pateikė atsakovui Z. R. dėl sūnaus mirties netektų pajamų apskaičiavimą, pagrindžiantį, kad išmokėta vienkartine draudimo išmoka apdraustajam mirus yra atlyginama Z. R. patirta žala, o 2018-01-29 raštu pateikė papildomus dokumentus. 2018-06-25 ir 2018-08-31 raštais ieškovas papildomai prašė atsakovo informuoti apie priimtą sprendimą, tačiau atsakovas galutinio atsakymo nepateikė ir 43400,00 Eur žalos neatlygino.

4. Fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą. Pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis (CK 3.205 str. 1 d.). Z. R. įvykio metu buvo sulaukusi pensinio amžiaus, todėl dėl sūnaus mirties patyrė turtinę žalą, kurią jai atlygino ieškovas, išmokėjęs vienkartinę išmoką apdraustajam mirus. Ieškovo duomenimis, E. R. neturėjo kitų išlaikomų asmenų, todėl jo pajamos, atskaičius mokesčius, turi būti dalinamos į 2 dalis ir lygios 136,12 Eur. Asmens netektų pajamų skaičiavimas atsižvelgiant į tikėtiną žalą patyrusio asmens gyvenimo trukmę bei jam tenkančią žuvusiojo pajamų dalį taikytinas ir nustatant tėvų dėl jų vaikų mirties patirtą žalą. Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2015 m. 75 metų sulaukusių moterų (Z. R. sūnaus žūties metu buvo sulaukusi 75 m.) vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė yra 10,92 metų, t. y. apie 11 metų (132 mėn.), todėl po sūnaus mirties ji būtų turėjusi gauti 17 967,84 Eur išlaikymą (132 mėn. x 136,12 Eur). E. R. gyveno kartu su motina, todėl teikė jai pagalbą buityje ir ūkyje. Teismų praktikoje pažymima, jog netektas asmens turtinio pobūdžio išlaikymas gali būti nustatomas kaip įvairiomis formomis teikto išlaikymo netekimas, įskaitant išlaikymą natūra, kasdieniu rūpesčiu ir pagalba buityje ar ūkyje, kuris, be kita ko, turi ir ekonominę vertę. Siekiant piniginiu ekvivalentu įvertinti pagalbą natūra, tikslinga ir racionalu vertinti ją pagal minimalią mėnesinę algą, atsižvelgiant į jo kitimą. Laikotarpiu nuo 2015-12-01 iki 2015-12-31 Z. R. patyrė 325 Eur (1 mėn. x 325 Eur), nuo 2016-01-01 iki 2016-06-30 – 2 100 Eur (6 mėn. x 350 Eur), nuo 2016-07-01 iki 2017-11-30 – 6 460 Eur (17 mėn. x 380 Eur) žalos, o likusiu laikotarpiu, t. y. 108 mėn., taikant šiuo metu galiojančios minimaliosios mėnesinės algos dydį, apskaičiuota žala sudaro 41 040 Eur (108 mėn. x 380 Eur). Taigi Z. R. žala dėl pagalbos buityje netekimo vertintina 49 925 Eur. Iš viso Z. R. žala, patirta dėl sūnaus mirties įvertinta 67 892,84 Eur ir viršija ieškovo jai išmokėtą vienkartinę draudimo išmoką, todėl visa Z. R. išmokėta vienkartinė išmoka yra pagrįstai vertintina kaip E. R.šeimos narių patirtos žalos kompensavimas.

6. E. R. žuvo dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą. Ieškovas 2016-03-14 sprendimu E. R. 2015-12-01 įvykęs mirtinas nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą pripažintas draudiminiu įvykiu, įvykio kaltininkė – A. G.. Atsakovas buvo apdraudęs transporto priemonės Opel Frontera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu. Ieškovas 2016-06-22 sprendimu mirusiojo motinai Z. R. skyrė ir išmokėjo 43 400 Eur vienkartinę draudimo išmoką. Ieškovas nepateikė įrodymų, kuriais remdamasis nusprendė taikyti Z. R. tariamai prarasto išlaikymo apskaičiavimo metodiką – byloje nėra duomenų, kad žuvusysis teikė motinai finansinę paramą, išlaikymą pinigais, jo finansinė padėtis leido teikti paramą bei ši parama jo motinai buvo reikalinga. Z. R. sūnaus žūties metu gavo senatvės pensiją (151,66 Eur) ir našlės pensiją (21,00 Eur), t. y. kiekvieną mėnesį gavo 172,66 Eur, tuo tarpu žuvusiojo pajamos per mėnesį, atskaičius mokesčius, sudarė apie 272 Eur. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad žuvusiojo finansinė padėtis leido teikti paramą pinigine forma Z. R.. Priešingai, atsižvelgiant į žuvusiojo pajamų dydį - jis to objektyviai negalėjo padaryti. Be to, ieškovas nepateikė įrodymų, kad žuvusysis gyveno kartu su motina. Žuvusiojo ir jo motinos gyvenamosios vietos deklaravimas (duomenys neskelbtini). patvirtina tik tai, kad jie gyveno toje pačioje kaimo vietovėje - (duomenys neskelbtini)bet neįrodo aplinkybės, jog žuvusysis faktiškai gyveno kartu su motina. Byloje nėra duomenų, kad Z. R. buvo išlaikoma sūnaus. Ieškovui įrodžius galimą žuvusiojo motinai teiktą išlaikymo pobūdį, mirusiojo paramos natūra, kasdieniu rūpesčiu ir pagalba buityje ekonominė išraiška turėtų sudaryti skirtumą tarp Z. R. gaunamų pajamų (172,66 Eur senatvės ir našlės pensijos) iki minimalios mėnesinės algos. Byloje nėra įrodymų dėl Z. R. sveikatos būklės, leidžiančių pagrįstai teigti, jog tikėtina garbaus amžiaus moters gyvenimo trukmė yra dar 11 metų. Objektyvu ir pagrįsta yra tai, kad Z. R. negautos pajamos, ieškovui pateikus įrodymus, būtų apskaičiuojamos už laikotarpį nuo 2015-12-01 iki šio momento. Z. R. pragyvenus ilgiau, t. y. pasikeitus faktinėms aplinkybėms, ieškovas turės teisę pateikti reikalavimą draudikui, prašydamas kompensuoti žalos atlyginimą už papildomą laikotarpį. Įrodyti žalos dydį turi jos priteisimo reikalaujantis ieškovas, todėl kai atsakovas paneigia duomenų apie apskaičiuotas ir išmokėtas draudimo išmokas tinkamumą apdraustojo (jo šeimos narių) patirtai žalai nustatyti, konkretų žalos dydį turi įrodyti ieškovas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

7. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad 2015-12-01, 6⁵⁰ val. E. R.vykstant dviračiu į darbą kelio Šilutė-Užliekniai 5-ame kilometre įvyko nelaimingas atsitikimas – A. G., gim. (duomenys neskelbtini)., vairuodama automobilį Opel Frontera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), partrenkė ta pačia eismo juosta jai iš dešinės tiesiai važiavusį dviratininką E. R., kuris žuvo (1 t., b. l. 13-14). Transporto priemonės Opel Frontera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė privalomuoju draudimu buvo apdrausta AAS „BTA Baltic Insurance Company“, atstovaujamoje Lietuvos filialo, draudimo apsauga įvykio metu galiojo (1 t., b. l. 61-62). Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros 2016-06-06 nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl E. R. mirties nutrauktas nukentėjusiajai Z. R. susitaikius su A. G. (1 t., b. l. 16-18). 2016-06-09 Šilutės rajono apylinkės teismo nutartimi minėtas nutarimas patvirtintas, ikiteisminis tyrimas nutrauktas (1 t., b. l. 19-20).

8. 2016-03-14 ieškovo sprendimu Nr. 6-15-562 E. R 2015-12-01 įvykęs mirtinas nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą pripažintas draudiminiu įvykiu (1 t., b. l. 21). Žuvusysis E. R santuokos nebuvo sudaręs, Z. R. yra jo motina, tėvas J. R. mirė (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 22-23). Ieškovas 2016-06-22 sprendimu Nr. 6-18-3055 nusprendė skirti Z. R.43 400 Eur vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam E.R. mirus dėl nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą, pripažinto draudiminiu įvykiu (1 t., b. l. 24, 25). 2017-06-13 raštu ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl žalos atlyginimo (1 t., b. l. 26-28). Atsakovas 2017-07-04 nurodė, kad pateikto reikalavimo patenkinti neturi pagrindo, nes sprendimui priimti būtina papildoma dokumentacija (1 t., b. l. 29-31). Ieškovas 2017-12-28 raštu pateikė atsakovui draudimo išmokos apskaičiavimą bei rašytinius įrodymus (1 t., b. l. 32-35). Atsakovas 2018-01-05 raštu kreipėsi į ieškovą, prašydamas pateikti duomenis apie Z. R.gautas pajamas (1 t., b. l. 42), ieškovas pateikė atsakovo prašomus duomenis (1 t., b. l. 43-46), iš kurių matyti, kad Z. R. gavo našlės pensiją (21 Eur) bei senatvės pensiją (laikotarpiu nuo 2014-12-01 iki 2015-12-01 ji kito nuo 148,14 iki 151,66 Eur). 2018-06-25 bei 2018-08-31 ieškovas prašė atsakovą informuoti apie priežastis, dėl kurių nėra atlyginta prašoma žala (1 t., b. l. 47-48).

9. Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.290 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala. Jeigu draudimo išmoka yra lygi nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydžiui arba mažesnė už jį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl visos draudimo išmokos, o tuo atveju, kai draudimo išmoka yra didesnė už nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl socialinio draudimo išmokos dalies, kuria padengta nukentėjusiam asmeniui turtinė žala (Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarimas).

10. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau – NADPLSDĮ) 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas įstatymo nustatytais atvejais kompensuoja dėl draudžiamųjų įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ar profesinių ligų) negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims, o jų mirties dėl draudžiamųjų įvykių atvejais – jų šeimos nariams. Taigi, šių išmokų tikslas – kompensuoti dėl nelaimingo atsitikimo prarastas pajamas. Vien aplinkybė, kad NADPLSDĮ 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas kompensuoja negautas pajamas, nereiškia, kad remiantis civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis negalima šių išmokų vertinti kaip atliekančių ir kitokią funkciją. Priešingas aiškinimas, kad socialinio draudimo įstaigos išmokėta vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus besąlygiškai turi būti laikoma negautų pajamų kompensacija apdraustųjų šeimos nariams vien dėl tos priežasties, kad NADPLSDĮ 2 straipsnio 1 dalis įtvirtinta tokia nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo paskirtis, neatitiktų minėtų Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarimo išaiškinimų. Be to, kasacinio teismo taip pat ne sykį pripažinta, kad pozicija, jog pagal NADPLSDĮ išmokėtų išmokų dydis nekvestionuotinas ir atgręžtiniai reikalavimai turi būti tenkinami visa apimtimi, neatitinka konstitucinės jurisprudencijos bei kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2014).

11. Nukentėjusiam asmeniui (asmenims) padarytos žalos dydis ir draudimo išmoką išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos regreso teisės į žalą padariusį asmenį apimtis nustatoma vadovaujantis bendrosiomis civilinės atsakomybės nuostatomis, t. y. CK 6.245–6.255 straipsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2014; kt.). Šis dydis nepriklauso nuo to, kas pareiškė reikalavimą atlyginti žalą – nukentėjęs asmuo tiesiogiai ar dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo padarinių kompensaciją nukentėjusiajam išmokėjusi socialinio draudimo įstaiga, įgyvendindama atgręžtinio reikalavimo teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2014; kt.).

12. Socialinio draudimo įstaigų pateikti duomenys apie įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka apskaičiuotas ir išmokėtas draudimo išmokas vertintini kaip įrodymai, patvirtinantys nukentėjusio asmens patirtos ir jam socialinio draudimo įstaigų atlygintos žalos dydį. Toks socialinio draudimo įstaigų įrodinėjant nukentėjusio asmens patirtos žalos (negautų pajamų) dydį pateikiamų įrodymų vertinimas neapriboja žalą padariusio asmens (jo draudiko), manančio, kad išmokėta kompensacija viršija nukentėjusio asmens patirtos žalos dydį, teisės visomis leistinomis priemonėmis įrodinėti, jog jis žalos nepadarė ar jos padarė mažiau, nei išmokėjo socialinio draudimo įstaiga (CPK 178 straipsnis). Tokiu atveju, atsižvelgęs į byloje esančių įrodymų visetą, žalą įvertina ir jos dydį nustato ginčą nagrinėjantis teismas (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2014). Nurodyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė leidžia priimti sprendimą ieškovo naudai tais atvejais, kai atsakovas neteikia patikimų argumentų ir įrodymų, ginčydamas nukentėjusiojo patirtos žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2014). Jei atsakovo argumentai ir jo pateikiami įrodymai patvirtina, kad ieškovo prašomos priteisti regresinės prievolės dydis reikšmingai neatitinka išmokėtų socialinio draudimo išmokų dydžio, įrodymus dėl to, kokią konkrečią žalą patyrė apdraustasis (jo šeimos nariai), teikia abi proceso šalys (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, įrodyti žalos dydį turi ją priteisti reikalaujantis ieškovas (CPK 178 straipsnis), todėl kai atsakovas paneigia duomenų apie apskaičiuotas ir išmokėtas draudimo išmokas tinkamumą apdraustojo (jo šeimos narių) patirtai žalai nustatyti, konkretų žalos dydį turi įrodyti ieškovas. Pažymėtina, kad įgyvendinant atgręžtinio reikalavimo teisę socialinio draudimo įstaigos pareikštas ieškinys negali būti atmetamas vien todėl, kad nenustatytas tikslus apdraustojo (jo šeimos narių) patirtos žalos dydis. Remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Vien aplinkybė, kad vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus dydis yra nustatytas teisės aktais ir nepriklauso nuo mirusiojo pajamų dydžio (NADPLSDĮ 27 straipsnio 1 dalis), neleidžia daryti išvados, jog ši išmoka apskritai negali visiškai ar iš dalies kompensuoti apdraustojo šeimos narių negautų pajamų apdraustajam mirus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2014).

13. Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 43 400 Eur vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus, kurią ieškovas išmokėjo žuvusiojo E. R. motinai Z. R.. Atsakovas su prašymu priteisti žalą nesutinka ir nurodo, jog byloje nėra duomenų, kad E. R. teikė motinai paramą, bei kad Z. R. parama buvo reikalinga, taip pat, kad E. R. gyveno kartu su motina. Pagal CK 3.205 str. 1 d. pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad netektas asmens turtinio pobūdžio išlaikymas gali būti nustatomas kaip įvairiomis formomis teikto išlaikymo netekimas, įskaitant išlaikymą natūra, kasdieniu rūpesčiu ir pagalba buityje ar ūkyje, kuris, be kita ko, turi ir ekonominę vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2014). Teismo posėdyje liudytoja apklausta Z. R. paaiškino, jog gyveno kartu su sūnumi E. R.. Sūnus padėjo jai namuose, ūkyje, kai ji paprašydavo sūnus jai duodavo pinigų vaistams, nes jos sveikata prasta, ji vartoja daug vaistų. Taip pat ji nurodė, jog pusės atlyginimo sūnus jai neskirdavo. Šie liudytojos parodymai patvirtina, kad žuvusysis E. R. gyveno kartu su motina Z. R., kaip teigia ieškovas, rėmė ją finansiškai, padėjo ūkyje ir buityje. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad įvykio metu Z. R. buvo sulaukusi 75 metų, todėl pagrindo spręsti, kad pagalba buityje ir ūkyje gyvenant kaimo vietovėje Z. R. nebuvo reikalinga, nėra. Taip pat byloje nėra pateikta įrodymų, kad tokia pagalba jai nebuvo teikiama. Atkreiptinas dėmesys, jog liudytoja taip pat paaiškino, kad sūnus pinigų duodavo kai ji papašydavo, o tai patvirtina, kad parama Z. R. buvo reikalinga. Tokiu būdu teismas neturi pagrindo abejoti, kad išlaikymas tiek pinigais, tiek kita forma senyvo amžiaus nedarbingai žuvusiojo motinai buvo teikiamas.

14. Ieškovas, apskaičiuodamas Z. R. patirtos žalos dydį, vertino, kad E. R.motinos išlaikymui skyrė pusę savo atlyginimo, darbų atlikimą ūkyje ir buityje vertino minimalia mėnesine alga, taip pat rėmėsi Lietuvos statistikos departamento tikėtina gyvenimo trukme. Teismo vertinimu, ieškovas nepagrindė aplinkybių, jog žuvusysis motinai skyrė pusę savo pajamų, to nepatvirtino ir pati Z. R.. Pažymėtina, jog E. R. vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių buvo 358,21 Eur, tuo tarpu Z. R. gavo našlės pensiją bei senatvės pensiją, viso 172,66 Eur per mėnesį. Įvertinęs nurodytas aplinkybes bei byloje surinktus įrodymus teismas sprendžia, jog E. R. iš savo gaunamo darbo užmokesčio Z. R. išlaikymui skyrė 50 Eur per mėnesį. Be to, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad E. R. prisidėjo prie Z. R. išlaikymo teikdamas jai pagalbą ūkyje ir buityje, tačiau teismas nesutinka su ieškovo argumentais, jog ši pagalba per mėnesį vertintina minimalia mėnesine alga. Atsakovas su minėtu vertinimu nesutiko, siūlė šią pagalbą vertinti kaip skirtumą tarp Z. R gaunamų pajamų bei minimalios mėnesinės algos. Bylos duomenys patvirtina, jog E. R dirbo, viso laiko skirti pagalbai motinai ūkyje ir buityje negalėjo, todėl, atsižvelgdamas nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais teismas sprendžia, jog E. R. pagalba Z. R buityje vertintina ½ minimalios mėnesinės algos (MMA), įvertinant jos pokyčius ginčo laikotarpiu.

15. Kasacinio teismo praktikoje teisiškai reikšmingu kriterijumi apskaičiuojant žuvus apdraustam asmeniui jo sutuoktinio patirtos žalos dydį, pasireiškiantį negautomis pajamomis, buvo pripažintas laikotarpis, per kurį pergyvenęs sutuoktinis išlaikymą būtų gavęs, jei sutuoktinis nebūtų žuvęs, ir kokio dydžio sutuoktinio pajamų dalis tekdavo jį pergyvenusiam sutuoktiniui. Laiko kriterijumi, kuriuo remiantis nustatytas tikėtinas išlaikymo laikotarpis pergyvenusiam sutuoktiniui, pripažintas tos pat lyties tokiomis pat sąlygomis gyvenančio asmens vidutinė gyvenimo trukmė remiantis Statistikos departamento duomenimis. Kartu kasacinis teismas konstatavo, kad šalys gali įrodinėti ir siūlyti teismui taikyti tikslesnius statistikos duomenis (pavyzdžiui, remtis vidutine gyvenimo trukme, nustatyta ne tik pagal lyties ir gyvenamosios vietos požymius, bet ir atsižvelgiant į amžiaus grupę, kuriai priklausė žuvusysis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2014). Kai dėl draudžiamojo įvykio miršta apdraustasis, kuriam minėto statistinio metodo taikyti neįmanoma (pavyzdžiui, mirusiojo amžius peržengė statistinę atitinkamos grupės asmenų gyvenimo trukmę, tačiau šis asmuo iki mirties toliau gaudavo pajamas), bylos šalys gali įrodinėti ir siūlyti teismui taikyti kitokius jo šeimos narių negautų pajamų dydžio nustatymo kriterijus (pavyzdžiui, gali būti remiamasi individualizuota tikėtina to asmens gyvenimo trukme), kuriuos teismas įvertina remdamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2014). Šiuo atveju nustatant atlygintinos patirtos žalos dydį, laiko kriterijus taip pat yra esminis, tačiau, priešingai nei nurodytu atveju, skaičiuotina ne žuvusiojo asmens tikėtina gyvenimo trukmė, per kurią jis būtų teikęs išlaikymą, pvz., savo sutuoktiniui, tačiau turtinę žalą dėl nukentėjusiojo mirties patyrusio asmens (žuvusiojo motinos) vidutinė gyvenimo trukmė. Teismo vertinimu, vadovautis statistine žuvusiojo tikėtina gyvenimo trukme, per kurią jis savo motinai sukurtų turtinę naudą, įvertinus žuvusiojo motinos amžių (E. R. žūties metu Z. R. buvo 75 metai) netikslinga, todėl nagrinėjamu atveju apskaičiuojant žalos dydį taikytina Z. R. amžiaus asmenų tikėtina gyvenimo trukmė. Pateiktais Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2015 m. (1 t., b. l. 38-39) 75 metų sulaukusių moterų, gyvenančių kaimo vietovėje, vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė yra 10,92 metų, t. y. apie 11 metų (132 mėn.). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, sprendžia, jog pagrįsta ir teisėta iš draudimo bendrovės, apdraudusios žalą sukėlusio asmens civilinę atsakomybę, socialinio draudimo įstaigai, išmokėjusiai draudimo išmoką, priteisti 42 153 Eur (132 mėn. x 50 Eur (Z. R.skirta apdraustojo atlyginimo dalis) + 325 Eur (MMA nuo 2015-07-01) : 2) + (350 Eur (MMA nuo 2016-01-01) : 2 x 6 mėn.) + (380 Eur (MMA nuo 2016-07-01) : 2 x 18 mėn.) + (400 Eur (MMA nuo 2018-01-01) : 2 x 12 mėn.) + (555 Eur (MMA nuo 2019-01-01) : 2 x 12 mėn.) + (607 Eur (MMA nuo 2020-01-01) : 2 x 83 mėn.) (MMA dydžiai - https://www.tagidas.lt/savadai/9003/).

16. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Ieškovo ieškinį tenkinus iš dalies, atsakovo naudai iš ieškovo priteisiamos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas pateikė įrodymus, jog patyrė 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kadangi ieškinys tenkintas iš dalies, iš ieškovo atsakovo naudai priteisiama 11,52 Eur bylinėjimosi išlaidų.

17. Pagal CPK 96 str. 1 d., bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Tenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovo priteisiama 857 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 260 str., 268 str., 270 str., 307 str., teismas

nusprendė:

Ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje (į. k. 300665654) ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai 42 153 Eur žalos atlyginimo.

Priteisti iš ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje naudai 11,52 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje valstybės naudai 857 Eur žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.