Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Autobus.lt“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė išnagrinėti ginčą iš esmės ir pripažinti, kad atsakovės A. K. prašymas atlyginti automobilio remonto išlaidas – 2768 Eur yra nepagrįstas, taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2023 m. liepos 11 d. atsakovė kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau – Tarnyba) su prašymu, kuriame nurodė, kad ji pagal 2023-01-12 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis) įsigijo iš ieškovo už 20 100 Eur automobilį Volkswagen Golf, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data – 2018-08-01, tačiau po kelių tūkstančių pravažiuotų kilometrų (po įsigijimo iki defektų pastebėjimo praėjo mažiau nei 5 mėnesiai, pravažiuota 4 397 km) buvo rasti trūkumai (sulenkta diferencialo ašis, įskilęs diferencialo korpusas; lenkti amortizatoriai, sulenktos amortizatorių atramos; galimai pažeista pavarų dėžė; vidinė pusašio lanksti jungtis yra užstrigus, matomos emulsijos žymės), kurie, pasak atsakovės, negalėjo atsirasti eksploatavimo metu (nuo nusidėvėjimo) po pirkimo, o automobilis per šį laikotarpį nebuvo apgadintas. Atsakovė prašyme kėlė reikalavimą atlyginti Automobilio remonto išlaidas - 2 768 Eur. Pažymėjo, jog 2023 m. rugpjūčio 11 d. ieškovas išdėstė savo poziciją Tarnybai dėl vartotojos A. K. prašymo ir nesutiko su pastarosios argumentacija, tačiau Tarnyba 2023 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas) patenkino pastarosios reikalavimą, t. y. atlyginti Automobilio remonto išlaidas (2 768 Eur) ir įpareigojo ieškovą vykdyti Tarnybos nutarimą per 30 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos. Kadangi ieškovas nesutiko su Nutarimu, jis kreipėsi į teismą. Pažymėjo, kad Tarnyba nustatė, jog Automobilis turėjo defektą iki automobilio pardavimo vartotojai, esant automobiliui pardavėjo žinioje automobilio defektą lėmė iki jo perdavimo vartotojai buvusios priežastys. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 2B-231 patvirtintas Motorinės transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašas, kurio 2 punkte numatyta, kad sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį nurodomi šie trūkumai: stabdžių sistemos (2.1 punktas), vairo mechanizmo ir pakabos elementų (2.2 punktas), apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų (2.3 punktas), vairuotojų ir keleivių saugos sistemų (2.4 punktas), dujų išmetimo sistemos (2.5 punktas). CK 6.333 str. 2 d. numatyta, kad įstatymai ar sutartis gali numatyti pardavėjo pareigą garantuoti pirkėjui, jog daiktai atitinka sutarties sąlygas ir, kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Pažymėjo, kad ieškovas prieš automobilio pardavimą pateikė atsakovei visus jam žinomus duomenis apie automobilį, jo būklę, ridą, fotonuotraukas (atsakovė buvo supažindinta su fotonuotraukomis, iš kurių matyti, kad Automobilis buvo pirktas Kanadoje, vykusiame aukcione po eismo įvykio, turėjo defektų); pabrėžė, kad Automobilis turėjo galiojančią techninę apžiūrą, prieš parduodant jį buvo atliktos reikiamos registracijos procedūros, ratų suvedimas, buvo atlikta ekspertizė. Teigė, kad darant minėtą ekspertizę, automobiliui visuomet yra atliekamas ratų suvedimas su pažyma, kuri patvirtina, jog automobilio geometrija yra nepažeista. Jei suvedimas nepasidaro arba pasidaro netinkamai, tuomet automobiliui ekspertizės pažyma yra neišduodama. Pasak ieškovo, atsakovė pasirinko transporto priemonę ir pardavėją, ji pasinaudojo autoserviso paslauga, pasirinktame servise patikrino transporto priemonės fizinę bei teisinę būklę ir statusą, komplektiškumą, funkcionalumą, trūkumų buvimą ar nebuvimą, ridą, dokumentų tinkamumą, atitikimą pastarosios poreikiams. Nors atsakovė teigė, kad neturi pareigos tikrinti automobilio servise, tačiau ji išbandė automobilį kelyje ir jokių trūkumų nepastebėjo, pretenzijų nereiškė, vadinasi pagal paskirtį įsigytas automobilis pirkimo-pardavimo metu tiesioginę funkciją atliko ir jokių esminių gedimų, neleidžiančių jo eksploatuoti, nebuvo. Taip pat ieškovas nurodė, kad atsakovė Automobilį įsigijo 2023 m. sausio mėnesį, o pretenzijas pradėjo reikšti praėjus pusei metų, po intensyvaus automobilio eksploatavimo (pirkimo metu rida buvo - 13 804 km, o vartotojai pradėjus reikšti pretenzijas net - 19 145 km).

Taip pat ieškovas ieškinyje pažymėjo, kad nors vartotoja teigė, kad jai eksploatuojant automobilį, šio valdymas tapo neįprastas, todėl automobiliui buvo atliktas ratų suvedimas, ko pasekoje servisas iš karto pastebėjo/nustatė defektus - sulankstytą amortizatorių, apsitepalavusią „granatą“ ir t.t., tačiau ieškovo manymu, sulankstytas amortizatorius ir neprisukta vidinė granata, pro kurią prasiveržia alyva – lengvai būtų pastebėti serviso patikroje pirkimo-pardavimo metu, o „neįprastas vairavimas“ būtų atsiradęs ne po pusės metų, o būtų pastebėtas iš karto. Pabrėžė, kad pirkimo metu automobilis tiesioginę funkciją atliko, t. y. važiavo be jokių sutrikimų ir esminių gedimų. Atsakovė neįrodė, kad automobilio trūkumai atsirado iki jo pardavimo ir/ar dėl priežasčių atsiradusių iki perdavimo, kad automobilis neatitiko kokybės reikalavimų (pvz. negalėjo būti eksploatuojamas ir pan.). Atkreipė dėmesį, kad Automobilio techninė apžiūra jo pardavimo metu galiojo, po sandorio Automobiliu išvažiavo pati atsakovė ir jokių trūkumų nepastebėjo. Ieškovas nuo pat pretenzijos pateikimo dienos neigė, jog pardavimo metu Automobilis turėjo kokių nors trūkumų, buvo netinkamos kokybės. Pasak ieškovo, UAB „Vilgirda“ defektavimo aktas ir UAB „Vilgirda“ sąmata patvirtina, jog praėjus 5 mėnesiams po įsigijimo, Automobilis buvo pristatytas patikrai į autoservisą, buvo aprašyti jo trūkumai, tačiau šie dokumentai neįrodo, jog atsakovės nurodyti defektai atsirado iki automobilio perdavimo naudotis arba dėl priežasčių, atsiradusių iki automobilio perdavimo. Nurodė, kad atsakovė iki „defektų“ atsiradimo Automobiliu pravažiavo net 5 341 km (Automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu, t. y. 2023-01-12 automobilio rida buvo 13 804 km (Sutarties 1.1 p.), o iš UAB „Vilgirda“ 2023 m. defektavimo akto matyti, kad Automobilio rida buvo jau 19 145 km). Taigi jis tiesioginę funkciją atliko (važiavo) ir jokių esminių gedimų, neleidžiančių Automobilio eksploatuoti, nebuvo. Ieškovo manymu, parduoto automobilio trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ir buvo nulemti tikėtinai netinkamo eksploatavimo (atsakovė automobilį intensyviai eksploatavo). Tuo tarpu ieškovas jokių Automobilio defektų neslėpė, jų Sutarties sudarymo metu nebuvo, todėl atsakovės versija dėl pardavėjo nesąžiningumo yra nepagrįsta. Pardavėjas negali būti laikomas atsakingu už atsakovės patirtas išlaidas automobilio remontui, nes pastaroji pirko ne naują automobilį, su kuriuo iki defekto atsiradimo nuvažiavo 5 341 km. Ieškovo teigimu, atsakovė neįrodė automobilio gedimų, nurodytų jos pateiktose dokumentuose, gedimų egzistavimo Sutarties sudarymo metu, už kuriuos ieškovas turėtų atsakyti.