Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų G. L. ir V. L. ieškinį atsakovui V. S. dėl naudojimosi pastatais ir žemės sklypu tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia. Formuodamas teismų praktiką kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Alytaus apylinkės teismas 2020 m. liepos 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-142-292/2020 ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė, nustatė naudojimosi tvarką ½ dalimi pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (unikalus numeris), esančio (unikalus numeris), pagal MB „Una voce“ architekto T. G. parengtą naudojimosi gyvenamuoju namu 1-ajį variantą, G. L. ir V. L. paskiriant naudotis patalpomis 05 (6,81 kv. m), 06 (23,74 kv. m), 07 (14,2 kv. m), iš viso 44,87 kv. m patalpomis ir gyvenamojo namo palėpe virš naudojamų patalpų, o V. S. paskiriant naudotis patalpomis 04 (15,33 kv. m), 03 (12,01 kv. m), 02 (6,89 kv. m), 01 (3,70 kv. m), 08 (3,78 kv. m) iš viso 41,72 kv. m patalpomis ir gyvenamojo namo palėpe virš naudojamų patalpų, įpareigojo G. L. ir V. L. panaikinti savo lėšomis ir darbu duris tarp patalpų 04 ir 06, įpareigojant atlikti šiuos darbus per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įpareigojo V. S. panaikinti savo lėšomis ir darbu duris tarp patalpų 03 ir 07, įpareigojant šiuos darbus atlikti per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Kauno apygardos teismas 2020 m. lapkričio 19 d. nutartimi panaikino Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 23 d. sprendimo dalis, kuriomis buvo atmesti ieškovų G. L. ir V. L. reikalavimai dėl naudojimosi žemės sklypu, ūkiniais pastatais ir kitais inžinieriniais statiniais – kiemo statiniais (šuliniu, lauko tualetu) nustatymo, taip pat sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir šias bylos dalis perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o likusią teismo sprendimo dalį (dėl naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis ir palėpe tvarkos nustatymo, dėl atmesto ieškovų G. L. ir V. L. reikalavimo pripažinti ieškovams teisę atlikti remonto, renovavimo ir rekonstrukcijos darbus be bendraturčio sutikimo, sprendimo dalį, kuria buvo atmesti atsakovo V. S. priešieškinio reikalavimai) paliko nepakeistą.

Taigi, šioje civilinėje byloje procesas vyksta dėl ieškovų V. ir G. L. patikslinto ieškinio reikalavimų (elektroninis dokumentas 2021-01-28 Nr. 3334), kurių esmė išdėstyta aukščiau.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Byloje nustatyta, kad ieškovai G. L. ir V. L. bei atsakovas V. S. yra 3235m² ploto žemės sklypo, esančio (unikalus numeris), šiame sklype esančio gyvenamojo namo, 6 ūkinių pastatų ir inžinerinių statinių – kiemo statinių bendraturčiai, ieškovams ir atsakovui priklauso po ½ dalį šio nekilnojamojo turto. Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 23 d. sprendimu tarp šalių nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka, šis teismo sprendimas įsiteisėjęs ir yra vykdytinas. Pagal ieškovų ieškinio reikalavimus sprendžiamas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos ir naudojimosi ūkiniais ir kitos paskirties pastatais tvarkos nustatymo.

Dėl naudojimosi žemės sklypu tarkos nustatymo

Ieškovai ieškiniu prašė nustatyti naudojimosi 3235m² ploto žemės sklypo, kurio unikalus numeris (unikalus numeris), naudojimosi tvarką pagal N. G. IĮ parengtą sklypo planą, kuris galutinai buvo pakoreguotas 2021-06-07 (DOK-21910).

Žemės santykiai reguliuojami taip, kad būtų sudarytos sąlygos gyventojų poreikių tenkinimui, visų ūkio šakų racionaliam teritoriniam išdėstymui ir plėtojimui, gamtinės aplinkos išsaugojimui ir gerinimui, racionaliam žemės naudojimui, žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisės apsaugai (Žemės įstatymo 1 straipsnis). Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo atveju turi būti tiksliai nustatyta kiekvienam bendraturčiui tenkanti sklypo dalis ir jos vieta kitų objektų atžvilgiu. Dėl to žemėtvarkos projekte turi būti aiškiai atspindėta bendraturčiui tenkančios dalies dydis ir išsidėstymas, o riba, skirianti bendraturčių naudojamas dalis, turi būti nubrėžta taip, kad šalims ir teismui būtų galima nustatyti jos faktinę vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003).

Kaip matoma iš N. G. IĮ plano, šiuo atveju siūloma bendram naudojimuisi paskirti 1188 m² žemės sklypo dalį, o kiekvienai iš šalių individualiai nustatyti naudotis labai artimo vienas kitam dydžio žemės sklypo dalis, o būtent 1023 m² ir 1024 m². Bendram naudojimui priskirtinoje žemės sklypo dalyje išsidėstę šalių bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomi ūkiniai ir kitos paskirties pastatai bei gyvenamasis namas. Kaip matoma pagal planą, bendram naudojimui paliekama minimali žemės sklypo dalis – tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems pastatams ir kitiems statiniams, aplink gyvenamąjį namą paliktas plotas prie jo laisvai patekti abiem šalims. Atsakovas iš esmės pritaria žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planui, sutinka su plane pažymėta Nr. 1 bendram naudojimui priskirtina žemės sklypo dalimi, o atsakovo atstovė, jo sutuoktinė, teismo posėdžio metu nebekelia klausimo, kaip buvo bylą nagrinėjant pirmuosiuose teismo posėdžiuose, kad apie namą paliktas per mažas žemės sklypo plotas bendram naudojimuis. Tačiau atsakovas nesdutinka su sklypo dalių, numatytų plane, priskirtinumu individualiam naudojimui. Tiek ieškovai, tiek atsakovas siekia priskyrimo sau žemės sklypo dalies, pažymėtos Nr. 3 (raudonas užbrūkšniavimas), o priešingai šaliai siūloma priskirti dalį, plane pažymėtą indeksu Nr. 2. Ieškovai sklypo dalies Nr. 3 priskirtinumą jiems motyvuoja tuo, kad ši dalis jiems yra patogesnė, nes tiesiogiai susisiekia su ieškovų įėjimu į jiems naudojimuisi priskirtą gyvenamojo namo dalį, į kurią patenkama per verandą, be to nurodo, kad prie įėjimo verandos yra išgrįsta žemės dalis, kur jie laiko automobilį, o taip pat gali įvažiuoti į šią dalį tiesiai nuo viešojo kelio. Tuo tarpu atsakovas teikia pirmenybę šiai sklypo daliai, nes būtent į šią žemės sklypo dalį išeina jam priskirtos gyvenamojo namo dalies langai, čia stovi jo šiltnamis, auga jo sodintas riešutmedis, be to nurodo šią žemės sklypo dalį kadaise pagerinęs užveždamas žemių.

Šiuo atveju svarbu pastebėti, kad nusistovėjusios naudojimosi žemės sklypu tvarkos, į kurią būtų galima orientuotis sprendžiant šalių ginčą, nėra. Nors ieškovai, kaip jau minėta, nekilnojamojo turto bendrasavininkiais su atsakovu tapo dar 2017 metais, ieškovai iki šio laiko negali laisvai naudotis įsigytu nekilnojamuoju turtu dėl itin priešiškų santykių su atsakovu. Ieškovė V. L. nurodė, kad jų šeimai atsakovas tiesiog neleidžia naudotis nei bendrąja nuosavybės teise valdomu žemės sklypu, nei pastatais, nei jiems teismo sprendimu jau priskirta gyvenamojo namo dalimi. Anot ieškovės, atsakovas ne tik nesusitaiko su mintimi, kad ne jis vienas yra viso turto savininkas ir nesuteikia galimybės patekti į ūkinius pastatus, bet netgi nevykdo įsiteisėjusio teismo sprendimo ir neatlaisvina ieškovams priskirtų gyvenamojo namo patalpų. Pastaroji aplinkybė yra įrodyta Alytaus apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-3041-558/2021, kurioje buvo išspręstas klausimas dėl atsakovo V. S. priverstinio iškeldinimo iš ieškovams priskirtų gyvenamojo namo patalpų.

Pagal šalių paaiškinimus žemės plote, pažymėtame Nr. 2, atsakovas laiko senus automobilius, kitą nenaudojamą techniką, o plote, pažymėtame Nr. 3, yra kelios atsakovo sukastos lysvės, šiltnamis, auga riešutmedis. Šalių paaiškinimais sklype yra pasodintų vaismedžių, tačiau jie seni ir reikšmingos ginčui spręsti vertės neturi, sklypo vertė dėl jų buvimo nepadidėja.

Teismo vertinimu tiek Nr. 3, tiek Nr. 2 pažymėtos žemės sklypo dalys materialia išraiška yra lygiavertės, t. y. jos abi yra lygaus paviršiaus, jų paskirtis vienoda, nei vienoje, nei kitoje dalyje nėra išskirtinai sklypo vertę padidinančių sodinukų, vaismedžių ar kitų augalų (vaismedžiai seni), taip pat jokiais įrodymais nepatvirtintas atsakovo atstovės teiginys, kad kažkada sklypo dalį, pažymėtą Nr. 3, buvo užvežta geresnės žemės ar kad tas pagerinimas yra reikšmingas ar išlikęs iki šiol. Atsakovo šiltnamio buvimo vieta taip pat nelemia šios žemės sklypo dalies priskirtinumo atsakovui, kadangi šiltnamis tėra laikinas statinys, pagal šalių paaiškinimus jo kvadratūra nedidelė, šiltnamis yra medinės konstrukcijos, aptrauktas polietileno plėvele, todėl akivaizdu, kad jo perkėlimas nėra sudėtinga procedūra ir tai nereikalauja nors kiek reikšmingesnių investicijų ar darbo jėgos. Pagal ieškovų siūlomą tvarką, atsakovui yra užtikrintas priėjimas ne tik prie atsakovui tenkančių gyvenamojo namo sienų ir langų, bet esant reikalui ir prie viso gyvenamojo namo pusių ir, kaip jau minėta, atsakovo atstovė iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme teismo posėdžio metu šio klausimo nekėlė. Šalių paaiškinimais ir antstolio faktinių aplinkybių nustatymo protokolu patvirtinama, kad atsakovui pagal projektą siūlomoje priskirti sklypo dalyje Nr. 2 laikoma įvairi jo nenaudojama technika, ką iš dalies taip pat patvirtina ir 2019-04-12 administracinio nusižengimo protokolas dėl netinkamų naudoti automobilių laikymo be taršos leidimo, todėl priskyrus šią dalį jam, ateityje nekiltų naujų ginčų dėl technikos patraukimo iš šios sklypo dalies. Taigi, įvertinus visus šalių išdėstytus sklypo dalių priskirtinumo šalims motyvus matyti, kad atsakovas neįrodė jokių reikšmingų aplinkybių, dėl kurių ieškovų siūlomas projektas negalėtų būti patvirtinamas. Paskiriant šalims naudotis žemės sklypą pagal tvarką, kuri įtvirtinta N. G. IĮ projekte, nė vienos iš šalių interesai dėl bendrosios dalinės nuosavybės objekto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo nebus pažeisti, pateiktas projektas vertintinas kaip konstruktyvus ir realiai nesunkiai įgyvendinamas, be to, kiekvienam bendraturčiui tenkanti dalis yra lygiavertė, aiškiai atribota ir nesunkiai nustatoma vietoje, todėl siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka patvirtintina pagal pateiktą į bylą projektą. Ieškinys šioje dalyje tenkintinas.

Dėl naudojimosi ūkio paskirties ir kitais statiniais

Taigi, iš tokio teisinio reglamentavimo matyti, kad nustatant naudojimosi bendru turtu tvarką, bendraturčiui paskiriama nekilnojamojo daikto dalis yra konkreti. Ji turi būti apibrėžta taip, kad bendrasavininkiui tenkančios dalies dydis ir ribos būtų aiškiai apibrėžtos, kad jų ribos faktinė vieta būtų aiški objekte. Paprastai pagal turimą nuosavybės dalį nekilnojamojo turto objekte pagal savininkui priklausančias pastato ploto dalis ir naudojimąsi natūroje yra sudaromi planai, kuriuose tos dalys pavaizduojamos. Šiuo atveju toks planas į bylą nebuvo teikiamas, ieškovai reikalavimui iliustruoti pateikė nekilnojamųjų objektų naudojimosi schemas.

Teismo vertinimu nustatyti naudojimosi statiniais tvarką nekilnojamųjų daiktų pusėmis, nenustatant konkrečių dydžių ir ribų bei nenustatant bendram naudojimuisi tenkančios dalies (o šiuo atveju bendras tam tikros dalies naudojimas neišvengiamas, kadangi šalys naudotųsi bendrais įėjimais į patalpas), šalys gali tik tarpusavio susitarimu, kuris nebūtų notariškai tvirtinamas ir registruojamas viešame registre, bet būtų reikšmingas tik šalims pagal abipusiai išreikštą valią, o susitarta tvarka būtų tik tų šalių naudojama. Teismo vertinimu tvarka, kai neteikiamas patalpų naudojimosi planas, teismo sprendimu negali būti nustatoma, ji prieštarauja įstatymui. Tokia išvada daroma įvertinus nekilnojamojo turto valdymo, naudojimo, disponavimo juo bei prievolės registruoti su tuo susijusius įvykius teisinius ypatumus. Naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymas viešame nekilnojamojo turto registre registruojamas kaip įstatymo nustatytas juridinis faktas (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Registruojama gali būti tik naudojimosi daiktu tvarka, kurioje yra aiškiai apibrėžta konkreti kiekvienam iš bendraturčių tenkanti daikto dalis, kaip tai yra reglamentuota CK 4.81 straipsnyje. Teismo vertinimu pateiktu planu apibrėžtų ribų nustatymas negalimas, jis neatitinka įstatymo reikalavimų, nes ribų buvimo vietos nustatyti natūroje neįmanoma, schemoje nepažymėtos statinio dalys prie įėjimų, tenkančios bendram šalių naudojimui, o toks naudojimasis šiuo atveju yra neišvengiamas, kadangi visi statiniai turi po vieną įėjimą. Taigi, ieškovų siūlomų ribų tarp statinių kairės ir dešinės nustatymas pažeistų Nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, ir neatitiktų CK 4.75 ir 4.81 straipsnio nuostatų. Be to, pastebėtina, kad naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos, nustatytos teismo sprendimu, įregistravimas ir to pagrindu padarytos žymos dėl juridinio fakto padarymas nekilnojamojo turto registre nustatytų prievolę ta pačia tvarka naudotis tam asmeniui, kuris vėliau įgis dalį statinių (CK 4.81 straipsnio 2 dalis). Nesant specialisto (architekto) paruošto projekto su tiksliai paskaičiuotomis šalims tenkančiomis naudotis statinių dalimis, su atskirtomis ir pažymėtomis bendram naudojimuisi skirtomis statinio dalimis, negali būti teisminiu keliu nustatoma savininkų bendrosios nuosavybės statinių naudojimosi tvarka.

Pastebėtina, kad grąžinus civilinę bylą iš apeliacinės instancijos teismo į pirmosios instancijos teismą nagrinėti ieškinį iš naujo, teismas 2021-01-18 nutartimi teikė siūlymą ieškovams tikslinti naudojimosi statiniais ieškinio dalį, atkreipdamas dėmesį į prašomų priskirti šalims naudotis turto dalių nekonkretumą, tačiau tokio siūlymo ieškovai nepriėmė, ieškinio kaip siūloma nepatikslino, neteikė tvarkos dėl naudojimosi atskirais statiniais, todėl byloje nagrinėjamas toks reikalavimą, kokį teikia ieškovai.

Kita vertus, nustatyti naudojimosi tvarką pagal ieškovų siūlomą variantą (kairė/dešinė) negalima ne tik dėl jos neatitikimo įstatymo reikalavimams. Šalių santykiai jau daug metų yra įtempti, nuolatos kyla konfliktinės situacijos, trukdoma naudotis nuosavybe, todėl toks nuosavybės atribojimo būdas, net jeigu jis ir atitiktų įstatymo reikalavimus, vestų prie naujų konfliktų, o nuosavybės objektų valdymas taptų neracionalus ir net neįmanomas.

Šiuo atveju pastebėtina, kad jei šalis mano esant ekonomiškai nenaudinga kreiptis į architektą dėl kiekvieno iš nekilnojamųjų daiktų konkrečios dalies paskaičiavimo ir atribojimo sudarant projektą, lieka galimybė nustatyti naudojimosi tvarką konkrečiais atskirais turto objektais, kas suteiktų visas prielaidas šalinti šalių konfliktinę situaciją, o ji šioje byloje yra labai akivaizdi, t. y. šalys ne kartą yra kvietę policijos pareigūnus, viena prieš kitą panaudoję fizinį smurtą, toliau tebesitęsia teisminiai ginčai dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo, atsakovo iškeldinimo iš gyvenamojo namo dalies, atsakovas dėl naudojimosi daiktais pažeidimo yra baustas administracine tvarka ir pan. Kad naudojimosi atskirais objektais tvarka būtų konstruktyvesnė, nustatoma svarbia šioje byloje aplinkybe - nė viena iš šalių nesinaudoja objektais (lauko virtuve, kluonu, tvartu) pagal tiesioginę paskirtį, t. y. ieškovai pareiškė, kad jie į sodybą atvažiuoja tik praleisti laiko ir jiems ūkiniai statiniai reikalingi daiktams laikyti, sandėliuoti. Savo ruožtu atsakovo atstovė pareiškė, kad jos šeima pastaruoju metu gyvulių nelaiko, pašaro nekaupia. Be to, lauko virtuvė, kaip matyti iš ieškovų pateiktos fotonuotraukos, nėra naudojama pagal tiesioginę paskirtį - kaip užfiksuota pateiktoje į bylą fotonuotraukoje, iš kurios matomas lauko virtuvės vidus, joje laikomi įvairūs atsakovo daiktai, matoma vyraujant netvarka, sandėliuojami tušti kibirai, plastikiniai buteliai, stiklainiai, žurnalai ir pan. Visa tai akivaizdžiai patvirtina, kad šalys gali naudotis atskirais turto objektais, kurių esama ar anksčiau buvusi funkcinė padėtis šiuo atveju yra praradusi reikšmingumą.

Ieškinio reikalavimas nustatyti naudojimosi ūkiniais pastatais tvarką pagal ieškovo pateiktas pastatų schemas atmestinas.

Atmetus ieškinio dalį dėl nekilnojamojo turto naudojimosi tvarkos jų kaire ar dešine puse nustatymo, kartu kaip neatsiejamai su šiuo reikalavimu susijusi atmestina ieškinio reikalavimo dalis dėl atsakovo įpareigojimo per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti ieškovams paskirtą ūkinių pastatų dalį nuo bet kokių atsakovo daiktų.

Atskirai pasisakytina dėl ieškovų reikalavimo nustatyti naudojimosi tvarką šuliniu ir faktiškai jau sunykusiais pastatais, kurių unikalūs numeriai (unikalus numeris) ir (unikalus numeris). Kadangi dėl savo naudojimo paskirties specifiškumo šulinys yra nedalomas objektas, jis negali būti priskirtas nei vienai, nei kitai šaliai atskirai naudotis. Abiem šalims priklauso po ½ dalį šio objekto, todėl ieškovo reikalavimas nustatyti naudojimąsi lygiomis dalimis iš esmės reiškia objekto priskyrimą bendram naudojimuisi. Šis ieškinio reikalavimas tenkintinas. Taip pat tenkintinas reikalavimas atskirais objektais priskirti kiekvienai iš šalių ūkinį pastatą ir garažą. Priskyrimas šių objektų atskirais vienetais nė vienai iš šalių nesukuria nepatogumų, šalys atskirai įgauna teisę spręsti dėl jų atkūrimo arba išregistravimo iš nekilnojamojo turto registro, todėl šalių teisės ir teisėti interesai nepažeidžiami.

Bendraturčių ieškovų reikalavimas perduoti jiems visų ūkinių statinių raktų komplektą laikytinas savarankišku, nesusijusiu su naudojimosi tvarkos nustatymu reikalavimu ir atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, kad ieškovai iki šio laiko dėl atsakovo elgesio tiesiog fiziškai negali patekti į savo nuosavybės teise valdomus pastatus be fizinės žalos jų užrakinimo mechanizmams padarymo, vertintinas kaip vindikacinis ir tenkintinas (CK 4.34 straipsnio 1 dalis, 4.95 straipsnis).

Kaip nepagrįstas atmestinas atsakovo argumentas esą šalių susitarimu, sudarytu 2017-05-19, jau yra nustatyta naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarka ir todėl nauja tvarka negali būti nustatinėjama, kadangi galioja ankstesnioji. Iš pateikto rašytinio susitarimo turinio matyti, kad jame apibrėžtas susitarimo galiojimo terminas sąvoka „per protingą laiką“. Teismo vertinimu, imant domėn, kad ieškovai įgijo nuosavybės teisę į dalį nekilnojamojo turto ir susitarė dėl jo naudojimosi 2017 metų pavasarį, taip vadinamas „protingo laiko“ terminas yra seniai pasibaigęs ir tai suteikia teisę ieškovui reikalauti naujos nekilnojamojo turto naudojimosi tvarkos nustatymo.

Dėl reikalavimo tualetą priskirti naudotis atsakovui ir jį nugriauti

Ieškovai kelia ieškinio reikalavimą lauko tualetą priskirti naudotis atsakovui V. S., įpareigojant jį nugriauti šį statinį ir sutvarkyti nugriovimo vietą. Ieškovė paaiškino, kad šis statinys registruotas nekilnojamojo turto registre, tačiau jis labai prastos būklės, lentinis, atsakovo šeima juo nesinaudoja, nes naudojasi naujai pastatytu lauko tualetu, kuris nėra registruotas nekilnojamojo turto registre, taigi senasis tualetas niekieno nėra naudojamas. Be to, kaip nurodo ieškovai, atsirado draudimas kaimo vietovėse naudoti lauko tualetus, jie turi būti šalinami kaip taršą keliantys objektai. Atsakovo atstovė S. su reikalavimu nesutinka, nurodė, kad lauko tualetas niekam netrukdo.

Sprendžiama, kad ieškovų reikalavimas nugriauti statinį išeina už reikalavimo nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką teisinės reguliavimo sferos ir patenka į savininko teisių apsaugos ir gynimo teisinio reguliavimo sritį (CK 4 knygos penktas skirsnis). Iš ieškovų paaiškinimo matyti, kad jų kaip šio objekto bendraturčių teisės pažeidžiamos dėl neestetiškos statinio išvaizdos bei esą įsigaliojusio draudimo kaimo vietovėje naudotis lauko tualetais.

Ieškovų nurodyti argumentai dėl įpareigojimo statinį nugriauti, prieš tai jį priskyrus naudotis vienai iš šalių, negali būti pagrindu tenkinti ieškinio reikalavimą. Lietuvos Respublikoje yra garantuojama savininkams jų turto apsauga (CK 4.93 straipsnio 1 dalis). Sutinkamai su Statybos įstatymo nuostatomis, objektas, kol jis nėra visiškai sunykęs ar sugriuvęs, gali būti atkurtas, jo atkūrimui yra nustatyti du statybos būdai: rekonstrukcija, kapitalinis remontas. Taigi, prieš priimant sprendimą dėl statinio likimo turi būti pasiektas visų bendraturčių sutarimas kaip pasielgti su nekilnojamuoju daiktu, o jei tokio sutarimo nėra, savininkas, kuris mano esant tikslinga statinį nugriauti, šią savo teisę gali realizuoti teismo keliu, pateikdamas ieškinį ir ieškinio dalyku nurodydamas reikalavimą be kito savininko sutikimo atlikti tam tikrus, jo manymu reikalingus, veiksmus. Šiuo atveju svarbu, kad objekto savininkai lygiomis dalimis yra ieškovai ir atsakovas, dėl ko ieškovai negali tiesiog užkrauti pareigos atsakovui statiniu pasirūpinti taip, kaip ieškovams atrodo tikslingiausia. Kita vertus, ieškovai turi teisę patys, gavę atsakovo pritarimą, nenaudojamą tualetą nugriauti, neperkeliant šios pareigos atsakovui, o negavę tokio sutikimo, kaip jau ir minėta, savo pažeistą teisę ginti teisme. Be to, pasisakant dėl objekto priskirtinumo vienai iš šalių pažymėtina, kad dėl objekto tikslinės paskirties jis negali būti priskirtas vienai iš šalių. Taip pat kaip ieškovų argumentas atmestinas esą įstatyminis draudimas gyvenvietėse naudotis lauko tualetais, kadangi tokio draudimo šiuo metu nėra. Ieškinio reikalavimas atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Šalies išlaidos advokato pagalbai priteisiamos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, ne didesnės, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju sprendžiama, kad ieškinio reikalavimai patenkinti 75 % (reikalavimas dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo, reikalavimas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, savininko teisių gynimas). Pagal byloje pateiktus dokumentus ieškovų V. ir G. L. patirtas išlaidas sudaro 150,00 Eur žyminis mokestis už ieškinio padavimą, 150,00 Eur už apeliacinė skundą, 160,00 Eur už žemės sklypo plano parengimą, 350,00 Eur už gyvenamųjų patalpų planų parengimą ir 2810,00 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, iš viso 3420,00 Eur. Išlaidos pagrįstos pateiktais į bylą rašytiniais įrodymais, advokato pagalbai apmokėti patirtos išlaidos neviršija rekomenduojamų, todėl priteistinos. Visa priteistina ieškovams iš atsakovo V. S. suma sudaro 2565,00 Eur (75% nuo 3420,00)

Atsakovui V. S. civiliniame procese buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidos iš viso sudaro 1553,25 Eur (DOK-44255, DOK-49193, DOK-19137, DOK-33798, DOK-33796). Ieškinį patenkinus iš dalies, atsakovui esant atleistam nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, jos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovų, proporcingai atmestai ieškinio reikalavimo daliai (CPK 96 straipsnio 3 dalis). Priteistina valstybei suma sudaro 232,99 Eur (15% nuo 1553,25).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 15,37 Eur, jos yra didesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, tačiau atsižvelgus į paskirstymo pagal ieškinio reikalavimo patenkinimo proporcingumą ir dėl atsakovo naudojimosi antrine teisine pagalba nė iš vienos iš šalių nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti naudojimosi tvarką žemės sklypu (unikalus numeris (unikalus numeris)) (unikalus numeris) tarp bendraturčių G. L., a. k. (duomenys neskelbtini) V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal N. G. individualios įmonės 2021-06-07 parengtą žemės sklypo planą sekančiai:

1) G. L. ir V. L. paskirti naudotis 1024 m² žemės sklypo dalimi, plane pažymėta skaičiumi „3“ (plane pažymėta raudonu užbrūkšniavimu),

2) V. S. paskirti naudotis 1023 m² žemės sklypo dalimi, plane pažymėta skaičiumi „2“ (plane pažymėta žaliu užbrūkšniavimu),

3) G. L., V. L. ir V. S. bendram naudojimuisi paskirti 1188 m² žemės sklypo dalį, plane pažymėtą skaičiumi „1“ (plane pažymėta bordo spalvos užbrūkšniavimu).

G. L., V. L. ir V. S. bendram naudojimuisi paskirti šulinį (unikalus numeris (unikalus numeris)).

G. L., V. L. paskirti naudotis garažą, unikalus numeris (unikalus numeris).

V. S. paskirti naudotis ūkinį pastatą, unikalus numeris (unikalus numeris).

Įpareigoti V. S. perduoti G. L. ir V. L. visų ūkinių pastatų raktų komplektą per 30 d. nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo V. S. ieškovams V. L. ir G. L. po 1282,50 Eur (iš viso 2565,00 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovų V. L. ir G. L. po 116,49 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.