- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-02
- Bylos Nr.
- 1A-615-327-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-1-01044-09-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Viktoras Preikšas (pirm.), Dmitrijus Korsakovas, Gytis Večerskas, Audra Stankevičiūtė
- Nuteistasis
- A. S., R. J., ir M
- Advokatai
- Stasė Kupčiūnienė
- Kategorijos
- 1.1.4.5.1Bendrininkų grupė (BK 25 str. 2 d.)
Pranešėjas Viktoras Preikšas Baudžiamoji byla Nr. 1A-615-327/2012
Teisėja Dalia Kursevičienė Teisminio proceso Nr. 1-20-1-01044-09-4
2012 m. spalio 2 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Viktoro Preikšo, teisėjų Dmitrijaus Korsakovo ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Audrai Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Gabijai Večerinskienei, nuteistųjų A. S. ir R. J. gynėjoms advokatėms Stasei Kupčiūnienei ir Alvydai Medišauskienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. S. ir R. J. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 15 d. nuosprendžio, kuriuo:
A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 1 d. (2009-11-04 epizodas) – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams; pagal BK 260 str. 1 d. (2009-11-10 epizodas) – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams; pagal BK 260 str. 1 d. (2010-01-11 pardavimo epizodas) – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams; pagal BK 260 str. 1 d. (2010-01-11 gabenimo epizodas) – laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams; pagal BK 260 str. 2 d. – laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams; pagal BK 253 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams; pagal BK 286 str. – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p., bausmė, paskirta pagal BK 260 str. 2 d. ir bausmė, paskirta pagal BK 286 str., subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 9 (devyneriems) metams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. prie griežčiausios šiuo nuosprendžiu paskirtos 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėtos švelnesnės bausmės, bei subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, paskirta 2010-11-26 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, ir galutinė subendrinta bausmė A. S. paskirta 11 (vienuolika) metų laisvės atėmimo pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas ir suėmimo laikas nuo 2010-01-11 iki 2010-11-26, taip pat į bausmės laiką įskaitytas bausmės laikas, atliktas pagal 2010-11-26 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį.
R. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., 65 str. 1 b. punktu, bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2012-02-28 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė R. J. paskirta 2 (dveji) metai 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas ir suėmimo laikas nuo 2010-01-11 iki 2010-01-13.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir M. M., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. S. nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. už tai, kad jis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, ne vėliau kaip 2009-11-04 iš nenustatytų asmenų, turėdamas tikslą parduoti, neteisėtai įgijo 1,963 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 0,220 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurią 2009-11-04 apie 18.30 val., neteisėtai atgabeno automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie prekybos centro „Savas“, esančio Kaune, Savanorių pr. 346, ir už 60 Lt neteisėtai pardavė nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų (toliau – NVIV) vykdytojui Nr. 1, veikusiam pagal Kauno m. apylinkės teismo teisėjo nutartį.
Be to, jis nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, ne vėliau kaip 2009-11-10 iš nenustatytų asmenų, turėdamas tikslą parduoti, neteisėtai įgijo 1,920 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 0,265 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurią 2009-11-10 apie 11.30 val., neteisėtai atgabeno automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) namo Kaune, ir už 60 Lt neteisėtai pardavė NVIV vykdytojui Nr. 1, veikusiam pagal Kauno m. apylinkės teismo teisėjo nutartį.
Be to, jis nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, ne vėliau kaip 2010-01-11 iš nenustatytų asmenų, turėdamas tikslą parduoti, neteisėtai įgijo 1,035 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 0,246 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurią 2010-01-11 apie 17.35 val., neteisėtai atgabeno automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo Kaune, ir už 40 Lt neteisėtai pardavė NVIV vykdytojui Nr. 1, veikusiam pagal Kauno m. apylinkės teismo teisėjo nutartį.
Be to, jis nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. už tai, kad ne vėliau kaip 2010-01-11 iš nenustatytų asmenų, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo 233 vnt. baltos spalvos tablečių su ,,karūnos“ logotipu, kuriose yra 9,724 g psichotropinės medžiagos 1-(3-chlorfenil) piperazino, 15 vnt. baltos spalvos tablečių su „Rolex“ logotipu, kuriose yra 0,622 g psichotropinės medžiagos 1-(3-chlorfenil) piperazino, 0,429 g augalinės kilmės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), 0,794 g rudos spalvos medžiagos, kurios sudėtyje yra 0,209 g narkotinės medžiagos – heroino, 16 vnt. baltos spalvos tablečių su „karūnos“ logotipu, kuriose yra 0,611 g psichotropinės medžiagos 1-(3-chlorfenil) piperazino, 9,668 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 1,523 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, dalį šių medžiagų – 15 vnt. baltos spalvos tablečių su „Rolex“ logotipu, kuriose yra 0,622 g psichotropinės medžiagos 1-(3-chlorfenil) piperazino jis, turėdamas tikslą kartu su M. M. ir R. J. jas platinti, neteisėtai perdavė M. M. pasaugojimo tikslu, o M. M. šias medžiagas laikant savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), iki 2010-01-13, 17.05 val. kai kratos metu M. M. jas savanoriškai pateikė policijos pareigūnams, ir kitą dalį – 233 vnt. baltos spalvos tablečių su ,,karūnos“ logotipu, kuriose yra 9,724 g psichotropinės medžiagos 1-(3-chlorfenil) piperazino jis neteisėtai perdavė M. M. pasaugojimo tikslu, o M. M. šias medžiagas laikant savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, iki 2010-01-11, 19.45 val., po ko, jis davė nurodymą R. J. paimti šias tabletes iš M. M. bei 2010-01-11, apie 20.20 val., kartu su R. J., šias 233 vnt. psichotropinės medžiagos turinčių tablečių, supakuotas į du maišelius bei kitas narkotines ir psichotropines medžiagas, t.y. 0,429 g augalinės kilmės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), 0,794 g rudos spalvos medžiagos, kurios sudėtyje yra 0,209 g narkotinės medžiagos – heroino, 16 vnt. baltos spalvos tablečių su „karūnos“ logotipu, kuriose yra 0,611 g psichotropinės medžiagos 1-(3-chlorfenil) piperazino, 9,668 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 1,523 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, įvairiais kiekiais supakuotas į maišelius bei piniginėje, paslėptas automobilio salone po stogo apmušalu, neteisėtai gabeno Kaune, Karaliaus Mindaugo prospektu iki namo Nr. 4, Kaune, automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai šios medžiagos jį sulaikius, vadovaujantis Kauno m. apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi kratos metu buvo rastos ir paimtos.
Be to, jis pagal BK 260 str. 2 d. nuteistas už tai, kad iki 2010-01-11 apie 23.30 val. savo mamos S. V. S. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vonioje įrengtoje ventiliacijos angoje, turėdamas tikslą platinti, supakuotus į du maišelius neteisėtai laikė 180,408 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra didelis kiekis – 46,408 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino bei 11,407 g rudos spalvos medžiagos, kurioje yra didelis kiekis – 3,130 g narkotinės medžiagos – heroino, kol šios medžiagos, vadovaujantis Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi kratos metu buvo rastos ir paimtos.
Be to, jis nuteistas pagal BK 286 str. už tai, kad 2010-01-11 apie 20.20 val. Kaune, Karaliaus Mindaugo pr., priešais namą Nr. 4, nepakluso teisėtam Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės patrulio E. J. nurodymui sustabdyti transporto priemonę – jo vairuojamą automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei stabtelėjęs prie E. J. ir šiam ketinant paprašyti asmens dokumentų, dideliu greičiu pradėjo važiuoti, o E. J. siekiant sustabdyti transporto priemonę persisvėrus per priekinį vairuotojo durelių stiklą į salono pusę, jis automobiliu tempė pareigūną apie 40 metrų, sudavė jam per rankas, siekdamas sutrukdyti sustabdyti automobilį, tokiu būdu pasipriešindamas valstybės tarnautojui, tačiau E. J. pavykus ištraukti užvedimo raktelį automobilis buvo priverstinai sustabdytas.
Be to, jis nuteistas pagal BK 253 str. 1 d. už tai, kad iki 2010-01-11 20.20 val. su savimi, neturėdamas leidimo, nešiojosi Vokietijos pramoninės gamybos 380-to (9 mm) kalibro penkiašūvį lygiavamzdį revolverį „ME 38 Compact G“ Nr. 023547, užtaisytą penkiomis guminėmis grankulkėmis ir penkiais pramoninės gamybos 9 mm kalibro garsiniais šoviniais, t.y. savadarbiais šaudmenimis, kurių iššaunamojo sviedinio energija viršija D kategorijos ginklams keliamus energetinius reikalavimus, kai šis užtaisytas ginklas su savadarbiais šaudmenimis 2010-01-11 20.20 val., Kaune, Karaliaus Mindaugo pr. priešais namą Nr. 4 sulaikius A. S., pas jį buvo rastas ir paimtas.
R. J. nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su A. S. ir M. M., turėdami tikslą platinti psichotropines medžiagas, 2010-01-11 apie 19.45 val., A. S. nurodymu, iš M. M. jo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai paėmė 233 vnt. baltos spalvos tablečių su ,,karūnos“ logotipu, kuriose yra 9,724 g psichotropinės medžiagos 1-(3-chlorfenil) piperazino, ir nugabenęs jas A. S., perdavė jam, po ko, kartu su A. S., turėdami tikslą platinti, 2010-01-11 apie 20.20 val. šias 233 vnt. psichotropinės medžiagos turinčių tablečių, supakuotas į du maišelius, neteisėtai gabeno automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Kaune, Karaliaus Mindaugo prospektu iki namo Nr. 4, kai šios medžiagos jį sulaikius, vadovaujantis Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi kratos metu buvo rastos ir paimtos.
Nuteistasis A. S. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, patikrinti, ar už psichotropinių medžiagų gabenimą paskirti 4 metai laisvės atėmimo neprieštarauja teisingumo principui, kai už šių medžiagų platinimą paskirta po 3 metus. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes už kiekvieną BK 260 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, pažeidė BK 63 str. 10 d. nuostatas, kadangi kaltinamasis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Pirmus tris BK 260 str. 1 d. numatyto nusikaltimo epizodus jis padarė teisėsaugos išprovokuotas. Su mergina (liudytoju Nr. 1) susipažino ją veždamas taksi. Simpatiškai merginai paprašius gauti narkotikų, jam buvo sunku atsispirti, ypač dėl to, kad jis ir pats vartojo narkotikus ir jų turėjo. Nors teismas pažymėjo, kad liudytojas Nr. 1 primygtinai nereikalavo parduoti narkotikų, tačiau nuteistojo tvirtinimu, pagal Operatyvinės veiklos įstatymo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus primygtinio reikalavimo ir neprivalo būti. Šiuo atveju simpatiškos merginos prašymas turėtų būti pripažintas provokavimu. Pokalbių įrašai pateikti iš to laikotarpio, kai buvo naudojami NVIV, tačiau pirmojo pokalbio su mergina nėra. Nuteistasis prašo atkreipti dėmesį ir į tai, kad liudytojas Nr. 1 jam skambino pats, ir tai patvirtina buvus provokaciją. Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką duomenys, gauti nesilaikant nustatytos tvarkos, neturi būti pripažinti įrodymais. Teisėsaugos pareigūnų leidimas, skatinimas atlikti kitus psichotropinių medžiagų prekybos epizodus, kaltinamojo nesulaikant po pirmojo epizodo, turi būti vertinamas kaip siekis skirti didesnę bausmę.
Nuteistasis R. J. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2012-05-15 nuosprendį, kadangi nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Byloje nėra įrodymų, kad jis turėjo tikslą platinti psichotropines medžiagas. Apeliantas tikina šių medžiagų neplatino, jas vartojo pats atsipalaidavimui. Kadangi žinojo, jog A. S. jų turi, važiavo kartu su juo. Sulaikymo metu jis buvo įsitikinęs, kad A. S. veža tabletes jam nepažįstamai merginai. Teismas, skirdamas realią laisvės atėmimo bausmę, neatsižvelgė į tai, kad jam atliekant bausmę, šeima ilgam laikui praras tėvą, jis negalės rūpintis šeima. Nuteistasis išlaiko dukrą, yra registruotas darbo biržoje, dirba atsitiktinius darbus ir taip padeda šeimai išgyventi. Jo vaiko motina yra vaiko auginimo atostogose. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi, stengiasi pakeisti savo elgesį. Anksčiau buvo teistas už nesunkų nusikaltimą – vagystę.
Teismo posėdyje nuteistųjų gynėjos prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistųjų A. S. ir R. J. apeliaciniai skundai atmetami.
Dėl nuteistojo A. S. apeliacinio skundo
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, mano, kad nuteistojo A. S. apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai, kad liudytojas Nr. 1 išprovokavo jį padaryti tris pirmus BK 260 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų epizodus (2009-11-04, 2009-11-10 ir 2010-01-11), ir kad tai buvo tęstinė veika, niekuo nepagrįsti.
Pagal Lietuos Aukščiausiojo Teismo praktiką provokacija suprantama, kaip spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką, apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jei dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino padaryti. Provokacija pripažįstama tada, kai be teisėsaugos pareigūnų žinios nusikaltimas nebūtų padarytas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-664/2011). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija nutartyje Nr. 2A-P-6/2008 pasisakė, kad nagrinėjant bylą teisme būtent valstybės institucijoms tenka našta paneigti gynybos argumentus dėl provokavimo (nebent tie argumentai būtų visiškai neįtikinami). Tai gali būti padaryta tik vadovaujantis rungimosi principu, ištyrus įrodymus apie kaltinamojo elgesį prieš specialių veiksmų prieš jį sankcionavimą. Tikrinant, ar kaltinamasis nebuvo išprovokuotas padaryti nusikalstamą veiką, būtina nustatyti: a) priežastis, dėl kurių buvo nuspręsta vykdyti operaciją; b) pareigūnų dalyvavimo darant nusikalstamą veiką laipsnį; c) kaltinamajam taikyto provokavimo ar spaudimo pobūdį. Taigi vienas iš svarbių aspektų, nustatant, ar asmuo buvo išprovokuotas padaryti nusikalstamą veiką, yra faktinis nusikalstamos veikos imitavimo modelio taikymo pagrindas, t. y. priežastys, dėl kurių buvo nuspręsta atlikti operatyvinį tyrimą.
Europos Žmogaus Teisių Teismo Ramanauskas prieš Lietuvą byloje pateiktas neleistino kurstymo apibrėžimas - policijos kurstymu laikytina tai, jei pareigūnai, nepaisant to, ar jie būtų saugumo pajėgų atstovai, ar asmenys, veikę pagal jų instrukcijas, neapsiribotų iš esmės pasyviu baudžiamosios veikos tyrimu, bet darytų subjektui tokią įtaką, kokia sukurstytų nusikaltimo, kuris kitaip nebūtų padarytas, padarymą, siekdami įrodyti nusikaltimą, t. y. pateikti įrodymus ir pradėti baudžiamąjį persekiojimą.<...> Provokacijos faktas nustatytinas tokiu atveju, kai galima daryti išvadą, kad konkreti veika nebūtų buvusi atlikta be valstybės pareigūnų įsikišimo. Tai reiškia, kad nagrinėjamoje byloje Lietuvos teismų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo pozicijos išsiskyrė ne dėl provokacijos pripažinimo ar nepripažinimo neleistina veikla, o dėl kriterijų, pagal kuriuos neleistina, draudžiama provokacija atribojama nuo leistino prisijungimo prie jau daromos nusikalstamos veikos (byla Nr. 2A-P-6/2008).
Nagrinėjamu atveju atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus prieš A. S. buvo leista ikiteisminio tyrimo teisėjos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartimi, gavus tarnybinį pranešimą ir jo pagrindu pradėto ikiteisminio tyrimo metu surinkus duomenis apie neteisėtus A. S. veiksmus, susijusius su neteisėtu narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimu. Nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai prieš A. S. buvo atlikti tada, kai buvo pagrindas manyti, kad jis nusikalstamas veikas darė ir anksčiau. Nuteistojo A. S. tyčia neteisėtai disponuoti psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti buvo susiformavusi savarankiškai, be liudytojo Nr. 1 poveikio. Liudytojas paaiškino, kad su A. S. susipažino važiuojant taksi automobiliu. Šis teiravosi, ko liudytojas važiuoja į Partizanų g., Kaune esantį namą, kuris garsėja tuo, kad jame yra daug narkotines medžiagas vartojančių asmenų. A. S. pats siūlė kreiptis į jį gauti narkotikų – amfetamino, o liudytojui paprašius šios psichotropinės medžiagos, A. S. sutiko jos gauti, davė savo telefono numerį. Kai liudytojas paskambino jam ir susitarė susitikti, panaudojant vaizdo ir garso įrašymo priemones buvo įrašytas psichotropinės medžiagos perdavimo momentas. Atlikti veiksmai buvo sankcionuoti, jie buvo teisėti. A. S. nusikalstamus veiksmus patvirtina ne tik liudytojo Nr. 1 parodymai, bet ir slapta daryti telefoninių pokalbių įrašai, iš kurių matyti, kad A. S. pokalbių metu gerai suprato kokios psichotropinės medžiagos prašoma, nes į sutartą vietą atsiveždavo jau iš anksto paruoštą pardavimui psichotropinės medžiagos – metamfetamino (amfetamino) dozę, kurią parduodavo už sutartą kainą. Nenustatyta, jog liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, veikė ne nusikalstamos veikos imitacijos elgesio modelio ribose.
Vien tai, kad liudytojas Nr. 1 buvo, kaip tvirtina nuteistasis, simpatiška mergina, neteikia pagrindo daryti išvadą, jog taip jis buvo išprovokuotas nusikalsti. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš baudžiamosios bylos matyti, jog prieš A. S. taikomi nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai nevaržė jo laisvės pasirinkti kitą teisėto elgesio variantą – nuteistasis turėjo visas galimybes savarankiškai atsisakyti pabaigti nusikalstamą veiką ar kreiptis į kompetentingas valstybės institucijas ir pranešti apie, jo nuomone, kurstymą (provokavimą) padaryti nusikalstamus veiksmus.
Kolegija neturi pagrindo abejoti liudytojo Nr. 1 parodymais (t. 1, b. l. 86, 89) ir tikėti nuteistojo A. S. tvirtinimu, kad liudytojas pirmojo jų pokalbio, kuris nebuvo užfiksuotas techninėmis priemonėmis, metu išprovokavo nusikalstamą veiką, nes iš vėlesnių jų pokalbių, kurie jau buvo užfiksuoti, turinio (t. 2, b. l. 53, 65, 76-77) matyti, kad iniciatyvą dėl psichotropinių priemonių realizavimo rodė pats A. S. – siūlė realizuoti didesnį kiekį, siūlė kitokių narkotinių medžiagų, derėjosi dėl kainos. Jis tai darė savo noru, liudytojo nebuvo įkalbinėjamas, intensyviai prašomas ar kitaip skatinamas parduoti psichotropinę medžiagą. Todėl kolegija sprendžia, kad nėra jokio pagrindo daryti išvadą, jog atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus prieš A. S., jis buvo provokuojamas bei spaudžiamas daryti nusikalstamas veikas. Jam nebuvo grasinama, jis nebuvo šantažuojamas, nebuvo skatinamas daryti veiksmų, kurių pats neketino daryti.
Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi sankcionuotų nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų tikslai buvo ne tik nustatyti asmenis, kurie užsiima neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, bet ir šių medžiagų gaminimo ir laikymo vietas, platinimo kelius ir mechanizmus. Tokių tikslų siekimas suponuoja nevienkartinį asmens, kuriam leidžiama atlikti šiuos veiksmus, veikimą, todėl tiek sprendžiant dėl nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų sankcionavimo, tiek atliekant šiuos veiksmus 2009 metų lapkričio – 2010 m. sausio mėnesiais, nei Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatos, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 159 str., nei kitos šio kodekso nuostatos nebuvo pažeistos. Tai, kad A. S. nebuvo sulaikytas po pirmojo psichotropinių medžiagų pardavimo liudytojui Nr. 1, atsižvelgiant į nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo tikslus, nereiškia, jog A. S. buvo provokuojamas toliau nusikalsti. Pažymėtina, kad tęsiant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, buvo nustatyti A. S. bendrininkai, rastas bei paimtas ir taip iš apyvartos pašalintas didesnis narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekis.
Teisėjų kolegija nesutinka su nuteistojo A. S. apeliacinio skundo argumentu, kad jo padaryta veika turėtų būti vertinama kaip tęstinis nusikaltimas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (bendros tyčios). Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą, dėl to paties dalyko.
Be abejo, vertinant veikos pobūdį, atsižvelgtina tiek į objektyviuosius, tiek ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, sudarančius nusikalstamos veikos sudėtį. Nors A. S. įvykdytų nusikaltimų objektas tas pats – žmonių sveikata, dalykas – narkotinės ir psichotropinės medžiagos, veikos padarytos panašiu būdu, tačiau vien tai nelemia veikos tęstinumo. Vien laiko požiūriu akivaizdu, jog apelianto veiksmai negali būti vertinami kaip tęstinis nusikaltimas. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių faktą, kad buvo tartasi dėl vieno konkretaus kiekio, kuris bus pristatytas per kelis kartus, kas rodytų tyčios kryptingumą įgyvendinti vieną sumanymą. A. S. įvykdė tris BK 260 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos epizodus laikotarpyje nuo 2009-11-04 iki 2010-01-11. Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, kad kiekvienu atveju – 2009-11-04, 2009-11-10 ir 2010-01-11 A. S. pardavė konkretų, tam kartui su liudytoju Nr. 1 sutartą psichotropinių medžiagų kiekį. Todėl laikytina, kad A. S. padarė tris atskiras nusikalstamas veikas ir jo padarytas veikas pripažinti tęstiniu nusikaltimu teisėjų kolegija neturi pagrindo. Kadangi A. S. padarė atskiras nusikalstamas veikas, todėl ir bausmės pagrįstai paskirtos už kiekvieną nusikaltimą atskirai.
Pirmosios instancijos teismas, tiek skirdamas A. S. bausmes už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, tiek skirdamas galutinę subendrintą bausmę, baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikaltimų skaičių, jų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, A. S. asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes (BK 54 str. 2 d.) ir už kiekvieną BK 260 str. 1 d. numatytą nusikaltimą paskyrė gerokai mažesnes nei sankcijos vidurkis bausmes. Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, tokios bausmės nelaikytinos aiškiai per griežtomis, todėl jų švelninti nėra teisinio pagrindo.
Nepagrįstas nuteistojo teiginys, kad bausmė, paskirta už narkotinių medžiagų gabenimą, galimai prieštarauja teisingumo principui, nes už narkotinių medžiagų pardavimą buvo skirtos mažesnės bausmės. Pažymėtina, kad skiriant bausmę yra atsižvelgiama ir į neteisėtai disponuojamos psichotropinės medžiagos kiekį. Psichotropinių medžiagų gabenimo turint tikslą platinti epizode A. S. neteisėtai disponavo didesniu kiekiu psichotropinių medžiagų nei šių medžiagų pardavimo epizoduose. Be to, ši veika buvo padaryta veikiant bendrininkų grupe. Todėl šios veikos pavojingumo laipsnis yra didesnis ir bausmė paskirta griežtesnė. Kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas už kiekvieną A. S. padarytą nusikaltimą paskyrė teisingas bausmes, jas subendrino vadovaudamasis BK bendrosios dalies nuostatomis ir galutinę bausmę nuteistajam paskyrė nepažeisdamas bausmių skyrimo už kelias nusikalstamas veikas taisyklių, todėl nemato teisinio pagrindo pripažinti, kad ši bausmė yra neteisinga, kad ji prieštarauja teisingumo principui.
Visa įvertinus, nuteistojo A. S. skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Dėl nuteistojo R. J. apeliacinio skundo
Nuteistasis R. J. neigia turėjęs tikslą platinti psichotropines medžiagas, tvirtina jas vartojęs tik savo reikmėms, todėl už padarytą nusikalstamą veiką jam turi būti paskirta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu. Tokie nuteistojo skundo argumentai nepagrįsti. Bylos duomenimis nenuginčijamai nustatyta, kad R. J. su nuosprendyje nurodytais asmenimis gabeno psichotropines medžiagas, turėdami tikslą jas platinti. Pažymėtina, kad pagal susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, tikslas platinti gali būti įrodinėjamas, remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju ir kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys Nr. 2K-84/2007, 2K-781/2007, 2K-4/2009, 2K-36/2009, 2K-75/2009, 2K-279/2009, 2K-363/2011 ir kt.).
Pirmosios instancijos teismas išvadą, jog nuteistasis R. J. turėjo tikslą platinti psichotropines medžiagas, pagrindė išsamiai išanalizuotais nuteistųjų parodymais bei jų prieštaravimais. Iš kaltinamojo A. S. parodymų matyti, jog sulaikymo dieną R. J. kartu su kitais nuteistaisiais norėjo realizuoti 233 tabletes, kuriose yra 9,724 g psichotropinės medžiagos, kad jis turėdavo įvairių narkotinių medžiagų ir ketino jas realizuoti norėjusiai pirkti merginai. Kaltinamasis M. M. parodė, kad amfetaminą jis pirkdavo Aleksoto turguje arba iš R. J., kad R. J. pats jį vartojo ir pardavinėjo. Liudytojas A. U. parodė, kad jis ištraukė iš automobilio R. J., kuriam iš kišenės iškrito maišelis su tabletėmis. 2010-03-22 telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolu ir prie jo pridėtų stenogramų duomenimis nustatyta, kad stenogramose užfiksuoti A. S. pokalbiai su M. M., R. J. ir kitais asmenimis apie narkotines ir psichotropines medžiagas, iš kurių matyti, kad A. S. telefonu kalbasi su R. J. bei nurodo jam paimti iš M. ,,apvalius“ (tabletes su psichotropinėmis medžiagomis) bei ateiti pas A. S.. Be to, pas R. J. kratos metu buvo rastos svarstyklės, ant kurių rasta psichotropinės medžiagos – metamfetamino ir narkotinės medžiagos – heroino pėdsakų, ir du maišeliai, ant kurių buvo rasta psichotropinės medžiagos – metamfetamino pėdsakų. Visi šie įrodymai teikia pakankamai pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis psichotropines medžiagas laikė ne tik savo reikmėms, bet turėdamas tikslą jas parduoti. Taigi, BK 260 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo tikslą apylinkės teismas nustatė, vadovaudamasis teismų praktikoje suformuluotais kriterijais.
Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ir R. J. paskirtos bausmės teisingumu. Pirmosios instancijos teismas nenustatė atsakomybę lengvinančių aplinkybių, įvertino nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – tai, kad nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje, atsižvelgė į tai, kad jis padarė sunkų nusikaltimą, yra du kartus teistas, ir pagrįstai skyrė jam BK 260 str. 1 d. sankcijoje vienintelę numatytą bausmę – laisvės atėmimą, kurios dydį parinko minimalų. Šiomis aplinkybėmis laikyti šią bausmę aiškiai per griežta nėra jokio pagrindo. Apeliaciniame skunde nurodytos nuteistojo šeiminės aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo bausmę švelninti. R. J. nuteistas už sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 5 d.), už kurį laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas netaikomas (BK 75 str.).
Skundžiamas nuosprendis pagrįstas įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, pagal BPK 20 str. 5 d. jie buvo vertinami kaip visuma, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija nenustatė, kad byloje ikiteisminio tyrimo ir jos teisminio nagrinėjimo metu buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, kuriais būtų suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistųjų teisės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą.
Kolegija daro išvadą, jog nuteistųjų A. S. ir R. J. apeliacinių skundų argumentai yra nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str.1 d. 1 p.,
nutaria:
nuteistųjų A. S. ir R. J. apeliacinius skundus atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 15 d. nuosprendį palikti galioti.