Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Gapučio ir Danutės Švitinienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžio, kuriuo jis buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, ją atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. buvo nuteistas už tai, kad 2017 m. gegužės 22 d. apie 12 val. pro nerakintas duris įsibrovė į patalpą – P. B. sandėliuką (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė jo turto už 1035 Eur. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. V. prašo sumažinti teismo nuosprendžiu jam skirtą laisvės atėmimo bausmę per pusę. Jis skunde dėsto, kad savo kaltę pripažino, padėjo tyrimui, byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, nukentėjusiajam atlygino visą žalą – dalį daiktų grąžino, likusią dalį atlygino pinigais, taip pat atlygino ir išlaidas pas tyrėją. Teigia, kad su nukentėjusiuoju susitaikė, nukentėjusysis jam jokių pretenzijų neturi. Atsiliepimu į šį apeliacinį skundą Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroras Arvydas Miečius prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti. Apeliacinis skundas atmetamas. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis A. V. nesutinka tik su pirmosios instancijos teismo jam paskirtos bausmės dydžiu, nurodydamas, kad ji yra per griežta. Šiuo klausimu teisėjų kolegija ir pasisako. Apeliantas nuteistas už vieną tyčinį, apysunkį, baigtą nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje. Už šią veiką baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki 6 metų. Pirmosios instancijos teismas A. V. paskyrė griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, kurios terminą nustatė tik kiek didesnį už minimalų. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad skirdamas nuteistajam A. V. bausmę, pirmosios instancijos teismas bausmės skyrimo taisyklių ir principų nepažeidė, atsižvelgė ir tinkamai įvertino bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 41, 54 ir 61 straipsniuose. Teismas atsižvelgė į tai, kad A. V. daug kartų teistas, jis nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą taip pat už tyčinio turtinio pobūdžio nusikaltimą bei turėdamas galiojančią administracinę nuobaudą už smulkų svetimo turto pagrobimą. A. V., būdamas darbingo amžiaus, iki sulaikymo pastovaus ir teisėto pragyvenimo šaltinio neturėjo, padarė savanaudišką nusikaltimą. Šios apeliantą charakterizuojančios aplinkybės itin neigiamai jį apibūdina, rodo jo neatsakingą požiūrį į visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, rodo aiškų jo nenorą laikytis įstatymų ir jo polinkį daryti priešingus teisei veiksmus, todėl pirmosios instancijos teismas už nusikaltimą pagal BK 175 straipsnio 2 dalį pagrįstai A. V. skyrė griežčiausią šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, kurio dydžio, priešingai nuteistojo tvirtinimui, tikrai nėra pagrindo laikyti aiškiai neteisingu. Apylinkės teismas, nustatydamas bausmės dydį, atsižvelgė ir į nuteistojo A. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (pripažino savo kaltę padarius nusikalstamą veiką, dėl savo elgesio gailėjosi) bei į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Nors nukentėjusiajam padaryta turtinė žala buvo atlyginta ir jis pretenzijų apeliantui neturi, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad ją atlygino ne pats A. V.. Todėl apylinkės teismas visiškai pagrįstai to nelaikė jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Įvertinęs šias aplinkybes, apylinkės teismas nuteistajam A. V. laisvės atėmimo bausmės dydį pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nustatė žymiai mažesnį negu straipsnio sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis (teismas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį skyrė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o bausmės vidurkis yra 3 metai 1 mėnuo ir 15 dienų). Tai, kad byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, buvo įvertinta pagal BK 64¹ straipsnį apylinkės teismui sumažinus nuteistajam paskirtą bausmę vienu trečdaliu. Todėl pakartotinai atsižvelgti į šias aplinkybes, kaip prašoma apeliaciniame skunde, nėra jokio pagrindo. Kaip matyti, apylinkės teismas įvertino nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes (padėjo pareigūnams išsiaiškinti nusikaltimą, nusikaltimą dariusius asmenis, savo kaltę pripažino, dėl savo poelgio gailisi) ir į jas atsižvelgė nustatydamas bausmės dydį. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog visas nuteistojo A. V. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas skundžiamu teismo nuosprendžiu įskaitytas į jam skirtos galutinės 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės laiką. Pripažinti, kad nuteistajam skirta bausmė yra per griežta ir dar labiau švelninti jos dydį, nėra jokio pagrindo. Nuteistojo skunde nurodomos aplinkybės, kad jis susitaikė su nukentėjusiuoju ir jis jam jokių pretenzijų neturi, ir kt., nėra jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nesudaro pagrindo skirti nuteistajam švelnesnę bausmę, juolab šios aplinkybės jau buvo įvertintos teismo paskiriant nuteistajam tik šiek tiek didesnę už minimalią bausmę. Būdamas teistas už analogiškų veikų darymą, nuteistasis puikiai suvokė nusikalstamų veikų darymo pasekmes ir sąmoningai pasirinko veikimo būdą – vėl nusikalto rizikuodamas savo laisve. Todėl kolegija daro išvadą, kad apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra jokio pagrindo laikyti nuteistajam A. V. paskirtą bausmę aiškiai per griežta ir skirti jam švelnesnę bausmę. Anykščių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nuosprendis apeliacinio skundo ribose yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį kolegija neturi pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. V. apeliacinį skundą atmesti.