Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Jolitos Cirulienės, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintauto Koriagino, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ ir atsakovo B. V. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-102-429/2012 pagal akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ ieškinį atsakovui B. V., trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų I. V. V. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Apeliacinius skundus padavė abi šalys.

Nepagrįstai sumažintas nuostolių atlyginimo dydis, pažeistas visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 str. 1 d.). Pritaikyti priteistinos žalos mažinimo kriterijai prieštarauja rašytiniams įrodymams, CK nuostatoms, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai teismų praktikai (2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-615/2009). Nebuvo pateikta įrodymų, kad atsakovui dėl ieškinio patenkinimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių, atsakovas neprašė mažinti žalos dydį. Nebuvo analizuota atsakovo turtinė padėtis – jam nuosavybės teise priklauso keletas nekilnojamojo turto objektų, įskaitant ir gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovas pats negyvena. Mažinant priteistiną žalą, nepagrįstai remtasi ieškovės sutikimu sumažinti ieškinio reikalavimą, duotu tikintis ginčą išspręsti taikiai, kadangi atsakovas ir jo atstovai nesutiko bylą užbaigti taikos sutartimi. Šis teismo motyvas pažeidžia CPK 17 straipsnyje įtvirtintą šalių procesinio lygiateisiškumo principą, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, todėl turi būti panaikintas. Žala dėl neteisėto gamtinių dujų vartojimo, sugadinant dujų apskaitos prietaisą ir plombas, teisėtai ir pagrįstai apskaičiuota vadovaujantis taisyklių 176 punktu, ieškovės generalinio direktoriaus 2008 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 1-60 patvirtinta ieškovei padarytos žalos dėl neteisėto gamtinių dujų vartojimo nustatymo ir išieškojimo tvarka, sutarties 10 punktu. Teisės aktai nenumato, kad skaičiuojant žalą, turi būti įvertinama, ar pas vartotoją yra alternatyvūs šildymo būdai. Komisija, apskaičiuodama žalą, įvertino visas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais paskaičiuotą žalą sumažino ir nustatė realią žalą, kurią vartotojas padarė dujų įmonei, vartodamas gamtines dujas be apskaitos prietaiso. Teismas ginčijamame sprendime pripažino šias faktines aplinkybes (8 puslapio 4 pastraipa), tačiau vėliau, prieštaraudamas savo išvadai, pateikė nuostolių dydžio sumažinimo motyvus ir atmetė ieškinio reikalavimą dėl dujų skaitiklio, jo keitimo ir transporto išlaidų, kaip neįrodytus. Sprendime nurodyti motyvai nepagrindžia, kad visiško nuostolių atlyginimo principo taikymas šioje byloje pažeistų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

Nevertinta, kad nuostoliai dėl sugadinto skaitiklio, jo keitimo, patirtų transporto išlaidų yra paskaičiuoti vadovaujantis ieškovės 2009 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1-102 „Dėl dujų sistemų techninės priežiūros ir remonto, kitų mokamų paslaugų ir kelionės įkainių“. Ieškovė šio dokumento, kaip papildomo įrodymo dėl nuostolių dydžio paskaičiavimo, į bylą neteikė dėl didelės jo apimties (47 lapai), taip pat dėl to, kad atsakovas ginčijo tik patį žalos padarymo faktą, tačiau neginčijo akte pateikto nuostolių dydžio ar jų paskaičiavimo, bylos nagrinėjimo metu teismui taip pat nekilo klausimų dėl žalos apskaičiavimo, ieškovei nebuvo siūloma pateikti papildomų įrodymų (CPK 179 str. 1 d.). Dėl to ieškovė laikė, kad prašomų priteisti nuostolių dydžio įrodinėjimui pakanka detalaus nuostolių dydžio paskaičiavimo žalos akte.

Neteisingai pagrįstu pripažintas atsakovo argumentas, kad buvo pažeista apskaitos prietaiso ir jo plombų nuėmimo procedūra, neužtikrinant tinkamo vartotojo dalyvavimo. Gamtinių dujų apskaitos prietaisas pas vartotoją adresu (duomenys neskelbtini) buvo nuimtas 2011 m. sausio 27 d., dalyvaujant atsakovo sūnui A. V., kuris šią faktinę aplinkybę patvirtino 2011 m. lapkričio 9 d. teismo posėdyje (b. 1. 82). Kituose rašytiniuose įrodymuose (b. 1. 25–28), atsiliepime į ieškinį (b. 1. 34, 35) atsakovas teigia pats dalyvavęs skaitiklio nuėmime. A. V. 2012 m. birželio 26 d. teismo posėdyje teigė, kad jis skaitiklio nuėmimo akte pasirašė B. V. vardu, suklastodamas jo parašą. Ieškovės generalinio direktoriaus 2008 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 1-60 patvirtintos ieškovei padarytos žalos dėl neteisėto gamtinių dujų vartojimo nustatymo ir išieškojimo tvarkos 3.2 punkte nurodyta, kad „pažeista dujų matavimo priemonė nuimama tik dalyvaujant vartotojui arba jį atstovaujančiam asmeniui (turinčiam atstovavimo įgaliojimą), buto savininkui ar jo pilnamečiams šeimos nariams“. Net ir darant prielaidą, kad dujų matavimo priemonė buvo nuimta dalyvaujant atsakovo sūnui A. V., t. y. pilnamečiui savininko šeimos nariui, skaitiklio ir jo plombų nuėmimo procedūra negali būti laikoma pažeista.

Prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria buvo atmesti ieškinio reikalavimai, priimti naują sprendimą ir patenkinti ieškinį visiškai.

Ieškovės inspektorė R. S., 2011 m. sausio 12 d. lankydamasi pas dujų vartotoją – atsakovo sūnų A. V. (duomenys neskelbtini), nenustatė dujų naudojimo tvarkos pažeidimų, tik perplombavo dujų suvartojimo skaitiklį.

Planinis dujų skaitiklio keitimas atliktas, tarp ieškovės darbuotojų ir atsakovo sūnaus kilus konfliktui dėl jo iškėlimo iš patalpų į lauką ir naujos skaitiklio vietos parinkimo. Aplinkybę, kad 2011 m. sausio 27 d. dujų skaitiklis buvo pakeistas ne planine tvarka, o vadovaujantis kitais motyvais, įrodo ieškovės generalinio direktoriaus pavaduotojo J. J. 2011 m. kovo 21 d. pasirašytas raštas Nr. 7-216-403, kuriame pareigūnas parašė: „Apgailestaujame, kad tinkamai ir laiku nebuvo paaiškintos dujų skaitiklio demontavimo priežastys“.

Nors vėliau buvo aiškinama, kad dujų skaitiklis buvo pakeistas dėl ant ieškovės inspektorės R. S. 2011 m. sausio 12 d. nuimtos plombos Nr. 7305155 pastebėtų vidinių subraižymų, neaišku, kaip buvo elgiamasi su nuimtąja plomba, kas ir kaip nustatė plombos vidinius subraižymus, ką reiškia vidiniai subraižymai.

Iki galo neištirti ieškovės pateikti žalos padarymo įrodymai ir dujų skaitiklio keitimo priežastys, nes sprendime yra prieštaravimų – 1 puslapyje kalbama, kad skaitiklis buvo keičiamas ieškovės Kauno filiale patikrinus plombą Nr. Nr. 7305155 ir nustačius jos vidinius subraižymus, o 3 puslapyje nurodyta, kad skaitiklis buvo keičiamas planine tvarka. Ieškovei naudinga skaitiklio keitimo planine tvarka versija, leidžianti apeiti taisyklių 169 punkto reikalavimus, klastojant žalos atsiradimo įrodymus. Ieškovės polinkį klastoti įrodymus liudija ant ieškovės inspektorės R. S. 2011 m. sausio 12 d. surašyto buitinio vartotojo dujų apskaitos patikrinimo (perplombavimo) akto esantis suklastotas atsakovo parašas.

2011 m. vasario 1 d. dujų vartojimo matavimo priemonės tyrimo aktas Nr. 265 negali būti žalos atsiradimo įrodymu, nes jis surašytas suinteresuotų asmenų, o ne nepriklausomoje laboratorijoje, vartotojo atstovo A. V. prašymas išardyti skaitiklį išgautas apgaulės būdu, jam žinant, kad skaitiklis nebuvo pažeidinėjamas, pasitikint dujų bendrovės sąžiningumu, nežinant apie specialius taisyklių reikalavimus, ieškovė neinformavo vartotojo apie taisykles, piktnaudžiavo savo monopoline dujų tiekėjo padėtimi ir siekė išvengti šių taisyklių reikalavimų, ieškovė iš esmės pažeidė taisyklių 167, 168, 169, 173 punktų reikalavimus, akte rašoma, kad nuėmus skaitiklį, jis buvo įdėtas į metalinę dėžę Nr. 32, kuri užplombuota vienkartine plomba Nr. KA08528, tačiau, ardant skaitiklį, ši plomba nebuvo pateikta, atsakovo atstovas A. V. nesutiko su skaitiklio tyrimo rezultatais, tačiau ir tada jis nebuvo perduotas ištirti nepriklausomai laboratorijai (taisyklių 138, 169 punktai), pagal teismo nutartį atlikta skaitiklio trasologinė ekspertizė nenustatė jo rodmenų keitimo.

A. V. niekada nesutiko su žalos atlyginimu, prašė ieškinį atmesti, todėl neteisingas sprendimo 4 puslapyje esantis teiginys, kad „atsakovas sutinka mokėti tik 2 000 Lt sumą simboliniam žalos atlyginimui“.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovė neįrodė savo ieškinio pagrįstumo, t. y. neįvykdė CPK 12, 178 straipsnių reikalavimų.

Netinkamai taikytos LR ūkio ministro 2002 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 43 patvirtintos Gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklės.

Prašo panaikinti sprendimą, priimti naują sprendimą ir atmesti ieškinį.

Atsiliepimais į apeliacinius skundus ieškovė ir atsakovas prašo netenkinti priešingos šalies reikalavimų.

Ieškovė nurodo, kad mechanizmo gadinimo požymiai buvo nustatyti asmenų, turinčių specialių žinių, išardžius skaitiklio korpusą, nuėmus integralinį skaičiavimo mechanizmą, panaudojant mikroskopą. Atsakovo teiginys apie tarp ieškovės darbuotojų ir vartotojo A. V. kilusį konfliktą dėl skaitiklio įrengimo prie gyvenamojo namo sienos nepagrįstas įrodymais, jį paneigia 2011 m. lapkričio 9 d. teismo posėdyje apklaustų liudytojų A. A. ir V. B. parodymai. Teisės aktai nenumato ieškovės pareigos informuoti vartotoją apie gamtinių dujų skaitiklių, kurie yra ieškovės nuosavybė, keitimo, plombavimo ar iškėlimo priežastis. Atsakovas, teigdamas, kad 2011 m. sausio 12 d. buitinio vartotojo dujų apskaitos patikrinimo (perplombavimo) akte esantis B. V. parašas yra suklastotas, šio akto neginčijo. Atsižvelgiant į atsakovo atstovo A. V. duotus parodymus, didesnė tikimybė, kad parašą galėjo suklastoti (jei šis parašas yra ne paties atsakovo) atsakovo šeimos nariai. Nėra įrodymų, kad 2011 m. vasario 1 d. dujų vartojimo tyrimo aktą Nr. 265 surašę ieškovės Kauno filialo darbuotojai turėjo suinteresuotumą byloje. Akte užfiksuotus skaitiklio pažeidimus patvirtino liudytojas J. T., Lietuvos teismo ekspertizės centro atliktos skaitiklio ir plombos nepriklausomos ekspertizės išvados. Nėra įrodymų, kad vartotojo A. V. prašymas dėl skaitiklio tyrimo jį išardant yra išgautas apgaulės būdu. Vartotojas, kreipdamasis į ieškovę su prašymu dėl žalos akto, nereikalavo skirti ekspertizę, neginčijo tyrimo akto. Teisės aktai neįpareigoja ieškovės, nesant kitos šalies prašymo, perduoti skaitiklį tyrimui nepriklausomai laboratorijai. Plomba Nr. KA08528 nuo dėžės Nr. 32 buvo nukirpta 2011 m. vasario 1 d. komisijos posėdyje, dalyvaujant A. V. Sutartis ir taisyklės nenumato, kad skaitiklis laikomas pažeistu ir žala vartotojui dėl neteisėto gamtinių dujų vartojimo yra skaičiuojama tik nustačius, kad buvo keisti skaitiklio rodmenys. Vartotojas laikomas neteisėtai vartojančiu gamtines dujas ir esant kitokiems skaitiklio ar plombų pažeidimams: skaitiklio rodmenų stabdymas, aplankos linijos įrengimas, gamtinių dujų vartojimas nuėmus skaitiklį ir pan.

Atsakovas nurodo, kad nepagrįstai reikalaujama atlyginti nuostolius, nes dujų apskaitos prietaisas buvo tinkamai, saugiai eksploatuojamas, nebuvo sugadintas, nebuvo pažeistos plomba, plombuojama puansonu, papildomo plombavimo plomba Nr. 7305155, nebuvo atsukinėjamas skaitiklio mechanizmo apskaitos būgnas. Plomba Nr. 7375155 nebuvo pažeista ar kitaip sugadinta, pažeidžiant taisyklių 168 punktą, ji buvo netinkamai transportuojama. Atsakovo sūnus A. V. nesutiko su dujų vartojimo, matavimo priemonės, sistemos pažeidimo tyrimo aktu Nr. 265, todėl turėjo būti atliekama ekspertizė. Tuo metu buvo galima nustatyti, kad plomba, užplombuota puansonu, nėra pažeista, bet ieškovės darbuotojai ją pergręžę sunaikino. Dujų pirkimo–pardavimo sutartis yra vartojimo sutartis (CK 6.193 str. 4 d.), todėl taikomi vartojimo sutarčių ypatumai (CK 6.188 str.).

Kitų atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė dėl gamtinių dujų vartotojų civilinės atsakomybės ir nustatė priteistinos žalos dydį.

Dėl atsakovo apeliacinio skundo

Atmestini atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl neįrodytos atsakovo kaltės, naudojant pažeistą dujų apskaitos prietaisą.

Skolininko kaltė pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį yra preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Gamtinių dujų pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimo atveju išimčių dėl kaltės prezumpcijos įstatymuose neįtvirtinta, todėl įrodinėjimo pareiga, kad žala padaryta ne dėl gamtinių dujų vartotojo kaltės, tenka vartotojui. Pagal civilinio proceso įstatymo nuostatas tokiu atveju kaltės nebuvimo įrodinėjimo našta yra perkeliama skolininkui, t. y. gamtinių dujų vartotojui, kuris turi paneigti kaltės prezumpciją (CPK 178 straipsnis).

Vertinant šiuo aspektu, atsakovo apeliacinio skundo argumentai apie dujų apskaitos skaitiklio demontavimo priežastis (planinį patikrinimą ar konfliktą dėl naujos jo pastatymo vietos) nėra teisiškai reikšmingi. 2011-01-12 aktas patvirtina, kad buvo atliktas dujų matavimo priemonės perplombavimas, 2011-01-27 aktas – kad ši priemonė buvo pakeista. Teisės aktai nenumato ieškovės pareigos informuoti vartotoją apie gamtinių dujų skaitiklių, kurie yra ieškovės nuosavybė, keitimo, plombavimo ar iškėlimo priežastis. LR Ūkio ministro 2002-02-05 įsakymu Nr. 43 patvirtintų Gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklių 166 punktas įpareigoja dujų įmonės darbuotojus periodiškai tikrinti dujų suvartojimą ir matavimo priemones, tikrinimo rezultatus įforminant pažyma, aktu ar žyma atsiskaitymo knygelėje. Tai, kad perplombavimo metu nuimtos plombos nr. 7305155 pažeidimai buvo aptikti ne perplombavimo metu, o ieškovės įmonėje, plombą apžiūrėjus su lupa, nepaneigia dujų matavimo priemonės pažeidimo tyrimo metu nustatytų ir 2011-02-01 akte nurodytų vidinių prietaiso pažeidimų. Šalių tarpusavio teises ir pareigas nustatanti sutartis ir LR Ūkio ministro 2002-02-05 įsakymu Nr. 43 patvirtintos Gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklės (toliau tekste – Taisyklės) nenumato, kad skaitiklis laikomas pažeistu ir žala vartotojui dėl neteisėto gamtinių dujų vartojimo yra skaičiuojama tik nustačius, kad buvo keisti skaitiklio rodmenys. Vartotojas laikomas neteisėtai vartojančiu gamtines dujas ir esant kitokiems skaitiklio ar plombų pažeidimams: skaitiklio rodmenų stabdymas, aplankos linijos įrengimas, gamtinių dujų vartojimas nuėmus skaitiklį ir pan.

Atmestinas atsakovo teiginys apie nepagrįstą nesivadovavimą Taisyklių 169 punkto reikalavimais, ieškovei siekiant suklastoti žalos atsiradimo įrodymus. Šio apelianto teigimu, pagal minimą punktą, jei vartotojas nesutinka su patikrinimo metu nustatytais pažeidimais, pažeidimų ir matavimo priemonių tyrimą (techninę ekspertizę) per 20 kalendorinių dienų nuo akto dėl neteisėto dujų vartojimo surašymo privalėjo atlikti nuo dujų įmonės nepriklausoma Metrologijos tarnybos įgaliota arba akredituota laboratorija, o atsakovo šeimos nario sūnaus A. V. nesutikimas su 2011-02-01 pažeidimo tyrimo akto išvadomis buvo išreikštas įrašu akte.

Visų pirma, nei ieškinys, nei atsakovo atsikirtimai į ieškinį nebuvo grindžiami dujų apskaitos matavimo priemonės neatitikimu Metrologijos įstatymo ar Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2011 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. V-121 „Dėl teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių sąrašo ir laiko intervalų tarp patikrų patvirtinimo“ reikalavimams, keliamiems apskaitos prietaisams teisinės metrologijos atitikties požiūriu. Antra vertus, nustatyti pažeidimų pobūdį, išardant dujų apskaitos skaitiklį, reikalavo atsakovo šeimos pilnametis narys ir faktinis dujų naudotojas A. V. Atsakovas B. V. pripažino, kad tyrime pats nedalyvavo dėl pablogėjusios sveikatos ( t. 1 b.l. 21, 25), o pagal AB „Lietuvos dujos“ generalinio direktoriaus 2008 m. liepos 10 d. įsakymu patvirtintos Padarytos žalos dėl neteisėto gamtinių dujų vartojimo nustatymo ir išieškojimo tvarkos III ir IV dalių nuostatas, tiriant žalos atsiradimo priežastis ir ją nustatant, dalyvauja vartotojas arba jo atstovas – pirkimo-pardavimo sutartį pasirašęs asmuo arba jo įgaliotas asmuo, trečiasis asmuo ar jo atstovas. Lietuvos teismo ekspertizės centras konstatavo, kad, nors tirti pateiktas dujų skaitiklis neužplombuotas (bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad plomba buvo pakeista 2011-01-12, uždėtoji perplombavimo nuimta pažeidimo tyrimo metu 2011-02-01), o tirti pateiktas plastikinis užraktas nr. 7305155 yra pažeistas (užraktas pakartotinai panaudotas pakeičiant plombavimo vielą nauja viela), ant skaičiavimo mechanizmo tvirtinimo metalinės plokštelės virš dantračio ašies tvirtinimo kiaurymės užsifiksavę įbrėžimai yra daugkartinio skaičiavimo mechanizmo nuėmimo ir uždėjimo pėdsakai (dantračio ašies galu palikti įbrėžimai nuimant ir uždedant skaičiavimo mechanizmą), o nenuėmus dujų skaitiklio skaičiavimo mechanizmo gaubto, gamyklinės ir papildomo plombavimo plombų suraižyti skaitiklio skaičiavimo mechanizmo sudedamųjų dalių negalima (ekspertizės akto išvados nr. 1,4,5,8,10,11). Ekspertų nustatyti pažeidimai atitinka nustatytuosius 2011-02-01 matavimo priemonės tyrimo akte, paaiškina, ką reiškia vidiniai subraižymai ir leidžia daryti išvadą, jog galimai netinkamas, apelianto manymu, ieškovės elgesys su perplombavimo metu nuimtąja plomba neturi reikšmės nustatytiems vidiniams skaitiklio pažeidimams. Apelianto nurodomų Taisyklių 168 punkto pažeidimų nebuvo – vienkartinė plomba Nr. KA08528 nuo dėžės Nr. 32 buvo nukirpta 2011 m. vasario 1 d. komisijos posėdyje, dalyvaujant atsakovo pilnamečiam šeimos nariui A. V., o jos pateikimo ekspertams atitikimas šiame punkte numatytiems reikalavimams aprašytas ekspertizės akto tiriamojoje dalyje. Tai, kad ekspertizė buvo atlikta bylos nagrinėjimo metu, o ne iškart po 2011-02-01 tyrimo akto surašymo, pažeidimo esmės nekeičia. Ekspertizės akto išvados įgalina konstatuoti neteisėto dujų vartojimo faktą bei nuspręsti, kad pažeidimas buvo paslėpto pobūdžio, kurio nebuvo galima pastebėti 2011-01-12 atliko perplombavimo metu.

Atmestini apelianto argumentai apie atsakovo parašo suklastojimą perplombavimo akte – prašyme dėl žalos nustatymo ir atsiliepime į ieškinį atsakovas pripažįsta perplombavimo faktą, kuris, atsižvelgiant į skaitiklio buvimo vietą, negalėjo įvykti be atsakovo ar pilnamečio jo šeimos nario žinios.

Atmestini ir atsakovo apeliacinio skundo motyvai dėl Taisyklių 173 punkto pažeidimo. Pagal šį punktą, jeigu nustatomas matavimo priemonės pažeidimas dėl vartotojo kaltės, jis kviečiamas į dujų įmonei padarytos žalos nustatymo komisijos posėdį. Vartotojui neatvykus be svarbių priežasčių, padarytos žalos dydis nustatomas jam nedalyvaujant (174 punktas). Faktą, kad vartotojas žinojo apie 2011-02-01 žalos nustatymo komisijos posėdį, patvirtina atsakovo prašymas t. 1 b.l. 25 (nurodo, kad tyrime nedalyvavo dėl pablogėjusios sveikatos), jo pilnamečio šeimos nario dalyvavimas tą pačią dieną vykusiame pažeidimo tyrimo posėdyje, raštu užfiksuota nuoroda komisijos pirmininkei žalos tyrimo akto kopiją atsiųsti registruotu laišku bei atsakovo pripažinimas tą aktą gavus (t. 1 b.l. 28).

Pagal Taisyklių 121.3 punktą vartotojas privalo užtikrinti dujų apskaitos sistemų (matavimo priemonių), esančių vartotojo valdose, saugumą ir jų plombų neliečiamumą (analogiškas jo įsipareigojimas, įskaitant skaitiklio apsaugą nuo mechaninių pažeidimų, įtvirtintas gamtinių dujų pirkimo – pardavimo sutarties 4.3 punkte). Neteisėtas dujų vartojimas konstatuojamas tuomet, jei patikrinimo metu nustatoma pažeidimų (sugadinta, išmontuota ar sunaikinta matavimo priemonė, pažeistos ar nukabintos vartotojo teritorijoje esančios plombos nuo dujų apskaitos sistemos, dujų parametrų kontrolės priemonių ir jų aplankos linijų uždaromųjų įtaisų, pažeistas matavimo priemonės papildomos saugos žymuo, įrengta matavimo priemonės aplankos linija, priverstinai stabdomas arba kitaip gadinamas skaičiavimo mechanizmas, dujos vartojamos viršijant Qmax dydį (Taisyklių 167 punktas). Nustačius neteisėtą gamtinių dujų naudojimą, ieškovas, prašydamas priteisti nuostolius, patirtus dėl neteisėto elektros energijos naudojimo, neprivalėjo įrodyti atsakovo kaltės. Kaip minėta, įrodymus, paneigiančius jo kaltę, privalėjo pateikti atsakovas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokių įrodymų atsakovas nepateikė ( CPK 178 str.).

Tai, kad pirmosios instancijos teisme pats atsakovas pripažino padaręs žalą, įrodo 2012-02-13-21 teismo posėdžio protokole užfiksuotas jo atstovo A. V. paaiškinimas, derybų dėl taikos sutarties sudarymo metu sutikus sumokėti ieškovei 2000 Lt (t. 1 b.l. 106).

Dėl ieškovės apeliacinio skundo

Sutiktina su ieškove, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pagrįstu pripažino atsakovo argumentą dėl apskaitos prietaiso ir jo plombų nuėmimo procedūros pažeidimo, neužtikrinant tinkamo vartotojo dalyvavimo.

Teismas konstatavo, kad AB „Lietuvos dujos“ generalinio direktoriaus 2009 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 1-127 patvirtinto buitinių vartotojų dujų apskaitos periodinių patikrinimų vykdymo tvarkos aprašo 22 punkte nustatyta, kad jeigu gamtinių dujų kiekio matavimo priemonė įrengta namo viduje, inspektorius, atlikęs vartotojo dujų apskaitos periodinį patikrinimą ir nenustatęs jokių pažeidimų, pildo užduotį, kurioje pasirašo pats ir vartotojas arba vartotoją atstovaujantis asmuo (turintis atstovavimo įgaliojimą) ar vartotojo šeimos pilnametis narys. AB „Lietuvos dujos“ generalinio direktoriaus 2008 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 1-60 patvirtintos AB Lietuvos dujos padarytos žalos dėl neteisėto gamtinių dujų vartojimo nustatymo ir išieškojimo tvarkos įtvirtinta, kad pažeista matavimo priemonė nuimama tik dalyvaujant vartotojui arba jį atstovaujančiam asmeniui (turinčiam atstovavimo įgaliojimą), buto savininkui ar jo pilnamečiams šeimos nariams.

Gamtinių dujų apskaitos prietaisas pas atsakovą buvo nuimtas 2011 m. sausio 27 d., dalyvaujant jo sūnui A. V., kuris šią faktinę aplinkybę patvirtino 2011 m. lapkričio 9 d. teismo posėdyje (b. 1. 82). Taigi, dujų matavimo priemonę nuėmus dalyvaujant pilnamečiui vartotojo šeimos nariui, skaitiklio ir jo plombų nuėmimo procedūra negali būti laikoma pažeista. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo išvada šiuo klausimu prieštaringa – nustatęs, kad ieškovo atstovai įsitikino, jog A. V. yra atsakovo šeimos pilnametis narys, o jo dalyvavimas procedūrose atitinka aukščiau nurodytų Aprašo ir Tvarkos reikalavimus, nelogiškai pripažino pagrįstu argumentą apie apskaitos prietaiso nuėmimo procedūros pažeidimą, neužtikrinant vartotojo dalyvavimo. Šis netikslumas teismo sprendime neturėjo reikšmės byloje nustatytų aplinkybių įvertinimui, minimą pažaidą pirmosios instancijos teismui pripažinus neesmine.

Pasisakydama dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų apie žalos dydį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo klausimu išdėstyti pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai yra prieštaringi, nurodyti įstatyminiai priteistinos žalos sumažinimo pagrindai nesusieti su faktinėmis aplinkybėmis. Teismas konstatavo, kad ieškovo reikalavimas dėl 14532,18 Lt žalos priteisimo yra pagrįstas ir įrodytas, nenustatė CK 6.253 straipsnio 5 dalyje (straipsnis sprendime klaidingai įvardintas 6.251) nurodytų nukentėjusiojo asmens veiksmų, dėl kurių civilinė atsakomybė galėtų būti netaikyta. Priešingai – 18-je sprendimo motyvuojamosios dalies pastraipoje nurodė, jog tvarkingo vartotojo standarto neatitiko atsakovo elgesys. Darytina išvada, kad, pirmosios instancijos teismui nenustačius tokių nukentėjusiojo veiksmų ir nekonstatavus nukentėjusiojo kaltės, žalos dydis sprendime išvardintais įstatyminiais pagrindais nebuvo sumažintas ( t.y. pagal CK 6.248 str.4 d., 6.253 str. 5 d., 6.282 str. 1,2 d.). Teismas konstatavo, kad žala gali būti sumažinta, atsižvelgiant į ją padariusio asmens turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia. Kaip minėta, atsakovas nepaneigė savo kaltės, o pagal pažeidimų pobūdį jie yra padaryti tik tyčia.

Konstatavusi šiuos apeliacine tvarka peržiūrimo sprendimo neatitikimus CPK 270 str. 4 dalies 3 punkto reikalavimams, teisėjų kolegija nekeičia jo išvados žalos dydžio sumažinimo klausimu įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismas išdėstė faktinius priteistinos žalos sumažinimo argumentus (atsakovas yra garbaus amžiaus (gim. 1924 m.), ieškovas sutinka sumažinti prašomo priteisti žalos dydį iki 9000Lt, atlikus vietos pažiūrą nustatyta, kad atsakovas galimai naudojasi ir alternatyviu šildymo būdu, tačiau vartojimo pastovumo nustatyti neįmanoma, remtasi teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais, atsižvelgta į jo per metus sumokėtą mokestį 899,34 Lt už dujų suvartojimą, šalių interesų pusiausvyros principus bei tikėtinumo taisykles, įvertinus, kad atsakovas naudojasi ir name esančiu židiniu, kurį kūrena kietu kuru, bei naudojasi elektrine virykle), kurie atitinka CK 6.251 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus nuostolių atlyginimo dydžio sumažinimo pagrindus. Nors atsakovas nepateikė duomenų apie savo turtinę padėtį, minima norma leidžia sumažinti priteistinų nuostolių dydį, atsižvelgiant ir į kitus faktorius (atsakomybės prigimtį, šalių tarpusavio santykius). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad dėl visiško nuostolių atlyginimo nepriimtinų ir sunkių pasekmių, vertinant poveikio sveikatai ir galimo priverstinio išieškojimo požiūriu, atsakovui gali atsirasti vien dėl jo amžiaus, nors faktiniu dujų vartotoju yra ne pats atsakovas. Nesutiktina su ieškovės apeliacinio skundo argumentu dėl nepagrįsto rėmimosi ieškovės sutikimu sumažinti ieškinio reikalavimą, tikintis ginčą išspręsti taikiai. Toks ieškovės sutikimas buvo išreikštas, o rėmimasis ieškovės nurodyta galimybe gauti mažesnį savo reikalavimų patenkinimą, sudarant taikos sutartį, nepažeidžia CPK 17 straipsnyje įtvirtinto šalių procesinio lygiateisiškumo principo, CK 1.5 straipsnyje nustatytų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų, nusprendžiant dėl tenkintino ieškovės reikalavimo dydžio CPK 259 straipsnio 1 dalyje nustatytu būdu. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje nėra išsamaus aplinkybių sąrašo, konkretizuojančio faktorius, dėl kurių priteistini nuostoliai gali būti sumažinti, todėl teismas pagrįstai rėmėsi bylos nagrinėjimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

Įrodymų, pagrindžiančių sugadinto skaitiklio, jo keitimo, patirtų transporto išlaidų dydžius, ieškovė nepateikė ne tik pirmosios, bet ir apeliacinės instancijos teismui, todėl jos apeliacinio skundo reikalavimas padidinti priteistą žalą šiomis išlaidomis negali būti laikomas įrodytu (CPK 178 str., 306 str. 1 d. 4 punktas).

Apygardos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal apeliaciniuose skunduose nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinusi, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių, nenustatė CPK 329, 330 straipsniuose reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 320 straipsnio antroji dalis). Vadovaujantis išdėstytais argumentais, CPK 263 straipsnio reikalavimus atitinkantis pirmosios instancijos teismo sprendimas nekeistinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 13 d. sprendimą.