- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-16
- Bylos Nr.
- I2-972-809/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03225-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Eglė Žulytė-Janulionienė (pirm.), Jovita Einikienė, Violeta Petkevičienė
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto socialinės paramos centras
- Kategorijos
- 20.2.3Žala
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Violetos Petkevičienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Vilniaus miesto socialinės paramos centrui dėl sprendimų panaikinimo ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Vilniaus miesto socialinės paramos centro 2020 m. birželio mėn. raštą (į 2020 m. birželio 9 d. prašymą (reg. Nr. 7-751) (toliau – ir Raštas) ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. rugsėjo 2 d. sprendimą Nr. 21R- 717(AG-597/04-2020) (toliau – ir Sprendimas) bei priteisti 15 000 Eur žalą.
Šalies argumentai
Nurodo, kad 2019 m. gruodžio 5 d. su raštu kreipėsi į Vilniaus miesto socialinės paramos centrą (toliau – ir Socialinės paramos centras), nurodydamas, jog Labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“ (toliau – ir Maisto bankas) žemina, įžeidinėja ir vadina „išlaikytiniais“ Socialinės paramos centro pas jį siųstus socialiai remtinus asmenis pasiimti maisto paramos. Socialinės paramos centras 2019 m. gruodžio 11 d. raštu paaiškino, kad yra susipažinęs su situacija, tačiau nesiėmė jokių veiksmų ginti pareiškėjo pažeistas teises bei interesus. Atsakovas nesutinka, kad Maisto bankas pareiškėją žemina ir įžeidinėja. Atsakovas savo kaltės nepripažįsta. Komisija taip pat nepagrįstai nurodė, kad atsakovas negalėjo inicijuoti problemos sprendimo, nes pareiškėjo argumentai yra abstraktūs, pareiškėjas nepateikti jokių konkrečių šiuos teiginius pagrindžiančių argumentų, nenurodė, kada ir kokie darbuotojai netinkamai elgėsi. Pareiškėjui žinoma, kad atsakovas su Maisto banku palaiko nuolatinį ryšį, todėl turėjo galimybę turėti visą jam reikalingą informaciją. Nurodo, jog atsakovui nepateikė jokios papildomos informacijos dėl jo organizuojamų ir vykdomų neteisėtų veiksmų, nes atsakovas nesiėmė jokių veiksmų, kad apgintų pareiškėjo pažeistas teises bei teisėtus interesus. Todėl tvirtinimas, kad atsakovui trūko informacijos dėl jo organizuojamų ir vykdomų neteisėtų veiksmų yra nepagrįstas. Atsakovas nurodė, kad viskas yra gerai ir toliau organizavo bei vykdė socialiai remtinų asmenų žeminimo veiklą. Atsakovas nepripažino savo kaltės ir neteisėtų veiksmų, jog su Maisto banku organizuoja patyčias ir socialiai remtinų asmenų savigarbos menkinimą bei orumo žeminimą. Pareiškėjo teigimu, tikroji priežastis, kodėl atsakovas nesiėmė jokių veiksmų, nesprendė savo vidaus problemos ir net neatsiprašė yra ne ta, jog jis neturėjo informacijos ar kažko nežinojo, o ta, jog nepripažino problemos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas, turėdamas pareigą atstovauti bei ginti socialiai remtinų asmenų pažeistas teises, nesiėmė jokių veiksmų, todėl imtis tolesnių veiksmų pareiškėjas buvo priverstas pats. Dėl to patyrė žalą.
Pažymi, kad Komisija nepagrįstai nurodo, jog 2019 m. gruodžio 11 d. atsakovo rašto turinys nėra šios bylos dalykas. Šio rašto turinys yra šios bylos dalykas, nes be šio rašto turinio neįmanoma nustatyti pusės metų Socialinės paramos centro vilkinimo, nereagavimo, neveikimo ir problemos nesprendimo laikotarpio. Atsakovas, be kita ko, pripažįsta, kad pusę metų nesiėmė jokių veiksmų, nereagavo ir nesprendė problemos, tačiau jokios savo kaltės nepripažįsta. Pareiškėjo teigimu, jeigu Socialinės paramos centras būtų nevilkinęs, o 2019 m. gruodžio 5 d. sureagavęs iš karto, nebebūtų reikėję patirti nuostolius. Komisija taip pat nepagrįstai apsiribojo tik nagrinėjimu, kaip buvo atsakyta į konkrečiai pareiškėjo 2020 m. birželio 5 d. prašymą ir, ar atsakymas yra aiškus. Komisija visiškai nepagrįstai praignoravo, jog tai buvo pareiškėjo kartotina informacija, o atsakovas pradėjo reaguoti tik po pusės metų. Atsakovo skundžiamas raštas yra nepagrįstas, nes atsakovas paaiškino, kad pusę metų nereagavo ir nesprendė savo problemos, todėl, kad pareiškėjas nenurodė, ką biudžetinė įstaiga privalo daryti, nenurodė kokių konkrečiai veiksmų ji turi imtis. Tačiau savo rašte atsakovas pareiškėjo neklausė, kad pareiškėjas jam pasakytų, ką jis turi daryti, neprašė, kad pasakytų kokių veiksmų biudžetinė įstaiga privalo imtis dėl savo organizuojamos ir vykdomos neteisėtos veiklos. Iš rašto galima suprasti, jog atsakovas po pusės metų išsiaiškino, iš kažkur sužinojo ir jau dabar žino ką jam reikia daryti su pareiškėjo pateikta informacija apie organizuojamą ir vykdomą socialiai remtinų asmenų juodinimo, žeminimo, stigmatizavimo bei diskriminavimo veiklą. Mano, jog atsakovas nepagrįstai per ilgai pusę metų aiškinosi ką jam daryti su pareiškėjo patiekta informacija. Dėl to pareiškėjas patyrė žalą.
Pažymi, kad Rašte Socialinės paramos centras iš pareiškėjo nepagrįstai reikalauja leidimo trečią kartą spręsti šią savo problemą, kad biudžetinės įstaigos siunčiami socialiai remtini asmenys nebūtų žeminami ir vadinami „išlaikytiniais“. Atsakovas nepagrįstai iš pareiškėjo Rašte reikalauja, kad pareiškėjas vėl, dar ir trečią kartą patirtų nuostolius ir suteiktų raštišką leidimą biudžetinei įstaigai spręsti savo vidaus problemas.
Nurodo, kad atsakovas, prašydamas pareiškėjo leidimo, taip siekia pateisinti savo vilkinimą ir neveikimą. Leidimas buvo suteiktas 2019 m. gruodžio 5 d. 2019 m. gruodžio 5 d. rašto sakinys „Jus informuoju, kad Maisto bankas mane žemina, įžeidinėja ir vadina išlaikytiniu“, jau buvo informavimas apie problemą ir prašymas išsispręsti savo problemas. Būtent tuomet buvo duotas sutikimas spręsti šį klausimą bei susidariusią situaciją. Tuomet problema buvo nepagrįstai nesprendžiama. Atsakovas turėjo ne nepagrįstai vilkinti problemos sprendimą, ne skundžiamame Rašte nepagrįstai kartotinai imituoti leidimo iš pareiškėjo prašymą, tačiau privalėjo iš karto inicijuoti kreipimąsi raštu į savo partnerį ir spręsti šį klausimą, susidariusią situaciją bei visas savo vidaus problemas. Nesutinka su atsakovu, kad jam yra reikalingas pareiškėjo kartotinas sutikimas, o be jo jis negalėjo bei negali išsispręsti savo vidaus problemų su savo partneriu.
Paaiškina, kad informuodamas Socialinės paramos centrą apie socialiai remtinų asmenų stigmatizavimo veiklą, neprašė dėl savęs išsiaiškinti kokią nors informaciją. Pareiškėjas neprašė atsakovo kokios nors papildomos informacijos dėl socialiai remtinų asmenų stigmatizavimo ir diskriminavimo veiklos, nes atsakovui šiuo klausimu informacijos pakako. Pareiškėjas galėjo atsakovui suteikti daugiau informacijos apie problemą, jeigu jam buvo reikalinga, bet atsakovui jokios papildomos informacijos iš pareiškėjo nereikėjo. Pareiškėjas informavo Socialinės paramos centrą apie problemą ir atsakovas turėjo pareigą operatyviai spręsti šią savo problemą, Jeigu atsakovas, kaip tvirtina, 2019 m. gruodžio 5 d. atliko visus veiksmus, tuomet pareiškėjui neaišku, kokius veiksmus jis nori atlikti Rašte prašydamas duoti sutikimą. Tam, kad biudžetinė įstaiga inicijuotų kokį nors kreipimąsi ir spręstų savo vidaus problemas nėra būtinas pareiškėjo sutikimas, tuo labiau kad jis jau buvo duotas 2019 m. gruodžio 5 d., prieš pusę metų.
Nurodo, kad atsakovo Raštas yra nepagrįstai pareiškėją apkaltinantis. Rašte pareiškėjas yra kaltinamas, jog atsakovas neva labai nori inicijuoti kreipimąsi ir imtis veiksmų išsispręsti savo problemas su savo partneriu dėl savo organizuojamos ir vykdomos neteisėtos veiklos, tačiau pusę metų to negalėjo padaryti ir šiuo metu toliau yra priverstas vykdyti šią veiklą, nes neva neturi pareiškėjo sutikimo. Po Rašto pareiškėjas nepagrįstai tapo kaltas, kad Socialinės paramos centras 2019 m. gruodžio 5 d. nereagavo bei vilkino ir šiuo metu negali išsispręsti savo vidaus problemų. Nesutinka su atsakovu, jog tai yra jo kaltė, jog per mažai atsakovui pateikė informacijos apie jo organizuojamą ir vykdomą neteisėtą veiklą, todėl jis negalėjo imtis veiksmų spręsti problemos. Nesutinka ir su skundžiamame Rašte atsakovo išdėstyta pozicija, kad pareiškėjas yra kaltas dėl to, jog Socialinės paramos centras vilkino atlikti veiksmus ir 2019 m. gruodžio 5 d. iš karto nesprendė šio klausimo bei susidariusios situacijos. Taip pat nesutinka su atsakovo nuomone, kad jokie teisės aktai nesuteikia teisių ir neįpareigoja Socialinės paramos centrui vykdyti nukreiptų pas Maisto banką asmenų aptarnavimo kontrolės. Pačiose nuostatose nurodyta, jog atsakovas privalo vadovautis ne tik šiomis nuostatomis, bet ir kitais teisės aktais. Nors Socialinės paramos centro nuostatuose nėra minimas Maisto bankas, ar kokia nors kita su atsakovu bendradarbiaujančioji organizacija, bet tai nereiškia, kad Socialinės paramos centras neprivalo kontroliuoti, vykdyti savo veiklos ir partnerių priežiūros bei nešti už tai atsakomybę.
Pažymi, kad Maisto bankui ir Vilniaus miesto socialinės paramos centrui solidarioji skolininkų prievolė preziumuojama, o tai reiškia, kad tiek bankas, tiek centras veikė kartu, vieniems tikslams ir bendrai neša atsakomybe už bendrai vykdomą veiklą. Atsakovas 2019 m. gruodžio 5 d. raštu buvo informuotas apie blogai organizuojamą ir teikiamą paslaugą, jog neužtikrina jos kokybės ir atsakovo organizuojami asmenys yra koneveikiami ir žeminami, o atsakovas šią informaciją praignoravo ir nesiėmė jokių veiksmų, tik paaiškino, kad negali kontroliuoti savo organizuojamų ir teikiamų paslaugų kokybės, nes nežino kaip tai padaryti. Pareiškėjo nuomone, tai yra viešo administravimo subjekto neteisėti veiksmai. Be kita ko, nuostatų 19.9 papunktyje įtvirtinta, kad Socialinės paramos centro vadovas atsako už tinkamą socialinio darbo veiklos organizavimą ir paslaugų gavėjų teisių bei teisėtų interesų apsaugą.
Nurodo, jog Komisija konstatavo ir pripažino jog yra problema, apie kurią pareiškėjas pagrįstai informavo atsakovą ir atsakovas neva siekė tą problemą išspręsti. Tačiau tiek Komisija, tiek atsakovas nepagrįstai tvirtina, jog tai yra pareiškėjo problema ir atsakovas bando išspręsti pareiškėjo problemą. Pažymi, jog tai yra ne pareiškėjo problema, tai yra atsakovo Socialinės paramos centro problema. Socialinės paramos centras pats organizavo ir pats sukūrė šia problemą. Atsakovas turėjo siekti išspręsti ne pareiškėjo problemą, bet privalėjo išsispręsti savo problemą. Būtent atsakovas turėjo rūpintis ir būti suinteresuotas pats išsispręsti savo vykdomą socialiai remtinų asmenų žeminimo veiklą, o ne laukti pusę metų ir po pusės metų prašyti pareiškėjo sutikimo jam išsispręsti savo vidaus problemas. Atsakovas nepagrįstai nesiekė spręsti savo problemos su Maisto banku ir nepagrįstai ją bando spręsti su pareiškėju. Komisija nurodė, kad pareiškėjas, norėdamas išvengti nesusipratimų su Maisto banku, gali parama atsiimti kitur. Pareiškėjo teigimu, ji neturi nesusipratimų su Maisto banku, o atsakovas turi nesusipratimu su Maisto banku, todėl privalėjo reaguoti operatyviai ir operatyviai spręsti savo vidaus problemas.
Pareiškėjo nuomone, atsisakymas teikti duomenis pareiškėją juodinančiam Socialinės paramos centro bendradarbiavimo partneriui yra atsakovo neveikimo, veiklos nekontroliavimo, atskaitomybės ir atsakomybės nebuvimo bei neteisėtos veiklos organizavimo ir problemos nesprendimo pasekmė. Pažymi, jog pareiškėjas prieštarauja ir nesutinka, jog biudžetinė įstaiga perdavinėtų kokius nors duomenis Maisto bankui.
Nurodo, kad dėl Socialinės paramos centro organizuojamų ir vykdomų neteisėtų veiksmų patyrė žalą, nes išmetė iš savo vienintelio gyvenimo, kuris yra neįkainojamas, pusantrų metų, negalėjo pasinaudoti maisto parama, patyrė teismo išlaidas ir patyrė moralinę žalą. Žalos kompensacijos sumą įvertino simboliškai 15 000 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus miesto socialinės paramos centras atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjo skundą atmesti.
Nurodo, kad pareiškėjas 2020 m. birželio 9 d. Socialinės paramos centre gautu raštu kreipėsi dėl Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo (toliau – ir EPLSAF) paramos, prašydamas įvertinti poreikį paramai gauti bei priimti sprendimą, nustatyti jo teisę ir suteikti paramą. Parama Vilniaus mieste teikiama vadovaujantis Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2020 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. A1-307 patvirtintu Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo projektų finansavimo sąlygų aprašu Nr. 5 (toliau – ir Aprašas Nr. 5) ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 30-1716/19 patvirtintu Paramos teikimo iš Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo tvarkos aprašu (toliau – ir Tvarkos aprašas). Atsakovas, reaguodamas į pareiškėjo prašymą, pateikė atsakymą (Raštas), kuriame išaiškino paramos gavimo tvarką. Pareiškėjas nesutiko, kad jo duomenys būtų perduoti Maisto bankui. Pareiškėjui buvo paaiškinta, kad tokie duomenys reikalingi vadovaujantis Tvarkos aprašo 15 punktu. Prašymas pateikti duomenis reglamentuotas Tvarkos aprašo nuostatomis. Atsakovas, reaguodamas į pareiškėjo nusiskundimus dėl Maisto banko darbuotojų veiksmų, paprašė pareiškėjo asmens duomenų, kad juos galėtų perduoti Maisto bankui. Pareiškėjo duomenys reikalingi jo keliamiems klausimams dėl Maisto banko darbuotojų elgesio išspręsti. Siekiant išspręsti pareiškėjo keliamus klausimus, jam buvo pasiūlyta paramą atsiimti ne Maisto banke bet socialinių darbuotojų kabinete.
Nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad jis dar 2019 m. gruodžio 5 d. rašte prašė imtis priemonių dėl to, kad Maisto bankas jį įžeidinėja. Pažymi, kad 2019 m. gruodžio mėn. rašte pareiškėjas prašė tarpininkauti dėl jo dalyvavimo Maisto banko organizuojamoje kassavaitinės labdaros maisto produktais programoje. Pareiškėjas tik informavo, kad Maisto bankas jį įžeidinėja, tačiau neprašė imtis veiksmų ar tarpininkauti, kreipiantis į Maisto banką dėl galimai netinkamo asmenų aptarnavimo. Pareiškėjas 2020 m. birželio 5 d. rašte taip pat neprašė imtis veiksmų tarpininkauti, kreipiantis į Maisto banką dėl galimai netinkamo asmenų aptarnavimo. Atsakovas geranoriškai reagavo siūlydamas susidariusią situaciją dėl įžeidinėjimo spręsti kitu būdu.
Pažymi, kad Maisto bankas yra savarankiškai veikianti nevyriausybinė organizacija ir jokie teisės aktai neįpareigoja atsakovo vykdyti į Maisto banką besikreipiančių asmenų aptarnavimo kontrolės. Tokios pareigos nenumato ir tarp atsakovo ir Maisto banko sudaryta Bendradarbiavimo sutartis. Priešingai, nei skunde nurodo pareiškėjas, atsakovas niekuo pareiškėjo nekaltino ir nereikalavo, kad jis atliktų tam tikrus veiksmus, o tik pasiteiravo dėl duomenų Maisto bankui perdavimo. Atsakovės teigimu, pareiškėjas jam patarytos žalos neįrodė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto socialinės paramos centro 2020 m. birželio mėn. rašto ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. rugsėjo 2 d. sprendimo Nr. 21R- 717(AG-597/04-2020) teisėtumo ir pagrįstumo bei žalos priteisimo.
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas su 2020 m. birželio 5 d. prašymu kreipėsi į atsakovą, prašydamas įvertinti pareiškėjo poreikį gauti bei priimti sprendimą, nustatyti pareiškėjo teisę ir suteikti EPLSAF maisto paramą. Prašyme taip pat nurodė, kad pakartotinai informuoja, jog Maisto bankas koneveikia, niekina, žemina bei stigmatizuoja atsakovo siųstus socialiai remtinus asmenis, vadindamas juos „išlaikytiniais“. Pareiškėjas nurodė, kad tai žeidžia pareiškėjo garbę ir orumą, todėl prašė nesiųsti ir neteikti paramos per Maisto banką. Taip pat nurodė, kad prieštarauja, jog pareiškėjo duomenys ir informacija būtų teikiami Maisto bankui.
Atsakovas pareiškėjui atsakė 2020 m. birželio mėn. raštu, kuriame nurodė, jog EPLSAF maisto parama teikiama vadovaujantis Aprašo ir Tvarkos aprašo nuostatomis. Paaiškino, kad norint gauti parama būtina užpildyti atitinkamos formos prašymą, o nustačius pareiškėjo teisę gauti paramą, Maisto bankui turėtų būti pateikti pareiškėjo asmens duomenys. Tuo pagrindu paprašė pareiškėjo sutikimo teikti Maisto bankui pareiškėjo asmens duomenis. Nurodė, kad būtų galimybė maisto paramos paketą atsiimti ne Maisto banke, bet Naujamiesčio seniūnijos gyventojus aptarnaujančių socialinių darbuotojų darbo kabinete. Dėl Maisto banko darbuotojų galimai nederamo elgesio pareiškėjo atžvilgiu, prašė sutikimo atsakovui raštu kreiptis į Maisto banką.
Pareiškėjas nesutikdamas su Raštu, su skundu kreipėsi į Komisiją, kurios prašė nustatyti viešojo subjekto vilkinimo ir neveikimo faktą; įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. birželio 5 d. raštą ir parašyti, kokių veiksmų ėmėsi dėl susidariusios situacijos bei dėl savo bendradarbiavimo partnerio (Maisto bankas), kad apgintų pareiškėjo socialiai remtino asmens pažeistas teises; įpareigoti atlikti įstatyme numatytas funkcijas, teisės aktuose nustatytus veiksmus.
Komisija 2020 m. rugsėjo 2 d. sprendimu Nr. 21R- 717(AG-597/04-2020) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Pareiškėjas nesutikdamas su Raštu ir Sprendimu bei prašydamas priteisti žalos atlyginimą, su skundu kreipėsi į teismą.
Reikalavimai, kuriais turi vadovautis pareiškėjas, rengdamas ir teikdamas paraišką dėl finansavimo iš EPLSAF lėšų, reglamentuoja Aprašo nuostatos (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. gegužės 30 d.). Šio aprašo 62 punkte nustatyta, kad siekiant gauti paramą pareiškėjas, vadovaudamasis šiuo aprašu, turi užpildyti paraišką pagal formą, nustatytą PAFT 3 priede. Kartu su paraiška pareiškėjas turi pateikti priedus, nurodytus 63.1–63.3. papunkčiuose. Vilniaus miesto gyventojų teisę į paramą iš EPLSAF lėšų reglamentuoja Tvarkos aprašas, kurio 15 punkte nurodyta, kad Socialinės paramos centro vyresnysis socialinis darbuotojas prieš kiekvieną paramos dalinimą suformavęs SPIS paramos gavėjų sąrašus pateikia juos organizacijai partnerei, atsakingai už paramos dalijimą.
Iš aptartų teisės aktų nuostatų matyti, kad patvirtinus pareiškėjo teisę gauti paramą, prieš kiekvieną paramos dalinimą Socialinės paramos centro vyresnysis socialinis darbuotojas suformuoja SPIS paramos gavėjų sąrašus ir juos pateikia organizacijai partnerei, atsakingai už paramos dalinimą, kaip šiuo atveju Maisto bankui. Taigi, paramos gavėjų sąrašo, kuris vėliau turėtų būti perduotas organizacinei partnerei – Maisto bankui, sudarymas, kaip viena iš privalomų paramos dalinimo administravimo priemonių yra imperatyviai nustatyta įstatyme ir tai reiškia, kad asmenų, tame tarpe ir pareiškėjo, duomenys, tuo atveju, jei būtų nuspręsta jiems suteikti paramą, turėtų būti perduoti Maisto bankui.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2020 m. birželio 5 d. prašyme išreiškė nesutikimą paramą gauti per Maisto banką ir taip pat Maisto bankui nesiųsti pareiškėjo duomenų. Atsakovas, atsižvelgdamas į pareiškėjo prašymą, Rašte pareiškėjui išaiškino galimybę pasinaudoti alternatyva – paramą atsiimti Naujamiesčio seniūnijos gyventojus aptarnaujančių socialinių darbuotojų darbo kabinete, o ne per Maisto banką. Taigi, siekdamas subalansuoti bei garantuoti pareiškėjo teises, jų apsaugą bei turėdamas tikslą užtikrinti, kad pareiškėjas turėtų lygias teises su kitais asmenimis, veiksmingai ir tinkamai pasinaudoti teise į jam suteiktą paramą, taip pat atsižvelgdamas į prašyme nurodytas aplinkybes dėl galimo Maisto banko darbuotojų elgesio pareiškėjo atžvilgiu, pagrįstai pareiškėjui pasiūlė alternatyvų variantą dėl paramos atsiėmimo. Teismo vertinimu, atsakovės pasiūlytas pareiškėjo nurodytos situacijos išsprendimo būdas dera su gero administravimo principu, be kita ko, įtvirtinančiu viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą. Darytina išvada, kad atsakovas, išnagrinėjęs 2020 m. birželio 5 d. prašyme suformuluotą prašymą ir pasiūlydamas kitą paramos atsiėmimo vietą, tokiu būdu pareiškėjas išvengtų tiesioginio kontakto su Maisto bankas darbuotojais, tinkamai įgyvendino pareigą padėti paramos gavėjui pasinaudoti jam ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktais suteikta teise į paramos gavimą. Minėta, kad reikalavimas paramos gavėjų sąrašą perduoti organizacinei partnerei (Maisto bankas) yra imperatyvaus (privalomo) pobūdžio, įtvirtintas Tvarkos aprašo nuostatomis. Nei Aprašas, nei Tvarkos aprašas nenustato išimčių, kada asmuo, kuriam suteikta parama, neturėtų būti įtraukiamas į sąrašą, perduotiną organizaciniam partneriui.
Atsakovė, atsižvelgdama į 2020 m. birželio 5 d. prašyme nurodytas aplinkybes (Maisto banko darbuotojų galimai neetiškas elgesys), Raštu paprašė pareiškėjo sutikimo kreiptis į Maisto banką, su tikslu šį klausimą išspręsti. Pažymėtina, jog Maisto bankas yra savarankiška nevyriausybinė organizacija – Labdaros ir paramos fondas ir nėra pavaldi Vilniaus miesto socialinės paramos centrui. Abi institucijos veikia Bendradarbiavimo sutarties pagrindu, turėdamos tikslą ir pareigą užtikrinti teisingą ES ir nacionaliniuose teisės aktuose reglamentuotų nuostatų laikymąsi. Iš pareiškėjo 2020 m. birželio 5 d. prašymo turinio matyti, kad pareiškėjas gana abstrakčiai ir tik konstatuodamas nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia galimai neetišką Maisto banko darbuotojų su pareiškėju elgesį, todėl atsakovo, kuriam įstatymais nėra įtvirtinta pareiga administruoti organizacinio partnerio veiklos, veiksmai – kreiptis į Maisto banką, siekiant patikrinti faktus, kuriuos nurodė pareiškėjas, vertintini kaip rūpestingi. Atsakovas žinodamas pareiškėjo nuostatas dėl nesutikimo teikti jo duomenis Maisto bankui, pagrįstai pareiškėjo paprašė sutikimo raštu kreiptis į Maisto banką dėl šio, pareiškėjui rūpimo klausimo išsprendimo. Taigi, darytina išvada, kad atsakovas tinkamai vadovavosi Apraše, Tvarkos apraše nustatytu teisiniu reglamentavimu, o atsakovo Rašte pareiškėjui suteikta informaciją (dėl paramos atsiėmimo alternatyviu būdu) vertintina kaip padedanti pareiškėjui rasti sprendimą jam priimtinu ir veiksmingiausiu būdu. Atsižvelgiant į tai, panaikinti Rašto, kaip nepagrįsto ir neteisėto, nėra teisinio pagrindo.
Pareiškėjas skundo argumentais gana plečiamai aiškina atsakovo neveikimą pareiškėjo atžvilgiu. Nurodo, kad atsakovui apie Maisto banko darbuotojų elgesį pareiškėjas buvo pranešęs dar 2019 m. gruodžio 5 d. rašte, kuris ir laikytinas pareiškėjo sutikimu atlikti tyrimą dėl nurodytų galimai neetiškų Maisto banko darbuotojų veiksmų, todėl papildomų sutikimų nebuvo pagrindo reikalauti. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad atsakovas nesutinka, kad Maisto bankas pareiškėją žemina ir įžeidinėja ir savo kaltės nepripažįsta. Pareiškėjas atsakovui nepateikė jokios papildomos informacijos dėl jo organizuojamų ir vykdomų neteisėtų veiksmų, nes atsakovas nesiėmė jokių veiksmų, kad apgintų pareiškėjo pažeistas teises bei teisėtus interesus. Pareiškėjas taip pat nesutinka dėl jam pareikštų atsakovo kaltinimų dėl nepakankamų duomenų apie Maisto banko darbuotojų elgesį, pateikimo.
Susipažinus su pareiškėjo 2019 m. gruodžio 5 d. rašto, adresuoto atsakovui, turiniu, nustatyta, kad juo pareiškėjas atsakovą tik bendrai informavo, kad Maisto bankas pareiškėją žemina, įžeidinėja, vadina „išlaikytiniu“, tačiau pareiškėjas aiškaus prašymo tuo pagrindu atlikti tam tikrus veiksmus – ginti pareiškėjo pažeistas teises, nebuvo suformulavęs. Tokio prašymo pareiškėjas nebuvo suformulavęs ir į bylą pateiktoje 2020 m. balandžio 28 d. pretenzijoje (pareiškėjas dėl to prašė priteisti žalą). Todėl skundo teiginiai, kuriais pareiškėjas įrodinėja atsakovo neveikimą, vilkinimą (pusę metų nesprendė pareiškėjo nurodytos problemos), vertintini nepagrįstais. Pareiškėjo 2019 m. gruodžio 5 d. rašte nėra suformuluoto nei prašymo ginti pažeistas teises, nei pareiškėjo sutikimo pradėti tyrimą. Priešingai, nei nurodo pareiškėjas, į bylą nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo skundo teiginius, kad atsakovas nesutinka, jog Maisto bankas pareiškėją žemina ir įžeidinėja ir savo kaltės nepripažįsta. Taip pat nėra duomenų apie tai, kad atsakovas pareiškėją kuo nors kaltintų. Pabrėžtina, kad objektyviai vertinant, tam, kad pareiškėjo pateikta problema būtų kuo išsamiau išnagrinėta, pareiškėjas turėtų būti suinteresuotas pateikti kuo daugiau konkrečios informacijos dėl, jo teigimu, neetiško Maisto banko darbuotojų elgesio. Pareiškėjas atsakovo neveikimą sieja su jo nurodytos problemos nesprendimu, tačiau, kaip nurodo, atsakovui neteikia papildomos informacijos dėl vykdomų neteisėtų veiksmų, nes atsakovas pirmas nesiima jokių veiksmų, kad apgintų pareiškėjo teises (tai, pareiškėjo teigimu, atsakovo ir Maisto banko vidinės problemos, o ne pareiškėjo). Teismo vertinimu, toks pareiškėjo pasirinkto elgesio modelis nesuderinamas su tikslu kuo operatyviau apginti savo pažeistas teises, nes nesutikus, kad atsakovas kreiptųsi į Maisto banką, pareiškėjo nurodytų aplinkybių ištyrimas tampa objektyviai apribotu. Darytina išvada, kad pareiškėjo šiuo aspektu nurodyti atsakovo veiksmus apibūdinantys argumentai (neveikimas), vertintini daugiau kaip subjektyvaus pobūdžio ir atsakovo veiksmų neteisėtumo (vilkinimas, pažeidimo nepripažinimas, pareiškėjo kaltinimas ir pan.) neįrodo.
Pažymėtina, kad tiek turtinės, tiek neturtinės žalos, padarytos neteisėtais valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės (neturtinės) žalos atlyginimą nustato įstatymas. Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje nustatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis).
CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, o padaryta turtinė žala (taip pat ir neturtinė žala) turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-2457/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011, p. 335–358; 2015 m. gegužės 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-578-556/2015; ir kt.). Kaip ir nagrinėjamu atveju, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo galėtų būti patenkinamas tik nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios atsakomybės sąlygų, pagal CK 6.271 straipsnį atsakovui nekyla prievolė atlyginti žalą.
Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias civilinės atsakomybės sąlygas. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų (sprendimų ar veiksmų, neveikimo) prieštaravimu teisės aktuose numatytoms valdžios institucijų pareigoms.
Minėta, kad pareiškėjas jo patirtą žalą (išgyvenimai, nusivylimai, patirtos išlaidos ir kt.) sieja su atsakovo neteisėtais veiksmais, kurie pasireiškė tuo, kad atsakovas, turėdamas pareigą atstovauti bei ginti socialiai remtinų asmenų pažeistas teises, nesiėmė jokių veiksmų, todėl imtis tolesnių veiksmų pareiškėjas buvo priverstas pats. Taip pat mano, jog atsakovas nepagrįstai per ilgai pusę metų aiškinosi ką jam daryti su pareiškėjo patiekta informacija, dėl ko pareiškėjo iškelti klausimai lieka neišspręsti.
Įvertinus bylos medžiagą atsakovo neteisėtų veiksmų nenustatyta. Pareiškėjas nors ir teigia, kad atsakovas nepargrįstai per ilgai nesiėmė spręsti pareiškėjo dar 2019 m. gruodžio 5 d. rašte nurodytų aplinkybių dėl Maisto banko darbuotojų galimai netinkamo elgesio su pareiškėju, tačiau, kaip jau minėta, pareiškėjas minėtame rašte neprašė imtis jokių priemonių siekiant nustatyti arba paneigti Maisto banko darbuotojų veiksmų neteisėtumą. Todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovas sąmoningai vilkino spręsti dėl nurodyto prašymo. Pareiškėjas tokio prašymo nei 2019 m. gruodžio 5 d. prašyme, nei vėlesniame 2020 m. birželio 5 d. prašyme nebuvo suformulavęs. Pareiškėjas 2020 m. birželio 5 d. prašyme taip pat tik nurodė, kad kartotinai informuoja apie Maisto banko darbuotojų elgesį su socialiai remtinais žmonėmis. Pareiškėjas nors ir nurodo, kad atsakovas privalėjo imtis priemonių spręsti dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, tačiau, kaip jau minėta, Maisto bankas nėra pavaldus atsakovui, todėl atsakovas imtis atitinkamų priemonių (atlikti tyrimą, nubausti atitinkamus asmenis ar pan.) teisės neturėjo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas geranoriškai ėmėsi spręsti pareiškėjo nurodytos problemos pagrįstumą, tačiau jo veiksmai buvo ribojami dėl detalesnės informacijos trūkumo (pateikta informacija dėl neetiško elgesio nedetalizuota, nenurodytas konkretus laikotarpis, darbuotojai, kurie galimai netinkamai pasielgė pareiškėjo atžvilgiu ir kt.) bei dėl pareiškėjo nesutikimo, kad atsakovas dėl nurodytų aplinkybių kreiptųsi į Maisto banką. Pareiškėjas prašo priteisti žalą, kuri, nagrinėjamu atveju, galėtų būti priteistina tik konstatavus atsakovo neteisėtus veiksmus. Pabrėžtina, kad siekiant žalos priteisimo nepakanka vien tik abstrakčiai nurodyti, kad dėl atsakovo neveikimo pareiškėjui buvo padaryta žala, tačiau privalu aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti atsakovo neteisėtų veiksmų pagrindą, t. y., kokius konkrečiai teisės aktus atsakovas pažeidė nesiimdamas aktyvių veiksmų dėl pareiškėjo nurodytų nusiskundimų. Pareiškėjas skunde nenurodo, kokių konkrečiai teisės aktų nuostatas pažeidė atsakovas, o savo argumentus grindžia daugiau abstrakčiais, bendro pobūdžio teiginiais, kad atsakovas neatliko jam įstatymuose nustatytos pareigos.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjas atsakovo neteisėtų veiksmų neįrodė, todėl neturi teisės į žalos atlyginimą. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų (vienos iš būtinų sąlygų deliktinei atsakomybei kilti), kitos viešosios atsakomybės sąlygos papildomai netirtinos. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo negali būti tenkinamas.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Raštas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl Rašto naikinti nėra teisinio pagrindo. Komisija Sprendimu pagrįstai nekonstatavo atsakovo neteisėtų veiksmų – vilkinimo ir neveikimo fakto, teisėtai neįpareigojo atsakovo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. birželio 5 d. prašymą, todėl priėmė pagrįstą sprendimą, kurio naikinti taip pat nėra teisinio pagrindo. Teismas nenustatė ir kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų Rašto ir Sprendimo panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas visoje apimtyje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.