Panevėžio apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu pažeidėjo D. B. atstovas advokatas R. Jasevičius prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2017-09-01 nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Nurodo, kad apylinkės teismo nutartis nepagrįsta, nes nėra visų privalomų administracinės teisės pažeidimo požymių. Apylinkės teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, jog Utenos RAAD išsamiai, visapusiškai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatė faktines bylos aplinkybes, taikė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas ir teisingai pripažino, jog D. B. veika atitinka ATPK 5114 str. 1 d. sudėtį, administracinė nuobauda individualizuota ir paskirta tinkamai. Su tokia teismo nuomone nesutinka. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-11-05 nutartyje byloje Nr. N756-1283-2010 išaiškinta, kad asmuo negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymą laiku, jeigu tokių reikalavimų dėl objektyvių priežasčių neįmanoma tinkamai įvykdyti per privalomajame nurodyme nustatytą terminą. Taip pat ir pagal oficialiąją konstitucinę doktriną konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja, kad teisės aktais negalima reikalauti neįmanomo. Tam, kad būtų atlikti detalūs ekogeologiniai tyrimai, įmonė turėjo turėti lėšų. UAB (duomenys neskelbtini) dar prieš bankrotą pagal Lietuvos geologijos tarnybos išvadas buvo užsakiusi, jog UAB (duomenys neskelbtini) atliktų detaliuosius ekogeologinius atliekų tvarkymo aikštelės tyrimus, tačiau pastaroji tyrimo nepradėjo, nes UAB (duomenys neskelbtini) buvo neapmokėjusi už anksčiau atliktą preliminarų ekogeologinį tyrimą. Detalūs ekogeologiniai tyrimai bent jau iki 2017-04-21 buvo užregistruoti Lietuvos geologijos tyrimų registre, tyrimo užsakovas UAB (duomenys neskelbtini), tyrimo vykdytojas – UAB (duomenys neskelbtini), tyrimo identifikavimo Žemės gelmių registre Nr. (duomenys neskelbtini). Utenos RAAD buvo žinoma, kad sutartis dėl detalių ekogeologinių tyrimų buvo sudaryta, užregistruota Žemės gelmių registre, todėl 2016-09-23 privalomuoju nurodymu Nr. (17-KE)-14 juridinį asmenį – BUAB (duomenys neskelbtini) galėjo įpareigoti imtis veiksmų ir užtikrinti, kad detalių ekogeologinių tyrimų atlikimo sutartis būtų įvykdyta, t. y. imtis veiksmų ir užtikrinti, kad bankrutuojanti įmonė sumokėtų už atliktinus tyrimus UAB (duomenys neskelbtini). Taigi privalomojo nurodymo įvykdymas priklausė tik nuo pinigų turėjimo. Privalomasis nurodymas buvo duotas ne D. B. kaip fiziniam asmeniui, o juridiniam asmeniui – BUAB (duomenys neskelbtini), todėl D. B. savo asmeninėmis lėšomis neturėjo pareigos vykdyti privalomojo nurodymo. Nurodo, kad be Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 str. 5 d. administratoriaus teisių įgyvendinimą reglamentuoja ir šio įstatymo specialiosios teisės normos. ĮBĮ 36 str. 1 d. numato, kad pirmiausia apmokamos įmonės bankroto administravimo išlaidos, kurios mokamos iš įmonės visų rūšių lėšų. Administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas, atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius (ĮBĮ 36 str. 2 d.). Privalomojo nurodymo įvykdymo terminu BUAB (duomenys neskelbtini) kreditorių susirinkimas bankroto administratoriui dar administravimo išlaidų sąmatos nebuvo patvirtinęs, o ir pinigų įmonė nei kasoje, nei banko sąskaitose neturėjo, todėl bankrutuojanti įmonė neturėjo jokios galimybės įvykdyti Utenos RAAD privalomąjį nurodymą. Pažymi, kad bankrutuojanti įmonė turto apskritai negali pardavinėti. Atkreipia dėmesį, kad UAB (duomenys neskelbtini) dar iki šiol neturi bankrutavusios įmonės statuso, todėl dar ir negali pardavinėti savo turto. Taigi D. B. per privalomojo nurodymo įvykdymo terminą (du mėnesius) negalėjo pardavinėti bankrutuojančios įmonės turto, o ir jo pardavimas užtrunka iki pusės metų, todėl taip greitai iš niekur bankrutuojanti įmonė pinigų privalomojo nurodymo įvykdymui gauti negalėjo. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad 2016-10-26 Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikino BUAB (duomenys neskelbtini) turtui ir lėšoms areštą, tačiau šią nutartį Utenos RAAD apskundė, o atskirasis skundas Vilniaus apygardos teisme buvo išnagrinėtas tik 2017-06-15 ir atmestas, todėl visiškai nepagrįsta skundžiamos nutarties išvada, jog įmonė turėjo finansinių galimybių įvykdyti privalomąjį nurodymą, nes 2016-09-16 Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo panaikintas areštas įmonės turtui. Darytina išvada, kad 2016-09-23 privalomuoju nurodymu Nr. (17-KE)-14 iš D. B. buvo reikalaujama to, ko jis, vadovaudamasis ĮBĮ, negalėjo padaryti, todėl jam nepagrįstai paskirta administracinė nuobauda. Nurodo, kad taip pat visiškai nepagrįstai teismo nutartyje konstatuota, jog D. B., vykdydamas privalomąjį nurodymą, privalėjo imtis tam tikrų procedūrų, t. y. atlikti ekogeologinių tyrimų paslaugos tiekėjų apklausą, išsiaiškinti tyrimų sąmatą, teikti ją kreditorių susirinkimui ir pan. Pirmiausia BUAB (duomenys neskelbtini) apskundė privalomąjį nurodymą, prašydama jį panaikinti. Šio ginčo svarba buvo tokia, kad kol vyko šis teisminis ginčas, Utenos RAAD D. B. administracinėn atsakomybėn netraukė ir net pratęsė įstatymo nustatytą šešių mėnesių nuobaudos skyrimo terminą. Tačiau esminė bylos aplinkybė yra ta, kad Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017-05-11 sprendimas dar nebuvo įsiteisėjęs nei Utenos RAAD pratęsiant administracinės nuobaudos skyrimo terminą (2017-05-11), nei Utenos RAAD surašant administracinio nusižengimo protokolą (2017-06-07), todėl šių veiksmų atlikimui Utenos RAAD pagrindo neturėjo, ką visiškai nepagrįstai priešingai konstatavo apylinkės teismas priimtoje nutartyje. Pažymi, kad nuo 2017-01-31 įmonės bankroto administratoriumi D. B. jau nebebuvo ir skųsti įmonei nepalankių sprendimų neturėjo teisės. O tuo klausimu naujasis bankroto administratorius buvo pasyvus, tačiau bankrutuojančiai įmonei nepalankaus teismo sprendimo neigiamos pasekmės atiteko D. B., kaip buvusiam bankroto administratoriui. Be to, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 317 str. 1 d. nenumato atsakomybės asmeniui, kuris nepradėjo įgyvendinti privalomajame nurodyme nurodytų reikalavimų. Šioje teisės normoje numatyta atsakomybė asmeniui, kuris, turėdamas galimybę, laiku neįvykdė privalomajame nurodyme nurodytų reikalavimų, todėl detalių ekogeologinių tyrimų paslaugos tiekėjų apklausa, tyrimų sąmatos išaiškinimas ir pan. neturi jokios reikšmės atsakomybei dėl privalomojo nurodymo neįvykdymo.