Panevėžio apygardos teismo nutartis

2020-10-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-106-334/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-14
Bylos Nr.
AN2-106-334/2020
Teisminio proceso Nr.
4-15-3-00218-2019-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Danutė Švitinienė (pirm.)
Pažeidėjas
E. T.
Institucija
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Utenos valdyba
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-106-334/2020
Proceso Nr. 4-15-3-00218-2019-6Procesinio sprendimo kategorija (S) 21.11.11
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTART I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 14 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Švitinienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. T. (toliau – pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu E. T. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 1 dalyje, 290 straipsnio 5 dalyje, 290 straipsnio 8 dalyje ir jam paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 1300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) bauda su teisės medžioti atėmimu 2 (dvejiems) metams bei administracinių nusižengimų įrankių – medžioklinio peilio, bei tauriojo elnio patino skerdienos, tauriojo elnio patino galvos su ragais ir apatiniu žandikauliu – konfiskavimu.

Žemesnės instancijos teismas

2. E. T. (medžiotojo bilieto Nr. (duomenys neskelbtini)), 2019 m. gruodžio 6 d. apie 22.59 val. (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienete, (duomenys neskelbtini) girioje, kartu su medžiotojais A. S. (medžiotojo bilieto Nr. (duomenys neskelbtini)) ir M. Ž. (medžiotojo bilietas Nr. (duomenys neskelbtini)) medžiojo (pagal medžioklės lapą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį nuo (duomenys neskelbtini)išduotą medžioklės vadovui E. T.) draudžiamu būdu. Medžiotojas A. S. medžiojo draudžiamu būdu, tai yra iš transporto priemonės (kurioje buvo ir E. T. bei M. Ž.) – automobilio Mitsubishi Pajero, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (geografinės koordinatės (duomenys neskelbtini)), per šoninį langą, pasišviesdamas dirbtiniu šviesos šaltiniu (prožektoriumi „BAILONG“ BL-Q01-Q5), jam priklausančiu medžiokliniu graižtviniu šautuvu „Weatherby Vanguard 308 Winchester“ Nr. (duomenys neskelbtini) su optiniu taikikliu „Jeeger“ 3-12x56 Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai sumedžiojo – nušovė licencijuojamą (limituojamą) kanopinį gyvūną – suaugusį tauriojo elnio patiną (sumedžioto gyvūno kritimo vietos geografinės koordinatės (duomenys neskelbtini)). Neteisėtai sumedžiotą tauriojo elnio patiną, E. T., būdamas medžioklės vadovu, veikdamas kartu išvien, susitarę su kartu medžiojusiais A. S. ir medžiotoju M. Ž. atitempė (gabeno) iki automobilio, pakrovė į A. S. vairuojamą automobilį Mitsubishi Pajero, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir neteisėtai nugabeno į jo gyvenamą sodybą (duomenys neskelbtini). Neteisėtai sumedžiotą licencijuojamą (limituojamą) kanopinį gyvūną, tauriojo elnio patiną visi trys kartu neteisėtai išdorojo šios sodybos ūkiniame pastate (lauko virtuvėlėje), o ne pirminio žvėrių apdorojimo aikštelėje. Skerdieną pasidalijo, o dorojimo atliekas (kailį su galva ir ragais, vidaus organus, apatines kojų dalis, kaulus) paliko dorojimo vietoje. Tuo pažeidė 2002 m. spalio 22 d. Valstybinės maisto ir Veterinarijos tarnybos direktoriaus ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 485/550 (2018 m. rugsėjo 26 d. Valstybinės maisto ir Veterinarijos tarnybos direktoriaus ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo Nr.B1-814/D1-853 patvirtinta redakcija) Dėl veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų (toliau – Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų) 27 ir 28 punktus, 2000 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 258 patvirtintų medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – Medžioklės Taisyklės) 24, 24.2., 24.13., 58., 58.2., 58.2.3., 58.5., 58.5.5., 58.5.8., 58.15., 74., 74.1. punktus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 290 straipsnio 1 dalyje, 290 straipsnio 5 dalyje, 290 straipsnio 8 dalyje.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniu skundu E. T. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutarimo dalį, kuria jis nubaustas pagal ANK 290 straipsnio 5 ir 8 dalis, ir administracinio nusižengimo bylą šioje dalyje nutraukti.

4. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. T. teigia, kad kartu su A. S. ir M. Ž. 2019-12-06 medžiojo teisėtai ir administracinių nusižengimų, numatytų ANK 290 straipsnio 5 dalyje, 290 straipsnio 8 dalyje, jis nepadarė. Apeliaciniame skunde teigia, kad teismas jo kaltei pagrįsti rėmėsi duomenų šaltiniais (vaizdo įrašais, fotonuotraukomis), kurie negali būti įrodymais ir kurių patikimumo patikrinti teisme nėra jokios galimybės. Pareiškėjas nurodo, kad Aplinkos apsaugos departamento prie AM direktoriaus 2019-01-08 įsakymas Nr. AD1-3, kuriuo vadovaudamiesi aplinkos apsaugos pareigūnai įrengė (pastatė) vaizdo kameras, nėra paskelbtas teisės aktų registre, todėl atitinkamai jis laikomas negaliojančiu ir juo negali būti remiamasi tiriant administracinius nusižengimus, o juo labiau traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn. Pareiškėjo manymu, vaizdo įrašai ir fotografijos, užfiksuotos pareigūnų įrengtomis mobiliomis stebėjimo kameromis, kelia labai pagrįstų abejonių, juolab, kad šie duomenys administracinio nusižengimo tyrimo medžiagoje atsirado tik nuo 2019-12-11, t. y. po to, kai tiek jis, tiek kiti medžiotojai (A. S., M. Ž.) buvo apklausti liudytojais, tačiau apylinkės teismas šiuo klausimu visiškai nepasisakė. Pareiškėjas pažymi, kad administracinio nusižengimo tyrimo medžiagoje nebuvo jokios informacijos apie 2019-12-02 institucijos įrengtas kameras ir tik jo atstovui pareikalavus, institucija pateikė pagal negaliojančio 2019-01-08 įsakymo Nr. AD1-3, pagrindu užpildytą tariamą vaizdo stebėjimo įrenginių naudojimo ir duomenų apskaitos žurnalą, o tiksliau vieną lapą, kuris nebuvo niekaip nei apskaitytas, nei įrištas, ar užantspauduotas. Dar daugiau, institucijos atstovai bylos nagrinėjimo metu negalėjo nurodyti (įvardinti), kokias kameras (technines priemones) jie naudojo tariamai fiksuodami mano (ir kitų asmenų) padarytą teisės pažeidimą, kokią šių kamerų programinė įranga, ar iš viso institucija turi tokias kameras savo žinioje, ar kameras naudojo pagal gamintojo instrukcijas, kokios kamerų programinės įrangos, kokias atminties laikmenas naudojo kameroje, kodėl šios laikmenos (pirminės) nebuvo pateiktos prie bylos. Apelianto įsitikinimu, nenustačius kokių techninių priemonių pagalba užfiksuoti vaizdo įrašai ir fotonuotraukos, nėra galimybės patikrinti institucijos pateiktų vaizdo įrašų tikrumo, galimybės pakeisti įrašų duomenis (pvz.: datas, laiką ir pan.) buvimą, pačių techninių priemonių naudojimo tinkamumą (pagal gamintojo instrukcijas), dėl to negali būti laikomi patikimais ir leistinais įrodymais šioje byloje.

Šalies argumentai

5. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad institucija naudodamasi programėlių (nenurodant kokia tai programėlė) pagalba, fiksavo geografines koordinates vietovių, kuriose įrengė stebėjimo kameras, tačiau jokių įrodymų, jog tokią dieną šis veiksmas buvo atliktas, kokia šių programėlių naudojimosi instrukcija, nėra pateikta (iš jokių techninių prietaisų atminties ir pan., šių duomenų nėra pateikta), jokie programėlių techniniai duomenys taip pat nėra nurodyti ir jam surašytame AN protokole. Pareiškėjas pažymi, kad pagal 2020-04-29 Lietuvos metrologijos inspekcijos raštą Nr. (duomenys neskelbtini), jokie GPS prietaisai, ar programėlės nepatenka į teisinio metrologinio reglamentavimo sritį, kas reiškia, kad pagal Metrologijos įstatymo 16 str. 1 d. 2 p., 5 p., tokia priemone atlikti matavimai, jų metu gauti duomenys (šiuo atveju koordinačių nustatymai, išmatavimai) negali būti naudojami nustatinėjant asmens kaltę administracinio nusižengimo bylose. Būtent tokia praktika yra suformuota ir 2018-09-06 Klaipėdos apygardos teismo administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-239-557/2018.

6. Pareiškėjo įsitikinimu, administracinio nusižengimo teisena šioje byloje buvo pradėta iš esmės pažeidžiant imperatyvias teisės normas, žmogaus teises, proceso principus, buvo panaudota neleistina prievarta gaunant paaiškinimus (parodymus). Nurodo, kad jis ir kiti medžiotojai, traukiami administracinėn atsakomybėn, buvo apklausinėjami kaip liudytojai, įspėjant dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą arba vengimą duoti parodymus, atliekant parodymų patikrinimą vietoje (kaip liudytojo), neišaiškinant jam, kaip asmeniui įtariamam administracinių nusižengimų padarymu, jo teisių. Artimiesiems giminaičiams taip pat nebuvo išaiškinta teisė atsisakyti duoti parodymus prieš savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius, tokiu būdu verčiant tiek jį, tiek juos, duoti parodymus prieš save ar savo artimus giminaičius.

7. Skunde administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. T. taip pat kritikuoja 2019-12-16 gaišenos patologinio anatominio tyrimo akto išvadas bei ją pateikusio V. M. parodymus, nurodydamas, kad perduodant tirti gaišeną (jos dalis), institucija neperdavė ištyrimui plaučių su pagrindinėmis kraujagyslėmis (aorta), tačiau duodamas parodymus V. M. nurodė, jog tauriajam elniui šūvio metu buvo pažeista pagrindinė aorta ir miego arterija, kas yra nerealu. Apelianto vertinimu, neišmatavus šūvio angos išsidėstymo atstumais nuo stuburo bei neišsiaiškinus kokie organai, kurios jų vietos (lokalizacija) buvo pažeistos, spręsti kokį atstumą gyvūnas galėjo nueiti nuo kulkos pataikymo yra sudėtinga.

Atsiliepimas

8. Atsiliepimu į pateiktą apeliacinį skundą, institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, nesutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais reikalavimais ir mano, kad teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylos aplinkybes, savo nutarime nurodė pareiškėjo kaltę patvirtinančius įrodymus, atskleidė šių įrodymų turinį, juos įvertino tiek atskirai, tiek visumoje bei padarė pagrįstą išvadą, jog E. T. padarė jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus. Institucija teigia, kad vaizdo stebėjimo įrenginiai (kameros) (duomenys neskelbtini) girioje aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų buvo sumontuoti prevenciniais tikslais, siekiant užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, siekiant nustatyti galimus teisės pažeidimus. Tokie tikslai atitinka Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme įtvirtintus aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės sąvoką, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės turinį bei aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės principus (Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 1, 2 ir 4 punktai, 4 straipsnio 1 ir 4 punktai). Institucija pažymi, kad vaizdo stebėjimo įrenginiai (kameros) buvo sumontuoti viešoje vietoje (miške), o prieš įvažiavimus į (duomenys neskelbtini) girią yra pastatyti informaciniai ženklai apie vykdomą vaizdo stebėjimą, todėl nėra pagrindo teigti, kad tokių įrenginių pastatymas pažeidė asmens duomenų apsaugą reglamentuojančius teisės aktus, asmenų teisę į privatų gyvenimą, kitas asmenų konstitucines teises. Institucijos įsitikinimu, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų (duomenys neskelbtini) girioje sumontuotų vaizdo stebėjimo įrenginių (kamerų) pagalba gautos nuotraukos ir vaizdo (su garsu) įrašai yra leistinos įrodinėjimo priemonės šioje administracinio nusižengimo byloje. Vertinant minėtų stebėjimo įrenginių (kamerų) pagalba užfiksuotų nuotraukų ir vaizdo (su garsu) įrašų patikimumą, institucija nurodo, kad pati kamera garsinio ir vaizdinio reginio sukurti negali. Institucija pažymi, kad stebėjimo kameros tiksliai fiksavo laiką ir datą, papildomai užfiksuodamos ir oro temperatūrą, o tai visiškai atitiko tuo metu buvusį paros metą bei oro sąlygas, juolab, kad ir paties pareiškėjo bei su juo kartu medžiojusių dviejų asmenų paaiškinimai bei kiti bylos įrodymai patvirtina, jog vėlų 2019 m. gruodžio 6 d. vakarą į tą pačią (duomenys neskelbtini) girios vietą pareiškėjas ir dar du medžiotojai buvo atvykę tokio paties modelio automobiliu su neveikiančiu dešiniuoju galiniu žibintu, kokį užfiksavo kamera Nr. 4, ir jokių kitų transporto priemonių ar medžiojusių asmenų nebuvo. Taigi abejoti stebėjimo kamerų (Nr. 4 ir kitų) vaizdo tikrumu ir patikimumu nėra jokio pagrindo. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2019 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. AD1-3 patvirtintos Vaizdo duomenų tvarkymo Aplinkos apsaugos departamente prie Aplinkos ministerijos taisyklės yra įstaigos vidinis aktas, skirtas tik įstaigos pareigūnams ir kitiems darbuotojams, todėl toks aktas neprivalėjo būti skelbiamas Teisės aktų registre Teisėkūros pagrindų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 11 punkto prasme.

9. Taip pat institucija atkreipia dėmesį, kad šioje byloje administracinio nusižengimo protokole nurodyta telefone integruota GPS programa naudota tik vietos nustatymui, o ne matavimams atlikti, todėl toks GPS prietaiso panaudojimas neturėtų būti laikomas nepatikimu ar neteisėtu. Be viso to, nors E. T. apeliaciniame skunde kritikuoja gaišenos patologinio anatominio tyrimo aktą ir šį tyrimą atlikusio specialisto teisme duotus parodymus, tačiau aiškių argumentų, dėl ko minėtas tyrimo aktas ir specialisto parodymai yra abejotini, nenurodo. Institucija pažymi, kad E. T. bylos nagrinėjimo teisme metu pateikė iš esmės analogiškus paaiškinimus, kaip ir tyrimo metu atliktos apklausos metu, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas administracinio nusižengimo tyrimo metu nepagrįstai buvo apklaustas kaip liudytojas, įspėjant jį dėl atsakomybės už atsisakymą ar vengimą duoti parodymus, melagingų parodymų davimą.

Motyvuojamoji dalis

10. Apeliacinis skundas atmetamas.

11. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Kaip matyti, pareiškėjas ginčija pirmosios instancijos teismo nutarimą, dalyje dėl jo nubaudimo pagal ANK 290 straipsnio 5 ir 8 dalis, teigdamas, kad apylinkės teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, dėl ko neteisingai konstatavo, jog E. T. medžiojo draudžiamu būdu (iš transporto priemonės) ir neteisėtai gabeno bei išdorojo sumedžiotą gyvūną.

12. ANK 569 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įrodymai yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Pažymėtina, kad vertinant įrodymus turi būti laikomasi nuostatų, pagal kurias įrodymai įvertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu (ANK 569 straipsnio 4 dalies). Reikalavimas vadovautis įstatymu reiškia, kad vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, kad vidinis įsitikinimas turi formuotis neignoruojant procesinių taisyklių ir materialiųjų teisės normų. Įrodymų vertinimo esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai teismo ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) išvadas padaro nesiėmę įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertina visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų; remiasi įrodymais, kurie dėl neatitikties ANK 569 straipsnio 1–3 dalyse nustatytiems reikalavimams negali būti pripažįstami įrodymais, arba atvirkščiai, duomenys nepagrįstai nepripažįstami įrodymais; neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan.

Žemesnės instancijos teismas

13. ANK 290 straipsnio 5 dalyje nustatyta atsakomybė, be kita ko, už medžiojimą draudžiamais medžioklės būdais, nustatytais Medžioklės taisyklėse. Šios normos konstrukcija yra blanketinė, ji nukreipta į kitą teisės aktą – Medžioklės taisykles, kurių 58.5., 58.5.5., 58.5.8., 58.15., 74., 74.1. punktuose įtvirtinta, jog draudžiama medžioti draudžiamais naudoti įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais: iš transporto priemonių, taip pat vaikant ar transporto priemonėmis numušant medžiojamuosius gyvūnus (išskyrus atvejus, kai keliuose transporto priemonės susiduria su medžiojamaisiais gyvūnais); šviečiant iš transporto priemonių bet kokiais dirbtiniais šviesos šaltiniais; medžioti apšviečiant medžioklės plotus dirbtiniais šviesos šaltiniais (išskyrus atvejus, nurodytus Medžioklės taisyklių 10.2.6 papunktyje); šiurkščiai pažeidžiamos Medžioklės taisyklės, kai pažeidžiami Medžioklės taisyklių 58.1-58.5 papunkčiuose nurodyti draudimai.

14. ANK 290 straipsnio 8 dalyje nustatyta atsakomybė už neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimą ar dorojimą. Medžioklių taisyklių 58., 58.2., 58.2.3., punktuose įtvirtinta, jog draudžiama asmeniui, turinčiam teisę medžioti, gabenti ar doroti neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį.

15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad E. T., kartu su medžiotojais A. S. ir M. Ž., 2019 m. gruodžio 6 d. apie 22.59 val. (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienete, (duomenys neskelbtini) girioje, medžiojo pagal medžioklės lapą Nr. (duomenys neskelbtini), (galiojantį nuo (duomenys neskelbtini)) išduotą medžioklės vadovui E. T. draudžiamu būdu - medžiotojas A. S. iš transporto priemonės, kurioje buvo ir E. T. bei M. Ž., per šoninį langą, pasišviesdamas dirbtiniu šviesos šaltiniu (prožektoriumi ), A. S. priklausančiu medžiokliniu graižtviniu šautuvu su optiniu taikikliu – neteisėtai sumedžiojo (nušovė) licencijuojamą kanopinį gyvūną, t .y suaugusį tauriojo elnio patiną, kurį, E. T., kaip medžioklės vadovas, veikdamas kartu išvien, susitarę su kartu medžiojusiais A. S. ir medžiotoju M. Ž. atitempė (gabeno) iki automobilio, pakrovė į A. S. vairuojamą automobilį Mitsubishi Pajero, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir neteisėtai nugabeno į jo gyvenamą sodybą (duomenys neskelbtini), kurioje neteisėtai sumedžiotą gyvūną visi trys kartu išdorojo, skerdieną pasidalijo, o dorojimo atliekas (kailį su galva ir ragais, vidaus organus, apatines kojų dalis, kaulus) paliko dorojimo vietoje, tuo pažeisdamas Medžioklės Taisyklių 58., 58.2., 58.2.3., 58.5., 58.5.5., 58.5.8., 58.15., 74., 74.1. punktus. Apylinkės teismas išvadas dėl byloje nustatytų Medžioklės taisyklių pažeidimų grindė teisme patikrintų bylos įrodymų visuma: liudytojo V. T. paaiškinimais, liudytojų A. S., M. Ž. paaiškinimais, liudytojų R. Š., V. M. parodymais, į bylą pateiktais vaizdo įrašais ir fotonuotraukomis, E. T. paaiškinimais, duotais tiriant administracinį nusižengimą ir parodymais, duotais teismo posėdžio metu, daiktų paėmimo aktais, tarnybiniais pranešimais, tauriojo elnio sumedžiojimo ir dorojimo vietos apžiūros protokolais, pažeidimo padarymo aplinkybių schemomis, pataloginio anatominio tyrimo aktu bei kitais rašytiniais bylos įrodymais.

16. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad E. T. medžiojo draudžiamu būdu – medžiotojui A. S. iš automobilio, kuriame sėdėjo ir E. T., pasišviečiant prožektoriumi, medžiokliniu graižtviniu šautuvu su optiniu taikikliu neteisėtai nušovus limituotą tauriojo elnio patiną, gabeno bei dorojo neteisėtai sumedžiotą tauriojo elnio patiną, tokiu būdu padarė Medžioklės taisyklių 58., 58.2., 58.2.3, 58.5., 58.5.5., 58.5.8., 58.15., 74., 74.1. punktų pažeidimus. Tuo tarpu pareiškėjo teiginiai, jog tuo metu buvo medžiojama teisėtai, yra nepagrįsti. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo turinio, apylinkės teismas išsamiai pasisakė dėl kokių priežasčių laiko įrodyta, kad E. T. medžiojo draudžiamu būdu ir gabeno, dorojo neteisėtai sumedžiotą tauriojo elnio patiną. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pritaria apylinkės teismo išvadoms, todėl jų iš esmės nekartoja, tik papildo, jog be paties E. T. pirminių paaiškinimų bei parodymų duotų teismo posėdžio metu, aplinkybę, jog E. T. medžiojo draudžiamu medžioti būdu bei vėliau neteisėtai sumedžiotą gyvūną gabeno bei išdorojo, patvirtina liudytojų M. R., A. V., V. T. bei iš dalies A. S. ir M. Ž. paaiškinimai, liudytojo R. Š. parodymai, apžiūros protokolai, taip pat filmuota vaizdo medžiaga ir fotonuotraukos. Iš šių įrodymų matyti, kad 2019-12-07 11.30 val. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai gavo informaciją apie galimą medžioklės taisyklių pažeidimą, kad galimai 2019-12-06 buvo medžiojama svetimuose medžioklės plotuose. Siekiant ištirti gautą informaciją, buvo nuspręsta patikrinti (duomenys neskelbtini) girioje pastatytų tarnybinių vaizdo stebėjimo kamerų įrašus. Peržiūrėjus stebėjimo kamerose esančią informaciją, nustatyta, kad 2019-12-06 buvo asmenų medžiota draudžiamu būdu, t. y. iš transporto priemonės. Iš vaizdo įrašų matyti kaip keliuku atvyksta automobilis „Mitsubishi Pajero“, šis automobilis sustoja ir stovi veikiančiu varikliu, o po 2 s. pasigirsta šūvis, kuris išeina iš automobilio kairės pusės priekinės dalies. Patikrinus šalia stebėjimo kameros girioje esančią kirtavietę, pagal šūvio kryptį, aptiktos sumedžioto tauriojo elnio tempimo žymės, gyvūno plaukai, pakrovimo vieta. Iš vaizdo įrašų taip pat akivaizdžiai matyti, kad automobilyje „Mitsubishi Pajero“, iš kurio buvo paleistas šūvis, sėdi trys asmenys, o automobilio galinis dešinysis žibintas neveikia. Kaip nustatyta, tokia transporto priemone, į medžioklę važinėja medžiotojas A. S.. Kad administracinėn atsakomybėn traukiams asmuo tuo metu medžiojo ir, kad būtent šiuo automobiliu, kartu su A. S. ir M. Ž., važiavo medžioti, neneigė ir pats E. T.. Iš medžioklės lapų matyti, kad 2019-12-06 (duomenys neskelbtini) girioje daugiau medžioklių nevyko. Liudytojas R. Š. parodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio pirmininkas ir pagal medžiotojų būrelio vidaus tvarką, jis turi būti informuotas apie vykdomą medžioklę ir sumedžiotus kanopinius gyvūnus, tačiau nei iš medžioklės vadovo E. T., nei iš jų būrelio nario A. S. tokios informacijos negavo. Liudytojas R. Š. taip pat pažymėjo, kad jų būreliui 2019-2020 medžioklės sezonui, gruodžio 6 d. buvo likę 5 tauriojo elnio patinai ir 4 tauriojo elnio patelės, todėl tokie medžiotojų (A. S., E. T., M. Ž.) veiksmai rodo, kad jų tikslas buvo nuslėpti faktą apie sumedžiotą licencijuojamą gyvūną. Be viso to, neteisėtai sumedžiotą licencijuojamą gyvūną (tauriojo elnio patiną) E. T., veikdamas kartu išvien su juo medžiojusiais A. S. ir M. Ž., pakrovė į A. S. vairuojamą automobilį, nugabeno į jo sodybą, esančią (duomenys neskelbtini) ir išdorojo šios sodybos ūkiniame pastate (lauko virtuvėlėje). Tai, kad tauriojo elnio patinas buvo atgabentas į minėtą sodybą ir čia išdorotas, patvirtina ne tik liudytojo V. T. paaiškinimai, jog jo sūnus E. T. kartu su A. S. ir M. Ž. iš medžioklės grįžo apie 23.30 val., jis jau miegojo, tačiau ryte sužinojo, kad A. S. nušovė elnią, kurį išdorojo lauko virtuvėlėje, o dorojimo atliekas paliko lauke, šalia šio pastato, bet ir byloje esantys kiti rašytiniai įrodymai (tauriojo elnio sumedžiojimo ir dorojimo vietos apžiūros protokolas; tauriojo elnio patino galvos ir apatinio žandikaulio apžiūros aktas; 2019-12-09 mėginių paėmimo gyvūnų ligoms tirti aktas). Šių įrodymų pagrindu darytina abejonių nekelianti išvada, kad E. T. medžiojo draudžiamu būdu – A. S. šovus iš transporto priemonės, kurioje sėdėjo ir E. T., sumedžiojo limituotą žvėrį (tauriojo elnio patiną), bei neteisėtai sumedžiotą tauriojo elnio patiną nugabeno į sodybą ir išdorojo. Šiuo atveju E. T. teiginiai dėl sužeisto gyvūno galimybių nueiti (nubėgti) atitinkamą atstumą, aukščiau paminėtų įrodymų viseto, o tuo pačiu ir E. T. kaltės niekaip nepaneigia.

17. Taigi, byloje esančių įrodymų pagrindu E. T. kaltė medžiojus draudžiamu būdu ir gabenus bei dorojus neteisėtai sumedžiotą licencijuojamą gyvūną neginčytinai įrodyta, o pareiškėjo teiginys, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, rėmėsi duomenimis, negalinčiais būti įrodymais, yra visiškai nepagrįstas. Nors pareiškėjas teigia, kad byloje nėra duomenų apie vaizdo kamerų ir GPS programų, kuriomis buvo užfiksuotas administracinis nusižengimas bei jo aplinkybės, metrologinę patikrą, veikimo principą bei techninius duomenis, tačiau šios pareiškėjo nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti vaizdo įrašų ir GPS programos pagalba gautų duomenų patikimumu. Pirmiausia pažymėtina, kad vaizdo stebėjimo kameromis buvo užfiksuotas tik vaizdas ir jomis nebuvo atliekami jokie matavimai, todėl apeliacinio skundo argumentas dėl kamerų metrologinės patikros reikalingumo nagrinėjamu atveju yra visiškai nelogiškas. Maža to, vaizdo įrašuose užfiksuota informacija, kuomet Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai tikrino įvykio aplinkybes vietoje, visiškai atitinka pareigūnų tarnybiniuose pranešimuse nurodytas aplinkybes (tiek data, oro temperatūra, tiek ir laiku), todėl nėra pagrindo abejoti vaizdo įrašų patikimumu, juolab, kad pats pareiškėjas nenurodo jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima abejoti vaizdo įrašų patikimumu ir nekelia klausimo dėl vaizdo įrašuose užfiksuoto asmens (E. T.) identifikavimo, todėl minėti skundo teiginiai atmestini kaip deklaratyvūs. Vien tai, kad vaizdo įrašai (fotonuotraukos) buvo pateikti po to, kai E. T. buvo apklaustas kaip liudytojas, taip pat nesudaro pagrindo abejoti įrašų patikimumu. Čia reikia pažymėtina ir tai, kad GPS prietaisai yra naudojami vietos nustatymui (koordinačių), o ne matavimams atlikti, dėl ko visiškai sutiktina su apeliacinio skundo teiginiais, kad GPS prietaisai, ar programėlės nepatenka į teisinio metrologinio reglamentavimo sritį. Vienok, nagrinėjamu atveju, administracinio nusižengimo protokole nurodyta telefone integruota GPS programa buvo naudojama tik vietos nustatymui, o ne matavimams atlikti, todėl visiškai nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad šia programa atlikti matavimai negali būti naudojami kaip įrodymai nustatinėjant asmens kaltę administracinio nusižengimo bylose. Nors pareiškėjas pagrįsdamas savo teiginius pateikė 2018-09-06 Klaipėdos apygardos teismo nutartį (Nr. AN2-239-557/2018), tačiau ši nutartis nelaikytina precedentu, nes šioje nutartyje pateikta Verslinės žvejybos jūrų vandenyse taisyklių interpretacija ir jos rezultatas pasiektas kitoje faktinėje situacijoje (apskaičiavus atstumą tarp koordinačių taškų buvo nustatytas tinklų eilės ilgis) nei nagrinėjamoje byloje.

18. Skunde nurodoma ir tai, kad nėra aišku kokiu juridiniu pagrindu buvo įrengtos filmavimo kameros. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 3 straipsnio 1 punkte yra nurodyta, jog aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos ir pareigūnai siekdami užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, organizuoja ir vykdo prevencinę veiklą, kuria siekiama, kad fiziniai ir juridiniai asmenys laikytųsi įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą, reikalavimų. Vienas iš pagrindinių aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės principų - užkirsti kelią aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams, siekti išvengti neigiamo poveikio aplinkai. Taigi, nagrinėjamu atveju aplinkos apsaugos pareigūnai, siekdami prevencinių tikslų, (duomenys neskelbtini) girioje, (duomenys neskelbtini). įrengė vaizdo stebėjimo kameras (b. l. 18-19), o siekiant patikrinti gautą informaciją dėl neteisėtos medžioklės, Aplinkos apsaugos pareigūnai pagrįstai pasirinko patikrinti (duomenys neskelbtini) girioje įrengtas tarnybines vaizdo kameras, kurių pagalba buvo gauta bylai reikšminga informacija. Prevenciniais tikslais vaizdo kameros buvo įrengtos laikantis Vaizdo duomenų tvarkymo Aplinkos apsaugos departamente prie Aplinkos ministerijos taisyklių, patvirtintų Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. AD1-3, reikalavimų, t. y. M. R. sumontavusi vaizdo stebėjimo įrenginius, vaizdo stebėjimo kamerų naudojimo ir duomenų apskaitos žurnale pažymėjo šio įrenginio sumontavimo datą, laiką, vietą, tikslą ir kas šį įrenginį sumontavo (b. l. 109-110). Pažymėtina ir tai, kad šios taisyklės, nustatančios vaizdo duomenų tvarkymą, yra įstaigos vidinis teisės aktas, skirtas tik įstaigos pareigūnams ir kitiems darbuotojams, todėl tokios taisyklės neprivalo būti skelbiamos Teisės aktų registre. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad vaizdo stebėjimo kameros buvo sumontuotos viešoje vietoje (miške), o prie įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) girią, yra informacinės lentelės, perspėjančios, jog miško teritorijoje vyksta stebėjimo procesas (filmuojama). Aptartos aplinkybės neleidžia vertinti, kad šiuo atveju buvo pažeisti asmens duomenų apsaugą reglamentuojantys teisės aktai ar kitos asmenų konstitucines teisės.

19. Nors pareiškėjas teigia, jog administracinio nusižengimo tyrimo metu buvo pažeistos jo teisės į teisingą procesą, nes neva jo atžvilgiu buvo naudojama prievarta išgaunant paaiškinimus, jam nebuvo išaiškintos teisės, tačiau šie teiginiai atmetami kaip prieštaraujantys byloje esantiems duomenims. Iš liudytojo apklausos protokolo (b. l. 20-21) matyti, kad E. T. pareigūnams išsamiai paaiškino įvykio aplinkybes ir ant apklausos protokolo E. T. parašu patvirtino, kad surašyta teisingai iš jo žodžių. Iš to akivaizdu, kad joks spaudimas E. T. nebuvo daromas, jis kaip liudytojas (tuo metu įtarimai padarius AN nebuvo pareikšti) buvo įspėtas dėl atsakomybės pagal ANK 224 straipsnio 2 dalį. Atsakant į pareiškėjo teiginį, jog jam nebuvo išaiškintos jo teisės, pažymėtina, kad iš 2019 m. gruodžio 12 d. surašyto administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad E. T. parašu patvirtino, kad teisės ir pareigos, numatytos ANK 577 straipsnyje, jam buvo išaiškintos ir jokių pastabų E. T. nepareiškė. Dėl šių priežasčių pareiškėjo teiginiai, kad jo paaiškinimai gauti pažeidžiant imperatyvias teisės normas, atmestini.

20. Galiausiai pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog E. T. artimi giminaičiai būtų davę parodymus prieš jį, todėl nėra pagrindo vertinti, kad buvo pažeistos teisės normos, reglamentuojančios asmenų teises atsisakyti duoti parodymus prieš savo šeimos narius ar atimus giminaičius. Šiuo atveju, V. T. savo noru pateikė paaiškinimus ir jis kaip liudytojas buvo įspėtas dėl atsakomybės pagal ANK 224 straipsnio 2 dalį.

21. Aukštesnysis teismas, be kita ko, pažymi, kad vien tai, jog E. T.laikosi savo versijos, jog yra nekaltas dėl jam inkriminuotų nusižengimų, neduoda pagrindo besąlygiškai ją laikyti teisinga. Byloje esantys ir anksčiau aptarti įrodymai patvirtina E. T.kaltę padarius medžioklės taisyklių pažeidimus, vien tai, kad teismo jie buvo įvertinti pareiškėjo nenaudai, neduoda pagrindo išvadai, jog teismas šiuos duomenis tyrė ir vertino neobjektyviai. Remiantis išdėstytais argumentais, sprendžiama, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje sančius įrodymus ir padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog E. T. padarė ANK 290 straipsnio 5 ir 8 dalyse numatytus administracinius nusižengimus. Apylinkės teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl naikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas,

nutaria:

palikti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutarimą nepakeistą ir E. T. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Danutė Švitinienė