Panevėžio apygardos teismo sprendimas

2015-10-19 · Civilinė byla Nr. 2A-684-544/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Data
2015-10-19
Bylos Nr.
2A-684-544/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Ramunė Čeknienė (pran.), Nijolė Danguolė Smetonienė, Margarita Dzelzienė
Atsakovas
IĮ „(duomenys neskelbtini)“

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-684-544/2015

Daina Lisaitė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-08610-2014-5
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.18.3; 3.3.1.14; 3.3.1.21;
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

nutartis

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 19 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės,

kolegijos teisėjų Margaritos Dzelzienės, Nijolės Danguolės Smetonienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės IĮ „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-508-812/2015 pagal ieškovės bankrutavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei IĮ „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos už atliktus statybos rangos darbus priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės IĮ „(duomenys neskelbtini)“ 7 224,23 Eur (24 943,82 Lt) skolą, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė paaiškino, kad 2014-07-01 ieškovė su atsakove sudarė Statybos rangos sutartį Nr. „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurią ieškovė įsipareigojo už 114 588,21 Lt atlikti atsakovės patalpų „(duomenys neskelbtini)“ g. „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ paprastąjį remontą, susidarantį iš bendrųjų statybos ir santechnikos darbų, keičiant paskirtį iš prekybos į gydymo, o atsakovė įsipareigojo priimti ieškovės atliktus darbus ir už juos sumokėti. Ieškovė per 2014 m. liepos mėnesį atliko sutartinių statybos rangos darbų už 55 576,39 Lt. 2014-07-31 ieškovė surašė atliktų darbų išlaidų aktą „(duomenys neskelbtini)“ ir du atliktų darbų aktus, kuriuos atsakovė be jokių pastabų pasirašė, atliktų darbų trūkumų nenustatė, atliktus darbus priėmė ir sumokėjo 55 576,39 Lt. Per 2014 m. rugpjūtį, rugsėjo mėnesio dalį ieškovė atliko sutartyje numatytus statybos rangos darbus už 29 455,07 Lt, papildomus darbus atsakovės prašymu ir būtinus papildomus darbus pagal sutarties 9 punktą - už 3687,64 Lt, viso darbų už 33 142,71 Lt. Šiai sumai ieškovė surašė atliktų darbų ir atliktų darbų išlaidų aktus „(duomenys neskelbtini)“, kuriuos pateikė atsakovei, tačiau atsakovė atliktų darbų aktų nepasirašė, jų negražino ir už atliktus darbus neatsiskaitė. 2014 m. rugsėjo mėnesio pradžioje atsakovė nebeįleido ieškovės į objektą. Darbus objekte baigė kiti asmenys. 2014-10-30 ieškovė pakartotinai pareikalavo atsakovę atsiskaityti ir pateikė vienašališkai pasirašytus darbų atlikimo aktus bei PVM sąskaitas apmokėjimui. 2014-11-10 ieškovė gavo iš atsakovės patalpų apžiūros nuotraukas ir atliktų darbų trūkumų aktą. Ieškovė sutiko su dalimi atsakovės akte nurodytų darbų trūkumų ir prašė atsakovės leisti juos ištaisyti ir pabaigti vykdyti sutartį, tačiau atsakovė nesutiko, pateikė ieškovei defektų šalinimo lokalinę sąmatą 34 172,46 Lt sumai. 2014-11-25 raštu ieškovė sutiko iš paskutinio atliktų darbų akto atimti 8 198,89 Lt sumą pagal savo pateiktą defektų šalinimo lokalinę sąmatą. Viso atsakovė skolinga ieškovei 7 224,23 Eur (24 943,82 Lt). 2014-12-01 atsakovė pateikė ieškovei 2014-11-26 pranešimą, kad, vadovaujantis LR CK 6.665 str., sumažina darbų kainą 34 172,46 Lt suma. Ieškovė su kainos sumažinimu nesutiko, nurodė, kad atsakovė pažeidė sutartinius įsipareigojimus ir bendradarbiavimo pareigą.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei BUAB „„(duomenys neskelbtini)““ iš atsakovės IĮ „(duomenys neskelbtini)“ centras, 6 156,22 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-12-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 492,35 Eur teisinės pagalbos teikimo išlaidų, likusios ieškinio dalies netenkino, taip pat priteisė valstybei bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog byloje nėra patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė informavo atsakovę apie būtinumą atlikti papildomus statybos rangos darbus, kad šalys susitarė dėl papildomų darbų atlikimo, jų masto ir vertės, todėl ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės papildomų darbų atlikimo vertę 1 068,01 Eur (3687,64 Lt) atmetė. Teismas nurodė, kad nėra ginčo, jog 2014 m. rugpjūčio mėnesį, per dalį rugsėjo mėnesio ieškovė atliko darbus, nurodytus 2014 m. spalio mėnesio atliktų darbų aktuose. Į bylą nebuvo pateikta duomenų, kad atsakovė, pasibaigus sutarties terminui, apžiūrėjo atliktus darbus ir nustatė jų trūkumus, kad pranešė ieškovei apie numatomą atlikti objekto apžiūrą po vienašališko darbų aktų pasirašymo. Teismas darė išvadą, kad atsakovė nebendradarbiavo su ieškove - nenurodė darbų trūkumų pagal 2014 m. liepos mėnesio darbų priėmimo aktus, nepagrįstai nepriėmė 2014 m. rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais atliktų darbų, darbus apžiūrėjo ir trūkumus nustatė nedalyvaujant ieškovei. Nenustatyta, kad trūkumai buvo paslėpti ar rangovės paslėpti tyčia, dėl ko atsakovei buvo sudarytos kliūtys savalaikiai nustatyti darbų trūkumus, todėl atsakovė neturėjo teisės remtis trūkumų faktu. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovė sutiko sumažinti atliktų darbų kainą 8 198,89 Lt suma, teismas pažymėjo, kad yra pagrindas atliktų darbų kainą mažinti. Vertindamas atsakovės pateiktus rašytinius įrodymus apie objekte atliktus remonto darbus, kurių nebaigė atlikti ieškovė ir atliktus trūkumų šalinimo darbus, teismas nurodė, kad nėra galimybės nustatyti faktiškai patirtų atsakovės išlaidų, šalinant ieškovės darbų trūkumus, tiek tuos kuriuos ieškovė pripažino, tiek tuos dėl kurių nesutiko, dydžio, o atsakovės pateikti įrodymai apie faktines darbų atlikimo apimtis ir kainas nepatvirtina jos pačios pateiktos lokalinės sąmatos 34 172,46 Lt sumai duomenų. Kadangi šalys byloje neprašė skirti ekspertizės, teismas vertino ieškovės pateiktų duomenų apie neatliktų objekte darbų kainą 8 559,63 Eur, pripažįstamų trūkumų šalinimo vertę 2 374,56 Eur, kurie nėra ginčijami, santykį su atsakovės faktiškai patirtomis išlaidomis šalinant darbų trūkumus ir baigiant remonto darbus už 8 052,61 Eur sumą, bei atsižvelgė į atsakovės atstovo nurodytą aplinkybę, kad dalis darbų lauke posėdžio dieną nebuvo baigta atlikti dėl netinkamų oro sąlygų. Todėl teismas padarė išvadą, kad bendra atsakovės atliktų trūkumų šalinimo darbų ir nebaigtų darbų vertė yra 8 052,61 Eur neviršija bendros ieškovės trūkumų šalinimo ir neatliktų darbų vertės (10 934,19 Eur) ir netgi yra mažesnė. Teismas pažymėjo, jog, net ir pripažinus atsakovei teisę remtis darbo trūkumų faktu, atsakovės argumentai, kad ji turi teisę mažinti ieškovei mokėtiną atlyginimą už darbus 9 897,02 Eur (34 172,46 Lt) suma, būtų atmesti kaip nepagrįsti. Įvertinęs įrodymus, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad atsakovė turi pareigą sumokėti ieškovei 6 156,22 Eur (21 256,18 Lt) už jos faktiškai atliktus darbus pagal 2014 m. spalio mėnesį parengtą atliktų darbų aktą 29 455,07 Lt, sumažinus šią atsakovės prievolę nustatytų ir pripažįstamų darbų trūkumų verte 8 198,89 Lt.

Šalies argumentai

Atsakovė IĮ „(duomenys neskelbtini)“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. sprendimo dalį, kurioje teismas nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies, nustatyti ir paskirstyti tarp šalių ir valstybei bylinėjimosi išlaidas ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti visa apimtimi bei priteisti apeliantės naudai bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti, ar ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės visiško atsiskaitymo už atliktus darbus pagal Atliktų darbų aktą už 2014 m. 10 mėn., esant šalių ginčui dėl darbų trūkumų, neįvykus dvišaliam darbų priėmimui-perdavimui pagal aktą ir apeliantei (užsakovei) vienašališkai nutraukus Rangos sutartį ir statybos darbus užbaigus trečiųjų asmenų pagalba. Tai, kad rangos sutartis buvo nutraukta, rodo, jog sutartiniai įsipareigojimai buvo pažeisti, tačiau neatleidžia šalių nuo prievolių, kylančių iš sutarčių vykdymo principų. Teismas nepagrįstai suteikė reikšmę apeliantės veiksmams, pabrėždamas, kad atliktų darbų už 2014 m. rugpjūčio, rugsėjo mėnesius užsakovė nepriėmė, pretenzijų dėl galimo sutarties termino pažeidimo, lėtai ar nekokybiškai atliekamų darbų nereiškė. Šalių teisių apsaugą turi lemti ne tai, įvyko ar ne darbų priėmimas-perdavimas įstatymų nustatyta tvarka, bet vertinimai, ar užsakovas tikrai nustatė darbų rezultato trūkumus, ar tai padarė per protingą, bet ne ilgesnį kaip dveji metai nuo darbų rezultato faktinio naudojimo pradžios, terminą. Tai, kad Atliktų darbų aktas už 2014 m. 10 mėnesį ir 2014-10-21 PVM sąskaita-faktūra „(duomenys neskelbtini)“ Nr. „(duomenys neskelbtini)“Lt sumai buvo išrašyti praėjus 2 mėn. po ieškovės darbų pabaigos objekte, patvirtina faktą, jog tarp ginčo šalių vyko ginčas dėl atliktų darbų kokybės. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino fakto, kad į Atliktų darbų aktą už 2014 m. 10 mėnesį apeliantė reiškė pretenzijas dėl darbų trūkumų, kurios buvo išdėstytos 2014-11-10 objekto apžiūros akte. Apeliantė teise ginčyti atliktų darbų pagal Atliktų darbų aktą už 2014 m. 10 mėnesį kokybę pasinaudojo atsikirtimų į ieškinį forma. Teismas nepagrįstai nevertino ir fakto, jog 2014-11-10 objekto apžiūros aktu apeliantė ginčijo ne tik darbų kokybę pagal Atliktų darbų aktą už 2014 m. 10 mėnesį, bet ir atliktų ir priimtų darbų pagal šalių pasirašytą Atliktų darbų aktą už 2014 m. 07 mėnesį kokybę. Rangovas buvo prisiėmęs visišką atsakomybę už rangos darbų atlikimą per garantinį 5 metų atliktiems darbams ir 10 metų paslėptiems darbams, periodą ir įsipareigojęs savo sąskaita pašalinti darbų trūkumus, kurie atsiranda per garantinį laikotarpį. Todėl, net ir tinkamo darbų už liepos mėn. priėmimo atveju, o apeliantei (užsakovei) nenurodžius trūkumų, nebuvo prarasta teisė remtis trūkumų faktu. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino atliktų darbų aktų, darbų perdavimo-priėmimo teisinę reikšmę ir dėl to netinkamai taikė materialinės teisės normas. Teismas nepagrįstai atmetė ir nesirėmė atsakovės pateikta defektų šalinimo lokaline sąmata, patvirtinančia faktinius defektų šalinimo darbus ir jų kainas. Statybos techninio prižiūrėtojo R. M. (atestato Nr. „(duomenys neskelbtini)“) 2014-11-10 apžiūros aktas ir jo pasirašyta defektų šalinimo lokalinė sąmata yra tinkamu statybos darbų trūkumus ir darbų trūkumus šalinimą patvirtinančiu įrodymu, o teismas nepateikė motyvų, kodėl šiais įrodymais nesivadovavo. Būtent ieškovė, jei nesutiko su kvalifikuoto specialisto nustatytais trūkumais, turėjo teisę pati pasirūpinti ir inicijuoti atitinkamą ekspertizę ir taip paneigti apeliantės nustatytus darbų trūkumus. Teismas darė nepagrįstą ir neteisėtą išvadą, kad nėra galimybės nustatyti faktiškai patirtų atsakovės išlaidų šalinant ieškovės darbų trūkumus, kadangi byloje pakanka įrodymų šiai aplinkybei nustatyti. Sprendime nepagrįstai teigiama, kad byloje nenustatyta aplinkybių, jog trūkumai buvo slapti ar paslėpti, nes didžioji dalis darbų trukumų yra susiję su stogo šiltinimo ir sandarinimo darbais, kurie buvo paslėpti pakabinamomis lubomis ar gipso plokštėmis. Teismas nenustatė, ar 2014-11-10 apžiūros akte apeliantės nustatyti darbų trūkumai buvo ieškovės atlikti darbai pagal Atliktų darbų aktą už 2014 m. 07 mėnesį ar pagal Atliktų darbų aktą už 2014 m. 10 mėnesį, nenustatė, kokių darbų pagal Lokalinę sąmatą ieškovė neatliko ir kurių trūkumus atsakovė turėjo šalinti. Taip pat byloje nėra duomenų, ar nagrinėjama byla nėra susijusi su bankroto byla. Bylą nagrinėjęs teismas neapibrėžė ginčo statybos rangos sutarties dalyko, kokybės reikalavimų, kuriems pagal normatyvinius ir sutarties dokumentus turėjo atitikti statybos rangos darbų rezultatas, taikytinų garantinių terminų, statybos objekto defektų fakto, aplinkybių, šalinančių rangovo atsakomybę. Statybos darbų trūkumų nustatymas reikalauja specialių žinių, todėl byloje, vadovaujantis CPK 179 str. 1 d. ir CPK 212 str. nustatytomis taisyklėmis, svarstytinas ekspertizės skyrimo klausimas. Nors teismas pažymėjo, kad atsakovė nebendradarbiavo su ieškove, tačiau apeliantė, būdama silpnesnioji sutarties šalis sutarties sąlygomis nebuvo informuota kaip atitinkamomis aplinkybėmis elgtis, todėl jos veiksmai pastebėjus statybos darbų trūkumus (atsisakyta ieškovės paslaugų ir pasitelkta trečiųjų asmenų pagalba), buvo pagrįsti įstatymų nuostatomis, logiški ir protingi, siekiant apsaugoti savo interesus. Ieškovė, nesilaikiusi bendradarbiavimo pareigos, neturi teisės panaudoti apeliantės bendradarbiavimo stokos prieš ją, kaip pagrindo atsisakyti vykdyti savo prievolę - kokybiškai atlikti darbą. Apeliaciniame skunde pažymima, kad patį trūkumų faktą ieškovė pripažino, tačiau ginčijo trūkumų apimtis.

Atsiliepimas

Ieškovė BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimu prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagal byloje esančius įrodymus ir nustatytas faktines bylos aplinkybes bylos esmę atskleidė tinkamai. Atsakovė ieškovei neleido atlikti visų sutartyje numatytų darbų, todėl dalis jų liko neatlikti, o atsakovė juos nepagrįstai vertina kaip nekokybiškai atliktus darbus. Pati atsakovė neleido ieškovei ištaisyti atliktų darbų trūkumų ir pabaigti atlikti visus sutartyje numatytus darbus. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ieškovės nekokybiškai atliktus darbus kas nors ištaisė ar išvis taisė. Atsakovė su atsiliepimu į ieškinį pateikė pirktų prekių sąskaitų, bet nenurodė, ką jomis įrodinėja. Teismas pagal šalių pateiktus įrodymus tinkamai išnagrinėjo bylą, priėmė pagrįstą teismo sprendimą, todėl apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama priešingai. Ieškovė pažymėjo, kad Atliktų darbų aktų ginčijimas teismine tvarka turi būti įgyvendinamas pareiškiant reikalavimus dėl atliktų darbų aktų pripažinimo negaliojančiais. Atsakovė tokio reikalavimo teisme nepareiškė, todėl visiškai nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad atsakovė tinkamai atsikirtimų į ieškinį forma ginčijo atliktų darbų aktus. Nenuginčytas atliktų darbų aktas yra galiojantis pagrindas priteisti skolą už atliktus rangos darbus. Apeliantė bando suabsoliutinti atestuoto asmens R. M. 2014 m. lapkričio 10 d. atliktą rangos objekto apžiūros aktą, tačiau minėtas asmuo nebuvo rangos darbų techninis prižiūrėtojas ir nėra susijęs su ieškovės atliktais darbais, todėl teismas pagrįstai šį aktą vertino tik kaip vieną iš bylos įrodymų. Apeliantė užsimena apie ekspertizės skyrimą, tačiau tokio prašymo nepareiškė, nenurodė priežasčių, kodėl paskirti ekspertizę neprašė bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme. Apeliantė nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, neatsiskaitė už atliktus darbus, neleido ištaisyti atliktų darbų trūkumus ir pabaigti darbus. Toks atsakovės elgesys sąlygojo jos pareigą įrodyti ieškovės atliktų darbų šalinimo išlaidas. Įstatymas nuostolius supranta, kaip faktiškai patirtas išlaidas, tačiau atsakovė tokio reikalavimo teisme nebuvo pareiškusi, o, nepatyrus išlaidų, mažinti darbų kainos negalima. Apeliaciniame skunde nepagrįstai, nes be jokių argumentų prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Apeliacinis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir argumentais, todėl jų nebekartoja, tačiau pasisako dėl apeliacinio skundo motyvų. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, jog 1) skundžiamame sprendime neatsižvelgta į tai, jog tarp šalių vyko ginčas dėl darbų, atliktų tiek pagal Atliktų darbų aktą už 2014 m. 07 mėn., tiek už 2014 m. 10 mėn., kokybės; 2) teismas nepagrįstai įrodinėjimo pareigą perkėlė atsakovei ir nepagrįstai nesirėmė atsakovės pateiktais įrodymais; 3) nebuvo įvertinta tai, kad rangovės atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus rangos sutarčiai, garantiniu laikotarpiu; 4) nepagrįstai nurodyta, kad trūkumai nebuvo paslėpti ir tai, jog atsakovė nebendradarbiavo. Teisėjų kolegija pasisako dėl šių apeliantės argumentų.

Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ su atsakove IĮ „„(duomenys neskelbtini)““ 2014-07-01 sudarė Statybos rangos sutartį Nr. „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurią ieškovė įsipareigojo už 114 588,21 Lt iki 2014-09-30 atlikti atsakovės patalpų, esančių „(duomenys neskelbtini)“ g. „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, paprastąjį remontą, keičiant paskirtį iš prekybos į gydymo, remontą sudarė bendrieji statybos ir santechnikos darbai, o atsakovė įsipareigojo priimti ieškovės atliktus darbus ir už juos sumokėti (T. 1, b. l. 9-15). Ieškovė 2014 m. liepos mėnesį atliko darbų už 55 576,39 Lt (T. 1, b. l. 16-20), kuriuos atsakovė 2014-08-18 apmokėjo (T. 1, b. l. 21). Ieškovė 2014-10-30 pranešimu Nr. „(duomenys neskelbtini)“ išsiuntė atsakovei du vienašališkai ieškovės pasirašytus 2014 m. spalio mėnesio atliktų darbų aktus bei reikalavimą apmokėti atliktų darbų kainą 29 455,07 Lt (T. 1, b. l. 22-28). Atsakovės pavedimu R. M., turintis teisę eiti ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas, tačiau nesantis ginčo objekto statybos techninės priežiūros vadovu, nedalyvaujant ir pagal bylos duomenis nepranešus ieškovei 2014-11-10 parengė objekto apžiūros aktą, nurodydamas ieškovės atliktų darbų defektus (T. 1, b. l. 29-50).

LR CK 6.658 straipsnio 5 d. numato, jeigu darbų priėmimo metu nustatomi darbo trūkumai, užsakovas turi teisę atskaityti iš sumų, priklausančių rangovui už atliktus darbus sumą, reikalingą tiems trūkumams pašalinti. Atlikti darbai privalo būti apžiūrėti ir priimti dalyvaujant rangovui (CK 6.662 str. 1 d.). Užsakovas gali darbų trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau (CK 6.662 str. 2 d.). Atliktų darbų už 2014 m. liepos mėnesį priėmimo metu atsakovė pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės nereiškė, darbus priėmė ir už juos atsiskaitė. Sutartyje nėra numatyta užsakovo teisė reikšti reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo vėliau nei darbų priėmimo metu. Todėl atsakovė turi teisę reikalauti iš ieškovės pašalinti tik tokius trūkumus, kurie išryškėjo garantinio laikotarpio metu, kurie nėra akivaizdūs ir kurie negalėjo būti nustatyti priimant darbus iš ieškovės. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad didžioji dalis darbų trukumų yra susiję su stogo šiltinimo ir sandarinimo darbais, kurie buvo paslėpti pakabinamomis lubomis ar gipso plokštėmis, t. y. trūkumai buvo paslėpti. Pažymėtina, jog ieškovė sutiko su dalimi atsakovės nurodytų trūkumų, įskaitant trūkumus dėl lubų apšiltinimo, vandentiekio bandymų, fasado perdažymo ir sutiko sumažinti darbų kainą 8 198,89 Lt suma (T. 1, b. l. 52), o pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę tinkamai įvertino ir į ją pagrįstai atsižvelgė priimdamas sprendimą. Todėl apeliantė nepagrįstai tvirtina, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad ginčijamas ne tik 2014 m. 10 mėn. Atliktų darbų aktas, bet ir 2014 m. 07 mėn. Atliktų darbų aktas. Teisėjų kolegijos nuomone, dalis atsakovės nurodomų trūkumų: sienų nelygumas, kampukų sanitariniame mazge nesuklijavimas, netinkamas sienų nudažymas (netinkamas nuglaistymas) ir nutinkavimas, - yra akivaizdūs, plika akimi matomi trūkumai, todėl atsakovė, pasirašydama 2014 m. 07 mėn. Atliktų darbų aktą ir nenurodydama tokių trūkumų, prarado teisę remtis šių trūkumų faktu (CK 6.662 str. 3d.).

Byloje esantys įrodymai duoda pagrindą padaryti išvadą, kad 2014 m. rugpjūčio mėnesį ir rugsėjo mėnesio pradžioje ieškovė atliko sutartyje numatytus statybos rangos darbus už 29 455,07 Lt sumą (T. 1, b. l. 28), po to atsakovė nebeįleido ieškovės į objektą, o darbus objekte baigė kiti asmenys, darbų už 2014 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius atsakovė nepriėmė. Atsakovė nurodė, kad sutarties galiojimo laiku ieškovė neatliko visų sutartyje numatytų darbų, taip netinkamai vykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, nebendradarbiavo su užsakove, neinformavo apie darbų vėlavimą ir jo priežastis, darbus atliko su defektais. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė pretenzijų dėl galimo sutarties termino pažeidimo, lėtai ar nekokybiškai atliekamų darbų nereiškė, byloje šalys taip pat nekėlė reikalavimų, susijusių su darbų atlikimo termino nesilaikymo pasekmėmis. Taigi, atsakovės nurodomas atsisakymas pasirašyti Atliktų darbų aktą ir nuostoliai grindžiami ne prievolės termino praleidimu, tačiau darbų kokybe ar jų neatlikimu. Teismo posėdžių metu apklausti liudytojai patvirtino, kad atsakovė nesuteikė ieškovei galimybės užbaigti rangos sutartimi numatytus darbus. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad bendra Rangos sutartimi numatyta darbų kaina buvo 114 588,21 Lt, o ieškovė nurodė darbų atlikusi tik už 85 031,46 Lt. Objektas, kuriame buvo vykdomi rangos darbai, apžiūrėtas nedalyvaujant rangovei (ieškovei) jau po to, kai darbų atlikimo aktus vienašališkai pasirašė ieškovė ir juos pateikė atsakovei, ieškovei nebuvo suteikta galimybė ištaisyti nurodytus trūkumus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovė tinkamai nebendradarbiavo su ieškove.

CK 6.694 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Ši įstatymo nuostata, suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę galią, yra speciali, taikoma išskirtinai statybos rangos santykiuose kaip priemonė, užkertanti kelią užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas. Užsakovo interesų apsaugą užtikrina įstatyme įtvirtinta jo teisė ginčyti tokį aktą - vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai. Taigi atsakovei tenka pareiga įrodyti, jog Atliktų darbų aktą ji pasirašyti atsisakė pagrįstai. Vadovaujantis CPK 12 ir 178 straipsniais, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Atsakovė aplinkybei, jog Atliktų darbų aktą už 2014 m. 10 mėn. pasirašyti ir apmokėti šiuos darbus ji atsisakė pagrįstai, įrodyti pateikė R. M. parengtą objekto apžiūros aktą (T. 1, b. l. 29-32), pagal verslo liudijimą dirbančių R. K., V. T. ir A. J. 2015-01-15 parengtus Atliktų darbų aktus, kuriais atlikta darbų už 5 792,40 Eur, taip pat PVM sąskaitas faktūras, patvirtinančias atsakovę įsigijus įvairių statybinių prekių už 2 260,21 Eur (T. 1, .b. l. 80-146, 152). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su sprendime padaryta išvada, jog iš pateiktų įrodymų nėra galimybės nustatyti faktiškai patirtų atsakovės išlaidų šalinant ieškovės darbų trūkumus, tiek tuos, kuriuos ieškovė pripažino, tiek tuos, dėl kurių nesutiko, nes šie įrodymai nepatvirtina, kad tokios išlaidos patirtos dėl ieškovės atliktų darbų trūkumų taisymo, o ne dėl darbų, kurių ieškovė nespėjo atlikti, nėra aiškios ir R. K., V. T. ir A. J. atliktų darbų apimtys ir pobūdis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovės pateikti įrodymai apie faktines darbų atlikimo apimtis ir kainas nepatvirtina jos pačios pateiktos lokalinės sąmatos 34 172,46 Lt sumai (T. 1, b. l. 51) duomenų. Nors apeliantas teigia, kad teismas nepakankamai motyvuotai atmetė atsakovės įrodymus ir vadovavosi tik ieškovės rašytiniais įrodymais, tačiau su šiais argumentais sutikti nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas ne tik įvertino visus į bylą pateiktus įrodymus, bet ir pašalino prieštaravimus tarp jų, motyvuotai paaiškino, kodėl nesivadovauja dalimi atsakovės pateiktų įrodymų. Vien tai, kad byloje esantys įrodymai ar bylos aplinkybės įvertinti ne taip, kaip juos vertina pati apeliantė, nereiškia nei netinkamo įrodymų vertinimo, nei sprendimo nepagrįstumo. Taip pat pažymėtina, kad atsakovės pateiktas statybos techninio prižiūrėtojo R. M. 2014-11-10 apžiūros aktas buvo vertinamas kaip rašytinis įrodymas pagal CPK 185 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, todėl apeliantė nepagrįstai nurodo, kad teismas jį vertino netinkamai ar kad šis dokumentas turėjo būti traktuojamas kaip eksperto išvada. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad darbų trūkumų šalinimą patvirtina ir R. M. pasirašyta lokalinė sąmata, tačiau, kaip jau buvo minėta, ieškovei ir teismui lokalinė sąmata pateikta nepasirašyta. Taigi, remiantis nurodytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad atsakovė neįrodė savo atsisakymo pasirašyti ieškovės pateiktą Atliktų darbų aktą už 2014 m. 10 mėn. pagrįstumo, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą priteisti atlyginimą už ieškovės suteiktas paslaugas, iš minėtos sumos atėmus ieškovės pripažįstamų trūkumų vertę.

Šalies argumentai

Prašymo skirti statybos darbų ekspertizę nei viena šalis pirmosios instancijos teismui nebuvo pareiškusi. Apeliaciniame skunde atsakovė tik nurodo, kad byloje svarstytinas ekspertizės skyrimo klausimas, tačiau prašymo skirti ekspertizę apeliantė nepareiškė, išlaidų neapmokėjo, eksperto nepasiūlė ir jam klausimų nesuformulavo (1 t., b. l. 183-191). Todėl toks nurodymas vertinamas kaip formalus ir deklaratyvus, nesudarantis realaus pagrindo teisėjų kolegijai svarstyti ekspertizės skyrimo reikalingumą. Civilinis procesas vyksta laikantis rungimosi principo (CPK 12 str.), todėl šalis, norėdama įrodyti savo nurodomas aplinkybes, gali teismo prašyti skirti ekspertizę. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pagrindo teismui ex officio rinkti įrodymus ir pačiam skirti ekspertizę. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl ekspertizės pripažintini neturinčiais teisinės reikšmės sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui.

Apeliantė nurodė, kad byloje nėra duomenų, ar nagrinėjama byla nėra susijusi su ieškovės bankroto byla, tačiau plačiau nepaaiškino, kaip ieškovės bankroto procesas galėtų būti susijęs su nagrinėjama byla, todėl išsamiau dėl šio argumentas teisėjų kolegija nepasisako.

Apeliantė prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 str. nurodytas išimtis. Apeliantė prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nemotyvavo. Apeliantė turėjo galimybę pateikti visus norimus įrodymus ir nurodyti esmines aplinkybes iki bylos nagrinėjimo dienos. Teisėjų kolegija nenustatė kitų aplinkybių, dėl kurių byla apeliacine tvarka turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka (CPK 322 str.), todėl apeliantės prašymas netenkinamas.

Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai ištyrė ir įvertino įrodymus bei aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti.

Ieškovės bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, nepriteisiamos, kadangi jas patvirtinantys įrodymai nebuvo pateikti teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija Ramunė ČeknienėMargarita DzelzienėNijolė Danguolė Smetonienė