Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Romualdas Januška apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės O. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-555-452/2013 pagal ieškovo Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovei O. Š. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Ieškovas Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas Panevėžio miesto apylinkės teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės O. Š. 1 380 Lt gamtai padarytos žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2012 m. rugsėjo 6 d. buvo nustatyta, jog atsakovė sodininkų bendrijos „Papartis“ bendro naudojimo žemėje, Lėvens upės apsauginėje juostoje, neturėdama nustatyta tvarka išduoto leidimo, nupjovė beržą, kurio kelmo skersmuo 46 cm. Kadangi nupjautas beržas priskiriamas saugotiniems medžiams, nes augo valstybinėje žemėje, tai medžiui nupjauti turėjo būti gautas savivaldybės leidimas. O. Š. buvo paskirta 450 Lt administracinė bauda pagal ATPK 78 str. 1 d. Panevėžio miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs O. Š. skundą, paskyrė švelnesnę administracinę nuobaudą – įspėjimą. Pagal Aplinkos apsaugos ministro patvirtintą metodiką paskaičiuota, kad atsakovė gamtai padarė 1 380 Lt žalą.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 26 d. sprendimu ieškinį patenkino bei priteisė iš atsakovės 72 Lt žyminį mokestį valstybei. Teismas konstatavo, kad atsakovė O. Š. sodininkų bendrijos „Papartis“ bendro naudojimo žemėje, ties sklypu Nr. 3, Vapsvų II-je gatvėje, Lėvens upės apsauginėje juostoje neteisėtai, neturėdama nustatyta tvarka išduoto leidimo, nupjovusi beržą, pažeidė LR Aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 įsakymo Nr. D1-87 „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 9 punkto reikalavimus, už ką 2012 m. sausio 12 d. buvo nubausta administracine tvarka. Neteisėtai nupjovus beržą, aplinkai padaryta 1380 Lt žala. Atleisti atsakovę nuo žalos atlyginimo nėra pagrindo. Byloje nėra įrodymų, kad nesiėmus atitinkamų veiksmų, beržas galėjo sugadinti turtą ar sužaloti žmones. Kadangi atsakovė neturėjo leidimo nupjauti medį, jai kyla deliktinė atsakomybė (CK 6.246 str. 3 d.). Atsakovės savavališkai nukirstas medis augo kaimo gyvenamosios vietovės bendrojo naudojimo teritorijoje. Medis priskirtinas saugotiniems pagal Aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtintą Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnyje nustatyta, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos gamtai yra priežastinis ryšys, žala padaryta atsakovės kaltais veiksmais.

Apeliaciniu skundu atsakovė O. Š. prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. sprendimą, sumažinti iš jos priteistą žalos atlyginimą. Nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka iš dalies. Nupjautas beržas augo sodininkų bendrijai „Papartis“ priskirto sklypo pakraštyje ir pagal sodininkų bendrijos vidaus taisykles priklausė tvarkyti patiems sodininkams. Kaimo teritorija iki šios vietos apie keliolika kilometrų. Medis nupjautas dėl būtinojo reikalingumo, nes buvo pasviręs į sklypą, kėlė pavojų praeiviams, vaikams, turtui. Jo niekas neprižiūrėjo, negenėjo. Esant dideliam vėjui galėjo nulūžti. Medį nupjovė, gavusi sodo bendrijos pirmininko leidimą, nežinodama, kad tokio leidimo nepakanka. Prisidėdama prie sodo teritorijos tvarkymo, ties savo sklypu yra pasodinusi 18 pušelių, iš kurių 6 prigijo ir auga, 7 tujas. Todėl prašo, atsižvelgiant į jos turtinę padėtį ir vadovaujantis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, sumažinti žalos atlyginimo dydį.

Ieškovas pateikė teismui atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad atsakovė, neturėdama nustatyta tvarka išduoto leidimo, nupjovė beržą, tuo padarydama gamtai žalą. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad medis nupjautas dėl būtino reikalingumo. Jos kaltė dėl gamtai padarytos žalos įrodyta. Teismui suteikta teisė sumažinti priteistinos žalos dydį, atsižvelgiant į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 str. 3 d.). Medžio nukirtimas be leidimo rodo atsakovės tyčią. Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 32 str. 2 d. žalą padariusieji asmenys privalo atkurti aplinkos būklę, esant galimybei, iki pirminės būklės, buvusios iki žalos aplinkai atsiradimo, ir atlyginti visus nuostolius.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Gyventojų bei juridinių asmenų teises ir pareigas, užtikrinančias sveiką ir saugią aplinką, harmoningą visuomenės ir gamtos sąveikos raidą, organizmų įvairovės ir jiems būtinos gyvenamosios aplinkos išsaugojimą, nustato Aplinkos apsaugos įstatymas. Įstatymo 32 straipsnio 2 dalis nustato, kad gamtos išteklių naudotojai bei asmenys, vykdantys ūkinę veiklą, privalo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos aplinkai, žmonių sveikatai ir gyvybei, kitų asmenų turtui bei interesams, o padariusieji žalos privalo atkurti aplinkos būklę, esant galimybei, iki pirminės būklės, buvusios iki žalos aplinkai atsiradimo, ir atlyginti visus nuostolius. Pagal bendrąsias įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles ieškovas, pareikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, privalo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą ir dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 įsakymu Nr. DI-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos sąrašo 9 p. nustatyta, kad saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės išduotą leidimą. Byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovė O. Š. sodininkų bendrijos „Papartis“ bendro naudojimo žemėje, Lėvens upės apsauginėje juostoje, neturėdama nustatyta tvarka išduoto leidimo, nupjovė beržą, kurio kelmo skersmuo 46 cm, augusį prie atsakovės sodo ribos, bendro naudojimo valstybinėje žemėje. Šį faktą patvirtina byloje esantys įrodymai – 2012 m. rugsėjo 6 d. patikrinimo aktas bei administracinio teisės pažeidimo protokolas, fotonuotraukos (b.l. 4, 7, 10-12). Atsakovė, nukirsdama beržą, pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 4 ir 9 straipsnių nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtinto sąrašo kriterijų 3.10 p., Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 įsakymu Nr. DI-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos sąrašo 9 p. Ieškovas nurodo, kad neteisėtais O. Š. veiksmais gamtai buvo padaryta 1 380 Lt žala (b. l. 6), kurios dydis paskaičiuotas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1995 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 198 patvirtintos Nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus ar sužalojus gamtinio kraštovaizdžio kompleksus ar objektus, skaičiavimo metodikos 14 p. bei 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 patvirtintais Želdinių atkuriamosios vertės įkainiais. Atsakovei paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 78 str. 1 d. Atsakovė nurodė, kad beržas buvo senas, aplūžęs, labai pasviręs į jos sklypą, kėlė grėsmę žmonėms ir jos sodo nameliui, ji nežinojusi, kad beržui nupjauti buvo būtinas savivaldybės leidimas. Apeliantė žalos paskaičiavimo pagrįstumo nepaneigė. Aplinkybių, leidžiančių skaičiuoti žalos atlyginimą kita tvarka nei paskaičiavo ieškovas ar ieškinį atsakovės atžvilgiu atmesti, nenustatyta.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovės neteisėtais veiksmais padaryta 1 380 Lt žala gamtai ir atsakovė padarytą žalą privalo atlyginti.

CK 6.251 str. 1 d. nustatyta, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę, t. y. įstatymas numato išimtį. Šio straipsnio 2 dalis suteikia teismui teisę, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką ši teisės norma gali būti taikoma ne tik sutartinės, bet ir deliktinės civilinės atsakomybės atveju (CK 6.245 str., 4 d., 6.263 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-472/2004). Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė neturėjo tiesioginės tyčios padaryti žalą gamtai, pasipelnyti. Tiek atsakovė, tiek liudytojas V. L. pirmosios instancijos teismo posėdyje patvirtino, kad beržas buvo ligotas, pasviręs, todėl kėlė grėsmę atsakovės sodo nameliui bei žmonėms. Atsakovė nurodė, kad ji stengiasi puoselėti sodo bendrijai priklausančią aplinką už jos sodo ribų, prieš kelis metus pasodino 18 pušelių, iš kurių 6 prigijo ir sėkmingai auga, 7 tujas. Tai patvirtina ir byloje pateiktos fotonuotraukos (b.l. 19). Iš pateiktos VSDFV Panevėžio skyriaus pažymos matyti, kad atsakovė yra pensininkė-našlė, pragyvenanti iš gaunamos pensijos, todėl, ieškinį patenkinus visiškai, jai atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CK 6.251 str. 2 d. bei atsižvelgdamas į atsakovės turtinę padėtį, daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas atsakovės O. Š. gamtai padarytos žalos atlyginimą sumažinti iki 800 Lt. Sumažinus priteistiną žalos atlyginimą, mažinama valstybei priteistų bylinėjimosi išlaidų suma - priteistina iš atsakovės valstybei 50 Lt žyminis mokestis (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą, sumažinant iš atsakovės O. Š. priteistą žalos atlyginimo sumą iki 800 Lt, bylinėjimosi išlaidas – iki 50 Lt.