- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-18
- Bylos Nr.
- 1S-106-919/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49060-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aurelijus Rauckis
- Civilinis atsakovas
- AB „L.D.“
- Kategorijos
nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo civilinio atsakovo AB „L.D.“ skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2022 m. sausio 20 d. nutarties, kuria atsisakytas priimti civilinio atsakovo apeliacinis skundas ir jis grąžintas jį padavusiam asmeniui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu E. M. buvo pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, už tai jam paskirta 80 MGL (4 000 eurų) dydžio bauda. Nukentėjusiojo J. M. civilinis ieškinys tenkinti iš dalies, iš civilinio atsakovo AB „L.D.“ nuspręsta priteisti nukentėjusiajam J. M. 9 591,57 eurą turtinės ir 18 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkinti visiškai ir iš civilinio atsakovo AB „L.D.“ nuspręsta priteisti 4 568 eurus už nukentėjusiojo gydymą.
2. 2022 m. sausio 19 d. Alytaus apylinkės teisme buvo gautas civilinio atsakovo AB „L.D.“ apeliacinis skundas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. sausio 20 d. nutartimi atsisakė priimti apeliacinį skundą, kadangi apeliacinis skundas yra pasirašytas elektroniniu parašu ir teismui pateiktas per elektroninių pranešimų ir dokumentų pristatymo informacinę sistemą.
4. Civilinis atsakovas AB „L.D.“ prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartį ir civilinio atsakovo apeliacinį skundą priimti.
4.1. Skunde nurodoma, kad terminas apeliaciniam skundui paduoti baigiasi iki 2022 m. sausio 19 d., civilinis atsakovas AB „L.D.“ apeliacinį skundą išsiuntė 2022 m. sausio 18 d., Alytaus apylinkės teisme apeliacinis skundas buvo gautas 2022 m. sausio 19 d. taigi, akivaizdu, kad civilinio atsakovo apeliacinis skundas buvo pateiktas nepraleidus apeliacinio skundo pateikimo termino. Lietuvos Respublika per VĮ „Registrų centras“ valdo „E.pristatymo“ tarnybą, kuri užtikrina saugesnį apsikeitimą dokumentais tiek tarp valstybės institucijų, tiek ir tarp kitų asmenų, kurie turi paskyras šioje tarnyboje (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimas Nr. 914 „Dėl Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos nuostatų, elektroninio pristatymo paslaugų teikimo šios sistemos priemonėmis taisyklių patvirtinimo ir tarifo nustatymo“ su pakeitimais). Šioje byloje AB „L.D." elektroninio ryšio priemone - elektroniniu paštu yra pateikęs net 4 dokumentus ir visi jie buvo prijungti prie bylos, todėl AB „L.D." atstovas turėjo rimtą pagrindą tikėtis, kad apeliacinio skundo siuntimas per dar saugesnę ir asmens tapatybės nustatymą užtikrinančią elektroninio ryšio priemonę - „E.pristatymo“ tarnybą taip pat bus priimta. Be to, AB „L.D." per „E.pristatymo“ tarnybą yra pateikęs ne vieną apeliacinį skundą baudžiamose bylose ir visi jie buvo priimti bei išnagrinėti (pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-234-651/2021).
4.2. Skunde pažymima, kad AB „L.D." apeliacinis skundas buvo pasirašytas AB „L.D." atstovo G. T. kvalifikuotu elektroniniu parašu ir pirmosios instancijos teismo nuomone, tai neva yra pagrindas nepriimti apeliacinio skundo (nes nepasirašytas fiziniu parašu). Tiesiogiai Lietuvoje taikomas 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) Nr. 910/2014 „Dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/E” (konkrečiai 25 straipsnio 1 ir 2 d.) expressis vertis numato (cituojame) - negalima atsisakyti pripažinti elektroninio parašo teisinės galios ir jo tinkamumo naudoti kaip įrodymą teismo procese tik dėl to. kad parašas yra elektroninis arba kad jis neatitinka kvalifikuoto elektroninių parašų reikalavimų. Kvalifikuoto elektroninio parašo teisinė galia yra lygiavertė rašytiniam parašui. 2014 m. rugpjūčio 29 d. Lietuvos Vyriausiojo Archyvaro įsakymu Nr. VE(1.3 E)-42 patvirtintos „Elektroninio dokumento PDF-LT-V1.0 specifikacijos” 37.1 p. numato, kad kvalifikuoti elektroniniai parašai turi tą pačią teisinę galią kaip ir pasirašytieji ranka. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą apeliacinis skundas buvo tinkamai pasirašytas ir turėjo būti priimtas.
4.3. Be to, skunde pažymima, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK) nenumato detalaus apeliacinio skundo nepriėmimo proceso. Apeliacinis skundas buvo teikiamas dėl civilinio ieškinio išsprendimo, todėl kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 115 straipsnis nustato, kad jei procesinis dokumentas neatitinka įstatymo reikalavimų, tai toks procesinis dokumentas nepriimamas priimant nutartį ir nustatant terminą trūkumams pašalinti. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas manydamas, kad yra procesinio dokumento formos trūkumų, taip pat galėjo pasinaudoti trūkumų šalinimo institutu, tačiau juo nesinaudojo.
Motyvuojamoji dalis
Civilinio atsakovo AB „L.D.“ skundas atmetamas.
5. Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinio atsakovo skundą ir pateiktą skundo nagrinėjimo medžiagą, konstatuoja, kad Alytaus apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apylinkės teismas teisingai išsprendė civilinio atsakovo skundo nagrinėjimo klausimą ir pagrįstai jį atsisakė priimti. Vien tai, kad Alytaus apylinkės teismo procesinis sprendimas netenkina civilinio atsakovo interesų, nesudaro pagrindo abejoti šių išvadų pagrįstumu ir teisėtumu.
6. BPK 8¹ straipsnis reglamentuoja informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimą baudžiamajame procese, kaip alternatyvą įprastai rašytinei (popierinei) baudžiamosios bylos duomenų tvarkymo formai. Šio straipsnio pirmoje dalyje nustatyta, kad nagrinėjimo teisme metu baudžiamosios bylos duomenys elektronine forma tvarkomi Teisėjų tarybos nustatyta tvarka, suderinta su Lietuvos vyriausiuoju archyvaru. Baudžiamąsias bylas, kurios nagrinėjimo teisme metu vedamos elektronine forma, nustato Teisėjų taryba, suderinusi su Lietuvos Respublikos generaliniu prokuroru. Šio straipsnio penktoje dalyje nustatyta, kad procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis nagrinėjimo teisme metu tvarką ir jų formą nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras.
7. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakyme Nr. 1R-332 ,,Dėl procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo patvirtinimo“ 91 punkte nurodyta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami elektroninių ryšių priemonėmis Teisėjų tarybos nurodytose baudžiamosiose bylose, kurios nagrinėjimo teisme metu vedamos vien elektronine forma. Teisėjų tarybos 2013 m. lapkričio 8 d. nutarime Nr. 13P-145-(7.1.2) ,,Dėl bylų ir su teismo procesu susijusios informacijos tvarkymo vien elektronine forma“ 1 dalies 1.5 punkte nustatyta, kad vien elektronine forma apylinkių ir apygardų teismuose turės būti tvarkomos tos baudžiamosios bylos pagal prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu arba prokuroro pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, kuriose procesinis dokumentas, kurio pagrindu inicijuojama byla teisme, teismui bus pateiktas 2020 m. sausio 1 d. ar vėliau, naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas.
8. Taigi, sistemiškai aiškinant BPK 8¹ straipsnį, darytina išvada, kad šiuo metu galimybė procesinius dokumentus teismui teikti elektroninių ryšių priemonėmis numatyta tik baudžiamosiose bylose, kurios vedamos elektronine forma. Iš aukštesniajam teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad baudžiamoji byla Nr. 1-60-805/2021, kurioje Alytaus apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 30 d. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, yra vedama įprasta (ne elektronine) forma. Tai reiškia, jog baudžiamojo proceso įstatymas tokiose bylose nenumato galimybės procesinius dokumentus teismui pateikti elektroninių ryšių priemonėmis. Atsižvelgus į šias aplinkybes konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju civilinio atsakovo AB „L.D.“ apeliacinį skundą atsisakyta priimti pagrįstai, nes jis pateiktas nesilaikant šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose nustatytos skundo padavimo tvarkos (tokios praktikos laikosi ir kiti aukštesnės instancijos teismai (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1S-206-449/2019, Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1S-662-954//2019)). Taip pat skundo padavimo momentu Lietuvos Respublikoje nebuvo ekstremalios situacijos, karantino ir panašiai, kas leistų daryti išvadą, kad civilinis atsakovas skundo negalėtų pasirašyti ir paduoti įprasta, BPK nustatyta, tvarka.
9. Aukštesnysis teismas pažymi, jog skundo nepriėmimas ir grąžinimas jį padavusiam asmeniui neužkerta kelio asmeniui ginti pažeistas teises ar teisėtus interesus teisme – asmuo, pašalinęs teismo nutartyje nurodytus skundo trūkumus, vėl gali kreiptis į teismą. Be to, praleidus skundo padavimo terminą, teismo turi būti prašoma atnaujinti praleistą terminą nurodant svarbias jo praleidimo priežastis (BPK 314 straipsnis).
10. Atsižvelgiant į išdėstytą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad civilinio atsakovo AB „L.D.“ apeliacinis skundas neatitiko įstatymo jam keliamų reikalavimų, todėl pagrįstai buvo atsisakyta jį priimti. Alytaus apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti civilinio atsakovo AB „L.D.“ skundą ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2022 m. sausio 20 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.