Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo LR AM Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento atstovui A. K., atsakovei O. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovei O. Š. dėl žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad O. Š. sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ bendro naudojimo žemėje, ties sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) gatvėje, Lėvens upės apsauginėje juostoje neteisėtai, neturėdama nustatyta tvarka išduoto leidimo, nupjovė beržą, kurio kelmo skersmuo 46 cm, tuo pažeisdama LR Aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymo Nr.D1-87 „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 9 punkto reikalavimus, už ką 2012-10-12 buvo nubausta administracine tvarka. Žemės sklypas, kuriame augo nukirstas medis, yra bendro naudojimo teritorijoje, Lėvens upės apsaugos juostoje. Neteisėtai iškirtus medį, aplinkai padaryta žala yra 1380 Lt (6 b.l.). Ji apskaičiuota vadovaujantis LR aplinkos ministerijos 1995 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 198 patvirtinta „Nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus ar sužalojus gamtinio kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodika“, pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-06-26 įsakymu Nr. D1-343 patvirtintus "Želdinių atkuriamosios vertės įkainius" (6 b.l.). Tai, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus įrodo 2012-09-06 LR AM Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento patikrinimo aktas ir 2012-09-06 administracinio teisės pažeidimo bylos duomenys ( 4,5, 7-8 b.l.). Atsakovei 2012-10-05 buvo pareikšta pretenzija dėl padarytos žalos, tačiau atsakovė žalos gera valia neatlygino ( 9 b.l.).

Ieškinys dėl 1380 Lt gamtai padarytos žalos atlyginimo atsakovei pareikštas CK 6.245-6.249, 6.263 straipsnių pagrindu. Deliktinės atsakomybės pagrindai suformuluoti CK 6.263 straipsnyje, kuriame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę ( CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Iš delikto civilinei atsakomybei kilti reikalingos sąlygos: tai yra neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys ( CK 6.247 str.), kaltė (CK 6.248 str.) ir žala ir nuostoliai ( CK 6.249 str.). pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė yra preziumuojama, tačiau kitas sąlygas – neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, taip pat žalos padarymo faktą ir jos dydį – turi įrodyti ieškovas.

Nagrinėjamoje byloje keliamas žalos, padarytos gamtai, atlyginimo klausimas. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas įpareigoja juridinius ir fizinius asmenis saugoti aplinką bei tausoti gamtos išteklius (9 straipsnis) bei neteisėta veika padarę žalą aplinkai ją atlyginti (14 straipsnio 3 dalies 6 punktas.). Pagal Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 21 punkte nustatytą žalos sąvoką - žala aplinkai – tai tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir saugias teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimas. Žala aplinkai vertinama ir apskaičiuojama pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką, įvertinant pirminę būklę (sąlygas), neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumą, natūralaus aplinkos atsikūrimo galimybes ir laiką, tačiau nevertinamas anksčiau, tai yra iki žalos aplinkai atsiradimo, nustatytas neigiamas poveikis, atsiradęs dėl konkrečios ūkinės veiklos, kurią nustatyta tvarka leidžia vykdyti įgaliotos institucijos ir kuri vykdoma nepažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimų (Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 4 dalis).

Ieškovas žalą paskaičiavo vadovaudamasis Aplinkos ministro 1998 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 198 patvirtinta „Nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodika“, pagal Želdinių atkuriamos vertės įkainius, patvirtintus Aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343. Nustatyta, kad nukirsto beržo kelmo skersmuo yra 46 cm, kurio centimetras įvertintas 20 Lt, žala yra 920 Lt. Kadangi žala padaryta kaimų gyvenamųjų vietovių bendro naudojimo teritorijoje, ji didinama 1,5 karto ir visa žala gamtai – 1380 Lt. Teismas neturi pagrindo abejoti žalos apskaičiavimo teisingumu, nes ji paskaičiuota pagal įstatymu reglamentuotus teisinius aktus. Ieškovė nurodė, kad beržas buvo senas, pažeistas. Nesant neginčijamų įrodymų, patvirtinančių atsakovės nurodytas aplinkybes, teismas laiko, kad žalos aplinkai dydis nustatytas tinkamai, ir tuo pagrindu atmeta atsakovės paaiškinimus dėl šios aplinkybės.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovės savavališkai nukirstas medis augo kaimo gyvenamosios vietovės bendrojo naudojimo teritorijoje ( 25,26 b.l.). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtino kriterijus, pagal kuriuos medžiai ir krūmai augantys ne miško ūkio paskirties žemėje yra priskiriami saugotinų objektų sąrašui. Šio nutarimo 3 punkte numatyta, kad medžiai ir krūmai augantys ne miško ūkio paskirties žemėje yra priskirtini saugotiniems, jei jie atitinka tam tikrus kriterijus: 3.7 punktas - kai auga kaimų bendro naudojimo teritorijose ir mėgėjiškų sodų teritorijų bendrojo naudojimo žemėje. Vadinasi, medis, kurį atsakovė nukirto yra priskirtinas saugotiniems pagal šį nutarimą. Aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtintas Saugotinų medžių kirtimo, persodinimo tvarkos aprašas reglamentuoja saugotinų medžių nukirtimo, genėjimo tvarką. Įsakymo 9 punkte nurodyta leidimų išdavimo tvarka. Atsakovė neturėjo teisės ne jai priklausančiame sklype kirsti medžius, t. y. savivaliauti ir pati asmeniškai nustatyti, kuriuos medžius reikalinga iškirsti. Atsakovė, matydama, kad medis kelia grėsmę aplinkiniams ar turtui, turėjo kreiptis į institucijas, atsakingas už aplinkos tvarkymą, ir gauti leidimą jam kirsti. Teismo vertinimu, ieškovas įrodė žalos faktą – jis pateikė pakankamus įrodymus, kad atsakovė, nukirsdama beržą, padarė žalą gamtai. Atsakovė nepaneigė, jog ne dėl jos veiksmų buvo padaryta žala. Teismas kritiškai vertina atsakovės ir liudytojo V. L. parodymus, jog beržas buvo ligotas, įlūžęs, kėlė grėsmę aplinkiniams, vaikams, nes laiko ją subjektyvia, neparemta jokiais kitais byloje esančiais įrodymais. Ieškovė neginčijo, jog byloje esančios foto nuotraukos yra nukirsto beržo (10-12 b.l.), iš jų matyti, kad medžio būklė yra gera, bematyti, jokių stiebo pažeidimų.

Atsakovė taip pat nurodė, kad buvo gavusi žodinį sodo bendrijos pirmininko leidimą nupjauti beržą ir ji nežinojo, jog yra reikalingas savivaldybės leidimas medžiui pjauti, be to, nupjautas medis kėlė grėsmę praeiviams, todėl prašė ją visiškai atleisti nuo civilinės atsakomybės, vadovaujantis LR CK 6.253 str. 6 d. numatyta aplinkybe dėl būtinojo reikalingumo. Tokia atsakovės pozicija nėra pagrįsta. LR Konstitucijos 7 straipsnis numato, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, todėl atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės nėra pagrindo. Byloje nėra įrodymų, kad realiai egzistavo būtinasis reikalingumas ir, kad nesiėmus atitinkamų veiksmų, beržas galėjo sugadinti turtą ar sužaloti žmonių sveikatą. Kadangi atsakovė medžio pjovimo metu neturėjo reikiamo leidimo šių darbų atlikimui, todėl atsakovei kyla deliktinė atsakomybė (CK 6.246 str. 3 d.).

Tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos gamtai yra tiesioginis priežastinis ryšys, žala padaryta atsakovės kaltais veiksmais. Taigi, darytina išvada, kad yra visos civilinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos ir atsakovė privalo atlyginti žalą, padarytą gamtai. Teismas, atsižvelgdamas į šalių paaiškinimus, byloje esančių ir ištirtų įrodymų visetą, laiko ieškininį reikalavimą pagrįstą ir iš atsakovės priteisia 1380 Lt žalą, padarytą gamtai, atlyginti (CK 6.251 str. 1 d.).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovo prievolė atlyginti nuostolius yra piniginė prievolė, todėl CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu iš atsakovo ieškovų naudai priteistos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą.

Iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei (CPK 79, 80, 93, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259,260,270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš O. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) 1380 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus aštuoniasdešimt litų) žalą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2012-12-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentui, įmonės kodas 190742529.

Priteisti iš O. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) 72 Lt (septyniasdešimt du litus) žyminį mokestį, valstybei (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.