Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S. K. atstovei advokatei Stasei Jovaišienei, nukentėjusiajai T. P. , jos atstovui advokatui Gintarui Česnulevičiui, institucijos, surašiusios protokolą atstovui S. L., teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą dėl įrodymų išreikalavimo ir termino administracinės atsakomybės klausimo sprendimo pratęsimo, kurioje :

S. K., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LietuvosRespublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, dirb. ŽŪB „D.“ vadovu, gyv. (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 41 ³ str.1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K., būdamas žemės ūkio bendrovės „D.“ vadovu ir darbdaviu, nuo 2013-04-16 iki 2013-05-04 D. žemės ūkio bendriovėje, patalpose esančiose (duomenys neskelbtini), kur laikomi bendrovei priklausantys žirgai, leido T. P. dirbti nelegalų darbą, pagalbinės darbininkės (žirgų prižiūrėtojos), t.y. šerti, prižiūrėti žirgus, valyti gardus, kuriuose laikomi žirgai ir kitus darbus, susijusius su nurodyta veikla, susitarė dėl darbo vietos, darbo funkcijų, darbo užmokesčio, be rašytinės darbo sutarties prieš pradedant darbą, nepranešant apie darbą valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, susitarus darbuotojai su darbdaviu, kad mokės kas mėnesį virš 800 litų darbo užmokestį, tačiau darbdavys S. K. rašytinės darbo sutarties su darbuotoja nesudarė dėl savo kaltės.Tuo darbdavys S. K. pažeidė LR Darbo kodekso 93 str., 98 str. 1 d. 1 p. ir 98 str. 3 d., ir tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 41³ str. 1 d.

Liudytojas D. T. paaiškino, kad dirba veterinarijos gydytoju. Tekdavo lankytis S. K. žirgyne, pažįsta darbuotojus. T. P. pažįsta kaip Varėnos gyventoją. Negali teigti, kad ji dirbo K. žirgyne. Kartą ji skambino ir prašė paliudyti, kad ji dirbo K. žirgyne. Šių metų vasarą vieną kartą pamatė žirgyne P. ir nusistebėjo, ką ji ten veikia, o ji atsakė, kad dirba. Tai galėjo būti ir šių metų balandžio mėnesį. Vėliau P. nematė.

Liudytoja V. R. paaiškino, kad T. P. yra jos motina, santykiai geri. Žino, kad ji dirbo K. žirgyne- valė gardus. Tai buvo 2013 metais, dirbo vieną mėnesį. Darbo vietoje jos nematė, tačiau matė einant iš darbo vietos. Apie atlyginimo gavimą nieko nežino. Kai motinai skambino K., tą vakarą buvo pas motiną ir atsiliepė telefonu. Jis galvojo, kad atsiliepė motina ir pasakė ateiti į darbą. Pasakė, kad telefoną perduos motinai. Girdėjo, kaip motina klausė, kokius reikia atsivežti dokumentus. Motina pasakojo, kad žirgyne tvarko gardus. Kai skambino asmuo telefonu, prisistatė, kad K..

Pažeidėjo padarytas administracinės teisės pažeidimas įrodytas ir kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais:

V. Z. paaiškinimu Valstybinei darbo inspekcijai, kad T.P. dirbo S. K. žirgyne ( b.l. 22);

Gyvūnų gyvulių ir deklaruotų bandų sąraše ŽŪB „D.“ nurodyti 2 arkliai ( b.l. 48);

Dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo

Administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyti duomenys apie juridinį asmenį – D. žemės ūkio bendrovė, juridinio asmens kodas, buveinės adresas, atstovo vardas ir pavardė, atstovo pareigos ir atstovo tapatybę liudijantis dokumentas. Pažeidimo aprašyme nurodoma, kad S. K. leido T. P. dirbti nelegalų darbą, tuo S. K. pažeidė LR DK 93 str., 98 str.1 d.1 p., 98 str.3 d., 99 str.

Surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas S. K. savo esme atitinka reikalvimus, nustatytus administracinio teisės pažeidimo turiniui.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas, kurio turiniui keliami reikalavimai reglamentuoti ATPK 260 str., yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatų, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Priešingu atveju negali būti laikoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta pažeidimo esmė. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Tačiau gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką yra norima taikyti administracinę atsakomybę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N756-135/2008, N444-340/2008, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-857-648/2011).

Dėl įrodymų vertinimo

ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neigia leidęs dirbti nelegalų darbą T. P. D. žemės ūkio bendrovėje, bet pripažįsta faktą, kad pokalbis dėl jos darbo bendrovėje buvo. Taigi tiriamos aplinkybės pagal surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą nėra atsiradę atsitiktinai ar visiškai be pagrindo ir pagal paties S. K. aiškinimą, nežiūrint, kad jis nepripažįsta nelegalaus darbo fakto.

Nukentėjusios T.P. paaiškinimai dėl nelegalaus darbo, tiek juos duodant darbo inspekcijai, tiek teismo posėdyje, savo esme yra vienodi ir nuoseklūs. Byloje nenustatytos aplinkybės, kad T.P. buvo bloguose santykiuose su S. K. iki darbo pradžios D. žemės ūkio bendrovėje, turėjo interesą jam kenkti, žeminti reputaciją ir pan. T.P. būdama bedarbe ir registruota darbo biržoje, 2013-04-15 informavo apie ketinimą įsidarbinti pas S. K.. Tai, kad nurodoma S. K. ūkininko ūkis esminės įtakos neturi, nes nelegalaus darbo faktas siejamas su darbdaviu, fiziniu asmeniu. Taigi dar iki pranešimo darbo inspekcijai apie nelegalų darbą, T.P. siekė dirbti legaliai.

Liudytoja V. R., T.P. dukra, patvirtino faktą, kad motina dirbo žirgyne.

Pagal ATPK 257 str. normos aiškinimą seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Teismas, priimdamas procesinį sprendimą turi teisę vadovautis tiek administracinės, tiek baudžiamosios teisės teorijos visuotinai pripažintomis bei taikomomis principinėmis nuostatomis. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą (ABTĮ 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 33 str., LVAT 2010-09-17 nutartis administracinėje byloje Nr. N444-1838/2010 ir kt.).

T. P. pateikė savo telefono abonento išklotines dėl skambučių 2013 m. balandžio mėnesį ( b.l. 18-19). S. K. nurodė, kad neprisimena ar kalbėjo telefonu su T. P., o S. M. pripažino faktą, kad telefonu kalbėjo su T. P..

T. P. pateikė garso įrašų scenogramas ( b.l. 73-84) ir magnetinę laikmeną CD-R su įrašais, kurią perklausius girdėti pokalbiai asmenų, pagal kurių turinį galima spręsti, kad vyksta kalba apie jos darbą bendrovėje, kuriai vadovauja S. K., ir pokalbiai įrašyti jau po to, kai T.P. nebedirbo.

Ar tai laikytina įrodymu, ar tai teisėtu būdu gauti įrodymai, ar šie įrodymai nepažeidžia asmenų duomenų apsaugos ir jų privataus gyvenimo.

Liudytojas S. M. neneigia fakto, kad kalbėjo su T. P. telefonu. Liudytojas V.Z. aplinkybes, nurodytas telefoninio pokalbio metu patvirtino teismo posėdyje apklausiamas liudytoju. Liudytojas D. T. neneigė telefoninio pokalbio su T. P., tačiau patvirtino tik aplinkybę, kad matė T. P. vieną kartą dirbančią. Kitų asmenų (S., V. R.) pokalbiai su T. P. nėra svarbūs ir tirtini, nes aplinkybes pirma nurodo T.P. ir laukia nurodytoms aplinkybėms pritarimo.

Teismas savo išvadas grindžia tik teisėtais būdais gautais įrodymais, įrodymais, kuriuose aplinkybės patikrintos kitų įrodymų pagalba.

Pabrėžtina, jog asmens kaltė gali būti konstatuota tik tada, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą vadovaujamasi LR Konstitucijos 31 str.1 d. įtvirtintu imperatyviu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi teismas neteikia pirmenybės vieniems ar kitiems įrodymams, o juos vertina ir analizuoja surinktų ir ištirtų įrodymų visumoje. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes įvertinamas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Motyvuojamoji dalis

S. K. veika atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 41³ str. 1 d. požymius.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ str.1 d. pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant Lietuvos Respublikos 98 str.1 d. 1 p. , būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius:

1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai. Tokios aplinkybės įrodytos dėl T.P. darbo byloje ištirtų nukentėjusios, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais;

2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus. T.P. dirbo toje vietoje, kur buvo laikomi D. ŽŪB žirgai. Neturi reikšmės, kad bendrovei priklausė tik du žirgai, nes darbo faktas ir prižiūrint du žirgus yra toks pats. Kaip dirbi, kokius darbus atlikti, kokiu laiku tai padaryti ir pan. buvo nustatyta darbdavio ir vykdoma T.P. atliekamu darbu. T.P. dirbo pagalbinės darbininkės darbus – šėrė, girdė laikomus bendrovės žirgus, valė gardus, kur jie buvo laikomi, šalino gyvūnų mėšlą iš patalpos. T.P. laikėsi darbo tvarkos ir laiko grafiko- prižiūrėjo gyvūnus ne bet kaip, ne bet kokiu laiku, o tada, kada nurodyta – ryte, vakare. Rašytinė darbo sutartis nesudaryta, nors T.P. to siekė aktyviais veiksmais – prašydama darbdavį sudaryti darbo sutartį ir gaudavo neigiamą atsakymą ( dabar neturi laiko). Sudaryti rašytinę darbo sutartį reikalauja įstatymas ( DK 93, 94, 98 str.1 d.1 p.)

Darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p. numato , kad nelegalus darbas – tai darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka požymį, kai darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties. Šio straipsnio 2 d. nustatyta, kad darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

ATPK 41³ str. 1 d. nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

Dėl nuobaudos skyrimo

Pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nėra duomenų, kad S. K. būtų baustas administracine tvarka, nėra jo asmenybę neigiamai charakterizuojančių aplinkybių. S. K. asmenybę teigiamai charakterizuoja aplinkybė, kad dirba, turi legalų pajamų šaltinį. S. K. skirtina nuobauda – bauda, artima numatytos sankcijos vidurkiui, atsižvelgiant į tai, kad jo asmenybė charakterizuojama teigiamai.

Pagal byloje nustatytas aplinkybes, galėjo būti tiriamos ir nustatinėjamos aplinkybės ir dėl K. K. nelegalaus darbo.

Vadovaujantis LR ATPK 30, 30 ², 41³ str. 1 d., 287 str. 1 d. 1 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

S. K. pripažinti kaltu, padarius administracinės teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 41³ str. 1 d. ir skirti šešių tūkstančių litų (6000) litų baudą ( už T. P. nelegalų darbą D. žemės ūkio bendrovėje).

Nutarimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, skundą paduodant per Varėnos rajono apylinkės teismą.