Kauno apygardos teismo nutartis

2012-10-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-615-327-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-02
Bylos Nr.
1A-615-327-2012
Teisminio proceso Nr.
1-20-1-01044-09-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Viktoras Preikšas (pirm.), Dmitrijus Korsakovas, Gytis Večerskas, Audra Stankevičiūtė
Nuteistasis
A. S., R. J., ir M
Advokatai
Stasė Kupčiūnienė
Kategorijos

Pranešėjas Viktoras Preikšas Baudžiamoji byla Nr. 1A-615-327/2012

Teisėja Dalia Kursevičienė Teisminio proceso Nr. 1-20-1-01044-09-4

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.5.1., 1.1.4.7.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.3.; 1.1.8.7.1.; 1.1.8.10.3.; 1.2.22.1.; 1.2.23.2.; 1.2.23.3.; 1.2.27.1.; 2.4.6.; 2.4.7. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 2 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kole­gi­jos pirmininko teisėjo Viktoro Preikšo, teisėjų Dmitrijaus Korsakovo ir Gyčio Večersko, sekre­to­riau­jant Audrai Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Gabijai Večerinskienei, nuteistųjų A. S. ir R. J. gynėjoms advokatėms Stasei Kupčiūnienei ir Al­vy­dai Me­di­šauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteis­tųjų A. S. ir R. J. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 15 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos bau­džia­mo­jo kodekso (toliau – BK) 260 str. 1 d. (2009-11-04 epizodas) – laisvės atėmimu 3 (tre­jiems) me­tams; pagal BK 260 str. 1 d. (2009-11-10 epizodas) – laisvės atėmimu 3 (trejiems) me­tams; pagal BK 260 str. 1 d. (2010-01-11 pardavimo epizodas) – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams; pagal BK 260 str. 1 d. (2010-01-11 gabenimo epizodas) – laisvės atėmimu 4 (ketve­riems) metams; pagal BK 260 str. 2 d. – laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams; pagal BK 253 str. 1 d. – laisvės atė­mimu 1 (vieneriems) metams; pagal BK 286 str. – laisvės atėmimu 1 (vie­ne­riems) metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p., bausmė, paskirta pagal BK 260 str. 2 d. ir bausmė, pa­skir­ta pagal BK 286 str., subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atė­mi­mas 9 (devyneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. prie griežčiausios šiuo nuosprendžiu paskirtos 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėtos švelnesnės bausmės, bei suben­drin­ta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, paskirta 2010-11-26 Kauno miesto apylinkės teismo nuos­pren­džiu, ir galutinė subendrinta bausmė A. S. paskirta 11 (vienuolika) metų laisvės atėmimo pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas ir suė­mi­mo laikas nuo 2010-01-11 iki 2010-11-26, taip pat į bausmės laiką įskaitytas bausmės laikas, atliktas pagal 2010-11-26 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį.

R. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., 65 str. 1 b. punktu, bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2012-02-28 nuosprendžiu paskirta bausme ir galu­ti­nė subendrinta bausmė R. J. paskirta 2 (dveji) metai 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo pa­taisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas ir suė­mi­mo laikas nuo 2010-01-11 iki 2010-01-13.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir M. M., tačiau jo atžvilgiu apeliaci­nių skundų negauta.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą, išklausiusi proceso dalyvių nuomonių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. už tai, kad jis, ikiteisminio ty­ri­mo metu nenustatytomis aplinkybėmis, ne vėliau kaip 2009-11-04 iš nenustatytų asmenų, tu­rė­da­mas tikslą parduoti, neteisėtai įgijo 1,963 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 0,220 g psi­cho­tro­pinės medžiagos – metamfetamino, kurią 2009-11-04 apie 18.30 val., neteisėtai atga­be­no au­to­mo­bi­liu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie prekybos centro „Savas“, esančio Kau­ne, Savanorių pr. 346, ir už 60 Lt neteisėtai pardavė nusikalstamą veiką imituojančių veiks­mų (toliau – NVIV) vykdytojui Nr. 1, veikusiam pagal Kauno m. apylinkės teismo teisėjo nu­tartį.

Be to, jis nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenus­ta­ty­tomis aplinkybėmis, ne vėliau kaip 2009-11-10 iš nenustatytų asmenų, turėdamas tikslą parduoti, netei­sėtai įgijo 1,920 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 0,265 g psichotropinės me­džia­gos – metamfetamino, kurią 2009-11-10 apie 11.30 val., neteisėtai atgabeno automobiliu „Mer­cedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) namo Kaune, ir už 60 Lt neteisėtai pardavė NVIV vykdytojui Nr. 1, veikusiam pagal Kauno m. apylinkės teismo teisėjo nutartį.

Be to, jis nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustaty­to­mis aplinkybėmis, ne vėliau kaip 2010-01-11 iš nenustatytų asmenų, turėdamas tikslą parduoti, netei­sėtai įgijo 1,035 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 0,246 g psichotropinės medžia­gos – metamfetamino, kurią 2010-01-11 apie 17.35 val., neteisėtai atgabeno automobiliu „Mer­ce­des Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo Kaune, ir už 40 Lt neteisėtai par­da­vė NVIV vykdytojui Nr. 1, veikusiam pagal Kauno m. apylinkės teismo teisėjo nutartį.

Be to, jis nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. už tai, kad ne vėliau kaip 2010-01-11 iš nenus­ta­ty­tų asmenų, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo 233 vnt. baltos spalvos table­čių su ,,ka­rū­nos“ logotipu, kuriose yra 9,724 g psichotropinės medžiagos 1-(3-chlorfenil) pipe­razino, 15 vnt. bal­tos spalvos tablečių su „Rolex“ logotipu, kuriose yra 0,622 g psichotropinės me­džia­gos 1-(3-chlor­fe­nil) piperazino, 0,429 g augalinės kilmės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), 0,794 g rudos spalvos me­džia­gos, kurios sudėtyje yra 0,209 g narkotinės medžiagos – heroino, 16 vnt. baltos spalvos tablečių su „karūnos“ logotipu, kuriose yra 0,611 g psichotropinės medžiagos 1-(3-chlor­fenil) pi­pe­razino, 9,668 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 1,523 g psicho­tro­pi­nės me­džia­gos – met­am­fe­ta­mi­no, dalį šių medžiagų – 15 vnt. baltos spalvos tablečių su „Rolex“ logo­ti­pu, kuriose yra 0,622 g psi­chotropinės medžiagos 1-(3-chlorfenil) piperazino jis, turėdamas tiks­lą kartu su M. M. ir R. J. jas platinti, neteisėtai perdavė M. M. pasaugojimo tikslu, o M. M. šias medžiagas laikant savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), iki 2010-01-13, 17.05 val. kai kratos metu M. M. jas sava­no­riš­kai pa­teikė policijos pareigūnams, ir kitą dalį – 233 vnt. baltos spalvos tablečių su ,,karūnos“ lo­go­ti­pu, kuriose yra 9,724 g psichotropinės me­džiagos 1-(3-chlorfenil) piperazino jis neteisėtai per­davė M. M. pasaugojimo tikslu, o M. M. šias medžiagas laikant savo na­muo­se adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, iki 2010-01-11, 19.45 val., po ko, jis davė nurodymą R. J. paimti šias tabletes iš M. M. bei 2010-01-11, apie 20.20 val., kartu su R. J., šias 233 vnt. psichotropinės medžiagos turinčių tablečių, supakuotas į du maišelius bei kitas nar­ko­tines ir psichotropines medžiagas, t.y. 0,429 g augalinės kilmės medžiagos – kanapių (ir jų da­lių), 0,794 g rudos spalvos medžiagos, kurios su­dė­tyje yra 0,209 g narkotinės medžiagos – he­roi­no, 16 vnt. baltos spalvos tablečių su „karūnos“ logo­tipu, kuriose yra 0,611 g psicho­tro­pi­nės me­džia­gos 1-(3-chlorfenil) piperazino, 9,668 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 1,523 g psi­chotropinės medžiagos – metamfetamino, įvairiais kie­kiais supakuotas į maišelius bei pini­gi­nė­je, paslėptas automobilio salone po stogo apmušalu, neteisėtai gabeno Kaune, Karaliaus Min­dau­go prospektu iki namo Nr. 4, Kaune, automobiliu „Mer­ce­des Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai šios medžiagos jį sulaikius, vadovaujantis Kauno m. apylinkės teis­mo ikiteisminio tyrimo teisėjo nu­tartimi kratos metu buvo rastos ir paimtos.

Be to, jis pagal BK 260 str. 2 d. nuteistas už tai, kad iki 2010-01-11 apie 23.30 val. savo mamos S. V. S. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vonioje įreng­toje ventiliacijos angoje, turėdamas tikslą platinti, supakuotus į du maišelius neteisėtai laikė 180,408 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra didelis kiekis – 46,408 g psichotropinės me­džia­gos – metamfetamino bei 11,407 g rudos spalvos medžiagos, kurioje yra didelis kiekis – 3,130 g narkotinės medžiagos – heroino, kol šios medžiagos, vadovaujantis Kauno apylinkės teismo iki­teis­minio tyrimo teisėjo nutartimi kratos metu buvo rastos ir paimtos.

Be to, jis nuteistas pagal BK 286 str. už tai, kad 2010-01-11 apie 20.20 val. Kaune, Ka­ra­liaus Mindaugo pr., priešais namą Nr. 4, nepakluso teisėtam Kauno apskrities VPK Patrulių rink­ti­nės patrulio E. J. nurodymui sustabdyti transporto priemonę – jo vairuojamą auto­mo­bi­lį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei stabtelėjęs prie E. J. ir šiam ketinant paprašyti as­mens dokumentų, dideliu greičiu pradėjo važiuoti, o E. J. siekiant sustabdyti transporto prie­mo­nę persisvėrus per priekinį vairuotojo durelių stiklą į salono pusę, jis automo­bi­liu tempė pa­reigūną apie 40 metrų, sudavė jam per rankas, siekdamas sutrukdyti sustabdyti au­tomobilį, tokiu būdu pasipriešindamas valstybės tarnautojui, tačiau E. J. pavykus ištraukti užvedimo raktelį au­tomobilis buvo priverstinai sustabdytas.

Be to, jis nuteistas pagal BK 253 str. 1 d. už tai, kad iki 2010-01-11 20.20 val. su sa­vi­mi, neturėdamas leidimo, nešiojosi Vokietijos pramoninės gamybos 380-to (9 mm) kalibro pen­kia­šūvį lygiavamzdį revolverį „ME 38 Compact G“ Nr. 023547, užtaisytą penkiomis guminėmis gran­kul­kė­mis ir penkiais pramoninės gamybos 9 mm kalibro garsiniais šoviniais, t.y. savadar­biais šaud­me­ni­mis, kurių iššaunamojo sviedinio energija viršija D kategorijos ginklams keliamus energetinius rei­ka­lavimus, kai šis užtaisytas ginklas su savadarbiais šaudmenimis 2010-01-11 20.20 val., Kaune, Ka­raliaus Mindaugo pr. priešais namą Nr. 4 sulaikius A. S., pas jį buvo rastas ir paimtas.

R. J. nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. už tai, kad veikdamas bendrininkų gru­pė­je su A. S. ir M. M., turėdami tikslą platinti psicho­tropi­nes medžia­gas, 2010-01-11 apie 19.45 val., A. S. nurodymu, iš M. M. jo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai paėmė 233 vnt. baltos spal­vos tablečių su ,,karūnos“ logotipu, ku­riose yra 9,724 g psichotropinės medžiagos 1-(3-chlor­fe­nil) piperazino, ir nugabenęs jas A. S., perdavė jam, po ko, kartu su A. S., turėdami tikslą platinti, 2010-01-11 apie 20.20 val. šias 233 vnt. psichotropinės medžia­gos turinčių tablečių, supakuotas į du maišelius, neteisėtai gabeno automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Kaune, Ka­ra­liaus Mindaugo prospektu iki namo Nr. 4, kai šios me­džia­gos jį sulaikius, vadovaujantis Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi kratos metu buvo rastos ir paimtos.

Nuteistasis A. S. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jam paskirtą baus­mę, patikrinti, ar už psichotropinių medžiagų gabenimą paskirti 4 metai laisvės atėmimo neprieš­ta­rauja tei­sin­gumo principui, kai už šių medžiagų platinimą paskirta po 3 metus. Apelian­to manymu, pir­mo­sios instancijos teismas, skirdamas bausmes už kiekvieną BK 260 str. 1 d. nu­ma­tytą nu­si­kaltimą, pažeidė BK 63 str. 10 d. nuostatas, kadangi kaltinamasis padarė tęstinę nusi­kalstamą veiką. Pirmus tris BK 260 str. 1 d. numatyto nusikaltimo epizodus jis padarė teisė­sau­gos išprovokuotas. Su mergina (liudytoju Nr. 1) susipažino ją veždamas taksi. Simpatiškai mer­ginai paprašius gauti nar­ko­ti­kų, jam buvo sunku atsispirti, ypač dėl to, kad jis ir pats vartojo nar­ko­tikus ir jų turėjo. Nors teismas pažymėjo, kad liudytojas Nr. 1 primygtinai nereikalavo par­duo­ti narkotikų, tačiau nuteistojo tvirtinimu, pagal Operatyvinės veiklos įstatymo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus pri­myg­tinio reikalavimo ir neprivalo būti. Šiuo atveju simpa­tiš­kos merginos prašymas turėtų būti pri­pa­žintas provokavimu. Pokalbių įrašai pateikti iš to lai­ko­tarpio, kai buvo naudojami NVIV, tačiau pirmojo pokalbio su mergina nėra. Nuteistasis prašo atkreipti dėmesį ir į tai, kad liudytojas Nr. 1 jam skambino pats, ir tai patvirtina buvus pro­vo­ka­ci­ją. Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuo­ja­mą praktiką duomenys, gauti nesilaikant nustatytos tvar­kos, neturi būti pripažinti įrodymais. Teisėsaugos pa­rei­gūnų leidimas, skatinimas atlikti kitus psi­cho­tropinių medžiagų prekybos epi­zo­dus, kal­ti­na­mo­jo nesulaikant po pirmojo epizodo, turi būti vertinamas kaip siekis skirti didesnę bausmę.

Nuteistasis R. J. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno miesto apy­lin­kės teis­mo 2012-05-15 nuosprendį, kadangi nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos ap­lin­kybių, paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Byloje nėra įrodymų, kad jis turėjo tikslą pla­tinti psichotropines medžiagas. Apeliantas tikina šių medžiagų neplatino, jas var­to­jo pats atsi­pa­lai­davimui. Kadangi žinojo, jog A. S. jų turi, važiavo kartu su juo. Sulaikymo metu jis buvo įsitikinęs, kad A. S. veža tabletes jam nepa­žįs­ta­mai mer­ginai. Teismas, skirdamas realią laisvės atėmimo bausmę, neatsižvelgė į tai, kad jam atliekant bausmę, šeima ilgam laikui pra­ras tėvą, jis negalės rūpintis šeima. Nuteistasis išlaiko dukrą, yra registruotas darbo biržoje, dirba at­si­tiktinius darbus ir taip padeda šeimai išgyventi. Jo vaiko motina yra vaiko auginimo atostogose. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi, stengiasi pakeisti savo elgesį. Anksčiau buvo teistas už nesunkų nu­sikaltimą – vagystę.

Teismo posėdyje nuteistųjų gynėjos prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, pro­ku­rorė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų A. S. ir R. J. apeliaciniai skundai atmetami.

Dėl nuteistojo A. S. apeliacinio skundo

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, mano, kad nuteistojo A. S. apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai, kad liudytojas Nr. 1 išprovokavo jį padaryti tris pir­mus BK 260 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų epizodus (2009-11-04, 2009-11-10 ir 2010-01-11), ir kad tai buvo tęstinė veika, niekuo nepagrįsti.

Pagal Lietuos Aukščiausiojo Teismo praktiką provokacija suprantama, kaip spaudimas, ak­ty­vus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką, apribojant asmens veiksmų pasi­rin­kimo laisvę, jei dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino pa­da­ryti. Provokacija pripažįstama tada, kai be teisėsaugos pareigūnų žinios nusikal­ti­mas nebūtų pa­da­rytas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-664/2011). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija nutartyje Nr. 2A-P-6/2008 pasisakė, kad nagrinėjant by­lą teisme būtent valstybės institucijoms tenka našta paneigti gynybos argumentus dėl provokavimo (nebent tie argumentai būtų visiškai neįtikinami). Tai gali būti padaryta tik vadovaujantis rungimosi prin­cipu, ištyrus įrodymus apie kaltinamojo elgesį prieš specialių veiksmų prieš jį sankcionavimą. Tik­rinant, ar kaltinamasis nebuvo išprovokuotas padaryti nusikalstamą veiką, būtina nustatyti: a) prie­žastis, dėl kurių buvo nuspręsta vykdyti operaciją; b) pareigūnų dalyvavimo darant nusikalstamą vei­ką laipsnį; c) kaltinamajam taikyto provokavimo ar spaudimo pobūdį. Taigi vienas iš svarbių aspek­tų, nustatant, ar asmuo buvo išprovokuotas padaryti nusikalstamą veiką, yra faktinis nusi­kalstamos veikos imitavimo modelio taikymo pagrindas, t. y. priežastys, dėl kurių buvo nuspręsta atlikti operatyvinį tyrimą.

Europos Žmogaus Teisių Teismo Ramanauskas prieš Lietuvą byloje pateiktas neleistino kurs­tymo apibrėžimas - policijos kurstymu laikytina tai, jei pareigūnai, nepaisant to, ar jie būtų sau­gu­mo pajėgų atstovai, ar asmenys, veikę pagal jų instrukcijas, neapsiribotų iš esmės pasyviu bau­džia­mosios veikos tyrimu, bet darytų subjektui tokią įtaką, kokia sukurstytų nusikaltimo, kuris ki­taip nebūtų padarytas, padarymą, siekdami įrodyti nusikaltimą, t. y. pateikti įrodymus ir pradėti bau­džiamąjį persekiojimą.<...> Provokacijos faktas nustatytinas tokiu atveju, kai galima daryti išvadą, kad konkreti veika nebūtų buvusi atlikta be valstybės pareigūnų įsikišimo. Tai reiškia, kad na­gri­nė­ja­moje byloje Lietuvos teismų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo pozicijos išsiskyrė ne dėl pro­vo­ka­cijos pripažinimo ar nepripažinimo neleistina veikla, o dėl kriterijų, pagal kuriuos neleistina, drau­džiama provokacija atribojama nuo leistino prisijungimo prie jau daromos nusikalstamos vei­kos (byla Nr. 2A-P-6/2008).

Nagrinėjamu atveju atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus prieš A. S. buvo leista iki­teis­minio tyrimo teisėjos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartimi, gavus tarnybinį pra­ne­ši­mą ir jo pagrin­du pradėto ikiteisminio tyrimo metu surinkus duomenis apie neteisėtus A. S. veiks­mus, susijusius su neteisėtu narkotinių ir psichotropinių medžiagų platini­mu. Nusi­kals­ta­mą veiką imi­tuojantys veiksmai prieš A. S. buvo atlikti tada, kai buvo pa­grin­das ma­ny­ti, kad jis nusikalstamas veikas darė ir anksčiau. Nuteistojo A. S. ty­čia neteisėtai dis­po­nuo­ti psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti buvo susifor­ma­vu­si savarankiškai, be liu­dytojo Nr. 1 poveikio. Liudytojas paaiškino, kad su A. S. susipažino važiuo­jant tak­si automobiliu. Šis teiravosi, ko liudytojas važiuoja į Partizanų g., Kau­ne esantį namą, kuris gar­sė­ja tuo, kad jame yra daug narkotines medžiagas vartojančių asme­nų. A. S. pats siūlė kreiptis į jį gauti narkotikų – amfetamino, o liudytojui paprašius šios psi­cho­tro­pinės medžiagos, A. S. sutiko jos gauti, davė savo telefono numerį. Kai liudytojas paskambino jam ir susi­ta­rė susitikti, panaudojant vaizdo ir garso įrašymo priemones buvo įrašytas psi­chotropinės medžiagos per­davimo momentas. Atlikti veiksmai buvo sankcio­nuo­ti, jie buvo tei­sė­ti. A. S. nusi­kals­tamus veiksmus patvirtina ne tik liudytojo Nr. 1 parodymai, bet ir slap­ta daryti telefoninių po­kal­bių įrašai, iš kurių matyti, kad A. S. pokalbių metu gerai suprato kokios psicho­tro­pi­nės medžiagos prašoma, nes į sutartą vietą atsi­vež­davo jau iš anksto paruoštą pardavimui psicho­tro­pinės medžiagos – metamfetamino (amfe­ta­mi­no) dozę, kurią par­duo­da­vo už sutartą kainą. Nenus­ta­ty­ta, jog liudytojas, kuriam taikomas ano­nimiškumas, veikė ne nusi­kalstamos veikos imitacijos el­ge­sio modelio ribose.

Vien tai, kad liudytojas Nr. 1 buvo, kaip tvirtina nuteistasis, simpatiška mergina, netei­kia pa­grindo daryti išvadą, jog taip jis buvo išprovokuotas nusikalsti. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš baudžiamosios bylos matyti, jog prieš A. S. taikomi nusikalstamą veiką imi­tuo­jantys veiksmai nevaržė jo laisvės pasirinkti kitą teisėto elgesio variantą – nuteistasis turė­jo visas galimybes savarankiškai atsisakyti pabaigti nusikalstamą veiką ar kreiptis į kompeten­tin­gas vals­tybės institucijas ir pranešti apie, jo nuomone, kurstymą (provokavimą) padaryti nusi­kals­tamus veiksmus.

Kolegija neturi pagrindo abejoti liudytojo Nr. 1 parodymais (t. 1, b. l. 86, 89) ir tikėti nu­teis­tojo A. S. tvirtinimu, kad liudytojas pirmojo jų pokalbio, kuris nebuvo už­fik­suo­tas tech­ninėmis priemonėmis, metu išprovokavo nusikalstamą veiką, nes iš vėlesnių jų po­kal­bių, kurie jau buvo užfiksuoti, turinio (t. 2, b. l. 53, 65, 76-77) matyti, kad iniciatyvą dėl psi­cho­tro­pi­nių prie­monių realizavimo rodė pats A. S. – siūlė realizuoti didesnį kiekį, siūlė kitokių nar­ko­ti­nių medžiagų, derėjosi dėl kainos. Jis tai darė savo noru, liudytojo nebuvo įkalbinėjamas, inten­sy­viai prašomas ar kitaip ska­tinamas par­duoti psichotropinę medžiagą. Todėl kolegija sprendžia, kad nėra jokio pagrindo da­ry­ti išvadą, jog atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus prieš A. S., jis buvo provo­kuo­ja­mas bei spaudžiamas daryti nusikalstamas veikas. Jam nebuvo grasinama, jis nebuvo šan­ta­žuo­ja­mas, nebuvo skatinamas daryti veiksmų, kurių pats neketino daryti.

Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi sankcionuotų nusikalstamą veiką imituojančių veiks­mų tikslai buvo ne tik nustatyti asmenis, kurie užsiima neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, bet ir šių medžiagų gaminimo ir laikymo vietas, platinimo ke­lius ir mechanizmus. Tokių tikslų siekimas suponuoja nevienkartinį asmens, kuriam leidžiama at­likti šiuos veiks­mus, veikimą, todėl tiek sprendžiant dėl nusikalstamą veiką imituojančių veiks­mų sankcio­na­vi­mo, tiek atliekant šiuos veiksmus 2009 metų lapkričio – 2010 m. sausio mėne­siais, nei Ope­ra­ty­vi­nės veiklos įstatymo nuostatos, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo pro­ce­so kodekso (toliau – BPK) 159 str., nei kitos šio kodekso nuostatos nebuvo pažeistos. Tai, kad A. S. nebuvo su­laikytas po pirmojo psichotropinių medžiagų pardavimo liudytojui Nr. 1, atsižvelgiant į nusi­kals­ta­mą veiką imituojančių veiksmų atlikimo tikslus, nereiškia, jog A. S. buvo pro­vo­kuo­jamas toliau nusikalsti. Pažymėtina, kad tęsiant nusikalstamą veiką imi­tuojančius veiksmus, buvo nustatyti A. S. bendrininkai, rastas bei paimtas ir taip iš apyvartos pašalintas didesnis nar­kotinių ir psichotropinių medžiagų kiekis.

Teisėjų kolegija nesutinka su nuteistojo A. S. apeliacinio skundo argu­men­tu, kad jo padaryta veika turėtų būti vertinama kaip tęstinis nusikaltimas. Pagal Lietuvos Aukš­čiau­siojo Teismo formuojamą praktiką tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susi­de­da iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, ati­tinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusi­žen­gimo objek­ty­viuo­sius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (bendros ty­čios). Tęstiniu nusikaltimu pri­pažįstami keli tapatūs laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiks­mai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą, dėl to paties dalyko.

Be abejo, vertinant veikos pobūdį, atsižvelgtina tiek į objektyviuosius, tiek ir subjek­tyviuo­sius nusikalstamos veikos požymius, sudarančius nusikalstamos veikos sudėtį. Nors A. S. įvykdytų nusikaltimų objektas tas pats – žmonių sveikata, dalykas – narkotinės ir psicho­tro­pi­nės medžiagos, veikos padarytos panašiu būdu, tačiau vien tai nelemia veikos tęstinumo. Vien laiko požiūriu akivaizdu, jog apelianto veiksmai negali būti ver­ti­na­mi kaip tęstinis nusikaltimas. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių faktą, kad buvo tartasi dėl vieno kon­kre­taus kiekio, kuris bus pri­s­tatytas per kelis kartus, kas rodytų tyčios kryptingumą įgyvendinti vieną suma­ny­mą. A. S. įvykdė tris BK 260 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos epizodus laikotarpyje nuo 2009-11-04 iki 2010-01-11. Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, kad kiekvienu atveju – 2009-11-04, 2009-11-10 ir 2010-01-11 A. S. par­da­vė konkretų, tam kartui su liudytoju Nr. 1 sutartą psichotropinių medžiagų kiekį. Todėl lai­ky­ti­na, kad A. S. padarė tris ats­ki­ras nusi­kals­ta­mas veikas ir jo padarytas veikas pri­pa­žin­ti tęstiniu nusikaltimu teisėjų kolegija netu­ri pagrindo. Kadangi A. S. padarė ats­ki­ras nusikalstamas veikas, todėl ir baus­mės pagrįstai paskirtos už kiekvieną nusikaltimą atskirai.

Pirmosios instancijos teismas, tiek skirdamas A. S. bausmes už kiekvieną nu­si­kalstamą veiką atskirai, tiek skirdamas galutinę subendrintą bausmę, baudžiamojo įstatymo rei­kala­vi­mų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikaltimų skaičių, jų pavojingumo laips­nį, kaltės formą, padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, A. S. asmenybę, atsa­ko­my­bę leng­vi­nan­čią ir sunkinančią aplinkybes (BK 54 str. 2 d.) ir už kiekvieną BK 260 str. 1 d. numatytą nusi­kal­ti­mą paskyrė gerokai mažesnes nei sankcijos vidurkis bausmes. Įvertinus bausmės sky­ri­mui reikš­min­gas ap­lin­kybes, tokios bausmės nelaikytinos aiškiai per griežtomis, todėl jų švel­ninti nėra teisi­nio pa­grindo.

Nepagrįstas nuteistojo teiginys, kad bausmė, paskirta už narkotinių medžiagų gabenimą, ga­limai prieš­tarauja teisingumo principui, nes už narkotinių medžiagų pardavimą buvo skirtos ma­žesnės baus­mės. Pažymėtina, kad skiriant bausmę yra atsižvelgiama ir į neteisėtai dispo­nuo­ja­mos psichotropinės medžiagos kiekį. Psichotropinių medžiagų gabenimo turint tikslą pla­tin­ti epi­zo­de A. S. neteisėtai disponavo didesniu kiekiu psichotropinių medžiagų nei šių me­džiagų pardavimo epizoduose. Be to, ši veika buvo padaryta veikiant ben­dri­nin­kų grupe. Todėl šios veikos pavojingumo laipsnis yra didesnis ir bausmė paskirta griežtesnė. Kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas už kiekvieną A. S. padarytą nusikaltimą paskyrė teisingas baus­mes, jas subendrino vadovaudamasis BK bendrosios dalies nuostatomis ir ga­lutinę bausmę nuteistajam paskyrė nepažeisdamas bausmių skyrimo už kelias nu­sikalstamas veikas tai­syk­lių, todėl nemato teisinio pagrindo pripažinti, kad ši bausmė yra netei­sin­ga, kad ji prieštarauja tei­sin­gumo prin­cipui.

Visa įvertinus, nuteistojo A. S. skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl nuteistojo R. J. apeliacinio skundo

Nuteistasis R. J. neigia turėjęs tikslą platinti psichotropines medžiagas, tvirtina jas var­tojęs tik savo reikmėms, todėl už padarytą nusikalstamą veiką jam turi būti pa­skirta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu. Tokie nuteistojo skundo argumentai nepagrįsti. Bylos duomenimis nenu­gin­čijamai nu­statyta, kad R. J. su nuosprendyje nurodytais asmenimis gabeno psicho­tro­pi­nes me­džia­gas, turėdami tikslą jas platinti. Pažymėtina, kad pagal susiformavusią Lietuvos Aukš­čiausiojo Teismo prak­tiką, tikslas platinti gali būti įrodinėjamas, remiantis ne tik kaltininko pa­rodymais, bet ir objek­tyviais bylos duomenimis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad sprendžiant, ar kal­ti­ninkas tu­rėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines me­džiagas, svarbią reikš­mę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, pa­ruoštų vartoti do­zių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju ir kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys Nr. 2K-84/2007, 2K-781/2007, 2K-4/2009, 2K-36/2009, 2K-75/2009, 2K-279/2009, 2K-363/2011 ir kt.).

Pirmosios instancijos teismas išvadą, jog nuteistasis R. J. turėjo tikslą platinti psi­cho­tro­pines medžiagas, pagrindė išsamiai išanalizuotais nuteistųjų parodymais bei jų priešta­ra­vi­mais. Iš kaltinamojo A. S. parodymų matyti, jog su­lai­kymo dieną R. J. kartu su kitais nuteistaisiais norėjo realizuoti 233 tabletes, ku­rio­se yra 9,724 g psichotropinės medžiagos, kad jis turėdavo įvairių narkotinių medžiagų ir ketino jas reali­zuo­ti norėjusiai pirkti merginai. Kaltinamasis M. M. parodė, kad amfetaminą jis pirkdavo Aleksoto turguje arba iš R. J., kad R. J. pats jį vartojo ir par­da­vi­nė­jo. Liudytojas A. U. parodė, kad jis ištraukė iš auto­mo­bi­lio R. J., kuriam iš ki­še­nės iškrito maišelis su tabletėmis. 2010-03-22 telekomunikacijų tin­klais perduodamos infor­ma­cijos kontrolės bei įrašų da­rymo protokolu ir prie jo pridėtų ste­no­gra­mų duomenimis nusta­ty­ta, kad stenogramose užfiksuoti A. S. pokalbiai su M. M., R. J. ir ki­tais asmenimis apie narkotines ir psi­chotropines medžiagas, iš kurių ma­ty­ti, kad A. S. telefonu kalbasi su R. J. bei nu­rodo jam paimti iš M. ,,ap­va­lius“ (tabletes su psi­chotropinėmis medžiagomis) bei ateiti pas A. S.. Be to, pas R. J. kratos metu buvo rastos svarstyklės, ant kurių rasta psi­cho­tro­pi­nės medžiagos – metamfetamino ir nar­kotinės me­džiagos – heroino pėdsakų, ir du maišeliai, ant ku­rių buvo rasta psichotropinės me­džia­gos – met­amfetamino pėdsakų. Visi šie įrodymai teikia pa­kan­kamai pagrindo daryti išvadą, jog nuteis­ta­sis psichotropines medžiagas laikė ne tik savo reik­mėms, bet turėdamas tikslą jas parduoti. Taigi, BK 260 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos pa­da­rymo tikslą apylinkės teismas nustatė, va­do­vau­damasis teismų praktikoje suformuluotais krite­rijais.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ir R. J. paskirtos bausmės teisingumu. Pir­mo­sios instancijos teismas nenustatė atsakomybę lengvinančių aplinkybių, įvertino nuteistojo at­sa­ko­my­bę sunkinančią aplinkybę – tai, kad nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje, atsižvelgė į tai, kad jis padarė sunkų nusikaltimą, yra du kartus teistas, ir pagrįstai skyrė jam BK 260 str. 1 d. sank­ci­jo­je vienintelę numatytą bausmę – laisvės atėmimą, kurios dydį parinko minimalų. Šiomis ap­lin­kybėmis laikyti šią bausmę aiškiai per griežta nėra jokio pa­grindo. Ape­lia­ciniame skun­de nuro­dy­tos nuteistojo šeiminės aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo bausmę švel­ninti. R. J. nu­teis­tas už sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 5 d.), už kurį laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas netai­komas (BK 75 str.).

Skundžiamas nuosprendis pagrįstas įrodymais, kurie buvo išna­grinėti teisiamajame po­sė­dyje, pagal BPK 20 str. 5 d. jie buvo vertinami kaip visu­ma, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija nenustatė, kad by­loje ikiteisminio tyrimo ir jos teisminio nagri­nė­ji­mo metu buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, kuriais būtų suvaržytos įstatymų garantuotos nu­teistųjų teisės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą.

Kolegija daro išvadą, jog nuteistųjų A. S. ir R. J. apeliacinių skundų ar­gu­mentai yra nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str.1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistųjų A. S. ir R. J. apeliacinius skundus atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 15 d. nuosprendį palikti galioti.

Kolegijos pirmininkas Viktoras PreikšasTeisėjai Dmitrijus KorsakovasGytis Večerskas