Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų N. P. G. ir V. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutarties, kuria jų prašymas atleisti nuo dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. e2-1062-881/2016 pagal ieškovės akcinės bendrovės DNB banko ieškinį atsakovams N. P. G. ir V. G. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys B. M. P. ir uždaroji akcinė bendrovė ,,Remvaida“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ginčas byloje kilo dėl teismo atsisakymo atleisti atsakovus nuo dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo pagrįstumo ir teisėtumo.Ieškovė akcinė bendrovė DNB bankas (toliau – AB DNB bankas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų N. P. G. ir V. G. 54 360,86 Eur skolą, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 11 d. sprendimus ir 2016 m. balandžio 22 d. papildomu sprendimu ieškinį tenkino visiškai.Atsakovai 2016 m. gegužės 6 d. pateikė apeliacinį skundą dėl minėtų teismo sprendimų, kuriuo prašė sprendimus panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, sumokėjo 31 Eur dydžio žyminį mokestį, nuo likusios dalies mokėjimo prašė atleisti arba mokėjimą atidėti, nes jų turtinė padėtis yra sunki.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 11 d. nutartimi atsakovų prašymą tenkino iš dalies – atleido juos nuo 516 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo, įpareigojo atsakovus likusią žyminio mokesčio dalį – 485 Eur, sumokėti iki 2016 m. birželio 3 d. ir pateikti teismui jo sumokėjimą patvirtinančius dokumentus. Teismas nustatė, kad atsakovai jokių argumentų, jog jų deklaruojama sunki turtinė padėtis galėtų pagerėti iki teismo sprendimo priėmimo, nenurodė, todėl atmetė prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą. Taip pat teismas nustatė, kad atsakovams nuosavybės teise priklauso vienintelis nekilnojamasis turtas – butas; kad kito nekilnojamojo turto jie neturi; kad atsakovui Vaidui Gečui nuosavybės teise priklauso 1993 m. transporto priemonė; kad atsakovai niekur nedirba; kad banko sąskaitose pinigų nėra; kad atsakovas V. G. yra paėmęs paskolą, kurios mėnesinė įmoka – 245,43 Eur; kad augina du nepilnamečius vaikus; kad bylą veda per advokatą. Teismas įvertinęs minėtas aplinkybes (bankui mokamos paskolos dydį, naudojimąsi teisininkų paslaugomis) konstatavo, kad atsakovai visų duomenų apie turimas pinigines santaupas nepateikė, todėl nutarė, jog protinga ir teisinga juos atleisti nuo pusės už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio (516 Eur), likusią žyminio mokesčio dalį – 485 Eur, įpareigojo sumokėti iki 2016 m. birželio 3 d.

Atskirojo skundo argumentai

Atsakovai N. P. G. ir V. G. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutarties dalį, kuria jie įpareigoti sumokėti 485 Eur žyminį mokestį, ir šioje dalyje priimti naują nutartį – atleisti nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo arba jį atidėti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: Teismo išvada, kad atsakovai nepateikė visų duomenų apie turimas santaupas yra tik spėjimas, neapgrįstas jokiais įrodymais. Vien tai, kad atsakovas yra paėmęs paskolą ir turi mokėti įmokas nesudaro pagrindo teigti, kad jo finansinė padėtis yra tokia pati kaip ir paskolos gavimo metu. Atsakovai turi skolintis pinigus vaikų išlaikymui. Nė vienas iš atsakovų neturi teisinio išsilavinimo, todėl advokato paslaugos jiems yra būtinos. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovai nepateikė įrodymų, jog jų turtinė padėtis ateityje gali pagerėti. Neįvertino apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, kad jie yra darbingo amžiaus, neturi sveikatos sutrikimų, todėl egzistuoja galimybė susirasti geriau apmokamus darbus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė patenkinti atsakovų prašymą atleisti juos nuo likusios žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalies sumokėjimo. Apeliantų įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, įpareigojęs juos sumokėti 485 Eur žyminio mokesčio dalį už apeliacinį skundą, padarė nepagrįstą išvadą, kad jie nepateikė visos informacijos apie turimą turtą bei santaupas, o atmesdamas prašymą atidėti likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimą neatsižvelgė į aplinkybę, jog jie ketina susirasti darbus, jų turtinė padėtis ateityje gali pagerėti.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Pažymėtina, kad ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Be to, CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio sąlygas ir tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. CPK 83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo; prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas; prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Sprendžiant atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo klausimą turi būti įvertinama turtinė prašančiojo asmens padėtis, todėl pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, tai yra reikalingumą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tenka prašančiam asmeniui (CPK 178 straipsnis). Teismas asmens turtinę padėtį turi įvertinti analizuodamas pateiktų įrodymų visumą. Pažymėtina, kad CPK 83 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta galimybė atleisti asmenį iš dalies nuo žyminio mokesčio sumokėjimo yra teismo teisė, o ne pareiga.Nagrinėjamu atveju atsakovai, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 7 dalimis, už apeliacinį skundą, kuriuo ginčijamas ieškinio reikalavimas priteisti 54 360,86 Eur skolą, turėtų sumokėti 1 032 Eur dydžio žyminį mokestį ((868 Eur + ((54 360,86 Eur – 28 962 Eur) x 2 proc.)) x 75 proc.)). Atsakovai sumokėjo 31 Eur žyminio mokesčio. Taigi, apeliantai prašė juos atleisti nuo 97 proc. žyminio mokesčio.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovų pateiktus įrodymus, kuriais jie grindė savo prastą materialinę padėtį, taip pat atsižvelgęs į tai, kad atsakovas yra paėmęs paskolą, kurios mėnesinė įmoka yra 245,43 Eur, kad atsakovai augina du nepilnamečius vaikus, abu yra bedarbiai, tačiau bylą vedą per profesionalų teisininką – advokatą, darė išvadą, kad apeliantai nepateikė visų duomenų, susijusių su gaunamomis pajamomis, turimu turtu ar santaupomis, o pateiktų duomenų nepakanka, kad galima būtų teigti, jog atsakovų turtinė padėtis tokia bloga, kad jie negalėtų sumokėti pusę už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio. Apeliacinės instancijos teismas pritaria išvadai, kad pateikti įrodymai pagrindžia sunkią apeliantų turtinę padėtį, tačiau nėra pagrindo juos atleisti beveik nuo visos žyminio mokesčio sumos mokėjimo, nes šiuo atveju, kai iš 1 032 Eur mokėtino žyminio mokesčio sumos sumokėta tik 31 Eur, prašymas atleisti nuo likusios žyminio mokesčio dalies savo esme praktiškai prilygintinas prašymui iš viso atleisti nuo žyminio mokesčio. Tuo tarpu visiškas atleidimas nuo žyminio mokesčio mokėjimo galimas tik konkrečiais įstatyme nustatytais atvejais (CPK 83 straipsnio 1 dalis), kuriuos yra nustatęs pats įstatymo leidėjas, atsižvelgęs į dalyvaujančio asmens statusą (pvz., bankrutuojanti įmonė) arba ginčo pobūdį (pvz., ginčai dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo). Taip pat sutiktina su teismo argumentu, kad apeliantų pateikti duomenys apie jų finansinę padėtį nelaikytini išsamiais, nes nėra aišku, iš kokių lėšų šeima gyvena, moka užmokestį advokatui. Apeliantai skunde nurodė, kad jokių pajamų negauna, pinigus skolinasi, tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui įrodymų, pagrindžiančių šias aplinkybes (pvz., sudarytų paskolos sutarčių), nepateikė (CPK 178 straipsnis).Apeliantai taip pat teigia, kad teismas, spręsdamas prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, padarė nepagrįstą išvadą, jog jie nepateikė įrodymų apie ateityje galimai pagerėsiančią jų turtinę padėtį, neįvertino apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, kad yra darbingo amžiaus, neturi sveikatos sutrikimų, todėl egzistuoja galimybė susirasti geriau apmokamus darbus. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo institutas taikomas tuomet, kai prašantis atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą asmuo pateikia įrodymus, leidžiančius daryti išvadą, kad nors dėl sunkios finansinės padėties kreipimosi į teismą momentu asmuo negali sumokėti žyminio mokesčio, tačiau yra pagrįstų duomenų, kad jo turtinė padėtis pagerės tiek, jog atsiras galimybių ateityje sumokėti žyminio mokesčio sumą. Apeliantų teiginiai, kad jie ateityje ketina susirasti darbus, atsižvelgiant į apeliacinio proceso neilgą trukmę, bei tai, kad įrodymų apie dedamas pastangas turtinei padėčiai pagerinti nebuvo pateikta, laikytini neįrodytais (CPK 178 straipsnis). Taip pat pažymėtina tai, kad apeliantai neįrodinėja, jog, priėmus jiems palankų teismo sprendimą, jie įgis piniginių lėšų, kuriomis galės sumokėti žyminį mokestį, ar įgis realų turtą, kurį pardavę, galės sumokėti reikiamą sumą, arba, jog jie atlieka tam tikrus veiksmus (pvz., sudaro sandorius ar pan.), kurie sąlygotų lėšų gavimą ar kt. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, turėjo pagrindą spręsti, jog nagrinėjant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo ir atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo klausimą, atsakovai tik iš dalies pagrindė savo prašymų pagrįstumą, todėl panaikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį, remiantis atskirajame skunde išdėstytais motyvais, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.Atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutartis, kuria atsakovai įpareigoti sumokėti likusią 485 Eur žyminio mokesčio sumą ir pateikti mokėjimą patvirtinančius dokumentus, paliktina nepakeista, o minėta nutartimi nustatytas terminas pirmiau nurodytiems veiksmams atlikti jau yra pasibaigęs, apeliacinės instancijos teismas nustato naują terminą iki 2016 m. spalio 14 d. (įskaitytinai) 485 Eur žyminiam mokesčiui sumokėti (ir pateikti teismui mokėjimą pagrindžiančius įrodymus).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti atsakovams N. P. G. ir V. G. terminą iki 2016 m. spalio 14 d. (įskaitytinai) sumokėti 485 Eur žyminio mokesčio dalį už apeliacinį skundą ir pateikti pirmosios instancijos teismui žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus.