Alytaus apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant tretiesiems asmenims antstolei Terezai Gerasimovič, VĮ Turto banko atstovui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui S. R., tretiesiems asmenims antstolei Terezai Gerasimovič, VĮ Turto bankui, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo faktiniu valdymu nustatymo ir daiktinių teisių įregistravimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

nustatyti juridinę reikšme turintį faktą, kad skolininkas S. R., a. k. (duomenys neskelbtini) yra priėmęs savo mirusios motinos A. B. R., a. k. (duomenys neskelbtini) palikimą pradėjęs faktiškai jį valdyti;

įpareigoti skolininką S. R., a. k. (duomenys neskelbtini) atlikti būtinus veiksmus, t. y. kreiptis į notarą su visais reikalingais dokumentais dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tam, kad VĮ „Registrų centre“ būtų įregistruota jo nuosavybės teisė į butą, adresu (duomenys neskelbtini);

nustatyti, kad skolininkui S. R., a.k. (duomenys neskelbtini) per Teismo nustatytą terminą neįvykdžius Teismo įpareigojimo, išieškotojas turi teisę atlikti visus būtinus veiksmus, t. y. kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tam, kad VĮ „Registrų centras“ būtų įregistruota skolininko nuosavybės teisė į nurodytą nekilnojamąjį turtą skolininko lėšomis.

Ieškinyje nurodyta, kad antstolė Teresa Gerasimovič (toliau – antstolė) vykdo Varėnos rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 16 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-27-445/2010 dėl 1652,75 Eur skolos išieškojimo iš skolininko S. R., a. k. (duomenys neskelbtini) Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VLK) naudai. Pažymime, kad iki šiol prievolė nėra pilnai įvykdyta. Skolos likutis yra 783,09 Eur.

Panevėžio teritorinė ligonių kasa (toliau – Panevėžio TLK) 2023 m. sausio 23 d. gavo antstolės 2023 m. sausio 23 d. Patvarkymą dėl siūlymo kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir skolininko daiktinių teisių įregistravimo Nr. S-23-45-1834 , kuriuo siūloma kreiptis į teismą su netiesioginiu ieškiniu.

Panevėžio TLK, vadovaudamasi VLK direktoriaus 2022 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1K-207 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2010 m. liepos 12 d. įsakymą Nr. 1K-136 „Dėl Žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo““, bei vykdydama jai perduotą ligonių kasų vykdomųjų raštų administravimo funkciją, teikia Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmams (toliau – Teismas) ieškinį dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir skolininko daiktinių teisių įregistravimo.

Vykdymo metu nustatyta, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena skolininkas, yra registruotas skolininko motinos A. B. R., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), vardu. Po skolininko motinos mirties palikimo priėmimo faktų neįregistruota. Tą patvirtina Varėnos r. 2-ojo notarų biuro notarės Laimos Muzikevičiūtės 2022 m. spalio 31 d. raštas „Dėl paveldėjimo bylos“ bei išrašas iš Testamentų registro. Varėnos seniūnija 2022 m. rugsėjo 28 d. raštu Nr. SR7-260 „Dėl duomenų pateikimo“ nurodė, kad skolininkas vienintelis deklaruoja gyvenamąją vietą šiame būste.

Pažymėtina, kad faktą, jog skolininkas naudojasi būstu patvirtina ir tai, kad teismo sprendimais skolininkui yra priteistos skolos už geriamąjį vandenį ir nuotekas, šilumos energiją už šį būstą (Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. sprendimas už akių byloje Nr. 2-1075-308/2012 dėl skolos priteisimo UAB „Varėnos vandenys“ naudai; Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 3 d. teismo įsakymas byloje Nr. L2-405-547/2012 dėl skolos priteisimo UAB „Varėnos šiluma“ naudai).

Kadangi skolininkas faktiškai gyvena šiame bute, deklaruoja ten gyvenamąją vietą, bei naudojasi šiuo nekilnojamuoju turtu (naudoja geriamąjį vandenį, naudojasi nuotekų šalinimo sistema ir kt.), tokiu būdu jis priėmė palikimą faktiškai pradėdamas valdyti turtą kaip savo.

Patvarkyme konstatuota, kad skolininkas nesikreipia į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis yra priėmęs savo mirusios motinos palikimą pradėjęs jį faktiškai valdyti; neįregistruoja savo nuosavybės teisės į paveldėtą nekilnojamąjį turtą viešame Nekilnojamojo turto registre.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekse (toliau - CK) 6.68 straipsnyje įtvirtintas kreditoriaus interesų gynimo būdas – netiesioginis ieškinys. Netiesioginio ieškinio paskirtis – apsaugoti kreditorių nuo nesąžiningo skolininko neveikimo tais atvejais, kai skolininkas nesuinteresuotas įgyvendinti savo teises ir ginti savo interesus. Pagal CK 6.68 straipsnio 1 dalį netiesioginį ieškinį galima pareikšti tuo atveju, jeigu kreditoriaus reikalavimas skolininkui yra neabejotinas ir vykdytinas.

Netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms: pirma, kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas. Antra, skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan. Trečia, skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę. Ketvirta, tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais (CK 6.68 straipsnio 2 dalis). Kreditorius neturės teisės reikšti netiesioginį ieškinį, jei skolininkas turi pakankamai turto reikalavimui patenkinti. Be to, jis taip pat neturi teisės netiesioginiu ieškiniu reikalauti įgyvendinti su skolininko asmeniu susijusių teisių (pvz., teisės į neturtinės žalos atlyginimą, išlaikymą, žalos, padarytos sužalojant sveikatą, atlyginimą ir pan.) (CK 6.68 straipsnio 3 dalis). Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (pvz., LAT 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2014; kt.). Nerealizuodamas savo teisių į minėtą turtą, atsakovas pažeidžia ieškovės interesus, užkirsdamas kelią nukreipti skolos išieškojimą į paveldėtą turtą.

Atsakovas S. R. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškovės Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti. Atsiliepime nurodyta, kad antstolė Tereza Gerasimovič vykdo vykdomąją bylą Nr. 0045/10/01296 pagal Varėnos rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 16 d. išduotą teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-27-445/2010 dėl 1652,75 Eur skolos išieškojimo iš skolininko S. R., išieškotojo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai.

Vykdymo metu nustatyta, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena skolininkas (atsakovas), yra registruotas skolininko motinos A. B. R., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), vardu. Po motinos mirties palikimo priėmimo faktų neįregistruota. Varėnos seniūnija nurodė, kad skolininkas vienintelis deklaruoja gyvenamąją vietą šiame būste.

CK reglamentuota, kad įgyti palikimą įpėdinis gali dviem būdais - paduodant pareiškimą notarui arba pradėjus paveldimą turtą faktiškai valdyti. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).

2023-01-23 patvarkymu antstolė pasiūlė Ieškovui kreiptis į teismą su tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad atsakovas yra priėmęs savo mirusios motinos A. B. R. palikimą pradėjęs faktiškai jį valdyti; bei įpareigoti atsakovą atlikti visus būtinus veiksmus, kad įregistruoti paveldėtą turtą savo vardu.

Tretysis asmuo Turto bankas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį tenkinti. Informuoja teismą, kad VĮ Turto bankas nėra gavęs pranešimo apie galimai bešeimininkį turtą (duomenys neskelbtini) - paprastai toks pranešimas gaunamas iš komunalines paslaugas teikiančių ūkio subjektų, kada susidaro skolos už suteiktus patarnavimus. Šiuo atveju ieškinyje nurodyta, kad gyvenamąją vietą nurodytu adresu deklaravęs palikėjos A.B. R. sūnus S. R., todėl komunalinių paslaugų tiekėjai susidariusiais skolas prisiteisė iš faktinio naudotojo. Ieškovas pagrindė, kad atsakovas yra jo skolininkas - priverstine tvarka antstolės T. Gerasimovič vykdomas 1 652,75 Eur skolos išieškojimas. Taigi, ieškovo teisė yra neabejotina ir vykdytina. Kaip minėta S. R. yra A.B. R. sūnus. Vadovaujantis CK 5.11 straipsnio 1 dalimi, skolininkas yra A.B. R. pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą, taigi, skolininkas turėjo teisę į A.B. R. palikimą, tačiau per įstatymų nustatytą trijų mėnesių terminą po palikėjos mirties nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

VĮ Turto banko vertinimu, skolininkas palikimo nepriėmė tam, kad išvengtų kreditoriaus reikalavimų tenkinimo iš jam priklausančio turto, taigi, veikė nesąžiningai. Toks skolininko neveikimas - nepriėmimas motinos palikimo, turint skolinių įsipareigojimų ir kreditorių, žinant apie antstolių vykdomą išieškojimą, laikytinas siekiu išvengti išieškojimo nukreipimo į paveldimą turtą, kas neabejotinai pažeidė ieškovo kaip kreditoriaus, turinčio neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, teisėtus interesus atgauti iš skolininko išieškomas sumas. Toks atsisakymas nuo palikimo pažeidė kreditoriaus teises. Jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių skolininkas būtų privalėjęs atsisakyti (nepriimti) palikimo, VĮ Turto bankui nėra žinoma ir mano, kad jų tiesiog nėra.

Tretysis asmuo antstolė Tereza Gerasimovič pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį tenkinti. Informuoja, kad antstolė Tereza Gerasimovič vykdo vykdomąją bylą Nr. 0045/10/01296 pagal Varėnos rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 16 d. išduotą teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-27-445/2010 dėl 1652,75 Eur skolos išieškojimo iš skolininko S. R.,išieškotojo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai.

Vykdymo metu nustatyta, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena skolininkas (atsakovas), yra registruotas skolininko motinos A. B. R., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), vardu. Po motinos mirties palikimo priėmimo faktų neįregistruota. Varėnos seniūnija nurodė, kad skolininkas vienintelis deklaruoja gyvenamąją vietą šiame būste.

2023-01-23 patvarkymu antstolė pasiūlė Ieškovui kreiptis į teismą su tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad atsakovas yra priėmęs savo mirusios motinos A. B. R. palikimą pradėjęs faktiškai jį valdyti; bei įpareigoti atsakovą atlikti visus būtinus veiksmus, kad įregistruoti paveldėtą turtą savo vardu.

Ieškovo atstovė teismo posėdyje ieškinį palaikė ir prašė tenkinti. Ji patvirtino aplinkybes, nurodytas ieškinyje.

Atsakovas S. R. teismo posėdyje ieškinį pripažino pilnai. Jis paaiškino, jog niekur nedirba, nėra registruotas Užimtumo tarnyboje. Jokių pajamų neturi, padeda podukra, kuri moka ir už butą. Jo motina A. B. R. mirė (duomenys neskelbtini). Jis vienintelis sūnus. Turėjo seserį, bet ji jau mirusi. (duomenys neskelbtini), gyvena visą laiką. Bute gyvena apie 30 metų. Moka mokesčius – už elektrą, komunalines paslaugas, vandenį, šildymą. Palikimo nesiformino. Sugebėtų įregistruoti butą per 6-12 mėnesių.

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 140 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje atsakovas turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti, kad ieškinį pripažįsta. Kadangi ieškinys pripažįstamas žodžiu, teismas atsakovui davė pasirašyti standartinę ieškinio pripažinimo formą. Kai atsakovas pripažįsta ieškinį, ir nėra CPK 42 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, nusprendė baigti bylos nagrinėjimą iš esmės.

CPK 268 straipsnio 5 dalis numato, kad kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.68 straipsnyje įtvirtintas kreditoriaus interesų gynimo būdas – netiesioginis ieškinys. Netiesioginio ieškinio paskirtis – apsaugoti kreditorių nuo nesąžiningo skolininko neveikimo tais atvejais, kai skolininkas nesuinteresuotas įgyvendinti savo teises ir ginti savo interesus. Pagal CK 6.68 straipsnio 1 dalį netiesioginį ieškinį galima pareikšti tuo atveju, jeigu kreditoriaus reikalavimas skolininkui yra neabejotinas ir vykdytinas.

Pagal CK 5.50 straipsnio ir 5.60 straipsnio nuostatas įpėdinis disponuodamas savo civilinėmis teisėmis, turi teisę laisva valia nuspręsti, ar atsiradusį palikimą priimti, ar jo atsisakyti. Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog pripažįstant, kad palikimo priėmimas ar atsisakymas jį priimti yra įpėdinio laisva valia pareiškiama teisė, konstatuojama, kad negalimas įpėdinio įpareigojimas priimti palikimą. Tačiau nustačius, kad įpėdinis neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise atsisakyti palikimo, atsisako palikimo ir taip pažeidžia kitų asmenų teises ir interesus, pažeistos asmens teisės turi būti ginamos ir jos reikalavimas turi būti tenkinamas to turto, kurio neteisėtai ir pažeidžiant kitų asmenų teises ir interesus buvo atsisakyta, sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007). Palikimo nepriėmimo būdas, t. y. ar palikimą priimti atsisakyta pareiškimu, paduotu palikimo atsiradimo vietos notarui, ar neveikimu – neatliekant CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodytų veiksmų palikimo priėmimo klausimu, nėra svarbus.

Tai, kad turto paveldėjimo atveju galima pareikšti netiesioginį ieškinį, ne kartą konstatuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse (LAT 2007-03-19 nutartis civilinėje byloje 3K-3-98/2007, 2008-05-29 nutartis civilinėje byloje 3K-3-312/2008).

Nagrinėjamu atveju atsakovas ieškovei iki ieškinio padavimo teisme yra skolingas 783,09 Eur.

A. B. R., gim. (duomenys neskelbtini) ir tokias aplinkybes patvirtinta Lietuvos Respublikos Gyventojų registro duomenys.

Nuosavybės teisė A. B. R. į butą, esantį - (duomenys neskelbtini) nustatyta pagal 1995-04-21 Mainų sutartį Nr. 687V, įrašas galioja nuo 1995-04-24.

Testamentų registre 2023-01-30 nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų.

Varėnos r. 2-ojo notarų biuro notarės Laimos Muzikevičiūtės 2022 m. spalio 31 d. rašte „Dėl paveldėjimo bylos“ nurodyta, jog paveldėjimo byla po A. B. R. mirties nevesta.

Varėnos seniūnija 2022 m. rugsėjo 28 d. raštu Nr. SR7-260 „Dėl duomenų pateikimo“ nurodė, kad S. R. vienintelis deklaruoja gyvenamąją vietą būste, esančiame (duomenys neskelbtini).

Antstolės patvarkyme nurodyta, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena skolininkas (atsakovas), yra registruotas skolininko motinos A. B. R., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), vardu. Tokias aplinkybes pripažįsta ir pats atsakovas S. R..

Nei CK, nei CPK nedetalizuoja išieškojimą vykdančio antstolio ir kreditoriaus veiksmų skolininko atžvilgiu tuo atveju, kai jis vengia užbaigti paveldėjimo procedūras ir išviešinti savo turimą nuosavybės teisę. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai palikimą priėmęs įpėdinis, siekdamas apsunkinti kreditorių reikalavimų vykdymo iš paveldėto turto procesą, vengia kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, kreditorius ar išieškojimą vykdantis antstolis turi teisę kreiptis į teismą dėl skolininko įpareigojimo per teismo nustatytą terminą kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo (CK 5.66 straipsnis) ir įregistruoti paveldėtą registruotiną turtą savo vardu. Be to, įpėdiniui įgyvendinant savo paveldėjimo teises (arba jų neįgyvendinant) tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeidžia ir varžo kitų asmenų, šiuo atveju kreditorių, teises, esant kitoms įstatymo nustatytoms sąlygoms, gali kilti civilinė atsakomybė už piktnaudžiavimą teise (CK 1.137 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-969/2018, 27 punktas).

CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties. Byloje nustatytos aplinkybės, kas S. R. yra A. B. R. sūnus (vaikas).

CK 5.50 straipsnio 2 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusius palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. CK 5.51 straipsnis nurodo, kad įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Paveldint pagal įstatymą, pirmos eilės įpėdiniais, lygiomis dalimis yra palikėjo vaikai ir sutuoktinis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) 573 str.1p.).

Palikimo atsiradimo laiku, po atsakovo motinos mirties, galiojusio 1964 m. CK 587 straipsnis numatė, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti, neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 569 straipsnis).

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Teismas laiko, kad bylos nagrinėjimo metu nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovas S. R. po palikėjos A. B. R. mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti, t. y. iki A. B. R. mirties ir po to liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų apie tai, kad palikėjos A. B. R. sūnus S. R. per įstatymo nustatytą terminą kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo. Byloje yra nustatyta, kad S. R. po motinos A. B. R. mirties liko gyventi jai priklausančiame bute, buvo deklaravęs ten savo gyvenamąją vietą, prižiūrėjo butą ir mokėjo mokesčius, tad neabejotinai jis priėmė palikimą, naudodamasis visu likusiu turtu. CK 5.50 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad negalima priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, tad konstatavus, kad įpėdinis priėmė palikimą, jis laikomas priėmęs visą palikimą.

Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą, palikimo turinį sudarančiais daiktais, turtu, kaip nuosavybės teisių objektais, įpėdinis gali disponuoti tik po to, kai notaras išduoda paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugpjūčio 31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-969/2018, 19 punktas). Paveldėjimo teisės liudijimas yra valstybės nustatytos formos dokumentas, kuris patvirtina, kad įpėdinis priėmė palikimą ir įgijo nuosavybės teisę į paveldėtą turtą. Paveldėjimo teisės liudijimas tik įformina įpėdinio nuosavybės teises į paveldėtą turtą, nes yra išduodamas asmeniui, testamento ar įstatymo pagrindu jau įgijusiam teisę į konkretų turtą. Taigi, nuosavybės teisė į paveldimą turtą atsiranda nuo palikimo atsiradimo momento, o paveldėjimo teisės liudijimas yra šią teisę įforminantis ir patvirtinantis dokumentas.

CK 1.75 straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymas gali nustatyti privalomą tam tikrų sandorių teisinę registraciją.

CK 4.253 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad registruotini daiktai yra nekilnojamieji daiktai, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ar perleidimo pagrindų registravimą nustato teisės aktai. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad registruojami nekilnojamieji daiktai, jeigu jie Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris yra žemės sklypai, statiniai, butai daugiabučiuose namuose, patalpos.

Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas įpareigoti atsakovą atlikti būtinus veiksmus, t. y. kreiptis į notarą su visais reikalingais dokumentais dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tam, kad VĮ „Registrų centre“ būtų įregistruota jo nuosavybės teisė į butą, adresu (duomenys neskelbtini), o per teismo nustatytą terminą neįvykdžius nurodytų įpareigojimų, išieškotoja (ieškovė) turi teisę atlikti visus būtinus veiksmus, t. y. kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tam, kad VĮ „Registrų centras“ būtų įregistruota skolininko (atsakovo) nuosavybės teisė į nurodytą nekilnojamąjį turtą skolininko (atsakovo) lėšomis.

Bylos duomenimis atsakovui buvo teikiama valstybės apmokama teisinė pagalba. Pagal teismui pateiktą pažymą išlaidų suma yra 246.67 Eur. Pašto išlaidos civilinėje byloje sudaro 6,64 Eur.

CPK 99 straipsnio 2 dalis numato, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles.

Kadangi abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11, 5.50, 5.51 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270, 442-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšme turintį faktą, kad S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo motinos A. B. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti.

Įpareigoti S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tam, kad VĮ „Registrų centre“ būtų įregistruota jo nuosavybės teisė į butą, adresu (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per teismo nustatytą šešių (6) mėnesių terminą neįvykdžius įpareigojimo paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, ieškovė Panevėžio teritorinė ligonių kasa įgyja teisę atsakovo S. R. vardu paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tam, kad VĮ „Registrų centras“ būtų įregistruota atsakovo S. R. nuosavybės teisė į nurodytą nekilnojamąjį turtą atsakovo lėšomis.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.