Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

rašytinio proceso ir apeliacine tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. A. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui dėl išvados panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėjas V. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus (toliau – ir Vilniaus rajono skyrius, atsakovas) 2012 m. liepos 27 d. išvadą Nr. 48SD-(14.48.104)-6025 (toliau – ir Išvada) ir įpareigoti Vilniaus rajono skyrių pakartotinai surašyti išvadą.

Pareiškėjas paaiškino, kad 2010 m. lapkričio 30 d. su skundu kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų. 2007 metais su UAB „Kagema“ sudarė sutartį dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (sklypo Nr. 79, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); toliau – ir Sklypas Nr. 79), kadastrinių matavimų. Atliekant kadastrinius matavimus, paaiškėjo, kad gretimas sklypas Nr. 78 (sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); toliau – ir Sklypas Nr. 78), kurio ribos yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, neatitinka faktinio naudojimo ribos tarp Sklypų Nr. 78 ir Nr. 79 ir perdengia Sklypą Nr. 79 maždaug apie 60 kv. m. Sklypo Nr. 78 kadastrinius matavimus atliko J. V. įmonė „KGM“ (dabar – UAB „Kagema“). Pareiškėjas prašė patikrinti žemės Sklypo Nr. 78 kadastrinių matavimų bylą, kurią parengė J. V. įmonė „KGM“ ir įpareigoti UAB „Kagema“ patikslinti Sklypo Nr. 78 kadastro duomenis.

Skunde nurodyta, jog Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2011 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. 1SS-(10.5)-A-1442-43 pasiūlė atlikti Sklypo Nr. 79 kadastrinius matavimus ir nustačius, kad žemės sklypo plotas, apskaičiuotas atlikus kadastrinius matavimus, skiriasi daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nustatyta Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, (toliau – ir Nuostatai) 1 priede, vadovaujantis Nuostatų 21 punktu, apie tai raštu informuoti užsakovą ir žemėtvarkos skyriaus vedėją. Šiuo atveju matavimo darbai gali būti tęsiami tik po to, kai teisės aktų nustatyta tvarka bus patikslinti teritorijų planavimo dokumentai bei juose suformuoto žemės sklypo ribos.

Pareiškėjas nurodė, kad UAB „Akroinvest“ atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus ir nustatė, kad žemės sklypo plotas, apskaičiuotas atlikus kadastrinius matavimus, skiriasi daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, ir apie tai informavo Vilniaus rajono skyrių bei prašė surašyti išvadą. Vilniaus rajono skyrius surašė išvadą, kad Sklypo Nr. 79 kadastriniai matavimai ir kadastro duomenų bylos rengimo darbai gali būti tęsiami tik patikslinus riboženklių vietą vietovėje pagal teritorijų planavimo dokumentą, išlaikant nurodytą kelio plotį (pagal Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 2.3-8068-(41) patvirtintą sodininkų bendrijos „Ąžuolynė“ formavimo ir pertvarkymo projektą; toliau – ir 2009 metų Formavimo ir pertvarkymo projektas). Šį atsakymą skundė Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, kuri 2012 m. vasario 4 d. sprendimu Nr. (AG-24/03-2012) įpareigojo Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių iki 2012 m. kovo 9 d. pakartotinai išnagrinėti UAB „Akroinvest“ 2011 m. kovo 15 d. prašymą.

Pareiškėjas paaiškino, jog Išvadoje atsakovas nustatė, kad pateiktame Sklypo Nr. 79 plane žemės sklypo ribos neatitinka teritorijų planavimo dokumentuose (2009 metų Formavimo ir pertvarkymo projekte) suprojektuotų ribų, t. y. matininko G. K. parengtame Sklypo Nr. 79 plane M 1:500 nurodytos ribos tarp ribų posūkio taškų Nr. 1–2 yra 31,50 m (turėtų būti 31,96 m), tarp ribų posūkio taškų Nr. 2–3 yra 20,04 m (turėtų būti 20,35 m), tarp ribų posūkio taškų Nr. 3–4 yra 31,77 m (turėtų būti 31,93 m). Pareiškėjas teigė, jog Vilniaus rajono skyrius mano, kad šiuo atveju teritorijų planavimo dokumento tikslinimas nereikalingas, o Sklypo Nr. 79 kadastriniai matavimai ir kadastro duomenų bylų rengimo darbai gali būti tęsiami tik patikslinus žemės sklypų ribas ir riboženklių vietą vietovėje pagal patvirtintą 2009 metų Formavimo ir pertvarkymo projektą, t. y atliekant Sklypo Nr. 79 kadastrinius matavimus turi būti išlaikomi 2009 metų Formavimo ir pertvarkymo projekte nurodyti atstumai tarp Sklypo Nr. 79 ribų posūkio taškų Nr. 1, 2, 3, 4. Pareiškėjas darė prielaidą, kad išlaikius nustatytus atstumus, minėto žemės sklypo ploto paklaida neviršys maksimalios leistinos (ribinės) ploto paklaidos. Skunde pareiškėjas teigė, jog Išvadoje nenurodyta, dėl kokių priežasčių žemės sklypo plotas neleistinai sumažėjo. Jei matavimai bus atlikti vadovaujantis minėtu projektu, vis tiek susidarys ploto trūkumas. Vilniaus rajono skyrius Išvadą surašė neišanalizavęs turimos medžiagos ir neatlikęs žemės sklypo patikrinimo vietovėje. Sodininkų bendrijos „Ąžuolynė“ teritorijos ribų plane, kuris 2007 m. rugpjūčio 2 d. buvo patvirtintas Vilniaus apskrities viršininko administracijos, nurodyta, jog Sklypo Nr. 79 plotas yra 693 kv. m, gretimo Sklypo Nr. 78 – 630 kv. m, o žemės sklypo Nr. 77 – 630 kv. m. 2009 metų Formavimo ir pertvarkymo projekte nurodyta, kad Sklypo Nr. 79 plotas yra 693 kv. m. (faktiškai naudojamas plotas yra 640 kv. m), Sklypo Nr. 78 plotas – 630 kv. m (plotas atitinka faktinį naudojimą), žemės sklypo Nr. 77 – 630 kv. m (faktiškai naudojamas plotas 673 kv. m), taip pat sklype punktyrine linija pažymėta, kaip turi skirti sklypą Nr. 77 ir Nr. 78 bendra riba. Pareiškėjas teigė, jog atliekant Sklypo Nr. 78 matavimus buvo padaryta klaida ir šis pasislinko į pareiškėjo pusę, dėl to jo žemės sklypas sumažėjo, o žemės sklypas Nr. 77 padidėjo 43 kv. m. Kadangi situacija dėl bendros ribos tarp Sklypų Nr. 79 ir Nr. 78 paaiškėjo 2007 metais, todėl pareiškėjas raštu kreipėsi į sodininkų bendrijos „Ąžuolynė“ valdybą ir ši informavo, kad reikia papildomai atlikti Sklypų Nr. 77, 78, 79 matavimus.

Pareiškėjas tvirtino, kad projekto rengėjas, nustatęs, jog pareiškėjo žemės sklypo plotas skiriasi nuo įregistruoto žemės sklypo ploto, turėjo kreiptis į apskrities viršininką, tačiau to nepadarė. Atsakovas, surašydamas Išvadą, taip pat neatkreipė dėmesio į šį faktą. Vilniaus rajono skyrius turėjo nustatyti aptartus pažeidimus ir, vadovaudamasis Nuostatų 21 punktu, inicijuoti teritorijų planavimo dokumento patikslinimą. Pareiškėjas nesutiko su Išvadoje išreikšta rekomendacija, kad reikia pataisyti žemės sklypo planą pailginus žemės sklypo linijų ilgius: tarp ribų posūkio taškų Nr. 1–2 yra 31,50 m (turėtų būti 31,96 m), tarp ribų posūkio taškų Nr. 2–3 yra 20,04 m (turėtų būti 20,35 m), tarp ribų posūkio taškų Nr. 3–4 yra 31,77 m (turėtų būti 31,93 m). Pareiškėjas teigė, jog tokiu atveju vadovaudamasis rekomendacija, nustatydamas savo žemės sklypo ribas, pažeistų besiribojančių sklypų ribas, kurios buvo nustatytos pagal ilgalaikį faktinį naudojimą.

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius atsiliepimu prašė bylą nutraukti dėl praleisto termino skundui paduoti.

Atsakovas paaiškino, kad Sklypas Nr. 78 Nekilnojamojo turto registre įregistruotas atlikus kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Išanalizavus gretimo sklypo kadastro duomenis, nustatyta, kad J. V. įmonė „KGM“ 2005 m. vasario 1 d. atliko žemės Sklypo Nr. 78 kadastrinius matavimus. Pareiškėjas, kaip kviestinis asmuo, su paženklintomis žemės sklypo ribomis sutiko ir 2005 m. vasario 7 d. pasirašė žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte. Su paženklintomis žemės sklypo ribomis sutiko ir gretimų žemės Sklypų Nr. 77 ir Nr. 89 savininkai bei sodininkų bendrijos „Ąžuolynė“ pirmininkas. Pagal sodo sklypo plane M 1:500 pateiktą informaciją, Sklypo Nr. 78 šiaurės ir pietų riba yra 20 m, o rytų ir vakarų – 31,5 m. J. V. įmonės „KGM“ parengtame žemės sklypo plane M 1:500 nurodyti linijų ilgiai bei plotas sutampa su sodininkų bendrijos generaliniame plane nurodytais linijų ilgiais bei Nekilnojamojo turto registre įregistruotu žemės sklypo plotu – 0,0630 ha. Sklypo Nr. 78 kadastriniai matavimai parengti vadovaujantis žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 11, 27 punktais, žemės sklypo paženklinimo-parodymo aktas užpildytas pagal Taisyklių 29.8 punkto reikalavimus, žemės sklypo planas parengtas pagal Taisyklių 53 punkto nuostatas.

Atsiliepime nurodyta, jog 2011 m. kovo 15 d. UAB „Akroinvest“ matininkas G. K., atlikęs Sklypo Nr. 79 kadastrinius matavimus, nustatė, kad jo plotas skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, todėl raštu informavo Vilniaus rajono skyrių apie šio žemės sklypo ploto skirtumą viršijančią leistiną (ribinę) ploto paklaidą atlikus kadastrinius matavimus. Vilniaus rajono skyriaus specialistai patikrino, ar Sklypo Nr. 79 plotas, apskaičiuotas nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes priemones nei ankstesnių matavimų, skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba (neįregistruotų žemės sklypų) nuo žemėtvarkos projekte ar kitame teritorijų planavimo dokumente suformuoto žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta Nuostatų 1 priede.

Atsakovas paaiškino, jog Vilniaus rajono skyriaus specialistai nustatė, kad Sklypo Nr. 79 juridinis plotas yra 693 kv. m. Grafiškai apskaičiavus minėto žemės sklypo plotą pagal 2009 metų Formavimo ir pertvarkymo projekte nurodytus linijų ilgius plotas yra 640 kv. m. Šiuo atveju maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida ± 0,02?0,0693 = ± 0,0053 ha (± 0,02?P (P – juridinis plotas) yra maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta Nuostatų 1 priede). Iš 693 kv. m atėmus 53 kv. m (maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida) yra 640 kv. m. Toks minėto žemės sklypo plotas neviršija maksimalios leistinos (ribinės) ploto paklaidos. Vilniaus rajono skyriaus specialistai padarė išvadą, kad matininkas, atlikdamas minėto žemės sklypo kadastrinius matavimus, nesivadovavo galiojančiu teritorijų planavimo dokumentu – 2009 metų Formavimo ir pertvarkymo projektu, kuriuo pakeistos kai kurių sodininkų bendrijos „Ąžuolynė“ sklypų, tarp jų ir žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir Sklypo Nr. 79, ribos. Atsakovas nesutiko su argumentu, kad nustatant pareiškėjui priklausančio sklypo ribas pagal aptartą formavimo ir pertvarkymo projektą, būtų pažeistos besiribojančių sklypų ribos, nes gretimo sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos taip pat performuotos šiuo projektu.

Atsakovas nurodė, jog Vilniaus rajono skyriaus specialistai patikrino ir gretimo žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribas ir nustatė, kad minėto žemės sklypo juridinis plotas yra 630 kv. m, maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida po kadastrinių matavimų ± 0,02?0,0630 = ± 0,0050 ha. Atsakovas pažymėjo, jog grafiškai apskaičiavus 630 kv. m plotas pridėjus 0,0050 kv. m būtų lygus 680 kv. m, darė išvadą, kad toks minėto žemės sklypo plotas neviršija maksimalios leistinos (ribinės) ploto paklaidos.

Atsiliepime pažymėta, jog 2009 m. balandžio 1 d. Vilniaus apskrities administracijos Žemės tvarkymo departamento Žemės naudojimo valstybinės kontrolės skyriaus specialistai, patikrinę sodininkų bendrijos „Ąžuolynė“ formavimo ir pertvarkymo projektą, surašė teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. (30)-6.6-233, kuriuo pasiūlė tvirtinti minėtą projektą. Minėtas projektas 2007 m. lapkričio 20 d. buvo suderintas su sodininkų bendrijos „Ąžuolynė“ valdybos pirmininku, 2009 m. vasario 24 d. – su Bezdonių seniūnijos seniūnu, o 2009 m. kovo 2 d. – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A27-297 – su Vilniaus rajono savivaldybės administracija. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad (duomenys neskelbtini) daugumos žemės sklypų ribos yra suformuotos atliekant kadastrinius matavimus pagal 2009 metų Formavimo ir pertvarkymo projektą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. sausio 28 d. sprendimu skundą tenkino, t. y. panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2012 m. liepos 27 d. raštą dėl išvados Nr. 48SD-(14.48.104)-6025, įpareigojo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrių išnagrinėti iš naujo UAB „Akroinvest“ 2011 m. kovo 15 d. prašymą ir priimti faktiniais duomenimis pagrįstą sprendimą.

Teismas vadovavosi Nuostatų 21 punktu. Nustatė, jog, kadangi pareiškėjo Sklypas Nr. 79 įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, tai atliekant tikslesnius matavimus gautas sklypo plotas lygintinas su Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo plotu, t. y. 693 kv. m. Ribinė paklaida nuo šio ploto yra ± 53 kv. m. UAB „Akroinvest“ tikslesnių kadastrinių matavimų metu nustatė, jog Sklypo Nr. 79 plotas yra 629 kv. m. Teismas konstatavo, jog Sklypo Nr. 79 plotas skiriasi 64 kv. m arba 11 kv. m daugiau nei ribinė paklaida. Vilniaus rajono skyriaus 2012 m. liepos 27 d. rašte dėl išvados Nr. 48SD-(14.48.104)-6025 teisingai buvo nustatyta, kad ribinė paklaida buvo viršyta.

Sprendime nurodyta, jog Vilniaus rajono skyrius padarė išvadą, kad Sklypo Nr. 79 plotas iki ribinės paklaidos dydžio gali būti padidintas naujus kadastrinius matavimus atliekant pagal 2009 metų Formavimo ir pertvarkymo projektą. Teismas nustatė, jog Nekilnojamojo turto registre įregistruoto Sklypo Nr. 79 ploto ir 2009 metų Formavimo ir pertvarkymo projekte nurodyto faktinio Sklypo Nr. 79 ploto (640 kv. m) skirtumas neviršytų ribinės paklaidos (693 – 53), todėl toks patikslinimas būtų galimas. Teismas nurodė, jog atsakovas neįvertino esminės aplinkybės, kad teritorijų planavimo dokumentu – 2009 metų Formavimo ir pertvarkymo projektu – buvo patvirtinti sodininkų bendrijos sklypų ne faktiškai naudojami, o teisiškai valdomi žemės sklypų plotai. Teismas pažymėjo, jog žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami pagal žemės ūkio ir aplinkos ministrų 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintas Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisykles, rėmėsi šių taisyklių 2.2, 58 punktais. Teismas darė išvadą, jog, nors Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės leidžia atlikti žemės sklypų amalgamaciją, bet kartu reikalauja atlikti šių taisyklių 58 punkte numatytus veiksmus. Teismas konstatavo, kad tokių veiksmų pareiškėjas neatliko, todėl 2009 metų Formavimo ir pertvarkymo projekte negalėjo būti pažymėtas kitoks, nei Nekilnojamojo turto registre įregistruotas, žemės sklypo plotas. Palyginęs Sklypo Nr. 79 matmenis, užfiksuotus plane prie 1992 m. gruodžio 9 d. pirkimo-pardavimo sutarties, su nurodytais 2009 metų Formavimo ir pertvarkymo projekte, teismas nustatė, kad yra sumažėjęs Sklypo Nr. 79 plotas.

Iš 2011 m. vasario 7 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto (Kadastrinių matavimų byla) teismas nustatė, kad žemės sklypo ribos paženklintos dviem riboženkliais, o kitos ribos sutampa su natūraliais ir dirbtiniais objektais. Teismas pažymėjo, jog Vilniaus rajono skyriaus 2012 m. liepos 27 d. sprendimo Nr. 48SD-(14.48.1104)-6025 nurodymas Sklypo Nr. 79 kadastrinius matavimus patikslinti pagal 2009 metų Formavimo ir pertvarkymo projekte nustatytas žemės sklypų ribas ir riboženklių vietą vietovėje gali būti tinkamas, jeigu Vilniaus rajono skyrius būtų nustatęs, jog 2011 m. vasario 7 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte Sklypo ribos buvo nustatytos neteisingai arba kad jos gali būti paslinktos į kurią nors pusę. Iš minėto sprendimo turinio teismas darė išvadą, kad tokių faktinių galimybių nebuvo nustatyta ir, kokiu būdu galėtų būti pailgintos trys Sklypo Nr. 79 kraštinės, nenurodyta. Teismas darė išvadą, kad toks sprendimas negali būti laikomas pagrįstu objektyviais duomenimis (faktais), sprendė, kad sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų ir yra naikinamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, o UAB „Akroinvest“ 2011 m. kovo 15 d. prašymas perduodamas nagrinėti iš naujo įpareigojant priimti faktiniais duomenimis pagrįstą sprendimą, t. y. prieš darant išvadą dėl teritorijų planavimo dokumentų keitimo netikslingumo vietoje įsitikinti, kad galimas Sklypo Nr. 79 ribų perkėlimas iki leidžiamo ploto skirtumo.

Sprendime nurodyta, jog, kadangi nustatyta, kad atlikus kadastrinius matavimus nustatytas plotas viršija maksimalią leistiną (ribinę) ploto paklaidą, Vilniaus rajono skyrius turėjo nustatyti žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašyti išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente būtinumo. Teismas konstatavo, kad atsakovas padarė nepagrįstą išvadą, jog teritorijų planavimo dokumento tikslinimas nereikalingas, o Sklypo Nr. 79 kadastriniai matavimai ir kadastro duomenų rengimo darbai gali būti tęsiami tik patikslinus žemės sklypų ribas ir riboženklių vietą vietovėje pagal 2009 metų Formavimo ir pertvarkymo projektą. Teismas darė išvadą, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2012 m. liepos 27 d. išvada Nr. 48SD-(14.48.104)-6025 negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl naikintina.

III.

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismas nepagrįstai rėmėsi Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2009 m. gegužės 6 d. iki 2012 m. liepos 4 d.) 2.2, 2.2.1, 2.2.2, 2.2.3, 2.2.4, 2.2.5 punktais, nes minėtomis teisės normomis vadovaujamasi, kai pertvarkomi žemės sklypai ne sodininkų bendrijose. Pertvarkant žemės sklypus sodininkų bendrijose vadovaujamasi šių taisyklių 8 punktu. Formavimo-pertvarkymo projekto plane pažymimos pertvarkomos sodininkų žemės sklypų ribos, o ne teisiškai valdomi žemės sklypų plotai. Atsakovas remiasi minėtų taisyklių 40.1 punktu ir nurodo, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto bylos grafinėje dalyje yra nurodomi projekto sutartiniai ženklai. Nagrinėjamu atveju žemės sklypo Nr. 79, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), minėto projekto sprendinių brėžinyje įrašytas „640“ sutartinis žymėjimas reiškia faktiškai naudojamą žemės sklypo plotą, tačiau šis „640“ sutartinis žymėjimas neturi įtakos skaičiuojant leistiną (ribinę) ploto paklaidą, nes ji skaičiuojama nuo žemės sklypo juridinio ploto, t. y. nuo 693 kv. m. Teisės aktai nenustato reikalavimo žymėti tokio pobūdžio žymėjimus, t. y. faktiškai naudojamo ploto, todėl formavimo ir pertvarkymo projekto bylos grafinėje dalyje minėtas sutartinis žymėjimas galėjo būti ir nepažymėtas.Atsižvelgiant į Nuostatų 21 punktą, vertinamas tik parengtas situacijos brėžinys ir teritorijų planavimo dokumentas, o ne žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kurį tokiais atvejais pateikti neprivalu.Nepagrįstas teismo motyvas, kad Vilniaus rajono skyrius nenustatė žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežasčių. Atsakovas teigia, jog Vilniaus rajono skyriaus specialistai 2012 m. liepos 27 d. išvadoje Nr. 48SD-(14.48.104.)-6025 dėl minėto žemės sklypo linijų ilgių teisingai pažymėjo, kad pateiktame žemės sklypo Nr. 79 (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) plane žemės sklypo ribos neatitinka teritorijų planavimo dokumentuose (Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 2.3-8068-(41) patvirtintame sodininkų bendrijos „Ąžuolynė“ formavimo ir pertvarkymo projekte) suprojektuotų ribų. Tai reiškia, kad jeigu žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai būtų atlikti pagal formavimo ir pertvarkymo projektą, patvirtintą Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 2.3-8068-(41), gauta minėto žemės sklypo ploto paklaida neviršytų maksimalios leistinos (ribinės) ploto paklaidos.

Pareiškėjas V. A. atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 28 d. sprendimą.

Pareiškėjas, remdamasis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 37, 38 punktais, teigia, kad projekto sprendinių brėžinyje nurodomos esamų žemės sklypų ribos ir jų kadastro numeriai, formuojamų žemės sklypų ribos ir jų linijų ilgiai bei žemės sklypų plotai. Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 2.3-8068 patvirtintas sodininkų bendrijos „Ąžuolynė“ formavimo ir pertvarkymo projektas neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų, t. y. projektas parengtas ne ant topografinio plano, projekte nėra nurodyti pertvarkomų žemės sklypų savininkai. Pareiškėjas mano, kad atsakovas neteisingai vertina parengtą projektą. Pareiškėjas teigia, jog iš tiesų šiuo projektu buvo nustatyta sodininkų bendrijos išorinė riba bei sklypai, išperkami iš valstybės sodininkų bendrijos poreikiams.

Vadovaudamasis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 17 punktu, pareiškėjas daro išvadą, kad projekto rengėjas, nustatęs, jog pareiškėjo žemės sklypo plotas skiriasi nuo įregistruoto žemės sklypo ploto, turėjo kreiptis į apskrities viršininką, bet to nepadarė. Taip pat pareiškėjas pažymi, kad minėtų taisyklių 47 punktas nustato, jog planavimo organizatorius projektą ir dokumentus, įrodančius, kad besiribojančių su pertvarkomu ar formuojamu žemės sklypu (sklypais) žemės sklypų savininkai ir naudotojai buvo supažindinti ar kviesti susipažinti su projekto sprendiniais (brėžinys su susipažinusių asmenų parašais, išsiųstų laiškų kopijos), turi pateikti derinančioms institucijoms. Pareiškėjas nurodo, kad pateiktame projekte nėra nė vieno žemės sklypo savininko parašo, ir daro išvadą, kad su projekto sprendiniais nebuvo supažindintas nė vienas žemės sklypo savininkas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamos bylos ginčo dalykas – atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2012 m. liepos 27 d. išvados Nr. 48SD-(14.48.104)-6025 teisėtumas ir pagrįstumas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas V. A. 1996 m. gegužės 2 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo nuosavybės teise 693 kv. m ploto žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Sklypas vietoje nepaženklintas (b. l. 81–84). Vilniaus apskrities viršininkas 2009 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 2.3-8068-(41) patvirtino žemės ūkio paskirties žemės, esančios (duomenys neskelbtini), žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo (žemėtvarkos) projektą (b. l. 95–96). Šiame Formavimo ir pertvarkymo (žemėtvarkos) projekte nurodyta, kad Sklypo Nr. 79 plotas dokumentuose yra 693 kv. m, o faktiškai naudojamas plotas yra 640 kv. m bei nurodytos šios ribos: šiaurės riba – 19,75 m, rytų – 31,93 m, pietų – 20,35 m, o vakarų – 31,96 m (b. l. 163). Taip pat iš šio Formavimo ir pertvarkymo (žemėtvarkos) projekto matyti, kad pareiškėjo kaimynystėje esantis žemės sklypas Nr. 78 yra „geodeziškai“ pamatuotas, o sklypai Nr. 88 bei Nr. 80 „geodeziškai“ nepamatuoti. Pažymėtina, kad sklypo Nr. 88 plotas dokumentuose yra 600 kv. m, o faktiškai naudojamas yra 695 kv. m.

Pagal bylos duomenis UAB „Akroinvest“ 2011 m. vasario 7 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktu nustatė, kad Sklypo Nr. 79 plotas yra 629 kv. m. Originaliame paženklinimo-parodymo akte prie nuorodos apie Sklypą Nr. 80 yra pasirašiusi R. V.. Taip pat yra pasirašęs sodininkų bendrijos valdybos pirmininkas bei akte nurodyta, kad Sklypo Nr. 88 savininkė L. G. nurodytu laiku neatvyko. Šiame akte pareiškėjas V. A. yra nurodęs, kad nesutinka su Sklypo Nr. 78 riba. Šio akto kopijoje yra pasirašiusi ir L. G. (žr. Kadastrinių matavimų bylą). UAB „Akroinvest“, atlikęs kadastrinius matavimus, nustatė, kad Sklypo Nr. 79 šiaurės riba yra 19,75 m, rytų – 31,77 m, pietų – 20,04 m, o vakarų – 31,5 m (žr. Kadastrinių matavimų bylą). Pažymėtina, kad situacijos plane nėra nurodyti Sklypo Nr. 88 duomenys, o Sklypo Nr. 80 vienos kraštinės ilgis neatitinka Formavimo ir pertvarkymo (žemėtvarkos) projekte nurodyto duomens, t. y. šiaurės riba situacijos plane nurodyta 19,36 m, o Formavimo ir pertvarkymo (žemėtvarkos) projekte – 19,35 m.

Pagal bylos duomenis atsakovas 2011 m. kovo 15 d. gavo UAB „Akroinvest“ prašymą, kuriame buvo nurodyta informacija apie tai, kad buvo atlikti Sklypo Nr. 79 kadastriniai matavimai, šie matavimai buvo atliekami vadovaujantis sodininkų bendrijos „Ąžuolynė“ sklypų formavimo ir pertvarkymo projektu, patvirtintu Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento direktoriaus 2009 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 2.3-8068, bei natūroje naudojamu žemės plotu. Prašyme buvo nurodyta, kad atlikus kadastrinius matavimus ir patikslinus žemės sklypo ribas ir plotą, apskaičiuotas plotas yra 0,0629 ha, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas plotas – 0,0693 ha, todėl ploto skirtumas (trūkumas) yra 64 kv. m, t. y. viršija maksimalią ribinę paklaidą. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punktu buvo prašoma nustatyti žemės sklypo ploto skirtumo priežastis ir surašyti išvadą dėl sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir teritorijų planavimo dokumento patikslinimo būtinumo. Su prašymu buvo pateikta Kadastrinių matavimų byla.

Pažymėtina, jog Nuostatų 21 punktas nustato, kad žemės sklypo plotas, apskaičiuotas nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių Nuostatų 1 priede. Tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad ploto skirtumas didesnis nei nustatytas šių Nuostatų 1 priede ir (arba) žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą (toliau vadinama – žemėtvarkos skyrius). Vykdytojas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas. Žemėtvarkos skyrius, per 30 dienų išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente būtinumo. Šiuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvadomis. Žemėtvarkos skyrius, nustatęs teritorijų planavimo dokumentuose pažeidimų, dėl kurių susidarė žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumai, inicijuoja teritorijų planavimo dokumentų patikslinimą, o kitu atveju apie nustatytus pažeidimus (neatitikimus) informuoja teritorijų planavimo dokumentų organizatorių.

Nagrinėjamu atveju atsakovas, vadovaudamasis Nuostatų 21 punktu, 2012 m. liepos 27 d. surašė byloje ginčijamą Išvadą (Nr. 48SD-(14.48.1104)-6025), kurioje konstatavo, kad UAB „Akroinvest“ pamatuotos sklypo ribos neatitinka 2009 metų Formavimo ir pertvarkymo projekte suprojektuotų ribų. Išvadoje nurodyta, kad teritorijų planavimo dokumento tikslinimas nereikalingas, o Sklypo Nr. 79 kadastriniai matavimai ir kadastro duomenų rengimo darbai gali būti tęsiami tik patikslinus žemės sklypų ribas ir riboženklių vietą vietovėje pagal 2009 metų Formavimo ir pertvarkymo projektą, o išlaikius nustatytus atstumus minėto žemės sklypo ploto paklaida neviršys maksimalios leistinos (ribinės) ploto paklaidos (b. l. 15–17). Pirmosios instancijos teismas panaikino atsakovo Išvadą ir įpareigojo atsakovą UAB „Akroinvest“ prašymą išnagrinėti iš naujo, įpareigojant priimti faktiniais duomenimis pagrįstą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino atsakovo Išvadą tuo pagrindu, kad atsakovas nėra nustatęs, jog 2011 m. vasario 7 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte Sklypo Nr. 79 ribos buvo nustatytos neteisingai arba, kad jos gali būti paslinktos į kurią nors pusę. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad sprendime nėra nurodyta, kokiu būdu galėtų būti pailgintos trys Sklypo Nr. 79 kraštinės. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas būtų atmestas. Atsakovas teigia, kad sprendimu buvo nustatytos žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypų (konfigūracijos) skirtumo priežastys, t. y. pateiktas pareiškėjo Sklypo Nr. 79 planas neatitinka Formavimo ir pertvarkymo (žemėtvarkos) projekte suprojektuotų ribų, jei pareiškėjo Sklypo Nr. 79 kadastriniai matavimai būtų atlikti pagal Formavimo ir pertvarkymo (žemėtvarkos) projektą ir išlaikyti linijų ilgiai, nurodyti šiame projekte, tai gauta paklaida neviršytų maksimalios leistinos (ribinės) ploto paklaidos.

Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo 2012 m. liepos 27 d. išvadoje, atsiliepime į pareiškėjo skundą, apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, proceso šalių paaiškinimus dėl bylos faktinių ir teisinių aspektų, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad atsakovas yra nustatęs pareiškėjo žemės sklypo ploto skirtumo priežastis, kurios šioje byloje turi būti išnagrinėtos ir įvertintos. Pirmosios instancijos teismas iš esmės nenagrinėjo atsakovo nurodytų priežasčių ir jų neįvertino. Pažymėtina, kad atsakovas aiškiai ir konkrečiai nurodė, jog pareiškėjo žemės sklypo kadastriniai matavimai turi būti atlikti pagal Formavimo ir pertvarkymo projektą, nes Kadastrinių matavimų byloje ir administracinėje byloje nėra jokių duomenų, kurie pagrįstų pareiškėjo pateiktus duomenis, kad jis faktiškai naudojasi 629 kv. m dydžio sklypu, kai 2009 metais Formavimo ir pertvarkymo (žemėtvarkos) projekte yra aiškiai nurodyta, kad Sklypo Nr. 79 faktiškai naudojamas plotas yra 640 kv. m, dėl kokių priežasčių pakito pareiškėjo faktiškai naudojamas plotas. Kaip jau buvo minėta, situacijos plane nėra nurodyti Sklypo Nr. 88 duomenys, t. y. kaip ir kokiu pagrindu buvo suformuotas Sklypas Nr. 88, ar šio sklypo ribos atitinka 2009 metų Formavimo ir pertvarkymo projektą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 2 dalis nustato, jog priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pažymėtina, kad teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios ar skirtingų įrodinėjimo priemonių. Įrodymų tyrimo ir vertinimo procese būtina išspręsti prieštaravimus, kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija.

Įvertinus nagrinėjamos bylos ginčo dalyką, Nuostatų 21 punkto nuostatas, byloje pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė byloje kilusio ginčo, neįvertino visų byloje įrodymų, nepašalino juose esančių prieštaravimų ir atitinkamai nenustatė visų teisiškai reikšmingų aplinkybių tam, kad byla būtų teisingai išnagrinėta.

Iš byloje nagrinėjamos atsakovo 2012 m. liepos 27 d. išvados turinio matyti, kad Išvadoje nustatytos aplinkybės yra susijusios su pareiškėjo Sklypo Nr. 79 besiribojančių sklypų Nr. 88 ir Nr. 80 savininkų teisėmis ir pareigomis ir bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms, tačiau šių sklypų savininkai nebuvo įtraukti į bylos nagrinėjimą. Pažymėtina, kad ABTĮ 48 straipsnio 2 dalis nustato, jog administracinės bylos proceso šalys yra ir tretieji suinteresuoti asmenys, t. y. tie, kurių teisėms ir pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad Sklypo Nr. 79 kadastriniai matavimai turi būti atlikti pagal 2009 metų Formavimo ir pertvarkymo (žemėtvarkos) projektą, akivaizdu (pagal šiuo metu byloje esančius įrodymus), kad turėtų pasikeisti Sklypų Nr. 88 ir Nr. 80 kraštinių ilgiai ir sklypų išmatavimai. Nagrinėjamoje byloje nėra pateiktų konkrečių duomenų apie šiuo metu nustatytus Sklypo Nr. 88 išmatavimus, tačiau pagal šioje byloje ginčijamą atsakovo Išvadą pareiškėjo sklypo dvi kraštinės turėtų ilgėti į Sklypo Nr. 88 pusę bei viena kraštinė turėtų ilgėti į Sklypo Nr. 80 pusę. Byloje neišnagrinėtos ir nenustatytos aplinkybės, susijusios su minėtų sklypų suformavimu ir šių sklypų faktiniu naudojimu.

Pažymėtina, kad byloje visiškai nėra išnagrinėtos aplinkybės, susijusios su 2009 metų Formavimo ir pertvarkymo (žemėtvarkos) projektu, t. y. nėra nustatyta, kokiu pagrindu šiame projekte nurodyta, kad pareiškėjas faktiškai naudojasi 640 kv. m. Nagrinėjamu atveju būtina išsiaiškinti ir nustatyti, kokiu žemės sklypo plotu naudojasi pareiškėjas ir dėl kokių priežasčių pareiškėjas nesinaudoja 640 kv. m plotu, kuris yra nurodytas 2009 metų Formavimo ir pertvarkymo (žemėtvarkos) projekte.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo ištirti visus įrodymus, nustatyti visas faktines bylos aplinkybes ir jas teisiškai įvertinti. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-374/2012; kt.). Kadangi nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo visų teisinių ir faktinių bylos klausimų (ABTĮ 86 straipsnis) ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla, neįtraukė į bylos nagrinėjimą Sklypų Nr. 88 ir Nr. 80 savininkų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šias aplinkybes, į tai, kad apeliacinės instancijos teisme negali būti įtraukti tretieji suinteresuoti asmenys, daro išvadą, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą (ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 142 straipsnio 1 dalis, 143 straipsnis).

Nagrinėjant bylą iš naujo į bylos nagrinėjimą turėtų būti įtraukti Sklypų Nr. 88 ir Nr. 80 savininkai, byloje dalyvaujantiems asmenims turėtų būti pasiūlyta pateikti papildomus įrodymus, susijusius su pirmiau nurodytomis aplinkybėmis.

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti, tačiau atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, šis atsakovo prašymas netenkintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 28 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.