Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. E. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. E. skundą dėl antstolės J. B. veiksmų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas A. E. pateikė skundą dėl antstolės J. B. veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolės patvarkymą užbaigti vykdomąją bylą Nr. 0018/15/00065 ir grąžinti jo sumokėtus 104 Eur į jo sąskaitą. Nurodė, kad jis su savo dukra gali matytis bet kuriuo metu, o skolininkė O. E. trukdė jam matytis su dukra. Antstolė apie tokius trukdymus buvo informuota, tačiau į tai nereagavo, jokių veiksmų imtasi nebuvo.Antstolė J. B. 2016-09-29 patvarkymu pareiškėjo skundą atmetė ir perdavė jį kartu su vykdomąja byla Vilniaus miesto apylinkės teismui. Patvarkyme nurodyta, kad 2015-01-12 A. E. kreipėsi į antstolę J. B., pateikdamas vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-22 vykdomąjį raštą Nr. 2-6933-96/2011 dėl bendravimo su vaiku I. E., gim. 2005-05-28, nustatymo. Pradėjus vykdymo veiksmus priimtas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdymui, patvarkymas išsiųstas O. E. dėl sprendimo vykdymo. Teismas sprendimu nustatė bendravimo tvarką su dukra I. E. ir įpareigojo abi šalis: A. E., O. E. nustatytos bendravimo tvarkos grafiko laikytis. Išieškotojas A. E. nesilaikė tikslaus bendravimo su dukra grafiko: atvyksta ne teismo sprendime nurodytu laiku, arba visai neatvyksta bendrauti su dukra. Pateikiant vykdymui vykdomąjį raštą A. E. sumokėjo 103,99 Eur vykdymo išlaidų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-11-14 nutartimi pareiškėjo A. E. skundą dėl antstolės J. B. veiksmų atmetė. Teismas sutiko su antstolės argumentu, jog išieškotojo pateiktas vykdomasis dokumentas yra išduotas dėl įpareigojimo vykdymo – bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo – ir nėra susijęs su piniginių lėšų išieškojimu. Antstolis negali surašyti sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu neįvykdymo akto O. E. atžvilgiu. O. E. stengiasi vykdyti teismo sprendimą, tačiau A. E. neatvykimas arba atvykimas kada jam norisi varžo O. E. teises.Teismas konstatavo, kad CPK 631 str. reglamentuoja vykdomojo dokumento grąžinimo išieškotojui pagrindus. CPK 631 str. 1 d. 5 p. numato, kad vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojui, jei išieškotojas savo veiksmais teismo sprendimo įvykdymą padaro neįmanomą. Šiuo atveju išieškotojas A. E. pats nesilaiko tikslaus bendravimo su dukra - I. E. grafiko: atvyksta ne teismo sprendime nurodytu laiku, arba visai neatvyksta bendrauti su dukra. Teismas padarė išvadą, jog antstolės J. B. veiksmai nagrinėjamu atveju buvo teisėti ir atitiko Sprendimų vykdymo instrukcijos bei kitų teisės aktų nuostatas (Lietuvos Respublikos CPK 176 – 179 str.).

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas A. E. prašo panaikinti pirmos instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti nagrinėti pirmos instancijos teismui, dėl nuobaudos skyrimo O. E., įpareigoti anstolius gražinti pareiškėjo sumokėtus 103,99 eurus. Atskirąjį skundą grindžia argumentais: Antstolė pažeidė sprendimų vykdymo instrukcijos 25 straipsnį, kuriame numatyta, kad vykdant kitus nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, kuriuose numatyti veiksmai susiję su nepilnamečiu asmeniu (vaiku) (teismo sprendimus, kuriais nustatoma vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarka ir k.t.), apie priimtą vykdyti vykdomąjį dokumentą antstolis praneša vaiko gyvenamosios vietos valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Antstolė patvarkyme užbaigti vykdomąją bylą nurodė melagingas datas bei datas, kada apeliantas neturėjo teisės paiimti dukrą. Remiantis šiomis melagingomis datomis, pirmos instancijos teismas, visiškai neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes atmetė skundą dėl antstolių veiksmų. Kadangi antstolė nesupažindino apelianto su antstolės patvarkyme nurodomais melagingais O. E. pranešimais, o metus laiko juos rinko, apeliantas neturėjo galimybės pasiaiškinti. O jais remiantis tiek antstolė, tiek ir pirmos instancijos teismas padarė neteisėtą ir klaidingą išvadą kad apeliantas neatvyksta pas dukrą. Taip buvo pažeistas CK 1.2 str. numatantis subjektų lygiateisiškumo, neleistinumo piktnaudžiauti teise, teisėtu lūkesčiu ir teisinės gynybos principas. Antstolė neturėjo pagrindo vykdomąjį dokumentą grąžinti CPK 631 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytu atveju, nes išieškotojas nebuvo atlikęs veiksmų, kurie sprendimo įvykdymą padaro neįmanomą. Antstolė pažeidė pareigą savo iniciatyva imtis priemonių, kad vykdomasis dokumentas būtų įvykdytas, todėl jos patvarkymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo negalima laikyti teisėtu.Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria skundas dėl antstolio veiksmų atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.CPK 631 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, jog vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui, jeigu išieškotojas savo veiksmais sprendimo vykdymą padaro neįmanomą. Atsižvelgiant į šią teisinę nuostatą, vykdomasis dokumentas gali būti grąžinamas išieškotojui, esant dviem būtinoms sąlygoms: 1) sprendimo vykdymas yra neįmanomas; 2) sprendimo vykdymą neįmanomu nulėmė išieškotojo veiksmai.Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad antstolei J. B. buvo pateiktas vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-22 vykdomasis raštas Nr. 2-6933-96/2011 dėl bendravimo su vaiku I. E., gim. 2005-05-28, nustatymo. Pradėjus vykdymo veiksmus priimtas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdymui, ir išsiųstas O. E. patvarkymas, dėl sprendimo vykdymo, kuriame nustatyta tėvų bendravimo tvarka su dukra I. E.. 2016-09-15 vykdomojoje byloje Nr. 0018/15/00065 priimtas patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo. Antstolė sprendė, kad pats išieškotojas nevykdo sprendimo, neatvyksta bendrauti su dukra nustatytu laiku, todėl sprendimo vykdymas yra neįmanomas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) LVII skyrius reglamentuoja nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymo ypatumus. CPK 771 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu neįvykdytas teismo sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, surašytas aktas perduodamas vykdymo vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime nurodytas pasekmes (CPK 771 straipsnio 2 dalis). CPK 771 straipsnyje nustatytas teisinis reglamentavimas gali būti taikomas tik tuo atveju, jei vykdymo procese susiduriama su CPK 273 straipsnyje nurodyto teismo sprendimo neįvykdymu ar netinkamu vykdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis Nr. 3K-3-437/2013). Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomos visiems asmenims ir turi būti vykdomos (CPK 18 straipsnis). Nagrinėjant bylas, kuriose sprendžiami klausimai, susiję su vaiku, pirmiausia būtina atsižvelgti į vaiko interesus ir visos abejonės sprendžiamos tik vaiko naudai (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).Jei vienas iš tėvų, gyvenantis skyrium, vengia bendrauti, auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, antstolis neturi realių teisinių instrumentų priversti per kitą tėvą vykdyti teismo nustatytą bendravimo su vaikais tvarką. Tokio sprendimo vykdymas nėra priskirtas prie nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymo ypatumų, reglamentuotų CPK 763 ar 771 straipsniuose, t.y. antstolis neturi teisės versti vaiką vykti pas tėvą ir ar tėvą privesti atvykti pas vaiko motiną ir būti nustatytu laikotarpiu su savo vaiku, nes CK 3.170 straipsnis, kuris taikytinas ir vykdymo procese, įvardintas ir reglamentuotas kaip vieno iš tėvų, gyvenančio skyrium, teisė bendrauti su vaiku; bei atsakomybė kito tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, jei jis neleidžia bendrauti su tuo vaiku. Galimas tokio pobūdžio vykdomojo rašto išdavimas ir vykdymas priverstine tvarka tik tada, kai išieškotojas yra vaiko tėvas (motina), gyvenantis skyrium ir turintis teismo sprendimą, kuriuo jam nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, negali ta tvarka naudotis, nes jam neleidžia kitas vaiko tėvas. Minėta, kad antstolė CPK 631 str. 5 d. pagrindu nusprendė 2016-09-15 patvarkymu vykdomąją bylą užbaigti, o vykdomąjį dokumento grąžinti išieškotojui apeliantui, nes vykdymo procesas tapo neįmanomas pačiam apeliantui nevykdant sprendimo. Pasisakant dėl tokių antstolės atliktų veiksmų, visų pirma, pažymėtina tai, kad toks patvarkymas buvo priimtas remiantis vien tik vienos šalies – vaiko motinos antstolei parašytais elektroniniais laiškais, kad nuo 2015-10-20 ir tam tikromis datomis apeliantas neatvyko bendrauti su dukra, tačiau priežasčių dėl ko apeliantas neatvyko susitikti su dukra antstolė nenustatinėjo. Nors tokios priežastys galėjo būti tiek dėl vaiko motinos kaltės, tiek dėl kitų svarbių priežasčių. Atsižvelgiant į vykdomojoje byloje esančius pateiktus šalių elektroniniais laiškais susirašinėjimus per antstolę, matyti, kad vaiko tėvo ir motinos gyvenančių skyriumi santykiai yra itin konfliktiškai, antstolė buvo nuolat informuojama vaiko tėvų apie vienas kito netinkamą tėvų pareigų atlikimą, trukdymą bendrauti su vaiku, todėl šiuo atveju remtis vien vaiko motinos elektroniniais laiškais, kad apeliantas pats nenori bendrauti su dukra nėra teisinga. Apeliantas atskirąjį skundą grindžia tais argumentais, jog antstolis be pagrindo nesivadovavo Sprendimų vykdymo instrukcijos 25 p. nuostatomis ir nesikreipė į vaiko teisių apsaugos tarnybą.Sprendimų vykdymo instrukcijos 25 p. numatyta, jog sprendimai dėl vaikų perdavimo vykdomi CPK 764 straipsnyje nustatyta tvarka, o vykdant kitus nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, kuriuose numatyti veiksmai susiję su nepilnamečiu asmeniu (vaiku) (teismo sprendimus, kuriais nustatoma vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarka ir kt.), apie priimtą vykdyti vykdomąjį dokumentą antstolis praneša vaiko gyvenamosios vietos valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, kuriuose numatyti veiksmai susiję su nepilnamečiu asmeniu (vaiku), kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis kreipiasi į vaiko gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją dėl turimos informacijos pateikimo. Antstoliui prašant ši informacija turi būti pateikta raštu. Prireikus antstolis su valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovu aptaria sprendimo vykdymo priemonių pobūdį ir jų vykdymo tvarką. Išnagrinėjęs turimą medžiagą antstolis priima patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos. Šis patvarkymas ne vėliau kaip kitą darbo dieną siunčiamas proceso šalims ir valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Jeigu skolininkas nevykdo antstolio patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos, antstolis surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka (SVI 25 p.). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad apeliantas teisus teigdamas, jog antstolė nesilaikė Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos tvarkos, kadangi byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad antstolė, priėmusi vykdomąjį raštą dėl sprendimo, kuriuo nustatyta buvo bendravimo su vaiku tvarka, būtų informavusi vaiko teisių apsaugos tarnybą.Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad sprendimo nevykdymas iš išieškotojo pusės buvo konstatuotas tik iš skolininkės paaiškinimų. Kadangi surašytas skundžiamas patvarkymas neišsiaiškinus visų aplinkybių, spręstina, kad jis neatitinka CPK 631 str. 5 d. reikalavimų. Išieškotojui nurodžius, jog jam nesudaromos sąlygos bendrauti su vaiku, neatleidžia antstolio nuo pareigos tinkamai vykdyti įstatymų reikalavimus, o nustatant bendravimo su vaiku tvarkos pažeidimų priežastis, išsamiai ir visapusiškai ištirti suinteresuotų asmenų paaiškinimus. Pirmos instancijos teismas šių aplinkybių visiškai nesiaiškino, vien sutikdamas su antstolės pateikta argumentacija, netyrė ir nevertino ar antstolė tinkamai vykdymo veiksmus pagal vykdomąjį dokumentą, todėl skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – antstolės patvarkymas panaikinamas. Apelianto prašymas grąžinti antstolei sumokėtus pinigus pateikiat vykdomąjį raštą, netenkinamas, kadangi panaikinus antstolės skundžiamą patvarkymą, byla nėra užbaigiama ir vykdomasis dokumentas nėra grąžinamas išieškotojui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį panaikinti.

Pareiškėjo A. E. skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti iš dalies ir panaikinti 2016-09-15 vykdomojoje byloje Nr. 0018/15/00065 patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo.