- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-04
- Bylos Nr.
- ATP-871-658/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-07775-2013-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nerijus Meilutis
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. nutarimo J. P. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) Eismo įvykių registravimo skyriaus patrulis V. M. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą J. P. už tai, kad jis 2013 m. lapkričio 18 d., 08.00 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko tokio važiavimo greičio, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti vairuojamą automobilį, esant slidžiai kelio dangai jo nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kelio atitvarą, nepranešė apie eismo įvykį policijai, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis ir kelio atitvaras. Šiais savo veiksmais J. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 133, 231 ir 234 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. nutarimu J. P. pripažintas kaltu padarius ATPK 127 str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį jam paskirta administracinė nuobauda – 100 Lt bauda. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 130 str. 1 d. buvo nutraukta, nesant J. P. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Šalies argumentai
Institucija apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. nutarimą ir už ATPK 130 str. 1 d. pažeidimą paskirti J. P. 3000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 36 mėnesių laikotarpiui. Skunde nurodo, kad aplinkybė, jog pažeidėjas po eismo įvykio nedelsdamas sustojo, paliko eismo įvykio vietoje stovėti automobilį, neįrodo, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Tyčia yra pažeidimo subjektyvioji pusė, kuri apibrėžiama valiniu momentu, žmogaus elgesiu ir požiūriu į įvykius. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad J. P. iš eismo įvykio vietos pasišalino. Bylos duomenimis nėra įrodyta, kad pažeidėjas eismo įvykio vietą pažymėjo avariniu ženklu. Institucija skunde taip pat nurodo, kad pažeidėjo argumentas, jog jis neturėjo eismo įvykio vietoje mobilaus telefono, todėl negalėjo iš karto pranešti policijai apie eismo įvykį, laikytina jo gynybine pozicija. Kritiškai vertintinos ir pažeidėjo nurodytos aplinkybės, kad kiti automobiliai jam nestojo, nors eismo įvykis įvyko apie 8.00 val. ryto kai eismas yra pakankamai intensyvus, taip pat, kad jis per 40 min spėjo nuvykti iki namų ir vėl atgal sugrįžti į įvykio vietą, nors gyvena daugiau nei 9 km atstumu nuo eismo įvykio vietos. Institucijos nuomone, pagrindinė priežastis, kodėl J. P. kreipėsi į policiją yra ta, kad sugrįžęs į eismo įvykio vietą jis neberado savo automobilio.
Atsiliepimas
J. P. atsiliepimu į Institucijos skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. nutarimą dalyje dėl ATPK 130 str. 1 d. palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad nors ir nustatyti objektyvieji ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties požymiai – įvykęs eismo įvykis, tai, kad jis buvo eismo įvykio dalyvis ir kaltininkas, padaryta žala svetimam turtui, tačiau byloje nėra nustatyta subjektyviojo požymio – tyčios, todėl administracinė teisena nutraukta pagrįstai.
Atsiliepime J. P. taip pat nesutinka su nustatytu padarytos žalos kelio atitvarui mastu bei dydžiu. Nurodo, kad byloje nėra duomenų, jog eismo įvykio metu buvo apgadintas atitvaro stulpelis, tuo tarpu UAB „H.“ apylinkės teismui pateiktoje sąmatoje yra įtraukti ir stulpelio remonto darbai. Atsižvelgiant į tai, skundžiamame apylinkės teismo nutarime nepagrįstai ir neteisingai nurodyta, kad eismo įvykio metu padarytos žalos dydis yra 1292,70 Lt, todėl ši aplinkybė turėtų būti pašalinta iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo.
Motyvuojamoji dalis
Institucijos apeliacinis skundas netenkintinas.
Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu J. P. pripažintas kaltu dėl ATPK 127 str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, o administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 130 str. 1 d. jo atžvilgiu nutraukta. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad J. P. kaltė dėl jam inkriminuoto pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., įrodyta neabejotinai, be to, jis pats savo kaltę šioje dalyje pripažįsta. Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo.
ATPK 130 str. 1 d. yra įtvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti: kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja – pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013). J. P. kaltė padarius ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą administracinio teisės pažeidimo byloje grindžiama tuo faktu, kad po eismo įvykio, nesant nukentėjusio asmens, jis apie įvykį policijai nepranešė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino.
Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui ir kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai, gali patvirtinti duomenys, rodantys, jog pasišalindamas, asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tuo atveju, kai byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-11-2012, Nr. 2AT-8-2013).
Nagrinėjamu atveju iš byloje surinktų įrodymų matyti, jog iš karto po eismo įvykio J. P. nedelsdamas sustojo, nesukeldamas pavojaus eismui, pažymėjo eismo įvykio vietą, pastatė avarinį ženklą prieš automobilį, paties automobilio iš eismo įvykio vietos nepatraukė, nuvykęs namo mobilaus telefono, sugrįžo į eismo įvykio vietą, tuomet nuvyko į policiją. Apeliacinės instancijos teismo nuomone tikėtina, kad būdamas stresinės būsenos po įvykusio eismo įvykio, vairuotojas netinkamai vertino situaciją ir iš karto nenuvyko į policijos nuovadą, o grįžo į namus, ir tik po to pranešė policijai apie įvykusį eismo įvykį. Todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad J. P. veiksmuose nebuvo tyčios pasišalinant iš eismo įvykio vietos. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, negalima laikyti, jog J. P. tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos, todėl pagrįstai laikytina, kad jo veikoje nėra ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties.
Byloje taip pat nėra jokių kitų duomenų apie tai, kad J. P. būtų turėjęs motyvą tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nes įvykio metu jis turėjo galiojantį vairuotojo pažymėjimą, automobilis buvo draustas privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, vairavo blaivus, žala padaryta nedidelė. Teismas konstatuoja, kad pasitraukimas iš eismo įvykio vietos gali būti nustatomas tik tada, kai asmuo sukėlęs eismo įvykį suprato ir tikslingai siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės pasišalino iš eismo įvykio vietos, tačiau tokių aplinkybių byloje nenustatyta.
Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-26 nutartis byloje Nr. N663-156/2007).
Dėl J. P. atsiliepime nurodyto prašymo pašalinti iš skundžiamo Kauno apylinkės teismo nutarimo aplinkybę, kad eismo įvykio metu buvo padaryta 1292,70 Lt dydžio žala, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad J. P. nėra pateikęs skundo dėl minėto apylinkės teismo nutarimo, todėl neesant jo skundo, savarankiški reikalavimai atsiliepime negali būti keliami.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.