Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipedos apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseja Aušra Maškeviciene, sekretoriaujant Zitai Mockuvienei, viešame teismo posedyje dalyvaujant ieškovei G. Ž., ieškoviu atstovui advokatui Eligijui Karbauskui, atsakoves „Swedbank“, AB atstovui advokatui Vincentui Šupiniui, išnagrinejo civiline byla pagal ieškoviu G. Ž. ir Z. D. ieškinius atsakovei „Swedbank“, AB, treciajam asmeniui BUAB „JURTINGA“, del laidavimo sutarciu pripažinimo negaliojanciomis,

Aprašomoji dalis

nustate:

Bankas ir UAB „JURTINGA“, atstovaujama direktores G. Ž., 2006-07-28 pasiraše kreditavimo sutarti Nr. 06-0055203-KL, pagal kuria Bankas suteike 2 500 000 $ (JAV doleriu) kredita. Nuo kreditavimo sutarties pasirašymo dienos iki 2007-01-28 imonei buvo nustatyta 8,043 proc. dydžio metine palukanu norma, kuri paskutine termino diena Banko vienašališkai pakeiciama ir toliau keiciama kas šeši menesiai šešiems menesiams i prieki, imant REUTERS informacineje bazeje paskelbta palukanu keitimo dienos arba prieš tai ejusios darbo dienos, jei palukanu keitimo diena yra ne darbo diena, šešiu menesiu LIBOR (Londono tarpbankine palukanu norma) kredito valiuta ir pridedant 2,5 proc. metiniu palukanu dydžio Banko skolinimosi rizikos ir pelno marža. Galutinis kredito gražinimo terminas nustatytas 2007-07-28. Pagal minetos kreditavimo sutarties 8 dali numatytas prievoliu užtikrinimas – visu imonei UAB „JURTINGA“ priklausanciu prekiu atsargos (iskaitant nafta ir naftos produktus, kuriu isigijima finansuoja Bankas) privalejo buti saugomos tik SIA „Ventspils nafta terminals“ (toliau – Saugotojas) terminale, ir buvo ikeistos Banko naudai. Sutartis tarp imones, Banko ir Saugotojo del Bankui ikeistu prekiu sandeliavimo, saugojimo ir tu prekiu judejimo kontroles turejo buti sudaryta Bankui priimtinomis salygomis ne veliau kaip iki 2006-09-01, priešingu atveju Bankas nebutu suteikes kredito. Imone UAB „JURTINGA“ privalejo už kiekviena kalendorine termino praleidimo diena moketi Bankui 0,08 proc. dydžio delspinigius nuo sumos, kurios mokejimo terminas praleistas.

1) 2006-08-17 susitarimu Nr. 06-055203 KL-1 del 2006-07-28 kredito sutarties Nr. 06-0055203-KL salygu pakeitimo;

2) 2006-10-31 susitarimu Nr. 06-055203-KL-2 del 2006-07-28 kredito sutarties Nr. 06-0055203-KL salygu pakeitimo;

3) 2007-03-23 susitarimu Nr. 06-055203 KL-3 del 2006-07-28 kredito sutarties Nr. 06-0055203-KL salygu pakeitimo;

4) 2007-05-02 susitarimu Nr. 06-055203 KL-4 del 2006-07-28 kredito sutarties Nr. 06-0055203-KL salygu pakeitimo, šiuo susitarimu Bankas suteike imonei papildoma 1 500 000 $ (JAV doleriu) kredita, padidindamas pagal sutarti kredita nuo 2 500 000 $ iki 4 000 000 $ sumos;

5) 2007-07-27 susitarimu Nr. 06-055203 KL-5 del 2006-07-28 kredito sutarties Nr. 06-0055203-KL salygu pakeitimo, šiuo susitarimu nustatytas galutinis kredito gražinimo terminas 2008-07-27;

6) 2007-08-06 susitarimu Nr. 06-055203 KL-6 del 2006-07-28 kredito sutarties Nr. 06-0055203-KL salygu pakeitimo, Bankas suteike imonei papildoma 4 000 000 $ kredita, padidindamas pagal sutarti kredito suma nuo 4 000 000 $ iki 8 000 000 $ sumos;

7) 2007-11-09 susitarimu Nr. 06-055203 KL-7 del 2006-07-28 kredito sutarties Nr. 06-0055203-KL salygu pakeitimo, minetu susitarimu buvo pakeista kredito paskirtis, numatyta, jog 8 000 000 $ sumos kredito paskirtis – apyvartines lešos (naftos ir naftos produktu bei suskystintu duju finansavimui), minetu susitarimu buvo pakeistos ir Prekiu saugojimo salygos; Bankui darant ekonomini spaudima, jo reikalavimu ieškove papildomai pasiraše 2007-08-06 laidavimo sutarti Nr. 06-055203 –KL-LAI, pagal kuria isipareigojo atsakyti Bankui visu savo turtu, jeigu kredito gaveja, t. y. UAB „JURTINGA“, tinkamai Bankui neivykdys visu ar dalies prievoliu pagal kredito sutarti Nr. 06-0055203-KL, t. y. negražins 8 000 000 $ sumos;

8) 2008-06-25 susitarimu Nr. 06-055203 KL-8 del 2006-07-28 kredito sutarties Nr. 06-0055203-KL salygu pakeitimo ir papildymo, minetu susitarimu ir papildymu Bankas suteike imonei tikslinei paskirciai papildoma 6 000 000 $ kredita, padidinant kredito suma nuo 8 000 000 $ iki 14 000 000 $ (keturiolikos milijonu JAV doleriu) sumos, metine kintama palukanu norma apskaiciuota imant šešiu menesiu JAV doleriu LIBOR (Londono tarpbankine palukanu norma) ir pridedant 2,75 proc. metiniu palukanu dydžio Banko skolinimosi rizikos ir pelno marža; nuo 2008-06-25 iki 2008-12-25 Bankui nustatyta 5,935 proc. dydžio metine palukanu norma, kuri paskutine termino diena Banko vienašališkai pakeiciama ir toliau keiciama kas šeši menesiai šešiems menesiams i prieki, imant REUTERS informacineje bazeje paskelbta palukanu keitimo dienos arba prieš tai ejusios darbo dienos, jei palukanu keitimo diena yra ne darbo diena, šešiu menesiu LIBOR (Londono tarpbankine palukanu norma) kredito valiuta ir pridedant 2,75 proc. metiniu palukanu dydžio Banko skolinimosi rizikos ir pelno marža. Galutinis kredito gražinimo terminas nustatytas 2009-07-27;

9) 2008-08-28 susitarimu Nr. 06-055203 KL-9 del 2006-07-28 kredito sutarties Nr. 06-0055203-KL salygu pakeitimo ir papildymo, Bankas mineto susitarimo pasirašymo diena sumažina imonei UAB „JURTINGA“ pagal sutarti kredito limita nuo 14 000 000 $ iki 13 450 000 $ sumos; pagal ši susitarima imone isipareigojo, jog atsiskaitymas pagal bendroves ir prekiu pirkejo sudaryta prekiu pirkimo–pardavimo sutarti turi buti vykdomas tokia tvarka: prekiu pirkejas Banko vardu išrašo Bankui priimtino turinio ir formos patvirtinima, kuriuo pirkejas isipareigoja visa prekiu, perkamu pagal imones ir pirkejo sudaryta prekiu pirkimo–pardavimo sutarti, kaina sumoketi i banko saskaita; šalys susitare, kad Bankas iš gautos lešu sumos, pagal kuria prekiu pirkimo–pardavimo sutarti sumokes pirkejas, nepriklausomai nuo to, ar bus suejes kredito sutarties Nr. 06-0055203-KL nurodytas kredito ar jo dalies gražinimo terminas (galutinis gražinimo terminas 2009-07-27), padengs visa imones isiskolinima pagal kredito sutarti (t. y. už pirkejui parduotas prekes negražinta kredita priskaiciuotas ir nesumoketas palukanas), o likusia suma ne veliau kaip per 3 darbo dienas nuo pagal imones ir pirkejo sudaryta prekiu pirkimo–pardavimo sutarti sumoketu sumu iskaitymo dienos perves i imones saskaita, esancia Banke;

10) 2008-12-24 susitarimu Nr. 06-055203 KL-10 del 2006-07-28 kredito sutarties Nr. 06-0055203-KL salygu pakeitimo ir papildymo, minetu susitarimu Bankas sumažino imonei pagal sutarti suteikiamo kredito limita nuo 13 500 000 $ iki 8 000 000 $ sumos; ieškove atkreipia demesi, kad bankas 2008-12-16 pateikdamas susitarimo projekta nenurode, kokia palukanu norma nustatoma nuo 2008-12-16 iki 2009-06-16, kuri paskutine šio termino diena Banko vienašališkai pakeiciama ir toliau keiciama kas šeši menesiai šešiems menesiams i prieki; tik 2008-12-24 atvykus pasirašyti susitarima ieškove sužinojo metini palukanu normos dydi; be to, projekte Bankas netiksliai suskaiciavo Banko paimta ir negražinta kredito suma, skirtumas 711,60 $;

11) 2009-02-26 susitarimu Nr. 06-055203 KL-11 del 2006-07-28 kredito sutarties Nr. 06-0055203-KL salygu pakeitimo, bankas šio susitarimo pasirašymo diena sumažino imonei pagal sutarti suteikta kredita nuo 8 000 000 $ iki 4 805 095,37 $ sumos, buvo pakeista kredito paemimo ir gražinimo tvarka nei numatytos kredito daliniu gražinimo sumos ir terminai.

Banko reikalavimu 2007-08-06 Laidavimo sutartis Nr. 06-055203-KL-LAI buvo keiciama ir papildoma, pagal mineta laidavimo sutarti ieškove turejo isipareigoti atsakyti Bankui visu savo turtu, jeigu imone UAB „JURTINGA“ tinkamai neivykdys Bankui visu ar dalies prievoliu pagal sutarti Nr. 06-055203-KL.

Ieškove G. Ž. pažymejo, jog Bankas 2009-07-28 kreipesi i Klaipedos apygardos teisma del skolos išieškojimo iš G. Ž., Z. D. ir imones UAB „JURTINGA“.

2009-09-22 Bankas raštu Nr. MB6.1.6/2649 „Del sutarties nutraukimo“ informavo imone, jog vienašališkai nutraukia sutarti ir istatymu nustatyta tvarka prades vykdyti priverstini išieškojima iš imonei priklausancio turto.

Ieškove G. Ž. pažymi, jog sudarydama su Banku 2007-08-06 laidavimo sutarti Nr. 06-055203-KL-LAI buvo ekonomiškai priklausoma nuo Banko ir grasinimas ekonominio poveikio priemonemis buvo realus ir galejo sukelti ieškovei dideliu ekonominiu sunkumu, imone, siekdama gauti kredita, tapo ekonomiškai priklausoma, ta patvirtina kredito sutarciu salygos:

3) imone privalejo apdrausti prekes Banko naudai Banko priimtinoje draudimo imoneje;

4) pagal 2009-02-26 susitarima Nr. 06-055203-KL-11 imone prievoliu ivykdyma privalejo užtikrinti 16 000 000 $ turto vertes ikeitimu, nors mineto susitarimo pasirašymo diena buvo skolinga 4 805 095,37 $; be to, imone Bankui privalejo perleisti visu imonei reikalavimo teisiu pagal kredito gavejo naudai galutinio prekiu pirkeju prašymu Bankui priimtino banko–emitento atidaryta neatšaukiama dokumentini akredityva bei visu imones mokejimo reikalavimo teisiu i gautinas lešas pagal imones ir NESTE OIL OY sudaryta prekiu pirkimo–pardavimo sutarti.

Bankas sieke ieškoves priversti sudaryti laidavimo sutarti nenaudingomis ieškovei salygomis:

1) laidavimo sutarties turinys ir teisine reikšme iš anksto nebuvo žinoma;

3) tik asmuo, realaus grasinimo atveju gaudamas 935 Lt darbo užmokesti, gali sutikti pasirašyti Laidavimo sutarti sau nenaudingomis salygomis ir isipareigoti gražinti 4 805 095,37 $;

4) nesant ekonominio spaudimo Laidavimo sutartis nebutu sudaryta.

Ieškove G. Ž. nurodo, jog Bankas nevykde pareigos bendradarbiauti su skolininke, nerode pastangu sureguliuoti sunkumus, iškilusius kredito sutarties vykdymo etape.

Ieškove Z. D. 2011-10-07 kreipesi i teisma su ieškiniu, kuriuo praše pripažinti negaliojancia 2007-08-06 Laidavimo sutarti Nr. 06-055203-KL-LA2 (su velesniais pakeitimais ir papildymais); priteisti bylinejimosi išlaidas. Nurode, jog 2005-02-01 AB bankas „Hansabankas“, nuo 2009-03-17 naujas juridinio asmens pavadinimas „Swedbank“, AB (toliau – Bankas), ir UAB „JURTINGA“, atstovaujama direktores G. Ž., pasiraše kreditavimo sutarti Nr. 05-005353-KL. Pagal mineta sutarti imonei UAB „JURTINGA“ buvo suteiktas 300 000 EUR kreditas. Bankas ir UAB „JURTINGA“, atstovaujama direktores G. Ž., 2006-07-28 pasiraše kreditavimo sutarti Nr. 06-0055203-KL, pagal kuria Bankas imonei suteike 2 500 000 $ (JAV doleriu) kredita. Minetos sutartys buvo ne karta keistos ir pildytos. Ieškove pabrežia, kad Bankui darant ekonomini spaudima ieškove, kaip imones akcininke, privalejo pasirašyti 2007-08-06 Laidavimo sutarti Nr. 06-055203-KL-LA2, pagal kuria turejo isipareigoti atsakyti Bankui visu savo turtu, jei kredito gavejas, t. y. imone UAB „JURTINGA“, tinkamai neivykdys Bankui visu ar dalies prievoliu pagal kreditavimo sutarti Nr. 06-0055203-KL, t. y. negražins 8 000 000 $ (JAV doleriu) kredito. Banko naudai jo reikalavimu ikeite dalines nuosavybes teise ieškovei ir J. D. priklausanti nekilnojamaji turta – du butus. Ieškoves Z. D. argumentai del ekonominio spaudimo, sutarties sudarymo nenaudingomis jai aplinkybemis, Banko siekio nepagristai praturteti, Banko pareigos bendradarbiauti su skolininku nevykdymo yra analogiški kaip ir ieškoves G. Ž..

Klaipedos apygardos teismas 2011-10-09 nutartimi nutare: sujungti civilines bylas Nr. 2-2265-125/2011 pagal ieškoves Z. D. ieškini atsakovei „Swedbank“, AB, treciasis asmuo BUAB „JURTINGA“, G. Ž., del laidavimo sutarties pripažinimo negaliojancia ir Nr. 2-1863-460/2011 pagal ieškoves G. Ž. ieškini atsakovei „Swedbank“ AB, treciajam asmeniui BUAM „JURTINGA“, Z. D., del laidavimo sutarties pripažinimo negaliojancia; nustatyti civilines bylos Nr. 2-1863-460/2011 (t. 8, b. l. 197).

Atsiliepimuose atsakove „Swedbank“, AB su ieškiniais nesutiko. Praše ieškinius atmesti ir priteisti bylinejimosi išlaidas. Nurode, jog ieškoves pareikšdamos ieškinius piktnaudžiauja procesinemis teisemis pareikšdamos aiškiai nepagristus ieškinius bei nurodydamos tikroves neatitinkancia informacija teismui. Pažymejo, kad „Swedbank“, AB niekada negrasino imtis ir nesieme jokiu neteisetu ar nesažiningu veiksmu, kurie sukeltu ar galejo sukelti bet kokius neigiamus ekonominius padarinius tiek ieškovei, tiek ir UAB „JURTINGA“. Atvirkšciai, „Swedbank“, AB stengesi kooperuotis ir bendradarbiauti su UAB „JURTINGA“, keite Kredito sutarties salygas, kaip to praše UAB „JURTINGA“, taciau butent UAB „JURTINGA“ ir ieškoves neteisetai ir vienašališkai atsisake vykdyti prisiimtus sutartinius isipareigojimus ir nebendradarbiavo. „Swedbank“, AB ivykde visas Kredito sutartimi prisiimtas prievoles – suteike UAB „JURTINGA“ kredita, tuo tarpu UAB „JURTINGA“ neivykde prievoliu „Swedbank“, AB (t. 1, b. l. 69–76; t. 9, b. l. 42–48).

Teismo posedžio metu ieškoviu atstovas ieškinius palaike, praše juos tenkinti (t. 9, b. l. 53–58).

Teismo posedžio metu atsakoves atstovas ieškinius praše atmesti (t. 9, b. l. 53–58).

Motyvuojamoji dalis

Ieškiniai netenkintini.

Bylos duomenimis nustatyta, jog UAB „JURTINGA“ ir „Swedbank“, AB 2005 m. vasario 1 d. pasiraše Kredito linijos sutarti Nr. 05-005353-KL, su velesniais pakeitimais ir papildymais (t. 1, b. l. 116–134), (toliau – Kredito linijos sutartis), remiantis kuria UAB „JURTINGA“ buvo suteikta 300 000 (triju šimtu tukstanciu) euru sumos kredito linija, jos gražinimo terminas – 2009 m. sausio 31 d. Pagal šia Kredito linijos sutarti ieškoves nelaidavo (t. 1, b. l. 93–100).

„Swedbank“, AB ir UAB „JURTINGA“ 2006 m. liepos 28 d. pasiraše Kredito linijos sutarti Nr. 06-055203-KL su velesniais pakeitimais ir papildymais (toliau – Kredito sutartis), remiantis kuria UAB „JURTINGA“ buvo suteikta 4 805 095,37 (keturiu milijonu aštuoniu šimtu penkiu tukstanciu devyniasdešimt penkiu ir 37/100) JAV doleriu kredito linija, jos galutinis gražinimo terminas – 2009 m. birželio 7 d. (t. 1, b. l. 135–148, 149–191).

2007 m. rugpjucio 6 d. ieškove G. Ž. (imones direktore) ir „Swedbank“, AB sudare Laidavimo sutarti Nr. 06-055203-KL-LA1 (su visais pakeitimais ir papildymais) (toliau vadinama – laidavimo sutartis), remiantis kuria G. Ž. laidavo, kad UAB „JURTINGA“ ivykdys visus savo isipareigojimus pagal Kredito sutarti (sutarties 2.1 punktas; t. 1, b. l. 192–194).

2007 m. rugpjucio 6 d. ieškove (imones akcininke) Z. D. ir „Swedbank“, AB sudare Laidavimo sutarti Nr. 06-055203-KL-LA2 (su visais pakeitimais ir papildymais) (toliau vadinama – laidavimo sutartis), remiantis kuria G. D. laidavo, kad UAB „JURTINGA“ ivykdys visus savo isipareigojimus pagal Kredito sutarti (sutarties 2.1 punktas; t. 9, b. l. 21–22, 23–25).

Ieškoves teigia, kad Laidavimo sutartys turi buti pripažintos negaliojanciomis, nes ieškoves patyre ekonomini spaudima.

CK 6.189 str. 1 d. nustato, kad teisetai sudaryta ir galiojanti sutartis turi jos šalims istatymo galia. Vadovaujantis CK 6.156 str. 1 d., šalys turi teise laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiura nustatyti tarpusavio teises ir pareigas.

CK 1.91 str. nustato, kad yra pagrindo pripažinti negaliojanciu sandori, sudaryta grasinant taikyti ekonominio spaudimo priemones. Kaip pažymima CK 1.91 str. komentare, toks grasinimas laikytinas pakankamu pagrindu pripažinti sandori negaliojanciu, jeigu nukentejusioji šalis buvo ekonomiškai priklausoma nuo kitos sandorio šalies ir grasinimas ekonominio spaudimo priemonemis buvo realus ir galejo sukelti kitai šaliai dideliu ekonominiu sunkumu (Civilinio kodekso komentaras. Pirmoji knyga. Bendrosios nuostatos. Justitia, 2001. p. 203). Ten pat pažymima, kad grasinimas turejo buti toks realus ir rimtas, jog kita šalis neturejo protingos alternatyvos.

Teismas, pripažindamas negaliojanciu sandori ar jo dali CK 1.91 str. pagrindu, turi nustatyti: 1) kad ieškovui buvo grasinama; 2) kad tas grasinimas buvo realus ir sandoris buvo pasirašytas del grasinimu.

CK 1.91 str. 4 dalyje vartojama samprata „realus grasinimas“ taip pat reiškia kitos sandorio šalies ar treciojo asmens grasinimus panaudoti ekonominio spaudimo priemones ekonomiškai silpnesne ar iš esmes ekonomiškai priklausoma sandorio šali priversti, kad ši sudarytu jai ypac ekonomiškai nenaudinga sandori. Nustatydamas, buvo ar ne realaus grasinimo faktas, teismas turi atsižvelgti i šalies, kuriai buvo grasinta, amžiu, finansine bei ekonomine bukle, lyti, veiksmu pobudi ir kitas turincias reikšmes bylai aplinkybes. Ekonominis spaudimas turi buti toks, kad kitai šaliai nelieka kitos protingumo kriterijus atitinkancios alternatyvos, kaip tik sudaryti sutarti. Taikant CK 1.91 str. nuostatas, esmine reikšme taip pat turi laiko momentas, t. y. smurtas ar realus grasinimas nukentejusios šalies atžvilgiu turi buti panaudotas prieš sudarant gincijama sandori.

Teismas išnagrinejes aplinkybes ir irodymu viseta konstatuoja, kad CK 1.91 str. taikymui šioje byloje nera pagal istatyma butinu salygu.

Pirma, vadovaujantis sutarciu laisves principu, šalys turi teise laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiura nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. „Swedbank“, AB ir UAB „JURTINGA“ susitare Kredito sutartyje del salygu, kurioms esant bus bendrovei suteiktas finansavimas. Ieškove G. Ž. sudarydama sutarti buvo UAB „JURTINGA“ vadove, o ieškove Z. D.–akcininke (tai reiškia, kad jos, kaip verslininkes, puikiai suprato sudaromu sutarciu esme), su jomis buvo sutarta del visu esminiu kreditavimo salygu – sumos, termino, užtikrinimo priemoniu, kainos ir kt. Pažymetina, kad ieškoves, kaip UAB „Jurtinga“ vadove ir akcininke, pasirašydamos tiek Kredito sutarti, tiek ir asmenines Laidavimo sutartis, prisiima rizika, kad verslas gali susidurti su tam tikrais sunkumais, jog gali pakisti ekonomine situacija, rinkos struktura, pirkeju iprociai ir pan. bei del to gali iškilti sunkumu gražinti kredita. Kiekvienas rupestingas ir apdairus asmuo, pasirašydamas sutarti, gali ir turi protingai numatyti, jog galima tokia situacija, sutarties vykdymui gali prireikti papildomu resursu, o sutarties nevykdant galima situacija, kai sutartis bus nutraukta ir skola bus išieškoma priverstine tvarka. Juolab, kad šalys tai aptare ir Kredito sutartyje, ir Laidavimo sutartyje. UAB „JURTINGA“, atstovaujama ieškoviu, prisieme rizika del savo mokumo, t. y. piniginiu lešu trukumo prisiimtiems isipareigojimams vykdyti, ieškoves, kurios geriausiai žinojo tiek imones situacija, tiek perspektyvas, verslo planus, vystoma projekta, laidavo už paciu priimta sprendima. Kiekvienas asmuo prieš sudarydamas sandorius privalo elgtis atidžiai ir rupestingai, imtis priemoniu galimai rizikai apdrausti ir sudaryti tik tokius sandorius, kuriuos pagal savo finansines galimybes gali vykdyti.

Pažymetina, kad „Swedbank“, AB nebuvo vienintele galima UAB „JURTINGA“ veiklos finansuotoja Lietuvoje, ieškoves vadovaujama bendrove prieme sprendima naudotis butent „Swedbank“, AB paslaugomis. Teismas atmeta ieškiniuose pateikiamus argumentus, kuriais nurodoma UAB „JURTINGA“ ekonomine priklausomybe nuo atsakoves. Pažymetina, kad ieškoves gincija Laidavimo sutartis, todel turi buti irodyta ieškoviu ekonomine priklausomybe nuo atsakoves, o ne nuo bendroves. Ieškiniuose nera pateikta jokiu irodymu ar duomenu, jog ieškoves ekonomiškai priklauso nuo atsakoves.

Aktualu pažymeti ir tai, kad ieškoves gincija Laidavimo sutartis, kurios buvo sudarytos su jomis, kaip su fiziniais asmenimis, tuo tarpu Kredito sutartis buvo sudaryta ne su ieškovemis, bet su UAB „JURTINGA“, taigi nei Laidavimo sutarties sudarymo metu, nei veliau ieškoves niekada nebuvo ekonomiškai ar kitaip priklausomos nuo „Swedbank“, AB ir pastaroji negalejo ir negali jai daryti jokios itakos (CPK 178 str.).

Antra, byloje nepateikta jokiu irodymu, jog „Swedbank“, AB ieškovems grasino sunkiais ekonominiais padariniais, be to, kaip nurodyta anksciau, nei ieškoves, nei UAB „JURTINGA“ nera priklausomos nuo „Swedbank“, AB. Nepagristi ieškoviu teiginiai, kad „Swedbank“, AB grasino UAB „JURTINGA“ nutraukti finansavima, ieškovems atsisakius sudaryti Laidavimo sutarti „Swedbank“, AB priimtinomis salygomis. Ieškoves ir UAB „JURTINGA“ bet kada galejo atsisakyti testi bendradarbiavima su „Swedbank“, AB ir pasirinkti kita finansuotoja. Be to, nera byloje irodymu, jog UAB „JURTINGA“ ar ieškoves pasinaudojo šiomis galimybemis, darytina išvada, kad jas tenkino salygos, del kuriu susitardavo su „Swedbank“, AB, todel neteisingi ir nepagristi teiginiai, kad ieškoves del ekonominio spaudimo buvo priverstos tiek pasirašyti pradines Laidavimo sutartis, tiek po to ju pakeitimus (CPK 178 str., CPK 185 str., CPK 197 str.).

Teismas nenustate, kad „Swedbank“, AB grasino imtis ar emesi neteisetu ar nesažiningu veiksmu, kurie sukeltu ar galejo sukelti bet kokius neigiamus ekonominius padarinius tiek ieškovems, tiek ir UAB „JURTINGA“. Atvirkšciai, byloje pateikti duomenys, jog „Swedbank“, AB stengesi kooperuotis ir bendradarbiauti su UAB „JURTINGA“, nes keite Kredito sutarties salygas, o 2008-06-25 susitarimu Nr. 06-055203 KL-8 del 2006-07-28 kredito sutarties Nr. 06-0055203-KL Bankas suteike imonei tikslinei paskirciai papildoma 6 000 000 $ kredita, padidinant kredito suma nuo 8 000 000 $ iki 14 000 000 $ (keturiolikos milijonu JAV doleriu) sumos (t. 1, b. l. 177–179).

Trecia, tam, kad pripažintu sandori negaliojanciu del ekonominio spaudimo, butina irodyti, kad sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis ji sudariusiam asmeniui salygomis. Teismas nurodo, jog Laidavimo sutarties salygos neprieštarauja nei CK 6.76 str.–6.89 str., nei kitiems CK straipsniams, nei kituose istatymuose nustatytiems reikalavimams.

Teismas atmeta ieškoviu teiginius, kad Laidavimo sutarties turinys ir teisine reikšme nebuvo žinomos. Laidavimo sutartyse aiškiai nurodyta, kad ieškoves laiduoja už UAB „JURTINGA“ ir isipareigoja atsakyti visu savo turtu, jei UAB „JURTINGA“ tinkamai neivykdys visu ar dalies prievoliu pagal Kredito sutarti (laidavimo sutarties 2.1 p.), Laidavimo sutarties 3 p. nurodyta, kad ieškoves ir UAB „JURTINGA“ atsakomybe yra solidari, Laidavimo sutarties 7.1 p. aiškiai nurodyta, kad „Swedbank“, AB turi teise pasirinkti, kokiu eiliškumu realizuoti pateiktas užtikrinimo priemones (CK 6.81 str.). Be to, esant nerealizuotam ikeistam turtui, kredito davejas teise pareikalauti, kad prievoles ivykdytu tiek pagrindinis skolininkas, tiek laiduotojai, nes ju atsakomybe yra solidari (CK 6.6 str. 4 d., 6.81 str.). Tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptu išieškojima i konkretu pagrindinio skolininko turta, priešingai, kreditorius turi teise reikalauti, jog prievole ivykdytu tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš ju skyrium, be to, tiek ja visa, tiek jos dali (CK 6.6 str. 4 d.). Esant solidariajai skolininku pareigai, materialiosios teises normos suteikia kreditoriui teise pasirinkti ne tik savo pažeistu teisiu gynybos buda, reikalavimo dalyka, bet ir nuspresti, iš kokiu asmenu reikalauti prievoles ivykdymo, jeigu prievoliu užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2010 m. lapkricio 23 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-7-364/2010).

Atmestini ir ieškoves teiginiai, kad laidavimo sutartis pripažintina negaliojancia ir del to, kad laiduotojos turtas buvo mažesnis nei prievoles suma. Pirma, teises aktai nenumato, kad laiduotojas gali buti tik asmuo, kurio turto verte yra pakankama padengti prievolei laidavimo sutarties sudarymo metu ar kurio pajamos tai leistu. Antra, ieškoves šioje vietoje prieštarauja pacios sau, nes reiškia ieškini del Laidavimo sutarciu pripažinimo negaliojanciomis del ekonominio spaudimo, o ieškiniuose taip pat kalba, kad tai buvo tariamas sandoris, kuriuo nenoreta sukurti jokiu realiu pagrindu, tai paneigia faktas, kad kita šalis jau pareiške ieškini, kuriuo bando realizuoti laidavima, t. y., sandoris jau vykdomas.

Atmestini ir niekuo nepagristi ieškoviu teiginiai, kad Laidavimo sutarties pasirašymas prieštarauja UAB „JURTINGA“ istatams (nenurodant, kuriam konkreciai UAB „JURTINGA“ istatu punktui). Pažymetina, kad pagal teises aktus nedraudžiama nei akcininkui, nei valdymo organu nariui ar darbuotojui laiduoti už juridinio asmens prievoles, tam tikri reikalavimai (valdybos ar akcininku sprendimas) gali buti numatyti bendroves istatuose, kai bendrove laiduoja už treciuosius asmenis, o ne atvirkšciai (Akciniu bendroviu istatymo 34 str. 4 d.).

Del anksciau nurodytu aplinkybiu ir del to, jog byloje nera jokiu irodymu, kad po laidavimo sutarciu pasirašymo ieškoves kreipesi i atitinkamas institucijas del sutarciu sudarymo del atsakoves grasinimo imtis ir emimasi neteisetu ar nesažiningu veiksmu, kurie sukeltu ar galejo sukelti bet kokius neigiamus ekonominius padarinius tiek ieškovems, tiek ir UAB „JURTINGA“, teismas konstatuoja, kad taikyti CK 1.91 str. tarp ieškoviu bei „Swedbank“, AB sudarytoms Laidavimo sutartims nera istatyme nustatytu pagrindu, todel ieškoviu ieškiniai yra nepagristi ir netenkintini (CK 1.91 str. CK 6.76 str., CK 6.156 str. 1 d., CK 6.189 str. 1 d., CPK 178 str., CPK 197 str. 1 d.).

Del bylinejimosi išlaidu

Vadovaujantis CPK 93 str. 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turetas bylinejimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir butu atleista nuo bylinejimosi išlaidu mokejimo i valstybes biudžeta.

Nagrinejamu atveju Klaipedos apygardos teismas 2011-10-10 nutartimi ieškovei Z. D. iki teismo sprendimo priemimo buvo atidejes 29 500 Lt žyminio mokescio sumokejima paduodant ieškini. Atmetus ieškini iš ieškoves priteistinas atidetas 29 500 Lt žyminio mokescio sumokejimas valstybei (CPK 93 str. 1 d.).

Atsakove G. Ž. Klaipedos apygardos teismo 2011-06-20 nutartimi buvo atleista nuo likusios žyminio mokescio dalies (29 000 Lt) sumokejimo (CPK 83 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinius atmesti.

Iš ieškoves Z. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti 29 500 Lt žyminio mokescio valstybei.

Sprendimas per 30 d. nuo paskelbimo dienos gali buti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipedos apygardos teisma.