- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2026-02-11
- Bylos Nr.
- 1A-75-1007/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35172-2025-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Domeikienė, Gintarė Bunikienė, Martynas Galvičius
- Advokatai
- Mindaugas Normantas
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintarės Bunikienės, Daivos Domeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Martyno Galvičiaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės R. D. gynėjo advokato Mindaugo Normanto apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio, kuriuo R. D. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, pagal laidavimą be užstato, perduodant jį vienerių metų terminui laiduotojo A. D. atsakomybėn, ir baudžiamoji byla nutraukta.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, R. D. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo 2025 m. spalio 5 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, R. D. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš R. D. automobilio „(duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) rinkos vertę atitinkančią pinigų sumą – 7480 Eur valstybės nuosavybėn.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. D. paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas, paliktos galioti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilį „(duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) saugomas UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke prie baudžiamosios bylos viršelio, nuspręsta grąžinti savininkui R. D..
R. D. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke prie baudžiamosios bylos viršelio, nuspręsta perduoti AB „Regitra“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. R. D. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad 2025 m. spalio 4 d., apie 12.05 val., adresu: (duomenys neskelbtini) sankryžoje, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, mažiausiai 1,70 promilių neblaivumas.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės R. D. gynėjas advokatas Mindaugas Normantas prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta iš R. D. konfiskuoti automobilio vidutinę rinkos vertę atitinkančią piniginę sumą – 7480 Eur, ir iš R. D. konfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)
2.1. Skunde gynėjas nurodo, kad nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria nuspręsta iš R. D. konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią piniginę sumą – 7480 Eur, o ne patį automobilį. Gynėjo nuomone, teismo sprendimas – konfiskuoti ne automobilį, bet pinigų vertę atitinkančią sumą, nukrypo nuo panašaus pobūdžio bylose suformuotos teismų praktikos, kai asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, priklausanti transporto priemonė, kuri buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, yra visais atvejais privalomai konfiskuojama. Gynėjo teigimu, šiuo atveju teismas iš esmės paneigė pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo instituto esmę.
2.2. Gynėjas nurodo, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 72 straipsnio 1 dalis nustato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal teismų praktiką nusikaltimo priemonėmis pripažįstami daiktai, kurie sudaro sąlygas arba palengvina tokios veikos padarymą arba be kurių panaudojimo nusikalstamos veikos padarymas neįmanomas. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad kai asmuo, vairuodamas automobilį neblaivus, padaro nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, automobilis pripažįstamas šios nusikalstamos veikos padarymo priemone.
2.3. Gynėjas skunde pažymi, jog kasacinės instancijos teismo praktikoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti atidžiai apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas.
2.4. Gynėjas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendžio dalį, taikė BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas vadovaudamasis ne proporcingumo principais, bet, tiesiog, pasisakydamas, kad automobilis yra nepataisomai sugadintas, todėl negali būti konfiskuotas. Su tokia teismo argumentacija bei motyvavimu gynėjas nesutinka, teigdamas, kad tokio pobūdžio bylose prioritetas teikiamas būtent paties automobilio, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, konfiskavimui.
2.5. Pažymi, jog pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. BK 72 straipsnio 3 dalyje apibrėžiama, kad būtent kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Minėto straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
2.6. Gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nemotyvavo ir nepaaiškino, kurį iš BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytų atvejų turėjo omenyje, priimdamas sprendimą konfiskuoti ne automobilį, bet piniginę automobilio vertę. Gynėjas nurodo, kad automobilis nebuvo nei paslėptas, nei „suvartotas“, nei priklausė tretiesiems asmenims. Kelia klausimą, ar šiuo atveju tai, kad automobilis buvo po autoįvykio, jį nebuvo tikslinga konfiskuoti. Teigia, kad šiuo atveju konfiskuojant piniginę sumą, o ne pačią nusikalstamos veikos priemonę, buvo paneigta konfiskavimo instituto esmė. Gynėjas taip pat nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje nėra nurodyta kokiais konkrečiai duomenimis teismas rėmėsi teigdamas, kad automobilis nepataisomai sugadintas. Taip pat neaišku, ar automobilis sugadintas taip, kad jo realiai nebeįmanoma pataisyti, ar jo tiesiog finansiškai neapsimokėtų taisyti.
2.7. Gynėjas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo priimta nuosprendžio dalis, kuria nuspręsta konfiskuoti iš R. D. piniginę automobilio vertę, prieštarauja pagrindiniam konfiskavimo tikslui bei teismų praktikai. Atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-788/2023 priimtos nutarties argumentus, kurioje teisėjų kolegija panaikino pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimtus sprendimus konfiskuoti piniginę automobilio vertę atitinkančią sumą dėl to, kad automobilis buvo sudaužytas ir jį realizuoti būtų sudėtinga. Skunde gynėjas cituoja minėtoje kasacinio teismo nutartyje išdėstytus argumentus.
3. Teismo posėdyje atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės R. D. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės R. D. gynėjo advokato Mindaugo Normanto apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
4. Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo nuosprendis skundžiamas tik dalyje dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės R. D. gynėjas advokatas Mindaugas Normantas nesutinka su pirmosios instancijos sprendimu išieškoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, o ne konfiskuoti patį automobilį. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
5. Kaip jau buvo minėta, skundžiamu nuosprendžiu R. D. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už tai, kad jis vairavo jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, mažiausiai 1,70 promilių neblaivumas.
6. Atsižvelgiant į tai, transporto priemonė – automobilis „(duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) laikytinas R. D. padaryto, BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo priemone ir atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-61-511/2023).
7. Nors apeliaciniu skundu nėra ginčijamas baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, taikymo pagrįstumas, pažymėtina, jog atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo galimybė nustatyta BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais turi įvertinti tiek šios teisinės priemonės proporcingumą, tiek ir suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, savo sprendimą tinkamai motyvuoti.
8. Nagrinėjamu atveju, skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, R. D. paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, tačiau nusprendė valstybės nuosavybėn iš R. D. išieškoti automobilio „(duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) rinkos vertę atitinkančią pinigų sumą – 7480 Eur, argumentuodamas tuo, kad kaltinamajam nuosavybės teise priklausantis automobilis po eismo įvykio yra nepataisomai sugadintas, todėl negali būti konfiskuotas.
9. Teisėjų kolegija, sutikdama su atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės R. D. gynėjo skunde išdėstytais argumentais, sprendžia, jog ši pirmosios instancijos teismo išvada, kuria konstatuota esant tikslingiau išieškoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, o ne konfiskuoti transporto priemonę, yra neatitinkanti teisinio reguliavimo ir nepagrįsta objektyviais duomenimis.
10. Kaip jau minėta anksčiau, tais atvejais, kai kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir atitinka turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius, ji (transporto priemonė), kaip kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas, privalo būti konfiskuojamas natūra. Konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos ar jos dalies išieškojimo klausimas spręstinas tik išimtinais, BK 72 straipsnio 5 dalyje numatytais atvejais, t. y. kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga.
11. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad automobilis „(duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantis nuosavybės teise R. D., nebuvo paslėptas, sunaikintas, nenustatyta kliūčių jį paimti, kadangi jis įvykio vietoje paimtas ir nuvežtas bei iki šiol saugomas UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių pritarti pirmosios instancijos teismui ir daryti išvadą, jog šiuo atveju automobilį konfiskuoti būtų netikslinga, kadangi, nors ir 2025 m. spalio 4 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) akte ir 2025 m. spalio 5 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyti automobilio sugadinimai po eismo įvykio: sugadintas automobilio stogas, sparnai, bamperiai, suveikusios oro pagalvės (b. l. 19–20), sulankstytas automobilio priekinis bamperis, kairės ir dešinės pusės sparnai, variklio dangti, išlūžęs priekinis dešinės pusės ratas (b. l. 20–21), vis tik šie duomenys nesudaro pagrindo spręsti, jog automobilis „(duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu buvo sugadintas nepataisomai, tai yra byloje nėra objektyvių duomenų, jog automobilio remonto kaštai viršytų jo vertę ir/arba automobilis būtų pripažintas netinkamu dalyvauti eisme ir išregistruotas iš valstybinių registrų bei kt.
12. Apibendrindama nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje nėra teisinio pagrindo taikyti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas ir iš atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės R. D. valstybės nuosavybėn išieškoti automobilio „(duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) rinkos vertę atitinkančią pinigų sumą – 7480 Eur.
13. Pažymėtina, jog kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis yra ne nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, bet panaikinti galimybę jam ar kitiems asmenims turėti iš nusikalstamos veikos gautą turtinę naudą, daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-304-976/2016, 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-250-976/2020 ir kt.).
14. Nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, todėl teismas pirma privalo įvertinti galimybę tokį turtą konfiskuoti natūra, remdamasis BK 72 straipsnio 1–4 dalimis, ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, turėtų spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi. Tais atvejais, kai nusprendžiama konfiskuoti turto vertę dėl konfiskavimo natūra netikslingumo, turi būti įsitikinta, kad toks sprendimas atitinka turto konfiskavimo tikslus, ir turi būti pateikti įtikinami tokio sprendimo motyvai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-91-303/2021, 2K-107-976/2021, 2K-201-303/2022, 2K-30-788/2023). Kasacinės instancijos teismas taip pat yra nurodęs, kad nepritaria tokioms praktikoms, kai turto vertė konfiskuojama vien tik todėl, kad dėl ilgai trunkančio ikiteisminio tyrimo tokio turto natūra nepavyko išsaugoti ar jis nuvertėjo, kad teisėsaugos institucijos nesudarė sąlygų konfiskuoti turtą natūra, nors tokių galimybių turėjo, ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-30-788/2023).
15. Be to, pažymėtina ir tai, kad kasacinės instancijos teismas, atkreipdamas dėmesį į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintas Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisykles, kuriose nustatyta transporto priemonių ir kito konfiskuoto turto, kuris negali būti panaudotas pagal paskirtį ir yra pripažintas nerealizuotinu, pripažinimo atliekomis tvarka, pabrėžė, jog teismo vertinimas, kad nėra galimybių realizuoti konfiskuotiną turtą, nėra kliūtis tokį turtą konfiskuoti natūra (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-788/2023).
16. Teisėjų kolegija, įvertinusi visus anksčiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą išieškoti transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą, o ne automobilį konfiskuoti natūra, netinkamai taikė BK 72 straipsnio nuostatas, todėl atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės R. D. gynėjo apeliacinis skundas tenkinamas ir skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės R. D. gynėjo advokato Mindaugo Normanto apeliacinį skundą tenkinti.
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. lapkričio 7 d. nuosprendį pakeisti:
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, R. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš R. D. automobilio „(duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) rinkos vertę atitinkančią pinigų sumą – 7480 Eur – valstybės nuosavybėn.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilį „(duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) saugomą UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke prie baudžiamosios bylos viršelio, nuspręsta grąžinti savininkui R. D..
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, R. D. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, ir konfiskuoti nuosavybės teise jam priklausančią transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)
Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: – automobilį „(duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) saugomą UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke prie baudžiamosios bylos viršelio, perduoti transporto priemonės konfiskavimą vykdysiančiai institucijai.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.