- Teismas
- Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-09
- Bylos Nr.
- e2-3041-558/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00518-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Atsisakyta tenkinti pareiškimą (dėl sprend. už akių perž.).
- Teisėjas
- Daina Knezevičienė (pirm.)
- Atsakovas
- V. S.
- Ieškovas
- G. L., V. L.
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Daina Knezevičienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. S. pareiškimą dėl 2021 m. balandžio 9 d. Alytaus apylinkės teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų G. L. ir V. L. ieškinį atsakovui V. S. dėl iškeldinimo iš patalpų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2021 m. balandžio 9 d. atsakovui teismo nustatytu terminu nepateikus atsiliepimo į ieškinį, Alytaus apylinkės teismas priimdamas sprendimą už akių pilnai tenkino ieškovų G. L. ir V. L. ieškinyje reiškiamus reikalavimus bei nusprendė iškeldinti atsakovą V. S. su visu jam priklausančiu turtu iš ieškovams G. L. ir V. L., priklausančios patalpos, naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkoje pažymėtos 07, esančios gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), per 5 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei priteisė iš atsakovo V. S. ieškovams 75 Eur žyminio mokesčio.
Atsiliepimas
2021 m. balandžio 12 d. atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, kadangi patalpa, iš kurios norima jį iškeldinti, nepriklauso ieškovams, o tik priskirta naudotis ieškovams namo dalių-patalpų valdymo tvarkoje, patvirtintoje įsiteisėjusia teismo nutartimi. Ši nutartis nėra aiški, nes nenurodyta durų, kurias jis buvo įpareigotas panaikinti, vieta, todėl teismo sprendimas turi būti aiškinamas. Nurodytos patalpos atsakovas negali atlaisvinti, nes ji yra sujungta su bendromis jam priklausančiomis patalpomis komunalinėmis jungtimis – išvedžiotas bendrasis centrinis šildymas. Neišsprendus jo atjungimo klausimo, patalpos perdavimas yra negalimas. Taip pat ieškovai neteisingai nurodo, jog negali įgyvendinti savo pareigos panaikinti duris tarp patalpų 04 ir 06, nes nepatenka į patalpą 07. Tai netiesa, yra dar vienos durys į ieškovams priklausančią patalpą bei jis sudaro visas galimybes ieškovams patekti į 07 patalpą. Be to, 2017 m. gegužės 19 d. tarp atsakovo ir ieškovo G. L. buvo sudaryta sutartis dėl namo ir žemės sklypo naudojimosi, pagal kurią patalpa, iš kurios norima iškeldinti atsakovą, buvo priskirta jo naudojimui.
2021 m. balandžio 13 d. nutartimi teismas atsisakė priimti atsakovo atsiliepimą, kadangi jis paduotas praleidus terminą, po to kai byla buvo išnagrinėta iš esmės.
2021 m. gegužės 3 d. atsakovas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Kuriame nurodė analogiškus argumentus kaip ir 2021 m. balandžio 13 d. pateiktame atsiliepime. Teismui nustačius terminą trūkumams pašalinti, atsakovas patikslino pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo papildomai nurodydamas, kad terminą pateikti atsiliepimą į ieškinį praleido tik vieną dieną. Terminas praleistas, kadangi atsakovas yra neįgalus, nebuvo atstovaujamas advokato, gyvena vienkiemyje kitoje savivaldybėje ir esant visuotinio karantino sąlygoms, nebūdamas skiepytas, neturėdamas galimybių atsiliepimą pateikti elektroniniu būdu tai padaryti galėjo tik padedamas giminaičių. Sprendimas už akių turi būti peržiūrėtas, nes ieškovų argumentas, kad jie nėra leidę atsakovui naudotis patalpa neatitinka faktinių aplinkybių, atsakovas kartu su pareiškimu pateikia tai patvirtinančio dokumento kopiją.
Šalies argumentai
2021 m. liepos 19 d. teisme gautas ieškovų G. L. ir V. L. atsiliepimas į atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame ieškovai nurodė, jog su pareiškimu nesutinka, prašė jį atmesti. Pareiškime dėstomi teiginiai prieštarauja faktinėms aplinkybėms, kitose civilinėse bylose esantiems įrodymams bei teismų nustatytoms aplinkybėms. Atsakovas savo negalėjimą laiku pateikti atsiliepimo į ieškinį nepagrįstai grindžia tuo, kad yra neįgalus. Pateikti duomenys patvirtina, jog jam nustatytas 50 procentų darbingumo lygis, tačiau nėra duomenų, kad jam būtų apsunkinta galimybė judėti ar kitų aplinkybių, trukdančių jam tinkamai realizuoti savo civilines teises ir ginti teisėtus interesus. Be to, jo argumentai dėl karantino sąlygų vertinti kritiškai, tai, kad atsakovas nepasiskiepijo vertintina ne kaip svarbi aplinkybė, o kaip asmens nesirūpinimas savimi ir artimaisiais. Atsakovas patvirtintu notaro įgaliojimu yra suteikęs teisę savo sutuoktinei jį atstovauti įvairiose institucijose ir šia teise aktyviai naudojasi buvusiuose ir esamuose procesuose. Taip pat nepagrįsti atsakovo argumentai dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka – teismui pateiktas susitarimas nesukėlė teisinių pasekmių, atsakovas pats neatliko jokių veiksmų, kad jis būtų įgyvendintas, susitarimas buvo nutrauktas dėl nesąžiningų atsakovo veiksmų – jis nuslėpė, jog susitarimo sudarymo metu nebuvo daikto savininkas, jam buvo įteiktas pranešimas dėl susitarimo panaikinimo. Konkreti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka šiuo metu yra nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Taip pat atsakovas neteisingai nurodė, jog į 07 pažymėtą patalpą ieškovai gali patekti iš jiems priskirtų patalpų – šios durys yra užkaltos, o ieškovai elgdamiesi apdairiai ir rūpestingai, savavališkai nesiima griovimo darbų. Atsakovas privalo atlaisvinti patalpą, vykdyti teismo sprendime jam nurodytas pareigas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas atmestinas.
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 288 straipsnio 4 dalimi, išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą,
jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
Dėl sąlygų sprendimui už akių priimti
Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 1 dalimi, sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. CPK 142 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad, be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, teismas turės teisę priimti sprendimą už akių.
Šiuo atveju atsakovui teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo buvo įteiktas asmeniškai 2021 m. kovo 16 d. (CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka), jame išaiškinta kad atsakovas privalo pateikti atsiliepimą į ieškinį per 20 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos. Taigi atsiliepimą atsakovas privalėjo pateikti iki 2021 m. balandžio 5 d. imtinai, tačiau teisme jis gautas tik 2021 m. balandžio 12 d. Atsiliepimas pateiktas paštu, patikrinus ant voko esantį siuntos numerį matyti, kad siunta priimta iš siuntėjo 2021 m. balandžio 7 d. Taigi atsiliepimas išsiųstas dvejomis dienomis vėliau nei pasibaigė teismo nustatytas terminas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų teikęs prašymus dėl termino atsiliepimui pateikti pratęsimo.
CPK 7 straipsnio 2 dalis numato, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Atsakovas nevykdė pareigos sąžiningai ir laiku naudotis savo procesinėmis teisėmis, todėl teismas pagrįstai 2021 m. balandžio 9 d. priėmė sprendimą už akių.
Teismas pažymi, kad vadovaujantis CPK 285 straipsnio 6 dalimi, sprendimo dėl atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priėmimo už akių klausimas išsprendžiamas ne vėliau kaip per septynias dienas nuo termino pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą pabaigos dienos rašytinio proceso tvarka šalims nepranešus.
Teismas nagrinėjamu atveju sprendimą už akių priėmė 2021 m. balandžio 9 d., t. y. nepraleidus įstatymo nustatyto septynių dienų termino (terminas atsiliepimui pateikti baigėsi 2021 m. balandžio 5 d.). Dėl nurodytos priežasties darytina išvada, kad byloje galėjo būti priimtas sprendimas už akių, t. y. aplinkybė, nurodyta CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punkte nenustatyta.
Atsakovas, aiškindamas priežastis, dėl kurių nepateikė teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį, nurodė, jog yra neįgalus, neturėjo galimybės tai padaryti elektroniniu būdu, laikėsi rekomendacijų karantino sąlygomis. Teismas kritiškai vertina šias atsakovo nurodomas aplinkybes. Visų pirma nors iš bylos duomenų matyti, kad atsakovui nustatytas 50 procentų nedarbingumo lygis, nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog dėl to atsakovo galimybė judėti yra apribota. Atsakovas teismui nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų jo nurodomas aplinkybes dėl ribotų galimybių laiku įgyvendinti procesines teises ir pareigas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog šiuo atveju teismas atsakovui nustatė maksimalų CPK įtvirtintą terminą atsiliepimui pateikti – 20 dienų.
Teismas sprendžia, kad atsakovas nepagrindė savo pozicijos jog terminą atsiliepimui pateikti praleido dėl svarbių priežasčių. Teismo nuomone atsakovas žinojo ir suvokė teisinį procesą, vykusį tarp jo ir ieškovų, todėl privalėjo elgtis aktyviai ir protingai (C.K. 1.5 straipsnis).
Dėl sprendimo už akių turinio
Pažymėtina, kad sprendžiant sprendimo už akių panaikinimo bei bylos nagrinėjimo atnaujinimo klausimą turi būti vertinami ir šalies argumentai bei įrodymai, susiję su sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu.
Nagrinėjamu atveju atsakovas sprendimo už akių pagrįstumą ginčija teikdamas jog: ginčijama patalpa nepriklauso atsakovams; nutartis, kuria patalpa priskirta naudotis atsakovams yra neaiški; ši patalpa sujungta komunalinėmis jungtimis su jam priklausančia patalpa; atsakovai yra leidę jam šia patalpa naudotis, todėl nėra pagrindo jo iš ten iškeldinti.
CPK 178 straipsnis numato, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Nereikia įrodinėti aplinkybių nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Visų pirma, atsakovas nepagrįstai nurodo, jog ginčijama patalpa, pažymėta 07 ieškovams nepriklauso – bylos duomenys patvirtina, kad ieškovai ir atsakovas yra 3 235 kv. m ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), šiame sklype esančio gyvenamojo namo, 6 ūkinių pastatų ir inžinerinių statinių – kiemo statinių bendraturčiai, ieškovams ir atsakovui priklauso po ½ dalį šio nekilnojamojo turto. 2020 m. liepos 23 d. Alytaus apylinkės teisme priimto sprendimo (civilinės bylos Nr. e2-142-292/2020) dalyje, kuri palikta nepakeista 2020 m. lapkričio 19 d. Kauno apygardos teismo priimta nutartimi (civilinės bylos Nr. e2A-1605-230/2020), nustatyta naudojimosi tvarka ½ dalimi pastato - gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagal mažosios bendrijos MB „Una voce“ architekto T. G. parengtą naudojimosi gyvenamuoju namu 1- ajį variantą: G. L. ir V. L. paskiriant naudotis patalpomis 05 (6,81 kv. m.), 06 (23,74 kv. m.), 07 (14,2 kv. m.), iš viso 44,87 kv. m. patalpomis ir gyvenamojo namo palėpe virš naudojamų patalpų, o V. S. paskiriant naudotis patalpomis 04 (15,33 kv. m.), 03 (12,01 kv. m.), 02 (6,89 kv. m.), 01 (3,70 kv. m.), 08 (3,78 kv. m.) iš viso 41,72 kv. m. patalpomis ir gyvenamojo namo palėpe virš naudojamų patalpų. Taigi įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta konkreti ieškovams bei atsakovui priklausanti dalis bendroje dalinėje nuosavybėje. Ginčijama patalpa, pažymėta 07, yra priskiriama ieškovams, todėl atsakovas neturi jokios teisės ja naudotis. Teismo vertinimu, sprendime už akių pagrįstai konstatuota, jog šią patalpą atsakovas yra užėmęs neteisėtai.
Teismas kritiškai vertina atsakovo poziciją, jog vykdytinas teismo dokumentas nėra aiškus – paliktoje galioti sprendimo dalyje konkrečiai nurodyta, jog patalpos dalinamos pagal MB „Una voce“ architekto T. G. parengtą pirmąjį naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos variantą, kuriame minėtos patalpos aiškiai pažymėtos. Ir šiuo atveju, atsakovui nekyla klausimas kuri būtent patalpa yra 07 – jis neginčija aplinkybės jog yra ją užėmęs, pats nurodo, jog sudaro galimybes į ginčijamą patapą patekti ieškovams. Sprendimo neaiškumą atsakovas grindžia tik nenurodyta tikslia naikintinų durų vieta. Teismas pažymi, kad atsakovo pareiga panaikinti duris tarp patalpų Nr. 03 ir 07 nėra šios bylos ginčo dalykas. Be to, kaip teisingai nurodė ieškovai, atsakovas iki šiol nėra pasinaudojęs savo teise kreiptis dėl sprendimo išaiškinimo.
Taip pat atsakovas savo teisę užimti patalpą, pažymėtą 07, grindžia 2017 m. gegužės 19 d. susitarimu, pagal kurį G. L. perleido atsakovui naudotis savo nekilnojamojo turto dalimis: namo kambariu, ūkiniais pastatais ir dviem trečdaliais namų valdos sklypo. Pažymėtina, jog šalys šia sutartimi taip pat susitarė per protingą laiką atlikti turto atidalijimo veiksmus ir įteisinti sandorį notariškai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad pasirašius susitarimą šalys geranoriškai pasidalino bendrai valdomą nekilnojamąjį daiktą ir tai įteisino notariškai. Priešingai, informacija teismų informacinėje sistemoje „LITEKO“ patvirtina, kad dėl naudojimosi bendru daiktu tarp ieškovų ir atsakovo kilo ginčas, kuris dalyje dėl pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi yra išspręstas įsiteisėjusia sprendimo dalimi. Taigi atsakovo pateikiamas susitarimas šiuo atveju neturi jokio teisinės galios, be to jame netgi nėra įvardijama kuriuo būtent kambariu atsakovui ieškovas buvo leidęs naudotis, taigi jame esanti informacija niekaip nepagrindžia atsakovo pozicijos.
Teismo vertinimu, sprendimo už akių pagrįstumui neturi įtakos ir atsakovo nurodoma aplinkybė jog patalpa Nr. 07 yra sujungta komunalinėmis jungtimis su jam priklausančia patalpa. 2020 m. lapkričio 19 d. Kauno apygardos teismo priimtoje nutartyje konstatuota, jog teismo sprendimu nustatytoje naudojimosi patalpomis tvarkoje šalims tenkančių patalpų dalyje išlieka galimas autonomiškas patalpų apkūrenimas krosnimi, nesudarantis keblumų ir atsakovo įrengtos šildymo sistemos demontavimui, t. y. ieškovui priskirtinoje dalyje esančių radiatorių demontavimui. Atsakovas nepateikė jokių duomenų bei nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių jis per laikotarpį nuo teismo nutarties įsiteisėjimo negalėjo demontuoti jam priklausančios šildymo sistemos elementų patalpoje Nr. 07 ir taip ją atskirti nuo savo valdomos dalies.
Taigi įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog atsakovas nesutikimą su 2021 m. balandžio 9 d. sprendimu už akių grindžia abstrakčiais, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, nepateikia jokių įrodymų, kuriais galėtų pagrįsti sprendimo už akių neteisėtumą bei nepagrįstumą. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog teismas nenustatė CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, sudarančių pagrindą panaikinti teismo 2021 m. balandžio 9 d. priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, todėl atsakovo pareiškimas dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 288 straipsniu, 290-291 straipsniais,
nutaria:
Atsakovo V. S. pareiškimo dėl 2021 m. balandžio 9 d. Alytaus apylinkės teismo sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1940-558/2021, peržiūrėjimo netenkinti.
Nutartis gali būti skundžiama per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.