Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3–ojo skyriaus prokurorės Aušros Zakarkienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje R. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas, teistas 11 kartų, paskutinį kartą teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį – 5 metų laisvės atėmimo bausme. Į paskirtą bausmę įskaitytas R. V. laikinojo sulaikymo ir taikyto suėmimo laikas nuo 2014 m. spalio 28 d. iki 2014 m. gruodžio 29 d. ir nuo 2016 m. liepos 10 d. iki 2017 m. sausio 6 d., vieną laikinojo sulaikymo ir taikyto suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. V. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent jis 2024 m. vasario 24 d., apie 17.30 val., uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“(įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) priklausančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), nuo lentynos paėmė 239,99 Eur vertės vyrišką kuprinę „EMPRORIO ARMANI“ ir pasišalino iš parduotuvės nesusimokėjęs už prekę, tokiu būdu pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, 239,99 Eur vertės turtą.

Šiais savo veiksmais R. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

R. V. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad tikslios datos neatsimena, galbūt kaip nurodyta pranešime apie įtarimą – 2024 m. vasario 24 d., apie 17.30 val., jis užėjo į rūbų parduotuvę, adresu (duomenys neskelbtini), siekdamas pavogti kokią nors prekę. Pinigų su savimi jis neturėjo. Parduotuvėje žmonių nebuvo. Apsidairęs ir įsitikinęs, kad jo nestebi pardavėja, nuo lentynos, buvusios virš sukabintų rūbų, jis paėmė nedidelę vyrišką kuprinę „Emporio Armani“, galbūt juodos spalvos, ir rankose išsinešė iš parduotuvės. Jis mano, kad kuprinės kaina buvo 149 ar 179 Eur, kuprinė buvo nukainuota. Kad nesuveiktų prekės magnetukas, praeidamas pro apsaugos vartelius jis pakėlė kuprinę ir greitai išėjo. Niekas jo nesivijo, nešaukė, kad sustotų, grąžintų prekę. Pavogtą kuprinę jis pardavė (duomenys neskelbtini) praėjus kelioms dienoms po vagystės. Už kiek ir kam pardavė, jis neatsimena. Kad kuprinė vogta, jis nesakė. Dėl vagystės jis nuoširdžiai apgailestauja, jis vogė, nes jam buvo reikalingai pinigai pragyvenimui. R. V. papildomos apklausos metu parodė, kad pavogtos kuprinė kaina visgi buvo virš 200 Eur, o ne tokia, kaip nurodė ankstesnėje apklausoje. Dėl padarytos vagystės jis labai gailisi ir įsipareigoja atlyginti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 239,99 Eur turtinę žalą, pervedant pinigus į įmonės banko sąskaitą. Jis sutinka, kad jam būtų skirta arešto bausmė.

Liudytoja E. P. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini). 2024 m. vasario 25 d. parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), tvarkydama salę ji pastebėjo, kad trūksta juodos „EMPORIO ARMANI“ vyriškos rankinės, kurios vertė 239,99 Eur, todėl nusprendė peržiūrėti parduotuvės patalpose įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų įrašus. Peržiūrėdama vaizdo įrašus ji pastebėjo, kad 2024 m. vasario 24 d., apie 17.30 val., į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ užėjo vyras, kuris daug laiko vaikščiojo ir apžiūrinėjo prekes, tada, pamatęs, kad jo niekas nestebi, nuėjo prie vyriškos rankinės „EMPORIO ARMANI“, Nr. (duomenys neskelbtini), pasiėmė ją, apsižvalgė ir greitai pradėjo eiti prie įrangos, išeidamas pakėlė rankinę, kad nesigirdėtų pypsėjimo. Rankinė buvo padėta parduotuvės priekyje ant lentynos. Pagrobtos prekės vertė 239,99 Eur.

Iš 2024 m. kovo 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) M. C. pareiškimo matyti, kad 2024 m. vasario 24 d., apie 17.30 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), buvo pavogta vyriška rankinė „EMPORIO ARMANI“, kurios vertė 239,99 Eur. Įmonei padaryta 239,99 Eur turtinė žala. Prašoma dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą. Vagystės faktas užfiksuotas vaizdo stebėjimo kameromis.

Iš 2024 m. vasario 24 d. inventorizacijos patikrinimo akto matyti, kad parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), pavogtos prekės – vyriškos kuprinės, prekės kodas (duomenys neskelbtini), kaina – 239,99 Eur.

Iš 2024 m. vasario 29 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas „VID_20240227_152323.mp4“, kurio trukmė 16 sekundžių. Įrašas fiksuotas 2024 m. vasario 24 d. 23.48 val., jame matomas parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), prekių skyriaus vaizdas. Įraše matyti, kaip po prekių skyrių vaikšto vyras Nr. 1. Įraše neaiškiai matyti, kad vyras Nr. 1 su trumpais šviesios spalvos ūsais, dėvi tamsiai žalios spalvos striukę su juodos spalvos viršutine dalimi ir juodu gobtuvu, striukės priekyje, kairėje pusėje ant krūtinės matomas baltos spalvos užrašas-logotipas, dėvi tamsios spalvos kelnes ir tamsiai pilkus batus. 23:48:42 val. įrašo laiku matyti, kaip vyras Nr. 1 prieina prie prekių lentynos ir paima nuo jos mažą juodą vyrišką rankinę. 13:48:50 val. (23:48:50 val. – aut. pastaba) įrašo laiku vyras Nr. 1 nueina link parduotuvės išėjimo. Įraše matyti, kaip vyras Nr. 1 praeina pro kasą nesusimokėjęs ir perkelia rankinę per signalinių apsaugos vartelių viršų. Įrašas baigiasi. Vaizdo įrašuose „VID_20240227_152407.mp4“ ir „Vagystės vaizdo įrašas.mp4“ užfiksuotos tos pačios įvykio aplinkybės.

Iš 2024 m. vasario 27 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – parduotuvė „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini).

Iš 2024 m. kovo 21 d. įsipareigojimo matyti, kad R. V. įsipareigoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlyginti padarytą 239,99 Eur žalą iki 2024 m. rugsėjo 20 d.

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinio ieškinio matyti, kad dėl įmonės objekte (duomenys neskelbtini), įvykdytos vagystės įmonei buvo padaryta 239,99 Eur žala. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo priteisti iš kaltinamojo patirtą turtinę žalą – 239,99 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir motyvai

Pagal BK 178 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas (paėmimas ir pasisavinimas), atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), t. y. kaltininkas, neteisėtai ir neatlygintinai pasisavindamas (užvaldydamas) svetimą turtą, neabejotinai suvokia, kad paima svetimą daiktą, numato, jog nukentėjusysis jo neteks ir bus padaroma turtinė žala, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais. Vadinasi, vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą (kasacinės nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147-511/2016, 2K-357-139/2016, 2K-151-628/2018).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo R. V. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog R. V. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent jis 2024 m. vasario 24 d., apie 17.30 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“(įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) priklausančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), nuo lentynos paėmė 239,99 Eur vertės vyrišką kuprinę „EMPRORIO ARMANI“ ir pasišalino iš parduotuvės nesusimokėjęs už prekę, tokiu būdu pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, 239,99 Eur vertės turtą. Ši išvada grindžiama ne tik kaltinamojo visišku prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kitais minėtais įrodymais.

BK 190 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Atsižvelgiant į tai, kad vagystės metu pagrobto turto vertė viršija 3, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos, darytina išvada, kad R. V. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamojo R. V. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 5 dalį.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkinamas.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, R. V. nurodė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

Dėl R. V. skirtinos bausmės

BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę R. V., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių ir kitomis bausmei individualizuoti reikšmingomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis. Teismas, skirdamas bausmę, pirmiausia atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – R. V. padarė vieną tyčinį, baigtą baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis) nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Veika padaryta iš savanaudiškų paskatų.

Kartu teismas, spręsdamas bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo kaltinamajam R. V. klausimą, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų, atsižvelgia į jo asmenybę ir jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos darymo metu, po nusikalstamos veikos padarymo. Pažymėtina, kad kaltinamasis R. V. iki BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo anksčiau yra teistas net 11 kartų (teistumas neišnykęs). Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad R. V. praeityje jau buvo ne kartą teistas už vagystes pagal BK 178 straipsnį, tai, teismo vertinimu, liudija apie pavojingą R. V. asmenybę ir jo polinkį nusikalsti. Administracine tvarka R. V. baustas iš esmės už smulkias vagystes, baudos nesumokėtos. Pastarosios aplinkybės kaltinamąjį apibūdina neigiamai ir vertintinos jam nepalankiai. Be to, teismas įvertina ir R. V. asmenybę – yra santykinai jauno amžiaus, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas. Teismas nustatė atsakomybę lengvinančią aplinkybę – R. V. prisipažįsta dėl padarytos nusikalstamos veikos, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už BK 178 straipsnio 5 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą paskyrus arešto bausmę, nustatant maksimalų BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytą šios bausmės rūšies terminą, t. y. R. V. skiriama 45 parų arešto bausmė.

R. V. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. BPK 107 straipsnyje numatyta, kad įtariamasis ar kaltinamasis arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo gali bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą. Kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas ir dėl to paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas.

Baudžiamojoje byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį, juo prašo atlyginti 239,99 Eur turtinę žalą. Atsižvelgus į tai, kad ši žala padaryta būtent kaltinamojo nusikalstamais veiksmais, kaltinamasis neginčija civilinio ieškinio ir jame nurodyto žalos dydžio, įsipareigojo padarytą žalą atlyginti, konstatuotina, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkinamas. Iš kaltinamojo R. V. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistina 239,99 Eur dydžio turtinė žala.

R. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės pagal šį baudžiamąjį įsakymą pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.

BPK 94 straipsnio 1 dalis numato, kad priimant nuosprendį turi būti išsprendžiamas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, vaizdo įrašai (įkelti į IBPS) paliktini saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti R. V. galutinę 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio R. V. sulaikymo pagal šį baudžiamąjį įsakymą dienos.

R. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės pagal šį baudžiamąjį įsakymą pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį tenkinti. Iš R. V. priteisti uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 239,99 Eur (du šimtus trisdešimt devynis eurus 99 ct) turtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus vaizdo įrašus (įkeltus į IBPS) palikti saugoti byloje.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.