Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Rūta Gustienė, sekretoriaujant G. D., dalyvaujant ieškovei A. T. B., jos atstovui advokato padėjėjui V. R., atsakovams R. L., A. R., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei J. B., tretiesiems asmenims J. P., O. P., atsakovų ir trečiųjų asmenų atstovei advokatei S. S., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. T. B. ieškinį atsakovams Ž. L., R. L., A. R., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims J. P., O. P. dėl žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo, ir pagal trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais J. P. pareiškimą ieškovei A. T. B., atsakovams Ž. L., R. L., A. R., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam asmeniui O. P. dėl žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Ieškovė A. T. B., patikslinusi žemės sklypo naudojimo nustatymo planą, teismo prašo nustatyti žemės sklypo, esančio Jaunimo g. 1, Baraginės k., Marijampolės sav., 0,2100 ha ploto naudojimo tvarką pagal ieškovės pateiktą UAB „EVVI“ parengtą žemės sklypo naudojimo nustatymo planą (b.l. 145), priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas Ž. L. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas pranešimas, kad atsakovas teismo posėdyje dalyvauti neturi galimybės.

Tretysis asmuo J. P., nesutikdamas su ieškiniu, parengė kitą naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planą ir pareiškė savarankišką reikalavimą, kuriuo prašo nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal UAB „Matininkų paslaugos“ paruoštą planą. (b.l. 110-112). Tretysis asmuo O. P. su šiuo pareiškimu sutinka.

Ieškinys tenkintinas dalinai, pareiškimas su savarankišku reikalavimu tenkintinas pilnai. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovei ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus numeris 4400-2208-6851, esantis Marijampolės sav. Marijampolės sen. Baraginės k. Jaunimo g. 1, plotas 0.2100 ha. Minėtas žemės sklypas yra užstatytas pastatu - daugiabučiu gyvenamuoju namu, unikalus numeris 5197-9002-7006, su priklausiniais ir yra skirtas naudojimui šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti. Daugiabučiame gyvenamajame name yra įrengti 4 butai, iš kurių vienas priklauso ieškovei, kiti trys - atsakovams Ž. L. ir R. L., A. R. bei trečiajam asmeniui J. P.. Tretieji asmenys J. P. ir O. P. į žemės sklypą nuosavybės teisių nėra įgiję, jie yra faktiniai naudotojai.

Ieškovės nuomone, bendraturčiai turi bendrą pareigą užtikrinti tinkamą daikto, šiuo atveju žemės sklypo naudojimą, atitinkantį tiek visų bendraturčių interesus, tiek viešuosius interesus. Ieškovė teigia, kad atsakovai Žydrūnas ir R. L., A. R. bei tretieji asmenys J. P. ir O. P. žemės sklypu naudojasi nepaisydami kitų bendrasavininkų interesų, neatsižvelgdami į bendraturčių dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ieškovė įsitikinusi, kad klausimas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu sprendžiamas, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Todėl pagal ieškovės užsakymą uždaroji akcinė bendrovė „EVVI" parengė žemės sklypo naudojimo nustatymo planą (b.l. 5), kurį, atsižvelgiant į šalių išsakytas pretenzijas vėliau pakoregavo (b.l. 145). Pagal šį planą, ieškovės teigimu, tik nustatoma tvarka, pagal kurią bus naudojamasi žemės sklypo konkrečiomis dalimis, kad atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nenutraukiama. Ieškovė nurodo, kad nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui yra užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančio statinio dalies bei susisiekimas su viešuoju keliu.

Ieškovė atsakovams ir tretiesiems asmenims pateikė UAB „EVVI" parengtą žemės sklypo naudojimo nustatymo planą (pirmąjį variantą – b.l. 5) ir paprašė informuoti apie sutikimą nustatyti ginčo žemės sklypo naudojimo tvarką pagal UAB „EVVI" parengtą žemės sklypo naudojimo nustatymo planą.

Atsakovai Žydrūnas ir R. L., A. R. ir tretieji asmenys ieškovės pasiūlymą atmetė ir pateikė savo pasiūlymą nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal UAB „Matininkų paslaugos" parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą. Ieškovė atkreipė dėmesį į tai, kad UAB „Matininkų paslaugos" parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane neatsižvelgta į tarp šalių susiklosčiusią naudojimosi sklypu tvarką. Be to, ieškovės nuomone, pagal atsakovų ir trečiųjų asmenų siūlomą projektą ieškovei tenkantis žemės plotas yra nekompaktiškas ir tai apsunkintų naudojimąsi žemės sklypu ir jame esančiais statiniais. Ieškovės nuomone, atsakovų ir trečiųjų asmenų siūlomas projektas dėl savo trūkumų neatitinka naudojimosi daiktu racionalumo, efektyvumo, faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijų, o tuo pačiu ir žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, todėl su tokiu pasiūlymu ieškovė nesutinka.

Atsakovai palaiko trečiojo asmens J. P. pareiškime su savarankiškais reikalavimais išdėstytą poziciją, todėl teismas atskirai nepasisako. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos palaiko trečiojo asmens savarankišką reikalavimą. Tretysis asmuo J. P. pareiškime nurodo, kad ieškovės siūloma nustatyti naudojimosi tvarka žemės sklypu pagal UAB „EVVI" parengtą žemės sklypo naudojimo nustatymo planą pateiktą teismui, labiausia pažeidžia J. P. ir O. P. teises ir interesus.

Tretysis asmuo J. P. nurodo, kad ginčo žemės sklypu naudojasi ieškovė, atsakovai Ž. L., R. L., A. R. ir P. šeima. J. P. teigia, kad namų valdos jam priklausančios dalies žemės neišsipirko iš valstybės, kadangi turi teisę gauti žemės kitoje vietoje, ir į jam priklausančią, naudojamą namų valdos dalį bus atkurtos nuosavybės teisės į žemę.

J. P. įsitikinęs, kad ieškovė neatsižvelgė į kitų bendraturčių pasiūlymus, sprendžiant ikiteismine tvarka naudojimosi žemės sklypu tvarką visų susitarimu, todėl J. P. kreipėsi į UAB „Matininkų paslaugos" ir buvo parengtas planas, atliktas atsižvelgiant į bendraturčių pageidavimus. J. P. nuomone, žemės sklypu naudojimosi tvarkos planas, parengtas UAB „Matininkų paslaugos" 2012-05-18, tiks visiems bendraturčiams bei nepažeis nei vieno iš jų teisėtus interesus. Šiam planui pritaria visi bendraturčiai, išskyrus ieškovę. Ieškovei trūkstamą žemės plotą 62 kv. m tam siūlomoje vietoje J. P. jau atlaisvino, perkeldamas į kitą vietą šiltnamį, kaip parodyta plane pažymėta C/62. Toje vietoje yra dirbama žemė. Tretysis asmuo J. P. įsipareigoja savo lėšomis per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priėjimui prie 62 kv. m žemės sklypelio „C" įrengti iš Jaunimo g. vartelius. J. P. įsitikinimu, ieškovei bus patogu naudotis šioje vietoje trūkstama žemės dalimi, nepažeidžiant jo interesų, nes prieš šį žemės sklypelį kitoje pusėje Jaunimo gatvės yra ieškovei nuosavybės teise priklausantis garažas ir priėjo esanti žemė (Fotonuotrauka b.l. 59).

Ieškovė ginčija trečiojo asmens J. P. reikalavimo teisę. Jos nuomone, J. P. nėra ginčo žemės sklypo savininkas, todėl neturi teisės reikšti savarankiškų reikalavimų, susijusių su ginčo žemės sklypu. Ieškovė laiko, kad, sutinkamai su CK 4.75 str. 1 d., kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Tačiau ieškovė neginčija trečiojo asmens valdymo teisės, nėra ginčo ir dėl trečiojo asmens, kaip sąžiningo valdytojo statuso, ir dėl jo valdymo nekilnojamojo daikto – žemės sklypo atsiradimo (CK 4.22-4.36 str.). Todėl atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes bei įvertinant tai, kad teisė į teisminę gynybą, kurią garantuoja Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 8 straipsnis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui kreiptis į teismą, bet ir realiai apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę, įgyvendinti priimtą teismo sprendimą, spręstina, kad tretysis asmuo teisėtai reiškia reikalavimą.

Žemės sklypas pagal prigimtį yra nekilnojamasis daiktas, galintis būti nuosavybės teisės objektu. Jis gali priklausyti tiek vienam savininkui, tiek keliems bendraturčiams. Šioje byloje šalių ginčas yra kilęs būtent dėl žemės sklypo, kurio viena dalis nuosavybės teise priklauso ieškovei, o kita – atsakovams, ir kurių vieną dalį valdo, naudoja ir juo disponuoja – tretieji asmenys. Nuosavybės dalys tarp bendraturčių nustatytos, taigi ginčas vyksta dėl žemės, kuri bendraturčiams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, naudojimosi tvarkos nustatymo. Pažymėtina, kad žemė yra ypatingas nuosavybės teisės objektas, kurio specifiškumas bei svarba atsiskleidžia visų pirma Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnyje. Bendrieji žemės teisinių santykių reglamentavimo principai, nustatyti Žemės įstatyme, išreiškia viešąjį interesą, kad žemė būtų tinkamai naudojama. Žemės santykiai reglamentuojami taip, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę, vykdyti ūkinę veiklą išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką, gamtos ir kultūros paveldą, apsaugoti žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises (Žemės įstatymo 1 straipsnio 2 dalis). Šiais principais turi būti vadovaujamasi taikant Žemės įstatymo ir kitų įstatymų bei poįstatyminių teisės aktų normas, reglamentuojančias žemės santykius, taip pat nustatant kriterijus spręsti konkretų ginčą dėl sklypo dalių paskyrimo bendraturčiams naudotis. Nustatant naudojimosi bendru žemės sklypu tvarką, turi būti užtikrintas žemėtvarkos racionalumas, žemės naudojimas pagal pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, bendraturčių ir netgi gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Kita vertus, žemė, kaip ir bet kuris kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektas, valdoma, ja naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Tai įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Visa tai reiškia, kad, nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrinamas priėjimas iš jo sklypo dalies ūkiniams ir eksploataciniams poreikiams tenkinti, taip pat kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais, be to, ne tik prieiti, bet ir privažiuoti. Iš esmės toks ginčas nekyla, šalys nenurodė jokių teisių pažeidimų, kurie būtų patenkinus ieškovės ar trečiojo asmens reikalavimus, išskyrus tą aplinkybę, kad kyla ginčas tik dėl 62 m2 dalies žemės sklypo, priklausančios ieškovei, kuria anksčiau ieškovė nesinaudojo. Ieškovė pageidauja šią dalį sklypo prisijungti prie pastoviai naudojamos sklypo dalies, esančios prieš ieškovės buto langus. Tačiau prijungiama dalis apimtų šiuo metu trečiųjų asmenų J. P. ir O. P. prižiūrimą sklypo dalį, kurioje įrengtas gėlynas, baseinėlis, ir kuri yra taip pat prieš Pečiulių buto langus (b.l. 145). Be to, ieškovė teigia, kad jos netenkina trečių asmenų siūlomas variantas, nes pagal jį ieškovei priklausantis žemės sklypas dalinamas į tris dalis, kurios yra išsidėstę įvairiose viso sklypo dalyse, kas apsunkina naudojimąsi jai priklausančia žeme. Toks sklypo dalių išdėstymas pažeidžia ieškovės teises, ji jaučiasi nelygiateisė prieš kitus sklypo bendraturčius, teigia, kad jos teisės suvaržomos kitų bendraturčių atžvilgiu, toks pasiūlymas neatitinka racionalumo ir patogumo kriterijų.

Tretysis asmuo ir jo poziciją palaikantys atsakovai, priešingai, nurodo, kad būtent jų siūlomas naudojimo tvarkos variantas atitinka visus įstatymo nustatytus žemės sklypo naudojimosi kriterijus. Jie nurodo, kad ginčo žemės sklypo iki šiol naudojimosi tvarka buvo nusistovėjusi, taip žeme naudojamasi daugiau kaip trisdešimt metų, nekilo jokių nesusipratimų, nebuvo reiškiama jokių priekaištų. Namo gyventojai tvarkėsi jiems priklausančiose žemės sklypo dalyse – pasistatė tvoras, įsirengė pavėsines, šiltnamius, gėlynus. Taip pat gyveno ir ieškovė, kuri sutiko su nusistovėjusia tvarka, nereiškė niekam jokių pretenzijų. 2011 metais namo gyventojams išsipirkus ginčo žemės sklypą, paaiškėjo, kad vienintelei ieškovei priklausanti žemės sklypo dalis yra didesnė, nei ji naudojosi iki išsipirkimo. Ieškovė nori naudotis visa jai priklausančia sklypo dalimi. Atsakovai ir tretieji asmenys tam neprieštarauja, tačiau nesutaria su ieškove, kurioje sklypo vietoje turėtų būti skirta ieškovei priklausanti dalis, kuria iki šiol ieškovė nesinaudojo. Šalys pripažino, kad iki šiol naudojimosi žemės sklypu tvarka nusistovėjusi, kad visi gyventojai į savo naudojamus žemės sklypus investavo ir lėšas, ir savo darbą, naudojami ploteliai yra sutvarkyti, neapleisti. Akivaizdu, kad nei vienas gyventojas nenori atiduoti kitam savo išpuoselėtą, prižiūrimą ir naudojamą dalį sklypo. Ginčas iš esmės kilo tik tarp ieškovės ir trečių asmenų Pečiulių. Tretieji asmenys teigia, kad ieškovė nori užimti dalį sklypo, esančio prieš Pečiulių buto langus, be to tą dalį, kurioje įrengtas gėlynas, baseinas. Jie siūlo ieškovei naudotis sklypo dalimi, kuri nors ir toliausiai nutolusi nuo kitos jos naudojamos žemės dalies, tačiau prie jo galima įrengti autonominį priėjimą, ši dalis nėra prie namo. Trečiojo asmens J. P. teigimu, ieškovė naudojasi garažu, esančiu prieš jo siūlomo sklypo dalį, tik kitoje gatvės pusėje, vadinasi, ieškovė vis tiek vaikšto į tą pusę ir tai nesudaro jai jokių sunkumų. Teismas sutinka su atsakovų ir trečiųjų asmenų išsakyta nuomone. Ieškovei trūkstamas žemės sklypo plotelis anksčiau ieškovės nebuvo naudojamas, apie jį šalys sužinojo tik išsipirkus žemę aplink namą, vadinasi, ieškovei teko nauja dalis, kuri turi būti jai skirta iš jau naudojamos namo gyventojų žemės sklypo dalies, kur naudojimosi tvarka nusistovėjusi, žemė sutvarkyta, apsodinta, pastatyti statiniai. Tokiu būdu, ieškovė pretenduoja į kitų asmenų naudojamą žemės sklypo dalį, vadinasi, vienaip ar kitaip bus sutrikdyta nusistovėjusi žemės naudojimosi tvarka. Todėl, teismo nuomone, nesant kitos išeities, tai turi būti daroma su minimaliais nuostoliais, gerbiant ir kitų žemės naudotojų teises ir interesus, jų įdėtas pastangas bei darbą, puoselėjant jų naudojamus žemės plotus. Tretieji asmenys Pečiuliai nurodė, kad jų siūloma sklypo dalis neapleista, joje šiuo metu stovi laikinas statinys – rūkykla, kuri gali būti bet kada nugriauta. Toje dalyje anksčiau stovėjo šiltnamis, žemė išdirbta, neapleista. Ieškovė nurodė, kad toks variantas pažeidžia jos teises, t.y. jos vienintelės iš namo gyventojų žemės sklypas dalinamas į tris dalis, kurių dalys – toliausiai nutolusios viena nuo kitos, kas sudaro ieškovei nepatogumus naudojantis žeme. Tačiau, teismo nuomone, ieškovės nurodyti argumentai šiuo atveju nėra labai reikšmingi, nes, kaip ir nurodė tretysis asmuo ir šios aplinkybės nepaneigė ieškovė, ieškovė pastoviai naudojasi garažu, kuris yra prieš jai siūlomą sklypelį, J. P. įsipareigoja įrengti vartelius, kad ieškovei būtų patogu naudotis jai priklausančia sklypo dalimi. Be to, J. P. pateiktame sklype nurodyti bendro naudojimo plotai (takas aplink namą bei kiti bendro naudojimo plotai), todėl šis planas laikytinas tikslesniu. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių spręstina, kad trečiojo asmens J. P. siūlomas žemės sklypo naudojimosi tvarkos variantas yra optimaliausias, nepažeidžiantis nei vieno iš namo gyventojų teisių ir interesų, todėl pareiškimas su savarankiškais reikalavimais tenkintinas.

Kadangi ieškinys ir pareiškimas su savarankiškais reikalavimais dalyje sutampa, laikytina, kad ir ieškinys tenkintinas dalinai.

Kiti teismo posėdžio metu šalių išsakyti motyvai nenagrinėtini kaip neturintys esminės reikšmės bylai.

Iš atsakovų Ž. L., R. L., A. R., trečių asmenų J. P., O. P. priteistinos ieškovės naudai jos turėtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (50% žyminio mokesčio – 50 Lt (b.l. 1), 50% - 600 Lt už advokato paslaugas (b.l. 108, 146-147), 50% - 150 Lt už UAB „EVVI“ paruoštą žemės sklypo planą (b.l. 148) – priteisiant iš kiekvieno asmens lygiomis dalimis, bei iš ieškovės A. T. B. priteistinos atsakovų ir trečiųjų asmenų naudai jų turėtos bylinėjimosi išlaidos: J. P. – 800 Lt už advokato paslaugas (b.l. 131-132) bei 100 Lt žyminį mokestį (b.l. 53), O. P. – 400 Lt (b.l. 133-134), R. L. – 400 Lt (b.l. 135-136), A. R. – 400 Lt (b.l. 137-138), bei iš šalių priteistinos teismo pašto išlaidos valstybei – po 20 Lt, viso 120 Lt (CPK 93, 96, 98 str.). Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atleistina nuo išlaidų mokėjimo, kadangi ieškovė į šį atsakovą iki teismo ginčo taikiai spręsti nesikreipė, atsakovas nėra ginčo žemės sklypo naudotojas, valdymo teisę perdavęs tretiesiems asmenims Pečiuliams.

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

Ieškinį tenkinti dalinai.

Pareiškimą su savarankiškais reikalavimais patenkinti.

Nustatyti žemės sklypo (u/n 4400-2208-6851), esančio Jaunimo g. 1, Baraginės k., Marijampolės sav., 0,2100 ha ploto, naudojimo tvarką pagal 2012-02-01 UAB „Matininkų paslaugos“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą M 1:500.

Įpareigoti J. P., a/k (duomenys neskelbtini) savo lėšomis per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priėjimui prie 62 kv m žemės sklypelio „C“ įrengti iš Jaunimo g. vartelius.

Priteisti iš atsakovų: Ž. L., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), R. L., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) A. R., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)., trečiųjų asmenų J. P., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)., O. P., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)., ieškovės A. T. B., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) naudai po 10 Lt žyminio mokesčio, 120 Lt už advokato paslaugas, 30 Lt už UAB „EVVI“ paruoštą žemės sklypo planą.

Priteisti iš ieškovės A. T. B., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)., atsakovų R. L., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) A. R., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)., trečiojo asmens O. P., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini). naudai po 400 Lt kiekvienam už advokato paslaugas, trečiojo asmens J. P., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)., naudai 800 Lt už advokato paslaugas ir 100 Lt žyminio mokesčio.

Priteisti iš Ž. L., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) R. L., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) A. R., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) J. P., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) O. P., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)., A. T. B., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)., po 20 Lt teismo pašto išlaidų valstybei.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės rajono apylinkės teismą.