Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2026-03-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1-748-1129/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2026-03-31
Bylos Nr.
1-748-1129/2026
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-46061-2024-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dominykas Rusonis
Kaltinamasis
V. A.
Nukentėjusysis
G. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-748-1129/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46061-2024-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.2.1; 2.1.8; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. kovo 31 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Dominykas Rusonis,sekretoriaujant Urtei Piluckei,dalyvaujant prokurorei Jūratei Plauskienei,kaltinamajam V. A., jo gynėjai advokato padėjėjai I. M.-M.,nukentėjusiajai G. Š., jos atstovei advokato padėjėjai K. L.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini) teistas 4 kartus, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. A., 2024 m. lapkričio 24 d. apie 16.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini) konflikto metu ne mažiau du kartus tyčia kumščiu sudavė savo sugyventinei G. Š. į veidą, padarydamas poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose ir kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinėje, sukėlusias nukentėjusiajai G. Š. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis V. A. kaltu prisipažino iš dalies ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad užgavo, nenorėjo sužaloti, jokių blogų kėslų neturėjo. Jokios tyčios nebuvo, kumščiu nesudavė. Tą dieną viskas buvo normaliai, turėjo išvažiuoti į (duomenys neskelbtini). Paskambino draugo draugė ir paprašė nuvežti draugą, pasakė, kad negali, nes reikia mašinos. Turėjo nuvežti dukrą į mokyklą, kai grįžo namo G. buvo išgėrus, virtuvėje daužė indus, bet nekreipė dėmesio. Jis ją tik nusistūmė. Ji sakė, tu toks ir anoks. Ji rėkavo, išėjo į kiemą pažiūrėti kur šuo. Paklausė jos kur šuo, ji kalbėjo su telefonu. Po to atvažiavo draugo draugė. G. jį visaip vadino, sakė tu toks ir anoks. Ji puolė ir daužė lėkštes, ji jam griebė už rankos ir jis ją nustūmė, gal ir galėjo padaryti kažką, bet tikrai nenorėjo. Gal ir galėjo padaryti kaltinime nurodytus sužalojimus, bet jis jų nematė. Kai išvažiavo po valandos ar dviejų ji jam pradėjo skambinėti „ką jai padarei“. Ji sakė, kad sužalojo veidą, sakė, kad jam bus blogai, kad jį pasodins. Neginčija, kad padarė sužalojimus, bet nebuvo tyčios. Jei būtų trenkęs tyčia su kumščiu, kaip ji teigia, tai ne tokie būtų sužalojimai. Ji daužė lėkštes, gal įsipjovė, nežino iš kur buvo to kraujo. Ką ji darė, kai jis išvažiavo – nežino. Girdėjo, kad su kažkuo telefonu, kažką tarėsi, nenorėjo konfliktų. Nuo jos atsitraukdamas galėjo netyčia užgauti. Ji jam griebė už rankos, tampė, sakė, kad niekur nevažiuosi, ji jį provokavo. Nežino, kiek buvo kontaktų jos rankos su jos veidu. Jei būtų trenkęs, nebūtų ,,biški“ pamėlus akis. Atsimodamas gal ir užgavo. Atstūmimas buvo su ranka. Net nejaučia, kad ją užgavo kieme net nematė, kad ji būtų sužalota. Jų kiemas yra 6 arų. Nuo pavėsinės iki įvažiavimo apie 5 metrai. Jie išėjo pro skirtingas puses. Jis G. prašė taikytis ir šiai dienai jis nori taikytis, kam jam tų teistumų. Pripažįsta, kad užgavo, bet netyčia, gailisi. Kaip gali pripažinti kaltę, jei nežino, kaip tai padarė. Paskutiniai metai su G. buvo įtempti ir konfliktiški, alkoholis. Ji prigerdavo, apsvaigdavo ir prasidėdavo intrigos. Jis pats alkoholio nevartoja jau ilgai. Paskutinį kartą vartojo kovo mėnesį. Sąmoningai jėgos nenaudojo. Jei būtų trenkęs iš kumščiu, kaip teigė nukentėjusioji, būtų ne tokios pasekmės. Su policija bendradarbiavo ir davė visus parodymus. Jis nėra impulsyvus ir agresyvus, jis ramus žmogus. Jis nesupranta kam to reikėjo, jis gailisi. Su civiliniu ieškiniu nesutinka dėl sumos. Sutinka, kad žala buvo padaryta. Nepripažįsta, kad veiką padarė tyčia, gailisi, kad galėjo užgauti. Kitą dieną ji jo jau prašė didelių pinigų, ji norėjo tik pasipelnyti. Netyčia užgavo, galėjo su tuo mostu užgauti, bet net nejaučia, nematė, kaip užgavo. G. jį tampė ir tas atstūmimas buvo netyčinis, jis jokio konflikto nenorėjo. G. jį puolė. Mėgino išvengti kontakto su nukentėjusiąja.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis V. A. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino iš dalies, tačiau jo kaltę patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, tai yra nukentėjusiosios bei liudytojų parodymai, kita rašytinė bylos medžiaga.

Nukentėjusioji G. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog su Valdu yra buvę partneriai. Įvykio dienos ryte atsikėlusi tvarkėsi namus, pradėjo gaminti valgyti. Po to žadėjo eiti su šunimi į mišką. V. išvažiavo į (duomenys neskelbtini) už pusvalandžio pasakė, kad grįžta namo, nes jam reikia pasiimti draugą (duomenys neskelbtini). Jis grįžo, tuo metu plovė indus, jis stovėjo 2 metrus nuo jos. Paklausė, kaip jis važiuos. Pasakė, kad važiuoja su moterim, nepamena jos vardo. Paklausė, kodėl ne vienas, kodėl vėl moteris. Pastoviai jo gyvenime sukosi kitos moterys, jai tai kėlė klausimus. Paklausė, ar jie važiuos dviese. Pas jį iškilo agresyvumas, pasakė, kad ji prisigalvoja, jai tai nėra normalu. Jis pradėjo rėkti, trenkė jai į nosį. Tarp nosies ir burnos, jai pradėjo bėgti kraujas, plaudama lėkštę įdėjo į kriauklę, pamatė bėgantį kraują, pradėjo isteriškai klykti, jis jai liepė nustoti. Jis buvo labai, labai agresyvus, priėjo ir dar kartą trenkė jai į smilkinio pusę. Klykė nuo skausmo, manė, kad jai sulaužė nosį, jis išėjo pro duris. Ėjo į vonios viršų pasižiūrėti, kaip atrodo. Tuo metu, kai nuėjo į vonią, parašė jo tetai ir nusiuntė nuotrauką. Pasakė, kad nebegali taip gyventi, bijojo, kad ją užmuš. K. pasakė, kad žino, koks jis yra, prašė nusiraminti, sakė, kad tegu važiuoja į (duomenys neskelbtini) Ji su ja nekalbėjo, viskas vyko žinutėmis. Ji apie jokius gėrimus nekalbėjo. Po to paskambino savo draugei į (duomenys neskelbtini) kalbėjo per video, ji matė, kaip ji atrodė, ji ją paskatino netylėti, sakė, kad, tai jau ketvirtas kartas, prašė kviesti policiją. Taip jai pasakė jos draugė, ji jį matė per video skambutį. Ji išgėrė pusę taurės konjako, kalbėjo su drauge iki kol atvyks policija, vaikas buvo pas drauges. Nenorėjo vaikui kelti streso, norėjo, kad vaikas nueitų pas kaimynę, pasakė, kad kviečiasi policiją. Tada iškvietė policiją, jie ją apžiūrėjo, pamatė pritaškytą kraują, jie jai iškvietė medikus, išvežė ją į klinikas. Policija nuėjo patikrinti ar vaikas saugioje aplinkoje, viskas buvo gerai. Tada ją išvežė į klinikas ir ją paleido apie 23 val., tada pasiėmė mergaitę. Jai buvo didžiulis stresas. Tai buvo ne pirmas kartas. Sakė, kad užpils rūgšties ant veido, kad ją uždarys į rūsį, turi visas žinutes, ji jo bijojo. Buvo naujame darbe įsidarbinus, jai buvo psichologinis stresas, kaip eis tokia sumušta ir ištinusi. Turėjo atsakomybę už vaiką, prieš vaiką pasirodyti, bet buvo palūžusi ir išsigandusi. Iki šiol bijau kaltinamojo, jo bijojo jos artimieji ir dukra. Kitą dieną jis paklausė, kiek jam sumokėti, kad ji išeitų iš šių namų. Ten gyveno dvi savaites, bet buvo atskiruose kambariuose. Stengiasi nelįsti jam į akis. Jis lįsdavo į kambarį, įžeidinėdavo, kad ji žiurkė, sakydavo, kad ją pakas, tokie žodžiai buvo dvi savaites. Vaikas tą girdėjo. Neturėjo, kur išeiti, o kai jis išvažiavo į (duomenys neskelbtini) susikrovė visus daiktus ir išvažiavo pas mamą į butą kartu su dukra. Jis būdavo agresyvus ir su vaiku. Vaikas klausdavo ar gali nakvoti pas draugę, jis pasakydavo, kad jam (necenzūrinis žodis). Bijodavo, kad jis seks, kad padarys kažką blogo, atrodydavo, kad visur ją seka. Atvažiuodavo su mašina, matydavo pro langą. Tai kėlė stresą jai ir jos vaikui. Jai buvo padaryti du smūgiai kumščiu. Vienas į nosį, buvo plyšusi lūpa, kitas į smilkinį, buvo mėlynė. Kraujas bėgo iš nosies. Jis jam trenkė ir pataikė ir į lūpą. Jai svaigo galva, skaudėjo nosį, lūpą, paakį, jaučiasi silpna. Civilinį ieškinį grindžiu tuo, kad buvo patirtas fizinis ir psichologinis smurtas, norėjo 10 tūkstančių eurų, bet advokatė sakė, kad reikia nusileisti iki 5000 eurų. Negalėjo pasirūpinti dukra, jai buvo gėda eiti ir į parduotuvę ir į darbą. Jos veide buvo mėlynė po akim, ištinusi nosis ir lūpa. Jos draugės R. V., kuri gyvena (duomenys neskelbtini), dukra tuo metu buvo pas kaimynę, ji žino visas aplinkybes, jos pavardė E. Č.. Neskambino policijai iš karto, nes laukė kol dukra grįš iš miesto. Kai ji pasakė, kad grįžta, paprašę eiti pabūti pas kaimynę. Su R. K. bendravo iš karto po įvykio, kai jis išėjo pro duris. Mėlynės matėsi iš karto, ligoninėje jos dar labiau išryškėjo. K. patarė nesikreipti į policiją, nes ji visą laiką žinodavo, kad jis agresyvus. Jis mėtydavo daiktus, prašė jos nusiraminti. Leisti jam išvažiuoti, nes ji praras namą. Liudytojai buvo žinoma apie ankstesnius smurto atvejus. Ji ją buvo mačiusi, bet tik pečiais papurtė. Žinojo, kad jis agresyvus ne tik jai, bet ir vaikams. Smūgiai buvo du, į kairį smilkinį ir į nosį su lūpa. Pirmas smūgis buvo į nosį, tada jis paėjo kelis žingsnius atgal ir priėjęs dar trenkė į smilkinį. Žino, kad pradėjo klykti pamačiusi kraują iš nosies. Ji buvo labai išsigandusi, panikoje, isterijoje. Bijojo, kad jis grįš ir ją užmuš. Jis jai visada grasindavo. Pjaustydavo padangas už bet kokį konfliktą. Jai labai skaudėjo, svaigo galva, labai blogai jautėsi. Žmogus mušamas, kaip jis gali jaustis. Šiuo metu negali žiūrėti nei į vieną vyrą, nėra jokio pasitikėjimo. Manė, kad V. pasikeis, (duomenys neskelbtini) negrįždavo po kelias paras, susirašinėjimai su kitom moterimis, narkotikai. Manė, kad (duomenys neskelbtini) jis pasikeis, jo draugai pasikeis, kad jis aprims ir bus šeimos žmogus, bet jis nepasikeitė. Net ir vaikai gali paliudyti, kad jis visada buvo agresyvus. Nuo to įvykio, kiekvieną dieną yra įtampoje, lankosi pas psichologus ir psichiatrus, jis ją terorizuoja laiškais, sako, kad susidoros su ja ir jos dukra. Ir po šiai dienai nesijaučia saugi, yra palūžusi, kaip moteris. Tiek metų kentėjo fizinį ir psichologinį smurtą. Automobilyje jam neskambino, buvo rašytos žinutės. Pasakė, kad jis prisidirbo, kad jam iškvies policiją. Neskambino ir su juo nešnekėjo. Žinutes su juo ir jo teta pateikė ikiteisminio tyrimo metu. Buvo du smūgiai. Nežino, ką A. vartojo, jis buvo suirzęs visą dieną, stengėsi nelįsti į akis. Pasakė pareigūnams, kad ji yra išgėrusi. Iš to streso ji išgėrė. Išgėrė pusę taurės konjako, mililitrų nežino. Kiekvienam alkoholis laikosi skirtingai, tą dieną nieko nebuvo valgiusi. Alkoholį vartojo tik po įvykio su V.. Šis konfliktas vyko dėl pavydo, kad jos vyras išvyksta su kita moterim. Palaiko savo poziciją, kuri išdėstyta civiliniame ieškinyje. Nedarbingumo neturėjo, prieš savaitę buvo įsidarbinusi naujame darbe. Eidavo skarelę užsidėjusi ir su akiniais, turėjo rūpintis dukra. Po įvykio jai prasidėjo depresija, apie tai pažymos neturi. Turi gydymo planą ir kaip gydyti nemigą. Lankosi pas gydytojus. Po įvykio dar gyvena su kaltinamuoju. Pas jį į namus atvyko todėl, kad turėjo susirinkti daiktus, ji ne viena buvo, ją atvežė. Turėjo susisiekimą, kad jei kas – kviesti policiją. Naujuosius metus sutiko atviroje vietoje, buvo seniai planuota, kad su mama sutiks kartu. Šventė restorane pilname žmonių. Vengė vyrų ir vengė išeiti į viešumą. Ką veikė balandžio 11 dienos vakarą nežino, negali pasakyti. Buvo (duomenys neskelbtini)“ koncerte, ją tempė draugės, sakė, kad niekur neina, kad jai reikia socializuotis ir ,,išlipti“ iš depresijos. Buvo sukurta paskyra „Tinder“ ir tiek, niekas nevyko. Jie kartu su kaltinamuoju negėrė, gal buvo kaltinamasis apsivartojęs, nes buvo neaiškus ir agresyvus. Po savaitės paprašė kaltinamojo didelės sumos, kai apsilankė pas advokatą ir paprašė skirtis. 60 tūkstančių eurų, paprašė už tai, kad paskola yra ant jos, nori perleisti jam paskolą. Jai, kaip mamai su vaiku pradėti naują pradžią. Jis gyvena jos priklausančiame name, paskola paimta jos vardu. 60 tūkstančių yra už turto padalijimą. Jam namas, o jai kompensacija. Po įvykio jai svaigo galva. Galva svaigo iš karto, praėjo dvi valandos, kol išsikvietė policiją. Ėjo į vonią dėti ledų ir tik tada, kai paskambino dukrai ji išgėrė ir išsikvietė policiją. Ji nedaužė jokių indų. Ji visada buvo kaltinama girtumu, nors veždavo ir parveždavo vaiką į mokyklą.

Liudytoja R. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su kaltinamuoju yra labai artimi giminės. V. jai kaip sūnus, mes bendrauja artimai, ji jo teta. Aš esu jo teta. V. ir G. buvo visada labai graži šeima, gražiai bendravo. V. visada lepino G., labai myli savo dukrą M.. Prieš G. nieko neturi prieš, ji jos neskaudino. Jai ji buvo labai gera, jei kažko paklausdavo, ji visada padėdavo. G. pasikeitė, kai jie nusipirko namą. Visada G. padėjo, V. buvo (duomenys neskelbtini) G. pradėjo labai išgėrinėti, buvo ištinusi, šio įvykio labai nesureikšmino. Ji parašė žinutę, kad V. ją sumušė, atsiuntė nuotrauką, suprato, kad jis ištinusi ir išgėrusi ir apsiverkusi. To įvykio nesureikšmino, nes tai buvo ne pirmas kartas. Paskutiniu metu sakydavo, kad jis turi mergų, namo negrįžta. Ji matydavo, kad V, nėra toks, kaip G. pasakoja. G, pasakė, kad V, išvažiavo su merga ir ją sumušė. Kaip sumušė nesakė, sakė, kad tiesiog sumušė. Paklausė, kas jai yra, paprašė nuotraukos, ji buvo išpurtusi ir ištinusi, apsiverkusi. Net nepagalvojo, kad ten sumušta, jai pasirodė, kad ji prisigėrusi. Suprato, kad ji tikrai nesumušta. Nuotraukoje nieko nesimatė. Jei jai būtų atrodę, kad ji sumušta, tada būtų prašiusi kviesti greitąją, bet ji to įvykio tikrai nesureikšmino. Po to įvykio G, nematė, nes ji nutraukė visus ryšius su ja ir V, gimine. Su kaltinamuoju apie šį įvykį kalbėjo po kelių dienų, klausė kas buvo. Sakė, kad jis nieko nežino, nes ji liko namie visiškai girta. Nukentėjusioji sakė, kad kvies policiją, paklausė ką ta policija darys. Manė, kad ji girta. Klausė, kur M,, sakė, kad M, nėra. Prašė išsiblaivyti. Nepamena, kad sakė, jog jei kvies policiją, tai viską praras. Patarė jai dėti ledus ant veido. Jai pasirodė, kad ji išpurtusi. Ji jai pasakė, kad ji jo nepakeis. Ką šie žodžiai reiškia, nežino. Gal taip pasakė negalvodama. Jei ji ir sakė, kad ją užmuš, ji nekreipė dėmesio. G,, kai prisigerdavo būdavo agresyvi, manė, kad, tai eiliniai jos kliedesiai. V, visada nuleisdavo galvą, būdavo ramus. Pas G. visada būdavo agresyvumas, neapykanta V., visada sakydavo, kad jie jam abu geri, norėdavo suteikti ramybę. Patarė G. gydytis nuo alkoholio, kad jų labai graži šeima. G. praleisdavo pro ausis patarimus dėl alkoholio, nekreipdavo dėmesio. Jos sūnėnas nevartojo alkoholio, nėra mačiusi jo girto. Jis reaguodavo ramiai, žiūrėdavo į žemę ir visada būdavo ramus. V. yra po traumos, pasakė, kad jo nepakeis, nenorėjo, kad jis susinervuotų. Ji pati yra medikė, supranta, kad nuo nervų gali įvykti insultas, kraujo išsiliejimas, prašė, kad jo nenervintų. Jis (duomenys neskelbtini) turėjo didelę traumą.

Liudytoja G. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su V. yra bičiuliai. V. A. kartu su ja sekmadienį vyko į (duomenys neskelbtini) pasiimti jos draugą, po to grįžo į (duomenys neskelbtini) apie 7 val. ryto. Ji su V. išvyko į (duomenys neskelbtini), tada prasidėjo skambučiai nukentėjusios. Ji teigė, kad jį sutvarkys, kad jis nematys mergaitės, kad bus išregistruotas iš namų. V. paklausė, kas atsitiko, jos sakiniai buvo neadekvatūs ir nerišlūs. Telefonas buvo su garsiakalbiu. Jos kalbos nebuvo labai aktualios. Ji pasakė, kad V. sutvarkys, su juo susidoros, ji pasakė, kad jam reikia gydytis, kad ji turi problemų. Tų pokalbių buvo daug, teksto nepasakys. Kai jos paklausė, kur mergaitė, nukentėjusi padėdavo ragelį ir tas pats per tą patį. To pokalbio metu apie fizinį smurtą nebuvo kalbama. Sakė, kad kvies pareigūnus, medikus ir jį sutvarkys. Su V. trumpai kalbėjosi, bet jie daug neatvirauja. Jis įvykio dieną buvo ramus. Kalbėjosi jie, kad jis tikėjosi, kad ji nebegers ir jie bus graži šeima. Iki įvykio apie V. santykius žino tik tiek, kiek jai pasakojo jos vyras. Jos vyras sakė, kad jo draugas turi problemų, kad pergyvena dėl vaiko. Tai buvo pokalbis jų draugų rate. Ji išlipo iš mašinos ir pasakė, kad jai jo telefonas Iphone, tegu pasiima pakrovėją, jis pasiėmė atsisėdo ir išvažiavo. Pavėsinėje sėdėjo moteris. Jai ji pasirodė simpatiška, neatrodė sužalota, apsiverkusi ar kokia sunerimusi. Ji atrodė natūralioje būsenoje. Ant V. šaukė ir klykė, jos žodžių neprisimena, o V., kuo ramiausiai laikėsi, kas jai nutiko, kur mergaitė, ji nežinojo. Tada pasakė, kad jai reikia gydytis ir ji turi problemų. Jai užstrigo, kad jis visą laiką išlaikė ramų toną. Jis buvo ramus žmogus, jie nėra draugai, neklausė jo kas atsitiko. Po kiek laiko pasikalbėjom, kad yra problemų ir, kad jis nežino, kaip jas spręsti. Grįžo ji su V. apie 7 val. ryto. Kieme buvo tamsu, tik gatvės apšvietimas. Pas V. namuose nebuvo buvusi viena, nevairavo tuo metu, nes ji nėra kaunietė, važiavo su navigacija. Pasiskambino V. ir pasakė, kad ji yra netoli, jis pasakė, kad atidaro kiemo vartus. Tada išėjo V., ji išlipo iš mašinos, moteris irgi ėjo. Pasakė, kad jis pasiimtų pakrovėjus, jis pasiėmė telefoną ir jie išvažiavo. Ką pasiėmė nežino, kažką atsinešė. V. yra jos draugo draugas, jai V. nei draugas, nei eina kartu į kinus, nei leidžia laisvalaikį. V. jai tik pažįstamas. Tą kartą jį matė antrą kartą gyvenime. V. ir jo moters pokalbį girdėjo. Girdėjo per telefono garsiakalbį, nes jis vairavo. Telefonas buvo padėtas ant panelės. V. automobilis buvo paliktas G. kad nuvežtų vaiką į mokyklą. Ties (duomenys neskelbtini) jie apsikeitė vietos, kad ji vairuotų. Pokalbis įvyko (duomenys neskelbtini).

Liudytoja E. Č. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jai atrodo, kad tai buvo sekmadienis. Po pietų jai paskambino G., suprato, kad, kažkas atsitiko, nes ji verkė, buvo susijaudinusi. Ji pasakė, kad nori, jog jos dukra važiuotų pas ją. M. pažįsta labai gerai, todėl sutiko. M. susidraugavo su jos kaimo vaikais. Ji ateidavo pas ją ruošti pamokų. Taip susipažino ir su G.. M. labai gerai ją pažįsta, pažįsta jos namus. Ji sutiko, todėl ji iš miesto iš karto atėjo pas ją. Ji su M. truputį paskaitė. Tuo metu paskambino V. A. teta R. K.. Ji pasakė, kad jos žiūri krepšinio varžybas. Labai vėlai vakare G. pasiėmė mergaitę. Ji matė G. su policija. G. pas ją atvyko kartu su policija. Ji buvo sumušta, sutinusi. Su G. kalbėdavosi, kad jai su tuo žmogumi sunku. Ji vaikščiodavo su akiniais, neidavo veido matyti, o po to ji pasakė, kad buvo sumušta. G. pasakė, kad ją sumušė V. A.. G. jai paskambino po sumušimo, kiek praėjo laiko nežino. Ji paprašė, kad priimtų M., kad ji nematytų policijos, įtampos ir baisių kalbų. Pasakė, kad yra sumušta. Pasakė, kad ją sumušė V.. Konflikto nematė, buvo namuose, bet juos skiria gatvelė. G. atėjo pas ją su policija patikrinti kaip mergaitė. Nepastebėjo, kad G. buvo neblaivi, kvapo nejuto. Jai žmogus paskambino ir buvo aišku, kad kažkas atsitiko. Prisimena, kad jos gatvėje mirė kaimynas. Reikia gyventi su šeima, kad pažinti šeimą. G. yra neišpasakyto darbštumo moteris. Jos noras padėti šeimai gali būti pavyzdinis. Nebuvo nusiskundimų dėl G. ir jos šeimos. M. G. sužalojimus, buvo sužalotas veidas ir nosis. G., kai atėjo su policija ji buvo psichologiškai palaužta.

Liudytoja R. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad apie pusę keturių G. paskambino apsiverkusi, buvo isterijoje ir baimėje. Pasakė, kad ją sumušė jos vyras. Kai ją pamatė, jos akis buvo mėlyna ir ištinusi, ji atrodė siaubingai. Patarė išgerti lašelių ir nusiraminti, mėgino ją nuraminti. Ji buvo baimėje, nes V. jai grasino. Ji neturėjo lašelių, patarė išgerti taurelę alkoholio. Ji buvo tokioje stadijoje, atrodė, kad išprotės. Tai buvo ne pirmas kartas, ji G. pažįsta 15 metų, daug girdėjo ir matė. V. agresyvus ir piktas, nervuotas, kabinėjasi, terorizuoja ir gąsdina iki dabar. G. negali ramiai gyventi. Pasakė, kad ji privalo paskambinti į policiją, žmogus negalėjo gyventi normalaus gyvenimo. Po jų pokalbio ji kreipėsi į policiją. Jai žinomi ir ankstesni smurto atvejai iš V. pusės. Ne kartą buvo aplankiusi G.. Jis agresyvus, ne kartą pakėlė ranką prieš G. Ji bijodavo išeiti iš amų, jis ją kontroliuodavo psichologiškai. Būdavo daug smurto ir psichologinio smurto. Tai tęsiasi ilgai. Patarė jai nebetylėti. Su G. bendrauja dažnai, net kelis kartus per dieną. Jai labai sunku iki dabar. V. nepalieka jos ramybėje. Jos psichologinė būsena ne kokia, ji baimėje ir panikoje. Negali ramiai ir normaliai gyventi. G. jai skambino prieš keturias, tikslaus laiko nepasakys. Tai buvo Lietuvos laiku. Visas įvykis buvo atsitikęs iš karto, G. jai paskambino iš karto po to įvykio. Tuo metu ji buvo savo namuose. Lūpa buvo labai ištinusi, viskas matėsi ant veido iš karto. Pokalbio metu G. neturėjo alkoholio stiklinės, ji jai patarė išgerti. Tikrai nejautė, kad G. buvo smarkiai apsvaigusi. G. nesakė, kiek išgėrė, ji jos neklausė. Išgėrusi ji nelabai nurimo, jai atrodo, kad ji labai bijojo, ne dėl vaikų teisių. Iki dabar ji gyvena baimėje, nes V. ją terorizuoja, nepalieka jos ramybėje. Prieš tai kalbėjosi su G. dieną ar dvi dienas prieš įvykį. Jos visada palaiko su ja ryšį. Jos akis buvo pakritus, vokas ir lūpa buvo ištinusi iš karto. G. nevartoja dažnai alkoholio. G. dešinė akis buvo sumušta.

Ekspertas D. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis yra teismo medicinos ekspertas, įtrauktas į ekspertų sąrašą. Byloje pateiktą išvadą palaiko. Papildomai nurodė atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, kad mažai tikėti, kad tai galėjo atsitikti krentant. Krisdamas nelabai taip susižalosi. Pasakyta išvadoje, kad tai galėjo būti kumštis, nes tai kietas ir bukas paviršius. Bukų paviršių galima prirankioti daug. Su lėkšte nelabai buvo galima patirti tokius sužalojimus. Apie išgertą alkoholį yra konkreti formulė. Šiuo atveju klausimai turi būti susiję apie žmogaus sužalojimą. Kokie sužalojimai buvo, tokie ir užfiksuoti. Galima suduoti įvairaus stiprumo smūgiais. Kiekvienas žmogus gali suduoti stipriau ir mažiau. Pagal išvadą padaryti du sužalojimai, apie griuvimą kalbėti nelabai išeina. Dabar lokalizuotai sumušta lūpa ir akis. Sužalojimai užfiksuoti ir medicininiuose dokumentuose, nukentėjusioji kreipėsi pas gydytoją. Ne vienas užfiksavo, tokius sužalojimus.

Iš 2024 m. lapkričio 24 d. Tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, jog atvykus adresu (duomenys neskelbtini) namo 1 aukšte, namo duris atidarė G. Š., kuri paaiškino, kad 2024 m. lapkričio 24 d. apie 16.00 val. žodinio konflikto metu, namo 1 aukšto virtuvėje, jos sugyventinis V. A., tyčia jai sudavė dešinės rankos kumščiu, nemažiau, kaip keturis kartus į kairę veido pusę, dėl ko jai po kaire akimi atsirado kraujosruva ir kairės veido pusės patinimas, tokiais veiksmais sukeldamas fizinį skausmą. Atvykusi GMP brigada apžiūrėjo G. Š., su kuria tolimesnei apžiūrai vyko iki LSMU KK SPS. Namuose daugiau asmenų nebuvo, G. Š. nurodė, jog žodinio konflikto metu jie buvo tik dviese bei abu vartojo alkoholį. Po konflikto sugyventinis pasišalino. Patikrinus G. Š. blaivumą alkotesteriu „Drager alcotest 7510, gamyklinis Nr. ARKB-0342, patikros Nr. 2194634", nustatytas 2,34 promilių neblaivumas. Nepilnametis vaikas M. A., konflikto metu buvo pas močiutę E. Č.. Schematiškai užfiksuotas patinimas, nubrozdinimas ir kraujosruva G. Š. veido kairėje pusėje (1 t., b. l. 15–20).

Iš 2024 m. lapkričio 24 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini) matomas dviejų aukštų gyvenamasis namas. Priėjus prie minėto namo matomas patekimas į namą pro baltos spalvos plastikines duris su stiklo paketu. Praėjus pro duris patenkama į prieškambarį bei pasisukus į dešinę pusę matomos šviesiai rudos spalvos medinės durys. Praėjus pro duris patenkama į svetainę. Svetainės viduryje matomas juodos spalvos valgomojo stalas su kėdėmis. Paėjus tiesiai bei pasukus į kairę patenkama į virtuvę. Virtuvėje matomas virtuvinis komplektas bei įvairi buitinė technika. Priėjus prie virtuvinio komplekto stalviršio šalia prausyklės matomos raudonos spalvos dėmės (galimai kraujas). Taip pat ant grindų šalia virtuvinio komplekto matomi raudonos spalvos lašai (galimai kraujas). Įvykio vietoje daugiau objektų ir pėdsakų, turinčių reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui, nerasta. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Sudaryta foto lentelė (1 t., b .l. 26–35).

Iš 2024 m. lapkričio 28 d. Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra pareigūno A. S. body kameros vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20241124-184248UTC+0200“. Apžiūrint vaizdo įrašą pavadinimu matoma, kad vaizdo įrašo trukmė yra 20 min. 24 sek.. Policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, užeina į gyvenamąjį namą, juos pasitinka moteris. Policijos pareigūnas pastebi, kad ant moters veido yra mėlynė, pasiteirauja moters, ar ant veido esanti mėlynė šviežia. Moteris atsako teigiamai. Paklausia moters amžiaus. Moteris atsako, kad jai yra 43 m. Policijos pareigūnai paprašo paaiškinti moters įvykio aplinkybes. Moteris paaiškina, kad buvo buitinis konfliktas ir jo metu gavo į akį. Policijos pareigūnas paklausia, ar buvo suduota kumščiu. Moteris atsako, kad taip ir ima demonstruoti policijos pareigūnams, jai padarytus sužalojimus, taip pat nurodo veido vietas, kurios yra patinusios, teigia, kad taip pat sumušta nosis. Policijos pareigūnas pasiteirauja, ar nosis nėra lūžusi. Moteris atsako, kad atrodo, kad ne, viskas gerai. Policijos pareigūnas teigia, kad apžiūrės medikai, taip pat paklausia moters, ar ji yra vartojus alkoholio. Moteris į policijos pareigūno užduotą klausimą dėl alkoholio vartojimo atsako neigiamai, tai yra, kad alkoholio nevartojo. Taip pat paaiškina, kad vyras yra pasišalinęs iš namų, o kur pasišalinęs ji nežino. Policijos pareigūnas paaiškina, kad vis tiek reiks pasitikrinti neblaivumą. Policijos pareigūnas paklausia moters, kiek tiksliai buvo suduota smūgių. Moteris teigia, kad jai buvo suduoti 3-4 smūgiai ranka į veido sritį, greičiausiai dešine ranka, o į kitas kūno vietas smūgių suduota nebuvo. Policijos pareigūnai paklausia, ar namuose yra kitų asmenų ir ar moteris turi nepilnamečių vaikų. Moteris atsako, kad namuose ji yra viena, o nepilnamečių vaikų nėra. Vaizdo įrašo metu matoma, kad moters kairės pusės veido srityje yra sumušimų žymės. Policijos pareigūnai apžiūri gyvenamojo namo patalpas. Moteris patikslina, kad šiuo metu vaikų namuose nėra, o jos vaikas yra pas močiutę. Policijos pareigūnas išeina iš namo, eina prie tarnybinio automobilio. Pasiima alkoholio kiekio matuoklį ir grįžta į namą. Policijos pareigūnas moters paklausia, ar taip įvyksta pirmą kartą, moteris atsako, kad taip. Policijos pareigūnas paklausia, ar moteris yra vartojusi alkoholį, moteris atsako teigiamai. Taip pat policijos pareigūnas paklausia, kurioje vietoje viskas įvyko, moteris atsako, kad virtuvėje, ten yra kraujo, kurio ji nejudino, nieko nelietė. Policijos pareigūnas paprašo moters dar labiau patikslinti, dėl kokių priežasčių įvyko konfliktas, moteris atsako, kad dėl moters, nes ji pasakė savo vyrui, taip pat policijos pareigūnams patikslina, kad virtuvėje esantis kraujas yra jos, jis virtuvėje atsirado, nes bėgo iš nosies. Atliekamas neblaivumo patikrinimas, policijos pareigūnas moteriai pasako, kad nustatytas 2,34 promilių neblaivumas. Policijos pareigūnas paaiškina laukiančią veiksmų eigą. Atvyksta GMP medikai, atlieka moters apžiūrą. Medikams moteris paaiškina, kad sužalojimus jai padarė jos sugyventinis su kuriuo tai gyvena, tai negyvena, skiriasi, tai nesiskiria. Medikai baigia apžiūrą. Policijos pareigūnai dar kartą paaiškina būsiančią procedūrą. Moteris kartu su GMP medikais išvyksta į ligoninę, detalesnei apžiūrai. Viso vaizdo įrašo metu matoma, kad gyvenamojo namo patalpos yra tvarkingos. Vaizdo įrašas nutrūksta (1 t., b. l. 100–102).

Iš 2024 m. lapkričio 27 d. Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra skambučio bendrajam pagalbos centrui (toliau – BPC) garso įrašas pavadinimu „BPC skambučio garsas (ID 95468114342, skambučio pradžia_ 2024-11-24 17_42_30)“ atidarius garso įrašą girdime:

BPC: „112 negirdžiu pone Jūsų, kas nutiko?“ Pranešėja: „Norėčiau išsikviesti policiją“ BPC: „Kas nutiko?“ Pranešėja: „A smurtas šeimoje yra“ BPC: „kokiu adresu esate? Nuo rajono pradėkite“ Pranešėja: (duomenys neskelbtini) BPC; „Taip“ Pranešėja: „Miško 13“BPC: „Nuosavas namas, ar butas yra?“ Pranešėja: „Nuosavas namas“ BPC: „O kas nutiko trumpai?“ Pranešėja: „Sumušė“ BPC: „Vyras?“ Pranešėja; „Taip“ BPC: „Medikai reikalingi?“ Pranešėja; „Ne“ BPC: „Nekraujuojat? “Pranešėja: „Ne“ BPC: „Rankomis mušė? Ar ginklus naudojo?“ Pranešėja: „Rankom, rankom“ BPC: „Nepilnamečių turite namuose?“ Pranešėja: „Ne“ BPC: „Prieš kiek laiko viskas vyko?“ Pranešėja: „Prieš dvi valandas“ BPC: „O šiuo metu vyras kur?“ Pranešėja: „ Išvažiavęs, nežinau kur“ BPC: „Sakykite, nepilnamečių namuose neturite?“ Pranešėja: „Ne“ BPC: „Jūsų vardas pavardė prašau“ Pranešėja: „G. Š.“ BPC: „Pavardę pakartokite“ Pranešėja:“ G. Š.“ BPC: „Ginklų namuose neturite?“ Pranešėja: “Ne“ BPC: „Perduodame informaciją policijos pareigūnams laukite, jeigu kas pasikeistu informuokite, viso geriausio“ BPC: „Ačiū“ Pranešėja: “O už kiek laiko bus pareigūnai?“ BPC: „Negaliu informuoti, neturime tokios informacijos“ (1 t., b. l. 96–98).

Iš 2024 m. lapkričio 24 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad G. Š. savanoriškai pateikė medicininį dokumentų išrašą/siuntimą (1 t., b. l. 77–79).

Iš 2024 m. lapkričio 24 d. Medicininio dokumento išrašo/siuntimo Nr. LA 2024-0882417/570000-2024-1628346 matyti, kad 2024 m. lapkričio 24 d. 19.49 val. į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių pristatyta G. Š., kuri nurodo, kad yra sumušta vyro, gavo smūgius į veidą, jaučia sumuštų vietų skausmingumą. Be sąmonės nebuvo, nepykina. Apžiūros rezultatai: periokulinė hematoma K, palpuojant jautri nosies nugarėlė, patinimas ir hematoma viršutinės lūpos srityje. Išsižiojimas neskausmingas, neribotas. Bendra išvaizda: Sąmoninga, kontaktiška, orientuota (1 t., b. l. 80).

Iš 2024 m. lapkričio 26 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 2538/2024 (02) matyti, kad poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje G. Š. padaryta kietais bukais daiktais ar paviršiais, kuo galėjo būti ir kumštis, ne mažiau kaip dviejų trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimų pobūdis bei medicininių dokumentų duomenys neprieštarauja tam, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2024 m. lapkričio 24 d. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Kiekvienas patirtas sužalojimas sukelia skausmą (1 t., b. l. 50–51).

Iš 2025 m. sausio 16 d. Tarnybinio pranešimo dėl įvykio metu neatlikto procesinio veiksmo – asmens apžiūros matyti, kad mobilaus ryšio telefonu susisiekus su į įvykį ROIK (duomenys neskelbtini) reagavusiais Kauno AVPK Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiaisiais patruliais A. S. ir E. M., pareigūnų pasiteirauta, ar įvykio metu buvo atliekamas procesinis veiksmas – asmens apžiūra. Policijos pareigūnai paaiškino, kad minėtas procesinis veiksmas atliktas nebuvo, nes nukentėjusioji su GMP buvo išvežta į gydymo įstaigą. Taip pat policijos pareigūnai paaiškino, kad įvykio metu buvo daryta viena nukentėjusiosios foto nuotrauka ir ji yra išlikusi A. S. tarnybiniame telefone. Vyr. patrulis A. S. minėtą nuotrauką pateikė el. paštu. Atsiųsta foto nuotrauka pridedama prie šio tarnybinio pranešimo. Iš foto nuotraukos matyti sužalojimai G. Š. veido kairėje pusėje, ties akimi, ir patinusi viršutinė lūpa (1 t., b. l. 21–25).

Iš nukentėjusiosios G. Š. įgaliotos atstovės K. L. pateiktų įvykio dienos telefoninių susirašinėjimų tarp G. Š. ir V. A. matyti, jog G. Š. nurodo, jog iškvietė policiją, siunčia savo veido foto nuotrauką, kurioje matyti sužalojimai. V. A. aiškina, jog ji turi problemų su alkoholiu, pati ieško bėdų. G. Š. nurodo, kad visi turi foto nuotraukas, kuriose matyti, kaip jis ją sumušė, kad jam bus iškelta baudžiamoji byla (1 t., b. l. 118–123).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka įrodymams keliamus reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Minėta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, tai yra poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, padaroma tik esant kaltininko tyčiai. Pažymėtina, jog baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą, toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus.

Kaltininko kaltės turinys tokio pobūdžio baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik jo paties daliniu prisipažinimu, bet ir vertinant objektyviuosius veikos požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-152-693/2016). Tuo tarpu pagal teismų praktiką, objektyviai, nusikalstama veika įtvirtinta BK 140 straipsnyje, gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant.

Kaltinamasis V. A. kaltu dėl šios veikos prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad įvykio dieną nukentėjusiąją užgavo, tačiau nenorėjo sužaloti, jokių blogų kėslų neturėjo. Nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus apie įvykusį konfliktą su kaltinamuoju bei jai padarytus sužalojimus patvirtina specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad G. Š. konstatuota poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje G. Š. padaryta kietais bukais daiktais ar paviršiais, kuo galėjo būti ir kumštis, ne mažiau kaip dviejų trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimų pobūdis bei medicininių dokumentų duomenys neprieštarauja tam, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2024 m. lapkričio 24 d. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Kiekvienas patirtas sužalojimas sukelia skausmą (1 t., b. l. 50–51). Duomenų, prieštaraujančių užduotyje ir tiriamosios nurodytam traumos laikui ir nurodytoms traumos aplinkybėms, nėra. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi nemažiau 2 nurodytų kūno sričių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais. Remiantis "Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių" 9 punktu dėl konstatuotinų sužalojimų, vertinant juos kartu ir atskirai, G. Š. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas. Konstatuoti sužalojimai tik atstūmimui nebūdingi. Bet kokia mechaninė trauma sukelia mažesnį ar didesnį skausmą individualiai ir tai sukelia fizinį skausmą.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad specialisto (ekspertų) išvados įrodinėjant bylai reikšmingas aplinkybes yra tik vienas iš įrodymų, kuris vertinamas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais ir negali būti vertinamas atskirai nuo kitų bylos duomenų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2/2005, 2K-277/2013, 2K-484/2013, 2K-537-303/2015 ir kt.). Atitinkamai ekspertiniam tyrimui pateikiama medžiaga (duomenys) turi būti išsami, patikima, pakankama, kokybiška ir teisinga (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-316-699/2015), o kaip įrodymą vertinant specialisto išvadą turi būti atsižvelgiama ne tik į turinčias reikšmės nusikalstamai veikai tirti specialisto nustatytas aplinkybes, bet ir į tirtus objektus, naudotus tyrimo metodus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-191-507/2016, 2K-206-693/2017, 2K-177-895/2018, 2K-327-719/2018).

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta duomenų, kurie leistų spręsti apie atliktos specialisto išvados trūkumus, t. y. kad išvados turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, neįvertinti tam tikri reikšmingi faktoriai, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai ir pan. Kaltinamasis, taip pat neišreiškė ir pagrįstų abejonių, sudarančių pagrindą abejoti dėl specialisto išvados tyrimo eigos, taip pat nepateikė ir faktų, keliančių abejonių dėl specialistės nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos. Subjektyvūs kaltinamojo ir jo gynėjos teiginiai ir nurodyti pasisakymai dėl neva nebūto šeimos nariui sukelto nežymaus sveikatos sutrikdymo, nelaikytini pakankamais, kad teismas galėtų suabejoti pateiktais nuketėjusiosios, liudytojų parodymais bei specialisto išvada, kurioje nurodytas nukentėjusiajai konstatuotinas nežymus sveikatos sutrikdymas. Specialisto išvada bei anksčiau aptartais parodymais nustatyta, kad nukentėjusiajai buvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis padarytų sužalojimų neginčijo, tačiau viso proceso metu teigė, jog to nesiekė ir neturėjo tyčios taip veikti. Įvertinus byloje surinktus įrodymus konstatuojama, kad V. A. veikė esant netiesioginei tyčiai, t. y., darydamas nusikaltimą suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Nustatydamas aptariamo nusikaltimo subjektyviąją pusę, teismas remiasi bylos duomenimis, rodančiais, kad sužalojimas padarytas suduodant į veido sritį, kaltinamasis neabejotinai suvokė savo veikos pavojingumą bei tai, kad nukentėjusioji gali būti sužalota. Paminėtų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamasis nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą veikdamas netiesiogine neapibrėžta tyčia. Kai yra tiesioginė neapibrėžta tyčia, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius – aptariamo nusikaltimo atveju tai nežymus nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis V. A., šioje byloje yra pagrįstai kaltinamas sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui (sugyventinei). Šeimos nario sąvoka yra pateikta BK 248 straipsnyje, kurio 2 dalyje nustatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai.

Aptartų duomenų visuma patvirtina, jog kaltinamasis 2024 m. lapkričio 24 d. apie 16.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini) konflikto metu ne mažiau du kartus tyčia kumščiu sudavė savo sugyventinei G. Š. į veidą, padarydamas poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose ir kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinėje, sukėlusias nukentėjusiajai G. Š. nežymų sveikatos sutrikdymą. Nustatyta, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusios atžvilgiu. Šis nusikaltimas apima smurtavimą nepaliekant žymių, t. y. tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje). Kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą, vertinami kaip nusikaltimas prieš asmenį, t. y. nusikaltimas žmogaus sveikatai. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis V. A. atliko jam inkriminuojamus smurtinius veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę, jai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinį skausmą, tokiu būdu konstatuotina, kad jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Dėl bausmės skyrimo

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamasis padarė vieną baigtą, tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra nustatyta (BK 59 straipsnis), kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta (BK 60 straipsnis). Kaltinamasis anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka. Psichiatrinis gydymas, neregistruotas. Priklausomybės ligų registre neregistruotas.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įgyvendinant teisingumo principą, tikslinga jam skirti straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatomą bausmę – laisvės apribojimą, vietoje intensyvios priežiūros įpareigojant kaltinamąjį dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Dėl civilinių ieškinių

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 109, 115 straipsniai). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y., fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Kitaip tariant, gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-50-1073/2019). Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

(duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 81, 82), pateikė civilinį ieškinį dėl 46,28 eurų turtinės žalos atlyginimo u- nukentėjusiajai G. Š. skubios medicinos gydytojo suteiktą paslaugą dėl akies voko ir periokulinės srities sumušimo, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš V. A. priteistina 46,28 Eur (keturiasdešimt šeši eurai 28 ct) turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 86–88).

Civilinė ieškovė G. Š. 2025 m. balandžio 11 d. pareiškė 5 000 Eur civilinį ieškinį, neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 53–62). Civiliniame ieškinyje nurodydama, kad šią sumą sudaro neturtinė žala dėl fizinio smurto. Neturtinės žalos dydį nukentėjusioji grindžia tuo, jog dėl kaltinamojo padarytų nusikalstamų veiksmų jos atžvilgiu ji patyrė skausmą, stiprius emocinius išgyvenimus, jai sutriko miegas, atsirado didelis baimės jausmas, patyrė traumuojančius įvykius, nesaugumo jausmą, dirglumą, kurį jaučia iki šiol. Kaltinamasis V. A. su civiliniu ieškiniu nesutiko.

Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Ji atlyginama visais atvejais, kai padaroma dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014 ir kt.). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Tai neturtinės žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, tai ar padaryta turtinė žala, jei taip, – tai jos dydis, kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus ir esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kaip minėta, teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus).

Akivaizdu, kad nukentėjusioji susidariusioje situacijoje dėl jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto patyrė išgąstį, stresą, šoką, dvasinius išgyvenimus, baimės jausmą, dalyvavo psichologo konsultacijose (1 t., b. l. 160, 161162–164). Teismo vertinimu, nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybės, padarytas sužalojimas, jų pobūdis ir aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad nukentėjusioji dėl kaltinamojo veiksmų patyrė neturtinę žalą. Teismo vertinimu prašomas priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos dydis, įvertinus veikos padarymo aplinkybes, kilusias pasekmes bei kaltinamojo turtinę padėtį, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais, taip pat teismų praktika, mažintinas iki 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų).

Kiti klausimai

Pagal BPK 104 straipsnį proceso išlaidos liudytojui, nukentėjusiajam, ekspertui, specialistui, vertėjui atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų. Proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusio ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiųjų ar civilinių ieškovų atstovas, paslaugoms apmokėti. Iš bylos duomenų matyti, jog nukentėjusioji sudarė susitarimą, pagal teisinių paslaugų susitarimo išrašą Nr. 2024/12/19-01 su Advokatų profesine bendrija ,,NEWTON LAW“ (1 t., b. l. 72–73). Iš 2025 m. spalio 9 d. pateikto prašymo dėl advokato pagalbos išlaidų nustatyta, jog teikiant teisinę pagalbą nuketėjusiajai, susijusi su ikiteisminiu tyrimu, civilinio ieškinio parengimu, bylos susipažinimu, teisminiu nagrinėjimu sudaro 4089,80 Eur (1 t., b. l. 57, 58, 59, 60, 61, 62, 2 t., b. l. 116, 117–122).

Nukentėjusiosios atstovei advokatei teko susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, atstovavo nukentėjusią ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžiuose, baudžiamoji byla nagrinėta keliuose teisiamuosiuose posėdžiuose, rengė procesinius ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu dokumentus, todėl nurodytos 4089,80 Eur išlaidos nelaikytinos nepagrįstai didelėmis. Nukentėjusiosios atstovės prašymas nukentėjusiosios atstovavimo išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir jas priteisti nukentėjusiajai G. Š. iš kaltinamojo V. A. tenkintinas ir ši suma išieškotina iš kaltinamojo V. A..

Kaltinamajam V. A. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, tačiau Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 13 d. nutartimi panaikinta.

Daiktai, (duomenys neskelbtini) reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinės plokštelės, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, 301–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams, vietoje intensyvios priežiūros įpareigojant V. A. dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti kaltinamajam, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

(duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo V. A. civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) naudai 46,28 Eur (keturiasdešimt šešis eurus 28 ct) turrtinės žalos atlyginimui.

Nukentėjusiosios G. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti G. Š. naudai iš kaltinamojo V. A. 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimui.

Išieškoti iš kaltinamojo V. A. 4089,80 Eur (keturis tūkstančius aštuoniasdešimt devynis eurus 80 ct) proceso išlaidų nukentėjusiosios G. Š. naudai už byloje suteiktą teisinę pagalbą.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktines plokšteles, esančias baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėjas Dominykas Rusonis