Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-06-03 · Administracinė byla Nr. I-1219-764/2014

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2013-09-11Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-06-03Regionų apygardos administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2015-03-05Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-06-03
Bylos Nr.
I-1219-764/2014
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02286-2012-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Nijolė Žalnieriūnienė, Egidija Puzinskaitė (pran.), Henrikas Sadauskas
Pareiškėjas
V. A.
Trečiasis asmuo
sodininkų bendrijos „Ąžuolynė“, D. L., L. G., R. V.
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriui
Advokatai
Valerijus Novikovas
Administracinė byla Nr. I-1219-764/2014Proceso Nr. 3-61-3-02286-2012-6Procesinio sprendimo kategorija 38; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Henriko Sadausko ir Nijolės Žalnieriūnienės, dalyvaujant pareiškėjui V. A. ir jo atstovui advokato padėjėjui Valerijui Novikovui, atsakovo atstovei Lilijai Krezub, trečiojo suinteresuoto asmens sodininkų bendrijos „Ąžuolynė“ atstovui Arūnui Adomavičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. A. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims D. L., L. G., R. V. ir sodininkų bendrijai „Ąžuolynė“ dėl išvados panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. A. kreipėsi į teismą su skundu (I t., b. l. 29–33), prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM (toliau – Tarnyba) Vilniaus rajono skyriaus 2012-07-27 išvadą Nr. 48SD-(14.48.104)-6025 ir įpareigoti atsakovą ją surašyti pakartotinai.

Pagrįsdamas savo reikalavimus nurodė, kad išvadoje atsakovas nustatė, jog pateiktame pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio sklypo Nr. 79 plane žemės sklypo ribos neatitinka teritorijų planavimo dokumente, t. y. Vilniaus apskrities viršininko 2009-05-26 įsakymu Nr. 2.3-8068-(41) patvirtintame sodininkų bendrijos „Ąžuolynė“ formavimo ir pertvarkymo projekte (toliau – 2009 m. Formavimo ir pertvarkymo projektas), suprojektuotų ribų, t. y. matininko G. Kazuro parengtame sklypo Nr. 79 plane M 1:500 nurodytos ribos tarp ribų posūkio taškų Nr. 1–2 yra 31,50 m (turėtų būti 31,96 m), tarp ribų posūkio taškų Nr. 2–3 yra 20,04 m (turėtų būti 20,35 m), tarp ribų posūkio taškų Nr. 3–4 yra 31,77 m (turėtų būti 31,93 m). Atsakovas taip pat nustatė, kad teritorijų planavimo dokumento tikslinimas nereikalingas, o sklypo Nr. 79 kadastriniai matavimai ir kadastro duomenų bylų rengimo darbai gali būti tęsiami tik patikslinus žemės sklypų ribas ir riboženklių vietą vietovėje pagal patvirtintą 2009 m. Formavimo ir pertvarkymo projektą, t. y. turi būti išlaikomi jame nurodyti atstumai tarp sklypo Nr. 79 ribų posūkio taškų Nr. 1, 2, 3, 4. Išlaikius nustatytus atstumus, minėto žemės sklypo ploto paklaida neviršys maksimalios leistinos (ribinės) ploto paklaidos. Tačiau išvadoje nėra nurodyta, dėl kokių priežasčių žemės sklypo plotas neleistinai sumažėjo. Pareiškėjo teigimu, kadastrinius matavimus atlikus pagal 2009 m. Formavimo ir pertvarkymo projektą, susidarys ploto trūkumas. Išvadą atsakovas surašė neišanalizavęs turimos medžiagos ir neatlikęs žemės sklypo patikrinimo vietovėje. Sodininkų bendrijos „Ąžuolynė“ teritorijos ribų plane, kuris 2007-08-02 buvo patvirtintas Vilniaus apskrities viršininko administracijos, nurodyta, jog sklypo Nr. 79 plotas yra 693 kv. m, gretimo sklypo Nr. 78 – 630 kv. m, o žemės sklypo Nr. 77 – 630 kv. m. 2009 m. Formavimo ir pertvarkymo projekte nurodyta, kad sklypo Nr. 79 plotas yra 693 kv. m. (faktiškai naudojamas plotas yra 640 kv. m), sklypo Nr. 78 plotas – 630 kv. m (plotas atitinka faktinį naudojimą), žemės sklypo Nr. 77 – 630 kv. m. (faktiškai naudojamas plotas 673 kv. m), taip pat punktyrine linija pažymėta, kaip bendra riba turi skirti sklypą Nr. 77 ir 78. Atliekant sklypo Nr. 78 matavimus, buvo padaryta klaida ir šis pasislinko į pareiškėjui priklausančio sklypo pusę. Pareiškėjo žemės sklypas sumažėjo, o žemės sklypas Nr. 78 padidėjo 43 kv. m. Projekto rengėjas, nustatęs, jog pareiškėjo žemės sklypo plotas skiriasi nuo įregistruoto žemės sklypo ploto, turėjo kreiptis į apskrities viršininką, tačiau to nepadarė. Atsakovas, surašydamas išvadą, taip pat neatkreipė dėmesio į šį faktą. Tarnybos Vilniaus rajono skyrius turėjo nustatyti aptartus pažeidimus ir, vadovaudamasis Vyriausybės 2002-04-05 nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – Nuostatai) 21 punktu, inicijuoti teritorijų planavimo dokumento patikslinimą. Vadovaudamasis išvadoje nurodyta rekomendacija ir pailgindamas žemės sklypo linijų ilgius: tarp ribų posūkio taškų Nr. 1–2 yra 31,50 m (turėtų būti 31,96 m), tarp ribų posūkio taškų Nr. 2–3 yra 20,04 m (turėtų būti 20,35 m), tarp ribų posūkio taškų Nr. 3–4 yra 31,77 m (turėtų būti 31,93 m), pareiškėjas pažeistų besiribojančių sklypų ribas, kurios buvo nustatytos pagal ilgalaikį faktinį naudojimą.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti. Paaiškino, kad, atliekant kadastrinius žemės sklypo matavimus, neturi būti vadovaujamasi 2009 metų Formavimo ir pertvarkymo projektu, nes juo buvo suformuoti tik valstybinės žemės sklypų plotai, o privačioje nuosavybėje esančių sklypų matavimai neatliekami. Atsakovė turėtų vadovautis sodininkų bendrijos „Ąžuolynė“ Generaliniu planu ir surašyti naują išvadą.

Atsiliepimas

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 40–47) prašė bylą nutraukti dėl praleisto termino skundui paduoti.

Paaiškino, kad sklypo Nr. 78 ribos Nekilnojamojo turto registre įregistruotos atlikus kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Atliekant nurodyto žemės sklypo kadastrinius matavimus, pareiškėjas dalyvavo kaip kviestinis asmuo, su paženklintomis žemės sklypo ribomis sutiko ir 2005-02-07 pasirašė žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte. Su paženklintomis žemės sklypo ribomis sutiko ir gretimų žemės sklypų Nr. 77 ir Nr. 89 savininkai bei sodininkų bendrijos „Ąžuolynė“ pirmininkas. Be to, parengtame sodo sklypo Nr. 78 plane nurodyti linijų ilgiai bei plotas sutampa su sodininkų bendrijos Generaliniame plane nurodytais linijų ilgiais bei Nekilnojamojo turto registre įregistruotu žemės sklypo plotu – 0,0630 ha. Sklypo Nr. 78 kadastriniai matavimai parengti vadovaujantis žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 11, 27 punktais, žemės sklypo paženklinimo-parodymo aktas užpildytas pagal šių taisyklių 29.8 punkto reikalavimus, o žemės sklypo planas parengtas pagal 53 punkto nuostatas. Atlikus ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus, paaiškėjo, kad jo plotas skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida. Atsakovo nuomone, tokia situacija susidarė dėl to, kad matininkas, atlikdamas žemės sklypo kadastrinius matavimus, nesivadovavo galiojančiu teritorijų planavimo dokumentu – 2009 m. Formavimo ir pertvarkymo projektu. Atsakovo nuomone, nustatant pareiškėjui priklausančio sklypo ribas pagal 2009 m. Formavimo ir pertvarkymo projektą, nebūtų pažeistos besiribojančių sklypų ribos, nes gretimo sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos taip pat performuotos pagal projektą. Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus specialistai patikrino gretimo žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas ir nustatė, kad minėto žemės sklypo juridinis plotas yra 630 kv. m, maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida po kadastrinių matavimų ± 0,02?0,0630 = ± 0,0050 ha. Grafiškai paskaičiavus, 630 kv. m plotas pridėjus 0,0050 kv. m būtų lygus 680 kv. m, taigi toks minėto žemės sklypo plotas neviršytų maksimalios leistinos (ribinės) ploto paklaidos. Vilniaus apskrities administracijos Žemės tvarkymo departamento Žemės naudojimo valstybinės kontrolės skyriaus specialistai 2009-04-01 patikrinę sodininkų bendrijos „Ąžuolynė“ formavimo ir pertvarkymo projektą, surašė teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. (30)-6.6-233, kuriuo pasiūlė tvirtinti minėtą projektą. Minėtas projektas 2007-11-20 buvo suderintas su sodininkų bendrijos „Ąžuolynė“ valdybos pirmininku, 2009-02-24 – su Bezdonių seniūnijos seniūnu, o 2009-03-02 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A27-297 – su Vilniaus rajono savivaldybės administracija. Sodininkų bendrijos „Ąžuolynė“, esančios Vilniaus r., Bezdonių sen., Ąžuolinės k., daugumos žemės sklypų ribos yra suformuotos atliekant kadastrinius matavimus pagal 2009 m. Formavimo ir pertvarkymo projektą.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje atsakovo atstovė su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad atlikti pareiškėjui priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai neatitinka nei 2009 m. Formavimo ir pertvarkymo projekto, nei sodininkų bendrijos „Ąžuolynė“ Generalinio plano.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo L. G. atsiliepime į pareiškėjo skundą (II t., b. l. 17) prašė spręsti teismo nuožiūra ir nurodė, kad jai priklausantis sklypas Nr. 88 su pareiškėjui priklausančiu sklypu Nr. 79 ribojasi tik galine sklypo dalimi. Ginčas vyksta tarp sklypų Nr. 78 ir Nr. 79 savininkų, todėl jai įtakos neturi.

Trečiasis suinteresuotas asmuo D. L. atsiliepime į pareiškėjo skundą (II t., b. l. 20–21) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime pažymėjo, kad, atliekant jai priklausančios žemės sklypo Nr. 78 kadastrinius matavimus, jokių klaidų nebuvo padaryta, pareiškėjas pasirašė žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte. Atliktų kadastrinių matavimų metu nustatyti sklypo Nr. 78 linijų ilgiai bei plotas sutampa su Generaliniame plane nurodytais linijų ilgiais ir nustatytu sklypo plotu. Kadastriniai matavimai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir nustatyta tvarka nenuginčyti, todėl laikomi teisingais.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje sodininkų bendrijos „Ąžuolynė“ atstovas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Byloje ginčas yra keliamas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus 2012-07-27 išvados Nr. 48SD-(14.48.104)-6025, kuria atsakovas nusprendė, kad, atliekant pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. 79 kadastrinius matavimus, teritorijų planavimo dokumento tikslinimas nereikalingas, nes kadastriniai matavimai ir kadastro duomenų bylos rengimo darbai gali būti tęsiami patikslinus žemės sklypų ribas ir riboženklių vietą vietovėje pagal 2009 m. Formavimo ir pertvarkymo projektą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje esantys duomenys tvirtina, kad UAB „Akroinvest“ Tarnybos Vilniaus rajono skyriui 2011-03-10 pateikė prašymą (gautas 2011-03-15), kuriame nurodė, kad, atlikus žemės sklypo Nr. 79 kadastrinius matavimus, nustatyta, jog apskaičiuotas sklypo Nr. 79 plotas yra 0,0629 ha, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas plotas – 0,0693 ha, todėl gautas ploto skirtumas (trūkumas) – 64 kv. m – viršija maksimalią ribinę paklaidą apytiksliai 53 kv. m. Tarnybos Vilniaus rajono skyrius 2011-12-27 raštu Nr. 48SS-(14.48.45)-3543 „Dėl išvados pateikimo“ informavo UAB „Akroinvest“, kad gretimi žemės sklypai (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) Nekilnojamojo turto registre įregistruoti atlikus kadastrinius matavimus ir nustačius posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, jų ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje, kadastriniai matavimai atlikti pagal 2007-11-30 UAB „Vilniaus matininkas“ parengtą sodininkų bendrijos „Ąžuolynė“ formavimo ir pertvarkymo projektą, todėl sklypo Nr. 79 kadastriniai matavimai gali būti tęsiami tik patikslinus riboženklių vietą vietovėje pagal teritorijų planavimo dokumentą.

Vyriausioji administracinių ginčų komisija prie Vyriausybės 2012-02-14 sprendimu Nr. 3R-32(AG-24/03-2012) įpareigojo Tarnybos Vilniaus rajono skyrių iki 2012-03-09 pakartotinai išnagrinėti UAB „Akroinvest“ 2011-03-15 prašymą (I t., b. l. 11–14).

Tarnybos Vilniaus rajono skyrius 2012-07-27 priėmė išvadą Nr. 48SD-(14.48.104)-6025, kurioje konstatavo, kad UAB „Akroinvest“ pateiktame sklypo Nr. 79 plane žemės sklypo ribos neatitinka teritorijų planavimo dokumentuose, t. y. 2009 m. Formavimo ir pertvarkymo projekte suprojektuotų ribų, ir nurodė, kad teritorijų planavimo dokumento tikslinimas nereikalingas, o sklypo Nr. 79 kadastriniai matavimai ir kadastro duomenų rengimo darbai gali būti tęsiami tik patikslinus žemės sklypų ribas ir riboženklių vietą vietovėje pagal 2009 m. Formavimo ir pertvarkymo projektą. Išlaikius nustatytus atstumus, minėto žemės sklypo ploto paklaida neviršys maksimalios leistinos (ribinės) ploto paklaidos (I t., b. l. 15–17).

Pareiškėjas su šia Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus išvada nesutinka ir prašo teismą ją panaikinti bei įpareigoti priimti naują išvadą.

Ginčo teisiniams santykiams taikytini Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtinti Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai. Nuostatų 21 punkte nustatyta, kad žemės sklypo plotas, apskaičiuotas nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto, ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta Nuostatų 1 priede. Tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad ploto skirtumas didesnis nei nustatytas Nuostatų 1 priede ir (arba) žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą. Vykdytojas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas. Žemėtvarkos skyrius, per 30 dienų išnagrinėjęs paženklinto ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente būtinumo. Šiuo atveju, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvadomis. Žemėtvarkos skyrius, nustatęs teritorijų planavimo dokumentuose pažeidimus, dėl kurių susidarė žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumai, inicijuoja teritorijų planavimo dokumentų patikslinimą, o kitu atveju, apie nustatytus pažeidimus (neatitikimus) informuoja teritorijų planavimo dokumentų organizatorių.

Pagal ištirtus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad sklypo Nr. 79 kadastriniai matavimai atlikti ir ginčijama išvada priimta vadovaujantis 2009 m. Formavimo ir pertvarkymo projektu. Kaip paaiškėjo teisminio bylos nagrinėjimo metu, 2009 m. Formavimo ir pertvarkymo projektu patvirtintu Vilniaus apskrities viršininko 2009-05-26 įsakymu Nr. 2.3-8068-(41) buvo suprojektuoti sklypai, buvę valstybinės žemės plote, kurį naudojo sodininkų bendrija „Ąžuolynė“ (I t., b. l. 95–96, 104). Kaip matyti iš Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto Nr. (30)-6.6-233 (I t., b. l. 102) projekto rengimo tikslas – valstybinės žemės plotų išpirkimas ir perdavimas besiribojančių sklypų savininkams. Šių aplinkybių atsakovas neginčija, t. y. pripažįsta, kad, priimant ginčijamą išvadą, atliktų kadastrinių matavimų neatitikimai negalėjo būti vertinami remiantis 2009 m. Formavimo ir pertvarkymo projektu, nes juo nebuvo keičiamos privačių žemės sklypų, suformuotų sodininkų bendrijos „Ąžuolynė“ Generaliniame plane, ribos, todėl kadastriniai matavimai turėjo būti atliekami pagal sodininkų bendrijos „Ąžuolynė“ Generalinį planą ir žemės sklypo privatizavimo schemą (II t., b. l. 56–57).

Byloje susiklosčiusi faktinė situacija lemia, kad pareiškėjo ginčijama Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2012-07-27 išvada Nr. 48SD-(14.48.104)-6025, kurioje nurodyta sklypo Nr. 79 kadastrinius matavimus atlikti patikslinus žemės sklypų ribas ir riboženklių vietą vietovėje pagal 2009 m. Formavimo ir pertvarkymo projektą, negali būti laikoma teisėta, nes neatitinka byloje neginčytinai nustatytų aplinkybių, t. y. kad privataus žemės sklypo kadastriniai matavimai neturi būti atliekami pagal 2009 m. Formavimo ir pertvarkymo projektą. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2012-07-27 išvada Nr. 48SD-(14.48.104)-6025 yra naikintina, o atsakovas įpareigotinas UAB „Akroinvest“ 2011-03-15 pateiktą prašymą išnagrinėti iš naujo ir priimti objektyviais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis pagrįstą sprendimą.

Teismui pateiktame skunde pareiškėjas taip pat prašė priteisti jam patirtas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 44 str. 1 d. nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu kartu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Kai sprendimas priimtas jo naudai, pareiškėjas turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas, taip pat ir atstovavimo išlaidas (ABTĮ 44 str. 2 ir 6 d.).

Nustatyta, kad pareiškėjas 2012-09-07 į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM sąskaitą sumokėjo 100,00 Lt žyminį mokestį (I t., b. l. 34). Kitų pareiškėjo patirtas bylinėjimosi ar atstovavimo išlaidas pagrindžiančių dokumentų teismui nėra pateikta, atsižvelgiant į tai pareiškėjui V. A. iš Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus priteistina 100,00 Lt bylinėjimosi išlaidų suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 2 d., 85–87 str., 88 str. 2 p., 127 str. ir 129 str. teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo V. A. skundą tenkinti.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus 2012-07-27 išvadą Nr. 48SD-(14.48.104)-6025 ir įpareigoti atsakovą UAB „Akroinvest“ 2011-03-15 pateiktą prašymą išnagrinėti iš naujo bei priimti objektyviais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis pagrįstą sprendimą.

Priteisti pareiškėjui V. A. iš Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus 100,00 Lt (vieną šimtą litų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Kolegijos pirmininkė ir pranešėja Egidija PuzinskaitėTeisėjai Henrikas SadauskasNijolė Žalnieriūnienė