Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal A. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. Č. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 3 d. ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d. A. Č. šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su 2014 m. kovo 26 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį ir paskirti galutinę bausmę 4 mėnesių ir 10 dienų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš kaltinamojo A. Č. nukentėjusiajam A. K. priteista 200 eurų turtinei bei 850 eurų neturtinei žalai atlyginti ir šių lėšų tvarkytoja paskirti jo atstovę pagal įstatymą motiną I. K..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apylinkės teismo 2015 m. liepos 17 d. nuosprendžiu A. Č. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis 2014 m. rugsėjo 30 d., apie 20.30 val., adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), priėjo prie mažamečio A. K., gim. 2001 m. spalio 26 d., kuris stovėjo atsirėmęs į automobilį „TOYOTA YARIS“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tyčia sudavė jam delnu į dešinį žandikaulį dėl ko A. K. buvo padaryta muštinė žaizda apatinės lūpos gleivinės dešinėje, vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. Č. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 17 d. nuosprendį dėl Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 301 str., 64 str. pažeidimų. Nuteistasis prašo įvertinti visas bylos aplinkybes bei teisingai subendrinti bausmes nustatant naują švelnesnę bausmę.

Nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismas priimdamas nuosprendį pažeidė BPK 301 str. reikalavimus nuosprendį pagrįsti įrodymais. Pažymi, jog teismas taip pat netinkamai taikė BK 64 str. 1 d., 3 d. nuostatas. Atkreipia teismo dėmesį, kad BK 64 str. 1 d., 3 d. nurodyta, jog bausmes dalinai sudedant prie didžiausios paskirtos bausmės pridedama dalis mažesnės bausmės. Pažymi, kad didžiausia jam paskirta bausmė yra paskirta Panevėžio apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 22 d.

nuosprendžiu, t.y. 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kai tuo tarpu Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 17 d. nuosprendžiu jam paskyrė 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Nuteistojo manymu, BK 64 str. 1 d., 3 d. nenumato galimybės likusios neatliktos bausmės dalies laikyti teismo skirta bausme, tai apylinkės teismas savo paskirtos 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį turėjo pridėti prie Panevėžio apygardos teismo 10 mėn. bausmės ir paskirti

teisingai subendrintą bausmę, įskaityti į bausmės laiką, laiką, kurį jis buvo kalinamas pagal Panevėžio apygardos teismo nuosprendį.

Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinio skundo netenkinti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Patikrinus bylos medžiaga, darytina išvada, kad pirmos instancijos teismas teisingai kvalifikavo A. Č. nusikalstamą veiką pagal BK 140 str. 3 d., kadangi ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu surinktų, ištirtų bei patikrintų įrodymų pagrindu nustatyti faktiniai duomenys neabejotinai patvirtina nuteistojo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Nuteistasis apeliaciniame skunde savo nusikalstamos veikos iš esmės neginčija, tačiau prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę nurodydamas, jog skundžiamame nuosprendyje teismas netinkamai taikė BK 64 str. 1 d. ir 3 d. nuostatas, taip pat pažeidė BPK 301 str. reikalavimą nuosprendį pagrįsti įrodymais.

Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, jog pirmos instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu dėl 2014 m. rugsėjo 30 d. įvykdytos nusikalstamos veikos padarymo, pažeidė BPK 301 str. reikalavimą nuosprendį pagrįsti įrodymais, pažymėtina, kad apylinkės teismas vadovavosi ne vien nukentėjusiojo (A. K.) ir liudytojų (S. J., I. K., G.L. S., G. B., E. K., S. S.) parodymais, bet ir byloje esančia Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2014 m. spalio 9 d. specialisto išvada Nr. G 3429/14 (01), kurioje nurodyta, kad nukentėjusiajam A. K. padaryta muštinė žaizda apatinės lūpos gleivinės dešinėje, paveikus kietu buku daiktu, sužalojimas vienas, kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 22-23).

Patikrinus bylos medžiagą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendį priėmė laikydamasis BPK 305 str. reikalavimų, A. Č. kaltė, padarius BK 140 str. 3 d. numatytą nusikalstamą veiką, pagrįsta tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtais ir įvertintais įrodymais (BPK 20 str. 5 d., 301 str. 1 d.). Konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam A. Č. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę (nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi) bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, įvertino kitas, bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

Iš bylos dokumentų matyti, kad A. Č. nuteistas už nusikalstamą veiką, kuri pagal įstatymą priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), tačiau ankščiau jis yra 4 kartus teistas, paskutinį kartą 2014 m. kovo 26 d. (Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. 1 p., 178 str. 2 d.). Pažymėtina, kad nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padarė naują nusikalstamą veiką, baustas administracine tvarka. Patikrinus bylos medžiagą nustatyta, kad nuteistasis dėl savo nusikalstamų veiksmų išvadų nedaro, savo kriminalinių polinkių neatsisako.

Patikrinus bylos duomenis konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes, už A. Č. padarytą nusikalstamą veiką, pagrįstai parinko straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kadangi kitos rūšies bausmių, jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti, nebepakanka. Visų ankščiau išvardintų aplinkybių visuma rodo, kad apeliantas yra socialiai pavojingas, todėl sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė už

jo padarytą nusikalstamą veiką, pastarajam paskirta pagrįstai. Švelninti paskirtą bausmę nuteistajam apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, pagrindo nėra.

Nors nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad apylinkės teismas netinkamai taikė BK 64 str. 1 d. ir 3 d. nuostatas, pažymėtina, kad nuteistasis A. Č. 2014 m. rugsėjo 30 d.

nusikalstamą veiką padarė neatlikęs Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 26 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, skundžiamo nuosprendžio priėmimo dieną neatliktos bausmės dalis buvo 27 dienos.

BK 64 str. 1 d. nurodyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. To paties straipsnio 3 d. nustatyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis.

Šiuo konkrečiu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas visiškai pagrįstai nepažeisdamas ankščiau paminėtų įstatymo nuostatų vadovaudamasis BK 64 str. 1 d. ir 3 d. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrino su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 26 d. nuosprendžiu paskirta likusia neatlikta bausmės dalimi (27 dienomis) jas iš dalies sudėdamas ir paskyrė galutinę subendrintą 4 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmę. Todėl nuteistojo apeliacinis skundas ir šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2015 m. spalio 26 d., nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos teisme pateikė byloje prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d., išieškoti iš A. Č. 34,74 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

Šiuo atveju antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas. BPK 322 str. 1 d. yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ( 6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr.1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-322/2014). Todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015 m. spalio 26 d. prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo A. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinti.