- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-07
- Bylos Nr.
- e2S-621-614/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18819-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Ieškovas
- L. K.
- Atsakovas
- I. K.
- Kategorijos
- 3.1.2.2.2Bendrasis teritorinis teismingumas
Įžanginė dalis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovui I. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei su tuo susijusių reikalavimų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. K. (toliau – ir ieškovė) pateikė ieškinį atsakovui I. K. (toliau – ir atsakovas) dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei su tuo susijusių reikalavimų.
2. Ieškovės ieškinys Vilniaus miesto apylinės teisme priimtas 2023 m. gruodžio 27 d.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto aplinkės teismas 2024 m. vasario 5 d. nutartimi ieškovės ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei su tuo susijusių reikalavimų paliko nenagrinėtą.
4. Teismas nurodė, kad 2024 m. vasario 1 d. nutartimi ieškovei nustatė terminą iki 2024 m. vasario 15 d. nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti. Ieškovė 2024 m. vasario 5 d. teismui pateikė prašymą dėl įrodymų išreikalavimo arba liudijimo apie teisę gauti įrodymus išdavimo, tačiau teismo įpareigojimo pašalinti procesinio dokumento trūkumus neįvykdė.
5. Iš teismo išreikalautos Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis nustatė, kad atsakovas I. K. nuo 2024 m. sausio 3 d. įtrauktas į Gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą Vilniaus miesto savivaldybėje. Ieškinyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), atsakovas gyvenamąją vietą buvo deklaravęs nuo 1985 m. sausio 8 d. iki 2006 m. sausio 23 d., deklaravimas panaikintas savininko prašymu.
6. Teismas atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju ieškovės nurodyti jos deklaruotos ir faktinės gyvenamosios vietos adresai (duomenys neskelbtini) nepatenka į Vilniaus miesto apylinkės teismo veiklos teritoriją, atsakovo gyvenamoji vieta nedeklaruota.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovė L. K. prašė panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 5 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindė šiais argumentais:
7.1. Ieškovė ieškinį pateikė laikydamasi įstatyme įtvirtintų teismingumo taisyklių ir ieškinį pateikė pagal jai žinomą paskutinę atsakovo gyvenamąją vietą.
7.2. Nors atsakovas šiuo metu nėra deklaravęs gyvenamosios vietos, tačiau nuo 2024 m. sausio 3 d. įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą Vilniaus miesto sav. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas turi jurisdikciją ieškovės pateikto ieškinio atžvilgiu.
7.3. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje nebuvo aktyvus, nesiėmė veiksmų atsakovo gyvenamajai vietai nustatyti, be to, nesuteikė galimybės šią aplinkybę išsiaiškinti pačiai ieškovei, t. y. nesprendė jos prašymo dėl įrodymų išreikalavimo ar liudijimo įrodymams gauti išdavimo, tokiu būdu nesuteikdamas ieškovei galimybės surinkti atitinkamus įrodymus.
7.4. Nors pirmosios instancijos teismas 2024 m. vasario 1 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą iki 2024 m. vasario 15 d. patikslinti atsakovo gyvenamosios vietos adresą ar darbovietės adresą arba nurodyti kitą procesinių dokumentų pareiškėjui įteikimo būdą, tačiau nesilaikydamas savo paties nustatyto termino 2024 m. vasario 5 d. nutartimi paliko ieškovės ieškinį nenagrinėtą, teigdamas, kad ieškovė teismo įpareigojimo pašalinti procesinio dokumento trūkumus neįvykdė. Teismas, palikdamas ieškinį nenagrinėtą, nesulaukus savo paties nustatyto termino pabaigos pažeidė CPK 296 straipsnio 2 dalies nuostatą bei terminų skaičiavimo taisykles. Išsprendus ieškovės atstovo prašymą dėl įrodymų išreikalavimo arba liudijimo apie teisę gauti įrodymus išdavimo, galimai būtų nustatyta atsakovo darbovietė ar gyvenamoji vieta, tokiu būdu atsakovas būtų tinkamai informuotas apie procesą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
9. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas ieškovės ieškinį dėl santuokos nutraukimo paliko nenagrinėtą.
10. Konkretus Lietuvos Respublikos teismas, kompetentingas nagrinėti bylą, nustatomas pagal bendrąsias proceso įstatymo taisykles.
11. CPK 29 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. CPK 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ieškinys atsakovui, kurio gyvenamoji vieta nežinoma, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą. To paties straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad teisė pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems byla teisminga, priklauso ieškovui. CPK 381 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad ieškinys dėl santuokos nutraukimo pareiškiamas apylinkės teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Jeigu ieškovas turi kartu su juo gyvenančių nepilnamečių vaikų, ieškinys dėl santuokos nutraukimo gali būti pareiškiamas taip pat apylinkės teismui pagal ieškovo gyvenamąją vietą.
12. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje nurodė, kad šalys bendrų vaikų neturi. Taigi ieškinys dėl santuokos nutraukimo negali būti pareiškiamas apylinkės teismui pagal ieškovės gyvenamąją vietą.
13. Ieškovė ieškinį reiškia atsakovui, kuris gyvenamąją vietą nuo 1985 m. sausio 8 d. iki 2006 m. sausio 23 d. buvo deklaravęs Vilniuje. Nuo 2024 m. sausio 3 d. atsakovas įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą Vilniaus miesto sav.
14. Taigi šiuo metu tiksli atsakovo gyvenamoji vieta nėra žinoma, o paskutinė žinoma atsakovo gyvenamoji vieta buvo Vilniaus mieste. Kadangi atsakovas yra įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą Vilniaus miesto sav., tikėtina, jog gyvena būtent Vilniaus miesto sav. Atsižvelgiant į nurodytą, ieškovė galėjo pateikti ieškinį būtent Vilniaus miesto apylinkės teismui, į kurio veiklos teritorija patenka Vilniaus miesto savivaldybė.
15. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. vasario 1 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą iki 2024 m. vasario 15 d. trūkumams pašalinti, t. y. patikslinti atsakovo gyvenamosios vietos adresą ar darbovietės adresą, kuriuo teismas turėtų galimybę įteikti atsakovui procesinius dokumentus, arba nurodyti kitą procesinių dokumentų pareiškėjui įteikimo būdą (pvz., įteikti per pareiškėjo pasirinktą antstolį, ar pasirinktą pašto kurjerį ir pan.). Šioje nutartyje teismas nurodė, kad teismui išsiuntus procesinius dokumentus atsakovui ieškinyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), dokumentai grįžo neįteikti su prierašu „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Duomenų apie kitą(-us ) ieškovo gyvenamosios vietos adresą(-us) ar jo darboviečių adresą(-us) byloje nėra.
16. Nustatyta, kad 2024 m. vasario 5 d. ieškovė pateikė teismui prašymą, kuriame prašė išreikalauti arba išduoti liudijimą apie teisę gauti šiuos įrodymus: 1) Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informaciją apie atsakovo dabartinę darbovietę; 2) Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos informaciją (jeigu atsakovas yra kreipęsis į atitinkamą instituciją dėl jos teikiamų paslaugų) apie atsakovo atitinkamai institucijai nurodytą faktinę gyvenamąją vietą, elektroninio pašto adresą, telefono Nr. ir/ar kitus kontaktinius duomenis bei šių kontaktinių duomenų pateikimo datą.
17. Taigi ieškovė ėmėsi aktyvių veiksmų, siekiant nustatyti faktinę atsakovo gyvenamąją vietą arba darbovietę, kitus atsakovo kontaktinius duomenys, siekiant informuoti atsakovą apie teisminį procesą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė ėmėsi protingų priemonių atsakovo tiksliai gyvenamajai vietai nustatyti.
18. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo ieškinį palikti nenagrinėtą vien dėl tos priežasties, jog ieškovė nenurodė atsakovo tikslios gyvenamosios vietos, įvertinant tai, kad byloje esantys duomenys įrodo, jog ieškovė deda protingas pastangas surinkti bei pateikti duomenis apie faktinę atsakovo gyvenamąją vietą.
19. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
20. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio palikimą nenagrinėtu atvejus, todėl skundžiama nutartis naikintina, o civilinė byla perduodama pirmosios instancijos teismui tolesniam nagrinėjimui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 5 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui tolesniam nagrinėjimui.