Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam Z. G., jo atstovui advokatui R. N., viešame teisiamajame posėdyje privataus kaltinimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

Z. G., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, ūkininkas, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini) kaltinamas pagal BK 140 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis Z. G. kaltinamas tuo, kad 2014 m. kovo14 d., apie 14 val., (duomenys neskelbtini), prie veršidės pastato, esančio (duomenys neskelbtini), atliekant aikštelės techninės būklės ekspertizę, kilus konfliktui su Z. G., pastarasis du kartus pastūmė nukentėjusiąją S. M. į nugarą, todėl ji pargriuvusi ant žemės susitrenkė kojas ir rankas, dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas.

Dėl pareikšto kaltinimo kaltinamasis Z. G. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad jis sužinojo, jog jam nuosavybės teise priklausančioje aikštelėje M. kasinėja. Nuėjęs su A. M. pažiūrėti, jis pamatė, kad J. M. kastuvu kasa aikštelę, taip pat ant aikštelės buvo S. M. ir dar vienas žmogus, kuris, kaip vėliau jis sužinojo, buvo ekspertas. Jis nesutiko, kad jo aikštelėje būtų kasinėjama ir varė juos nuo aikštelės, tačiau jėgos S. M. atžvilgiu nenaudojo. Kadangi jie neklausė jo pasakymų pasitraukti iš aikštelės, tada jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir išsikvietė policijos pareigūnus. Kaip teigia nukentėjusioji S. M., jis jos nestumdė, tik ji jį stūmė. Konflikto metu S. M. nebuvo nuvirtusi. Su S. M. vyksta teisminis ginčas dėl tos jo aikštelės.

Nukentėjusioji S. M. parodė, kad ji pasisamdžiusi ekspertą nuvyko į Z. G. aikštelę, esančią prie veršidės pastato (duomenys neskelbtini), kad būtų nustatyta ar toji aikštelė buvo išbetonuota ar ne. Tačiau atvykus Z. G., jis neleido atlikti aikštelės kasinėjimo darbus ir ją bei jos vyrą, ir ekspertą varė nuo aikštelės. Tarp jų įvyko konfliktas. Tuo metu, kai ji lenkėsi paimti betono gabalą, Z. G. , stovėjęs šaliai jos, jai ranka sudavė per nugarą. Tačiau ji visai ant žemės nenuvirto, bet atsirėmė į šieno ritinį. Po kiek tai laiko antrą kartą vėl ji lenkėsi paimti betono gabalą, tačiau šalia stovėjęs Z. G. jai vėl ranka sudavė per nugarą, ji tada nuvirto bei rankomis atsirėmė į žemę ir susidaužė kelieną. Pirmą kartą po pastūmimo nelabai skaudėjo, o antrą kartą labiau skaudėjo nugarą ir kelieną. Smūgis į nugarą buvo stiprus. Ant nugaros po kiek tai laiko atsirado žymės, tačiau negali pasakyti ar tai nuo sudavimo į nugarą, ar nuo kontakto su gyvuliais. Pas daktarus nesikreipė, tik po poros mėnesių buvo nuėjusi pas daktarą dėl kelieno. Atrodo, kad ji kaltinamojo nestūmė. Kadangi ji patyrė nugaros ir kelieno skausmą, o taip pat ji buvo pažeminta kitų asmenų akivaizdoje, tai laiko, kad Z. G. turi atsakyti baudžiamąja tvarka bei atlyginti jai 3000Lt neturtinę žalą.

Liudytojas S. L. parodė, kad jis S. M. kvietimu atvyko į aikštelę daryti ekspertizę. Reikėjo nustatyti ar aikštelė buvo išbetonuota ar ne. Reikėjo kasti žemę, kad nustatyti ar po jos yra išbetonuota aikštelė. Tačiau atvykęs Z. G. neleido ekspertizės atlikti. Jis matė, kaip Z. G. stumtelėjo S. M., tačiau ji tik paėjo kelis žingsnius, bet nenuvirto. Aikštelėje vyko konfliktas. Jis dabar negali pasakyti smulkiai kaip Z. G. S. M. buvo pastumta, ar jie stovėjo šalia, ar vienas prieš kitą. Jis matė, kad S. M. buvo pastumta vieną kartą. Kad S. M. skųstųsi skausmu, jis negirdėjo.

Liudytojas J. M. parodė, kad jis matė kaip jo žmoną Z. G. pastūmė . Pirmą kartą ji atsirėmė į rulonus, o antrą kartą nuvirto ant žemės. Pirmą kartą nematė kaip pastūmė, o tik matė, kad žmona atsirėmė į ruloną. Antrą kartą matė, kad pastūmė žmoną su pečiu į krūtinę. Apie tai, kad jai skauda ji nesakė. Žmona Z. G. nestūmė. Jo žmona betono gabalus nekėlė nuo žemės. Nematė žmonos sužalojimo, tik sakė, kad skauda kelią, apie nugaros skausmus nekalbėjo. Šiuo metu su kaltinamuoju nėra geri santykiai.

Liudytojas A. M. parodė, kad jis pamatė, jog Z. G. aikštelėje yra kasinėjama, todėl apie tai pranešė Z. G.. Tada jis kartu su Z. G. nuėjo į aikštelę. Jie visi pradėjo ginčytis. Z. G. S. M. nestumdė. Tik M. puolė Z. G.. Neatsimena ar S. M. puolė stumdyti Z. G.

Iš nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ( b.l. 5, 60) matyti, kad 2014-03-28, apie 14 val. (duomenys neskelbtini), prie veršidės pastato, tarp Z. G. ir M. įvyko konfliktas dėl aikštelės priklausomumo. Tuo metu aikštelėje buvo ir ekspertas S. L..

Iš ieškinio ( b.l. 64-69, 71-73) matyti, kad Šilalės rajono apylinkės teisme yra užvesta civilinė byla dėl aikštelės ir rampos, esančios (duomenys neskelbtini), kuri patenka į M. nuomojamą žemės sklypo ribas, kadastrinių duomenų panaikinimo.

Iš Šilalės rajono apylinkės teismo nutarties ( b.l. 46) matyti, kad teisme yra pradėta nagrinėti privataus kaltinimo tvarka užvesta baudžiamoji byla pagal nukentėjusiojo Z. G. skundą kaltinamajam J. M. dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo ir tyčinio turto sugadinimo dėl tuo pačiu metu įvykusių aplinkybių.

Iš ikiteisminio tyrimo institucijos surinktos medžiagos ( b.l. 50,51,52) matyti, kad iš Z. G. buvo paimtas pareiškimas, o iš S. M. ir J. M. buvo paimti paaiškinimai.

Motyvuojamoji dalis

Iš pateiktų nuotraukų( b.l. 55) matyti aikštelė, kurioje vyko konfliktas.

Kaip matyti, kaltinamasis Z. G. kaltu dėl padaryto nusikaltimo neprisipažino ir paaiškino, kad konfliktas aikštelėje buvo, tačiau jis S. M. nestumdė ir jai nesudavė, o tik ji jį pastūmė. Nukentėjusioji S. M. teigia, kad jai du kartus Z. G. sudavė į nugarą dėl ko ji vieną kartą ant žemės nenuvirto, nes atsirėmė į šieno ritinį, o antrą kartą nuo sudavimo į nugarą ji ant žemės nuvirto bei susitrenkė kelieną. Po antro sudavimo jai labiau skaudėjo nugarą, negu po pirmo sudavimo. Vertinant nukentėjusiosios parodymus išryškėjo jos parodymų nenuoseklumas su tomis aplinkybėmis, kuriomis ji nurodė savo skunde. Savo skunde ji teigia, kad kaltinamasis ją du kartus pastūmė į nugarą ir ji nuvirto dėl to ji pargriuvusi ant žemės pajuto skausmą abiejose kojose ir rankose. Teismo posėdžio metu ji nurodo, kad jau didelį skausmą pajuto nugaroje ne po pastūmimo, o jau po sudavimo jai į nugarą, rankas jai neskaudėjo, o tik skaudėjo koją. Taip pat taikinamajame teismo posėdyje ji nurodo, kad jai buvo suduota tuo metu, kai ji buvo atsisukusi į kaltinamąjį nugara, o teismo posėdžio metu jau nurodo, kad kaltinamasis jai sudavė stovėdamas šonu šalia jos. Taip pat apklausiama policijos pareigūnų ir duodama rašytinius paaiškinimus ( b.l.51), ji nurodo, kad ji buvo pastumta, o ne jai buvo suduota, taip pat nenurodo, kad ji buvo nugriuvusi. Jos parodymus, kad ji buvo nugriuvusi, išskyrus jos vyrą J. M., nepatvirtino nei S. L., nei A. M.. Be to, liudytojas S. L. parodo, jog jis matė tik vieną pastūmimą, po kurio ji nenugriuvo, o tik keletą žingsnių paėjo. Taip pat nustatyti prieštaravimai tarp pačių M. parodymų: S. M. teigia, kad ji į nugarą abu kartus buvo pastumta tuo metu, kai ji pasilenkusi ėmė nuo žemės betono gabalus, o J. M. teigia, kad jis matė antrą pastūmimą ir nepastebėjo ar jo žmona buvo pasilenkusi ir ėmė nuo žemės betono gabalus ar ne , ir prieštaringai jai, teigia, kad ji buvo pastumta į krūtinę pečiu, o ne į nugarą. Vertinant nustatytas nukentėjusiosios parodymų ir rašytinių paaiškinimų prieštaravimus, laikytina, kad šie jos parodymai nėra nuoseklūs, todėl kelią pagrįstą nepasitikėjimą jos nurodytoms aplinkybėms, kad jai du kartus stipriai buvo suduota į nugarą dėl ko ji nuvirto ir dėl sudavimo jai į nugarą buvo sukeltas didelis skausmas. Be to, ji pati negali tiksliai pasakyti- ar jai dėl sudavimo į nugarą, ar dėl darbų, susijusių su gyvulių laikymu, nugaroje atsirado kažkokios tai žymės. Taip pat negalima teigti, kad jai nugara labai skaudėjo, nes ji nei vyrui apie tuos skausmus nesakė, o taip pat nenurodė ir raštiškame savo paaiškinime policijos pareigūnams. Be to, kad ji buvo pastumta į nugarą nepatvirtina ir jos vyras J. M., kuris nurodo, jog ji buvo pastumta į krūtine. Taip pat tą aplinkybę, kad ji buvo pastumta į nugarą , negali patvirtinti ir liudytojas S. L., kuris, nors ir matė patį pastūmimo faktą, tačiau aplinkybių kaip ji buvo pastumta, negali paaiškinti. Kaltinamasis teigia, kad nukentėjusiosios nestūmė ir į nugarą jai nesudavė. Teismas laiko, kad jos ir liudytojų J. M. ir A. M. parodymus negalima laikyti įrodymais gautai iš objektyvių šaltinių, nes vienas liudytojas yra nukentėjusiosios vyras , o kitas yra dirbęs pas kaltinamąjį . Būtų galima laikyti objektyviu įrodymo šaltinių liudytojo S. L. parodymus, tačiau jo nurodytos aplinkybės nesutampa su nukentėjusiosios parodymais ir jiems prieštarauja, be to jis negali smulkiau apibūdinti pastūmimo aplinkybių. Iš garso įrašo, kurio metu buvo girdėti liudytojo S. M. žodžiai, kad Z. G. nesistumdytų, tačiau , įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, negalima teigti, jog jis stumdė nukentėjusiąją. Byloje buvo nustatyta, kad tarp M. ir Z. G. vyko konfliktas dėl įsisenėjusių nuosavybės teisių klausimų, kurie jau yra sprendžiami teismine tvarka. Taip pat yra nustatyta, kad dėl to pačio įvykio tesime yra pradėta baudžiamoji byla privataus kaltinimo tvarka pagal Z. G. skundą nukentėjusiosios vyrui J. M. ( b.l. 46 b.l. 50), o atsisakymas dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą buvo priimtas abiejų Z. G. ir S. M. atžvilgiu, nors byloje pareiškimo S. M. pradėti ikiteisminį tyrimą Z. G. atžvilgiu nebuvo, o tai buvo padaryta , atsižvelgus į jos paaiškinimus, jog jai dėl Z. G. veiksmų buvo sukeltas fizinis skausmas ( b.l.51). Šios aplinkybės nepaneigia kaltinamojo atstovo baigiamosiose kalbose nurodytos aplinkybės, kad nukentėjusioji, kreipdamasis į teismą dėl bylos iškėlimo Z. G., jam kerštauja dėl bylos iškėlimo jos vyrui. Teismas nagrinėdamas bylą ištiria visas byloje esančias aplinkybes, joje esančius įrodymus, juos įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįsta išsamiu ir nešališku visų byloje esančių aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Išanalizavus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, teismas laiko, kad esant prieštaravimams tarp pačios nukentėjusiosios parodymų, taip pat tarp jos ir jos vyro J. M. parodymų, negalima jų parodymais tikėti, nes jie yra nenuoseklūs , nevienodi. Be to, nukentėjusiosios parodymai prieštarauja ir liudytojo S. L. parodymams, kad ji nebuvo nuvirtusi , ji buvo pastumta tik vieną kartą. Vertinant tai, kad kaltinamasis iš vis neigia, jog stūmė nukentėjusiąją, o esant byloje nustatytiems atitinkamiems prieštaravimams tarp nukentėjusiosios parodymų ir liudytojų parodymų , teismas laiko, kad byloje nėra surinkta patikimų įrodymų, patvirtinančių nukentėjusiosios skunde nurodytų aplinkybių, kad ji buvo kaltinamojo du kartus pastumta ir nuo šio stūmimo jai skaudėjo rankas ir kojas bei nugarą. Dėl to , nesant kitų įrodymų ar aplinkybių, pagrindžiančių kaltinamojo nusikalstamus veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu, teismui kyla pagrįstų abejonių dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos. Atsižvelgiant į tai, ir vadovaujantis nuostata, kad visos abejonės yra traktuojamos kaltinamojo naudai, todėl kaltinamasis Z. G. pagal BK 140 str. 1 d. išteisintinas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ( BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Kadangi Z. G. išteisintina minėtu pagrindu, todėl nukentėjusiosios civilinis ieškinys 3000 Lt sumai paliktinas nenagrinėtas ( BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis išteisintas, todėl iš nukentėjusiosios priteistinos advokato atstovavimo išlaidos, sudarančios 1900 Lt( b.l.80, BPK 105 str. 6d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 297-298 str.,302-305 str.,307-308str., teismas

nusprendžia:

Z. G. pagal BK 140 str. 1d. išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiosios S. M. pareikštą civilinį ieškinį dėl 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Priteisti iš S. M. 1900 Lt ( tūkstantį devynis šimtus litų) Z. G. naudai advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Nuosprendis per 20 d. nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per šį teismą.