Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Juodlė“ ir trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų uždarosios akcinės bendrovės „Saudita“ atstovui advokatui V. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,Šiaulių energija“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Juodlė“ dėl skolos priteisimo ir pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Juodlė“ ieškinį atsakovei Daugiabučio namo savininkų bendrijai Vilniaus g. 251 dėl 2009-10-12 visuotinio butų savininkų susirinkimo nutarimo dalies panaikinimo, tretieji asmenys byloje uždaroji akcinė bendrovė „Saulės valda“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Saudita“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nagrinėjant bylą ieškovas AB „Šiaulių energija“ ieškinį patikslino, pateikė skolos skaičiuotę, atsisakė delspinigių ir prašė priteisti iš atsakovo UAB „Juodlė“ 1996,72 Lt skolos, 60 Lt žyminio mokesčio bei grąžinti permokėtą 11 Lt žyminio mokesčio dalį (1 t. 138 b. l.).

Atsakovas pagal UAB „Juodlė“ ieškinį DNSB Vilniaus g. 251 su UAB „Juodlė“ reikalavimu panaikinti DNSB Vilniaus g. 251 visuotinio butų savininkų susirinkimo 2009-10-12 nutarimo dalį, kuria nutarta pasirinkti šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodą Nr. 5, nesutiko ir atsiliepime nurodė, kad DNSB Vilniaus g. 251 sprendimas pasirinkti šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti nustatymo ir paskirstymo metodą Nr. 5 neprieštarauja įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintai tvarkai; 2009-10-12 susirinkime dalyvavo 18 iš 34 butų ir kitų patalpų savininkų (52,94 procentai visų butų ir kitų patalpų savininkų), todėl sprendimas yra teisėtas ir galioja visiems butų ir kitų patalpų savininkams; apie susirinkimą buvo paskelbta viešai namo skelbimų lentoje prieš dvi savaites iki susirinkimo sušaukimo dienos. Taip pat prašė taikyti LR CK 1.125 straipsnio 4 dalyje numatytą 3 mėnesių ieškinio senaties terminą, kadangi apie ginčijamą nutarimą UAB „Juodlė“ turėjo būti žinoma nuo nutarimo priėmimo dienos, taip pat iš pateiktų sąskaitų už bendro naudojimo patalpų šildymą (civ. byla Nr. 2-2106-797/2011, 129-133 b. l.). Posėdžio metu bendrijos atstovas savo prašymą dėl ieškinio senaties taikymo palaikė.

Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų UAB „Saudita“ atsiliepimo į UAB „Juodlė“ ieškinį nepateikė, posėdžio metu bendrovės atstovas advokatas V. K. paaiškino, kad UAB „Saudita“ palaiko UAB „Juodlė“ pareikštą reikalavimą dėl bendrijos susirinkimo nutarimo panaikinimo tais pačiais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo AB „Šiaulių energija“ ieškinys dėl skolos už šilumos energiją priteisimo tenkintinas; ieškovo UAB „Juodlė“ ieškinys dėl DNSB Vilniaus g. 251 2009-10-12 visuotinio butų savininkų susirinkimo nutarimo dalies panaikinimo atmestinas.

UAB „Juodlė” yra daugiabučio namo, esančio Šiauliuose, Vilniaus g. 251, bendraturtis su kitais to namo butų ir kitų negyvenamosios paskirties patalpų savininkais; nuosavybės teise valdomos keturios bendrovei priklausančios negyvenamosios paskirties patalpos yra pirmame aukšte, su atskirais įėjimais, jų bendras plotas yra 863,25 kv. m. Tokio dydžio patalpos įregistruotos ir VĮ Registrų centre (civ. byla Nr. 2-2106-797/2011, 22-28 b. l.). Daugiabučio namo, esančio Šiauliuose, Vilniaus g. 251, butų savininkai yra įsteigę savininkų bendriją (civ. byla Nr. 2-2106-797/2011, 48 b. l.); UAB „Juodlė” nėra bendrijos narys. DNSB Vilniaus g. 251 2009-07-01 sutartimi Nr. UK-S/09-2 yra pavedusi trečiajam asmeniui UAB „Saulės valda” teikti butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir kitas komunalines paslaugas (sutarties 3.1 p., 1 t. 98 b. l.). UAB „Juodlė“ priklausančių negyvenamosios paskirties patalpų įrenginiai yra atjungti nuo daugiabučio namo šildymo sistemos, tačiau kiti butai ir bendrojo naudojimo patalpos yra šildomos centralizuotai tiekiama šilumos energija. DNSB Vilniaus g. 251 visuotiniame butų savininkų susirinkime, įvykusiame 2009-10-12, buvo nutarta pasirinkti VKEKK 2005-07-22 nutarimu Nr.03-41 patvirtintą šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodą Nr.5 (civ. byla Nr. 2-2106-797/2011, 41 b. l.).

Byloje kilo ginčas dėl 2009-10-12 DNSB Vilniaus g. 251 visuotinio butų savininkų susirinkimo nutarimo pasirinkti VKEKK 2005-07-22 nutarimu Nr.03-41 patvirtintą šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodą Nr.5, taip dėl to, ar UAB „Juodlė“ privalo mokėti už bendro naudojimo patalpų šildymą ieškovui AB „Šiaulių energija“ ir dėl pateiktos šilumos energijos apskaitos teisingumo.

Dėl 2009-10-12 DNSB Vilniaus g. 251 visuotinio butų savininkų susirinkimo nutarimo. Kaip jau buvo minėta, UAB „Juodlė” yra daugiabučio namo, kuriame įsteigta bendrija, negyvenamosios paskirties patalpų savininkas ir turi bendrąją dalinę nuosavybę į pastato bendrus objektus bei iš to išplaukiančias teises ir pareigas. 2009-10-12 visuotinio DNSB Vilniaus g. 251 butų savininkų susirinkimo tikslas - priimti sprendimą dėl šildymo sistemos inventorizavimo ir pasirinkti bendrojo naudojimo patalpoms šildyti šilumos kiekio nustatymo ir paskirstymo metodą. Daugiabučiame name Vilniaus g. 251 susirinkimo dieną buvo 32 butai ir 5 negyvenamosios patalpos, bendrija pateikė teismui duomenis, kad 2009 m. spalio mėnesį bendrijos nariais buvo 26 butų savininkai (1 t. 110 b. l.). DNSB Vilniaus g. 251 savininkų bendrijos įstatų 27 punkte nurodoma, kad bendrijos narių susirinkimo teises, jo šaukimo tvarką nustato Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas (civ. byla Nr. 2-2106-797/2011, 94 b. l.). Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 5 punktas numato, kad bendrijos narių susirinkimo nutarimai dėl lėšų, susijusių su bendrojo naudojimo objektų priežiūros ar naudojimo privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, yra teisėti, jei už juos balsuoja daugiau kaip pusė bendrijos narių. Nagrinėjamu atveju už 2009-10-12 priimtą ir byloje ginčijamą nutarimą balsavo 17 bendrijos narių ir vieno buto (17 buto) savininkė, ne bendrijos narė (civ. byla Nr. 2-2106-797/2011, 42 b. l.). Taigi už nutarimą balsavo daugiau kaip pusė (65 procentai) bendrijos narių ir tai reiškia, kad sprendimas priimtas bendrijos susirinkime, kuriame dalyvavo ir savo nuomonę išreiškė pakankamas kiekis bendrijos narių, todėl šis bendrijos sprendimas laikytinas teisėtu kvorumo aspektu.

Nagrinėjamu atveju svarbu yra tai, ar bendrijos susirinkimo nutarimas yra privalomas kitų butų ir negyvenamosios paskirties patalpų savininkams, ne bendrijos nariams. Byloje nustatyta, kad ginčijamas nutarimas yra sprendimas dėl bendro naudojimo objektų priežiūros, tačiau tai yra ne namo patalpų savininkų, o tik bendrijos narių nutarimas. Ginčijamas nutarimas negali būti pripažintas neteisėtu tuo pagrindu, kad priimant jį, nebalsavo patalpų, kurie nėra bendrijos nariai, savininkai. Jei pastate steigiama savininkų bendrija, savininkai jai perduoda pareigų valdyti, tvarkyti, prižiūrėti bendrus objektus vykdymą. Bendrijos nariai, priimdami ginčijamą nutarimą, kompetencijos neviršijo ir išsprendė įstatymuose būtent bendrijai priskirtą klausimą – bendrijos, kurioje yra 26 savininkai, vardu išsprendė bendrų objektų priežiūros išlaidų paskirstymo savininkams klausimą. Bendrasavininkiai turi teisę reikalauti, kad bendrija šauktų visų patalpų savininkų susirinkimą patalpų savininkų teisės, susijusios su pastato valdymu, naudojimu, įgyvendinimui (CK 4.85 str.), tačiau tik bendrijos nariai taip pat turėjo teisę priimti nutarimą, susijusį su pastato bendro naudojimo patalpų priežiūra, nes to nedraudžia nei Civilinio kodekso normos, nei Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas. Posėdžio metu bendrijos ir namo administratoriaus atstovai pripažino, kad susirinkimo nutarimas negyvenamosios paskirties patalpų savininkams siunčiamas nebuvo ir paaiškino, kad 2009-10-12 sprendimas buvo iškabintas namo skelbimo lentoje (1 t. 105 b. l.). Taigi bendrijos sprendimas galioja ne tik bendrijos nariams, bet ir tiems butų ir kitų patalpų savininkams, kurie nėra bendrijos nariai (CK 4.85 str. 4 d.).

UAB „Juodlė“ bendrijos nutarimą ginčija taip pat teigdamas, kad daugiabutyje nėra bendro naudojimo patalpų, todėl metodas Nr. 5 negalėjo būti pasirinktas. Kas yra bendrojo naudojimo patalpos numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82 str. 1 d. bei Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 5 d. 3 p.

Teismui pateiktos daugiabučio namo Vilniaus g. 251 inventorizacinės bylos duomenys patvirtina, kad name yra keturios laiptinės ir rūsys, kurio plotas 354, 36 kv. m. (civ. byla Nr. 2-2106-797/2011, 144 b. l.) Dalis rūsio patalpų yra sandėliukai ir priklauso butų savininkams (164,74 kv.m., 5 butų rūsiai neidentifikuoti, civ. byla Nr. 2-2106-797/2011, 2 t. 2-5 b. l.), kita dalis (koridoriai ir savininkams nepriskirtos patalpos) yra bendro naudojimo patalpos. UAB „Juodlė“ atstovas posėdžio metu teigė, kad laiptinės išdalintos gyventojams ir negyvenamosios paskirties patalpų savininkai jomis nesinaudoja. Pagal jau minėtas teisės normas namo laiptinės yra priskiriamos prie bendrojo naudojimo patalpų, jeigu jos nuosavybė teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims. Taigi šių normų prasme UAB „Juodlė” nurodytas faktas, kad jis nesinaudoja namo laiptinėmis, nėra reikšmingas laiptinių kaip bendrojo naudojimo patalpų statusui, nes laiptinių patalpų funkcinė paskirtis nėra vien patekimas į namo butų ir kitų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančias patalpas, kadangi namo laiptinės ir jų konstrukcijos yra namo sudėtinė dalis, įtakojanti kitų bendro naudojimo objektų - laikančių konstrukcijų, laiptinėse esančios bendros inžinerinės įrangos funkcionavimą. Remdamasis šiais duomenimis teismas sprendžia, kad pastate Vilniaus g. 251 bendro naudojimo patalpas sudaro dalis rūsio patalpų ir keturios laiptinės.

UAB „Juodlė” bendrijos nutarimą ginčija ir tuo aspektu, kad priimant nutarimą dėl metodo Nr. 5 taikymo, nebuvo atsižvelgta į namo specifiką, į komercinių patalpų padėtį (daugiau nei 500 kv. m. pastato dalis nėra vienoje plotmėje su visu pastatu), nutarimas nemotyvuotas. Teigia, kad buvo galima pasirinkti kitą metodą ir jį suderinti su atitinkamomis institucijomis, tačiau bendrija pasirinko sau palankiausią metodą ir bendro naudojimo patalpų šildymo išlaidų apmokėjimą išsprendė bendraturčių, kurių turimas plotas sudaro 34 procentus pastato ploto, sąskaita.

DNSB Vilniaus g. 251 atstovas posėdžio metu nurodė, kad susirinkime buvo pasirinktas tas metodas, kurį rekomendavo specialistai.

VKEKK 2005 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. O3-41 patvirtintas Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodas Nr. 5. taikomas, kai dalis vartotojams priklausančių patalpų teisėtai atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu (elektra, dujomis, kietu kuru ar kt.) (Metodo 1.4 punktas). Tuo atveju, jeigu UAB „Juodlė” nesutinka su bendrijos pasirinktu ir taikomu metodu Nr. 5, ji turi pareigą įrodyti priešingai, todėl atmestinas ieškovo UAB „Juodlė” argumentas, jog buvo galima užsakyti šio konkretaus gyvenamojo namo energetinį auditą ir pasirinkti kitą šilumos kiekio paskirstymo metodą. Teismas pažymi, jog ir remiantis šio metodo 3.3 punktu, pastato bendrojo naudojimo patalpų šildymui priskirta šilumos kiekio dalis gali būti nustatoma šalių susitarimu. Tai reiškia, jog remiantis ir šio metodo nuostatomis, UAB „Juodlė” turi galimybę apmokėjimo už bendrojo naudojimo patalpų šildymą klausimą suderinti su namo bendraturčiais. Tokią tvarką patvirtina ir CK 4. 75 straipsnio 1 dalis, tačiau duomenų, kad UAB „Juodlė” būtų inicijavusi šio klausimo svarstymą, byloje nėra.

Dėl ieškinio senaties termino taikymo. Atsakovas DNSB Vilniaus g. 251 ir trečiasis asmuo UAB „Saulės valda“ procesiniuose dokumentuose ir posėdžio metu prašė taikyti sutrumpintą trijų mėnesių ieškinio senaties terminą ir UAB „Juodlė“ reikalavimą dėl 2009-10-12 DNSB Vilniaus g. 251 visuotinio butų savininkų susirinkimo nutarimo dalies panaikinimo atmesti.

CK 1.125 str. 4 d. numato sutrumpintą trijų mėnesių ieškinio senaties terminą reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais. Ši įstatymo norma nenumato, kad šis terminas taikomas tik CK 2.82 str. 4 d. nurodytiems subjektams, todėl, įvertinęs sutrumpinto ieškinio senaties termino nustatymo tikslus, teismas sprendžia, kad šis terminas taikomas ir kitiems suinteresuotiems subjektams, ginčijantiems juridinio asmens organų sprendimus, o šiuo atveju UAB „Juodlė“.

UAB „Juodlė“ nurodo, kad ieškinio senaties terminas prasidėjo 2010-12-03, kai bendrovė gavo AB „Šiaulių energija“ ieškinį, todėl ieškinio senaties terminas nepraleistas.

Bylos duomenys patvirtina, kad nuo 2009 m. lapkričio mėnesio UAB „Juodlė“ buvo išrašomos PVM sąskaitos - faktūros už bendrojo naudojimo patalpų šildymą (1 t. 112 b. l.) Nors šios sąskaitos buvo siunčiamos ne UAB „Juodlė“ buveinės adresu, o adresu Turgaus g. 13, Šiauliai, ieškovas savo atsiliepime į ieškinį patvirtino, kad PVM sąskaitos faktūros buvo pateiktos (1 t. 16 b. l.).Teismui pateikti duomenys, kad PVM sąskaita-faktūra už šilumos energiją 2010 m. vasario 10 d. yra išsiųsta UAB „Juodlė“ buveinės adresu Vilniaus g. 251, Šiauliai (1 t. 125 b. l.), todėl teismas sprendžia, kad UAB „Juodlė“ nuo to momento, kai buvo pareikalauta apmokėti už paslaugas, buvo žinoma apie pasikeitusią apmokėjimo už bendrų patalpų šildymą tvarką. Be to, iš UAB „Juodlė“ rašto, adresuoto namo administratoriui UAB „Ūkvedys“, matyti, kad UAB „Juodlė“ 2010-02-05 neabejotinai žinojo apie tai, kad bendrojo naudojimo patalpų šildymo kiekio nustatymui ir paskirstymui yra pasirinktas metodas Nr. 5 (civ. byla Nr. 2-2106-797/2011, 115 b. l.).

Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškinio senaties termino eiga šiuo atveju prasideda ne vėliau kaip 2010 m. vasario mėnesį, nes nuo tada UAB „Juodlė“ apie bendrijos nutarimą buvo žinoma arba UAB „Juodlė“ turėjo ir galėjo apie nutarimą sužinoti ir įvertinti, ar šiuo nutarimu nėra pažeidžiamos UAB „Juodlė” teisės.

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio patikrina, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas ir ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Įstatymo nenustatyta, kad ieškovas privalo pateikti prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo ( LAT 2010 m. balandžio 13 d. nutartis Nr. 3K-3-170/2010).

Ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas negali būti sprendžiamas atsižvelgiant išimtinai į ieškovės UAB „Juodlė“ interesus. Įrodinėjimo pareiga dėl svarbių ieškinio senaties termino parleidimo priežasčių buvimo visuomet tenka ieškovui (CPK 12 str., 178 str. ), bet ieškovė UAB „Juodlė“ tokių aplinkybių visiškai neįrodinėjo. Ieškovė UAB „Juodlė“ nuo 2010 m. vasario mėnesio galėjo pareikšti reikalavimą ir bendrijos nutarimą ginčyti teisme, tačiau su tokiu reikalavimu į teismą kreipėsi praėjus metams laiko, kai pačios UAB „Juodlė“ aiškinimu, buvo pareikštas AB „Šiaulių energija“ ieškinys dėl skolos priteisimo.

Teismo nuomone, ta aplinkybė, kad reikalavimas pareikštas tik gavus ieškinį dėl skolos priteisimo, leidžia tokį ieškovės elgesį vertinti kaip nerūpestingą ir aplaidų savo teisių gynimą, kuris negali būti pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Remdamasis išdėstytu teismas sprendžia, kad ieškovė UAB „Juodlė“ CK 1.125 str. 4 d. nustatytą trijų mėnesių senaties terminą praleido ne dėl svarbių priežasčių, todėl praleistas senaties terminas negali būti atnaujintas (CK 1.131 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad 2009-10-12 DNSB Vilniaus g. 251 visuotinio butų savininkų susirinkimo sprendimas yra teisėtas kvorumo aspektu ir kad daugiabutyje yra bendro naudojimo patalpos, darytina išvada, kad VKEKK 2005-07-22 nutarimu Nr.03-41 patvirtintas šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodas Nr. 5 galėjo būti pasirinktas. Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu, teismas sprendžia, kad ieškinys dėl bendrijos nutarimo dalies panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (LR CPK 178 str.). CK 1.131 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti, todėl ieškovės UAB „Juodlė“ reikalavimas dėl 2009-10-12 DNSB Vilniaus g. 251 visuotinio butų savininkų susirinkimo nutarimo dalies panaikinimo atmestinas ir dėl ieškinio senaties termino praleidimo.

Dėl atsiskaitymo už tiekiamą šilumos energiją. Civilinio kodekso 4.76 straipsnis reglamentuoja bendraturčių teises ir pareigas naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant: kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Remiantis Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 1 dalimi, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (to paties straipsnio 3 dalis). Buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (to paties straipsnio 5 dalis). Šios civilinio kodekso normos aiškiai ir nedviprasmiškai nustato daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčio pareigą apmokėti išlaidas, susijusias su bendrojo naudojimo patalpomis, t. y. - mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Tai reiškia, jog atsakovas, kaip namo bendraturtis, turi mokėti ir mokesčius už bendrojo naudojimo patalpų šildymą. Remiantis aptartomis kodekso nuostatomis, ši bendraturčio pareiga visiškai nesiejama su aplinkybe, ar jo paties patalpos yra šildomos iš centralizuotų tinklų, ar nuo jų atjungtos ir šildomos alternatyviais būdais. Taip pat įstatymas šios pareigos nesieja su bendraturčio galimybe naudotis atitinkamomis bendrojo naudojimo patalpomis ar su realiu naudojimusi jomis: ši pareiga kyla iš atitinkamo patalpų statuso. Jeigu patalpos yra bendroji dalinė namo bendraturčių nuosavybė, pareiga jas išlaikyti, mokėti už jas mokesčius tenka visiems bendraturčiams. Vieno iš bendraturčių naudojimasis ar nesinaudojimas bendromis patalpomis galėtų turėti įtakos skaičiuojant mokesčius už šių patalpų šildymą atsakovui tik tokiu atveju, jeigu būtų sudarytas bendraturčių susitarimas dėl mokesčio už bendrojo naudojimo patalpų šildymą, kitas išlaidas neskaičiavimo atsakovui. Tokią galimybę numato Civilinio kodekso 4.75 str. 1 d. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju toks bendraturčių susitarimas nei šilumos tiekėjui, nei teismui nėra pateiktas, atsakovas nėra atsidalinęs iš bendrosios dalinės nuosavybės jam priklausančių patalpų, todėl nėra teisinio pagrindo atleisti jį nuo mokesčių mokėjimo už bendrojo naudojimo objektų šildymą.

Aplinkybė, kad atsakovas yra teisėtai atsijungęs jam priklausančių patalpų šildymo sistemą nuo centralizuoto šilumos tiekimo tinklo reiškia, kad jis nevartoja šilumos energijos šių patalpų šildymui. Byloje nėra ginčijama aplinkybė, kad namo bendrojo naudojimo patalpos yra šildomos per prijungtą centralizuotą šilumos perdavimo tinklą. Jau minėta, kad atsakovas, kaip bendrojo naudojimo patalpų bendraturtis, turi pareigą mokėti su šiomis patalpomis susijusius mokesčius, nepriklausomai nuo jam nuosavybės teise priklausančių patalpų padėties šių bendrojo naudojimo objektų atžvilgiu, todėl atsakovas yra šilumos, skirtos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, vartotojas, ir jam kyla Šilumos ūkio įstatymo 12 str. nustatytos pareigos- atsiskaityti su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą (1 dalis). Kai pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui (Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 d.). Apmokėjimą už daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų šildymą reglamentuoja aptariamo įstatymo 25 straipsnis: daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. Todėl konstatuotina, kad atsakovas privalo mokėti už bendro naudojimo patalpų šildymą ieškovei, nepaisant to, jog atsakovui priklausančių negyvenamųjų patalpų įrenginiai yra atjungti nuo daugiabučio namo šildymo sistemų.

Ieškovė AB „Šiaulių energija“ pateiktame ieškinyje nurodė UAB „Juodlė“ tenkančios bendrojo naudojimo patalpoms sunaudotos šilumos energijos dalies ir jos kainos apskaičiavimo pagrindus ir pateikė skolos apskaičiavimą (b. l. 42-49). Bylos nagrinėjimo metu, paaiškėjus, kad skaičiuojant buvo neteisingai nurodytas laiptinių skaičius (vietoje 4 buvo skaičiuojama 3 laiptinės), skolos dydis buvo perskaičiuotas (1 t. 140 b. l.).

UAB „Juodlė“ ginčija skolos skaičiuotę ir nurodo, kad metodas Nr. 5 naudojamas nepagrįstai, kad nustatant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis į gyventojams priklausančius plotus turi būti įskaičiuojamas ir butams priklausančių rūsio patalpų plotas, kad galėjo būti neteisingai deklaruojamas karšto vandens kiekis.

Kaip jau buvo minėta, atsakovas UAB „Juodlė“, nesutikdamas su šilumos energijos apskaičiavimo tvarka, nepateikė teismui jokių įrodymų, jog jis, nemokėdamas už bendro naudojimo patalpų šildymą, dėl, jo nuomone, netinkamo metodo taikymo, būtų kėlęs klausimą dėl pasirinkto metodo tinkamumo patalpų savininkų susirinkimuose. Teismas atkreipia dėmesį, kad UAB „Juodlė“, ginčidamas bendrijos susirinkimo nutarimą dėl metodo Nr. 5 pasirinkimo, kitos galimos apmokėjimo už tiekiamą šilumos energiją apskaičiavimo tvarkos nenurodė.

Argumentas, kad skaičiuojant pagal metodą Nr. 5, nustatant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis, į gyventojams priklausančius plotus turi būti įskaičiuojamas ir rūsio patalpų plotas atmestinas, kadangi pagal šį metodą yra skaičiuojamas vartotojo (buto ar patalpos) naudingas plotas (VKEKK 2005-07-22 nutarimas Nr. O3-41 Dėl komisijos rekomenduojamo šilumos paskirstymo metodo patvirtinimo 6, 7 punktai). Ieškovo AB „Šiaulių energija” skolos skaičiuotėje remiamasi tokiais butų ar patalpos naudingo ploto dydžiais, kokie yra nurodyti namo inventorizacinėje byloje.

UAB „Juodlė“ skolos dydį ginčija nurodydamas, kad gyventojai galėjo neteisingai deklaruoti suvartoto karšto vandens kiekius. Civilinis procesas yra grindžiamas rungimosi principu, kuris reiškia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę ieškovas kreipdamasis į teismą privalo pagrįsti savo reikalavimo teisę, tačiau neturi įrodinėti jį paneigiančių faktų – juos turi įrodyti atsakovas, atsikirtinėdamas į ieškovo reikalavimą. LR energetikos ministro 2010-10- 25 įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 132.4 punkte numatyta, kad vartotojai taisyklėse ir teisės aktuose nustatyta tvarka turi teisę neatlygintinai gauti informaciją iš šilumos tiekėjo, prižiūrėtojo, valdytojo apie šilumos kainas, mokėjimų skaičiavimo ir atsiskaitymų tvarką, mokėjimams skaičiuoti panaudotus duomenis, šilumos išdalijimo butams ir kitoms patalpoms metodus, atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenų ataskaitas. Byloje nėra duomenų, jog UAB „Juodlė“ kreipėsi raštu į ieškovą šiuo klausimu.

UAB „Juodlė“, nemokėdamas už suteiktas paslaugas, pažeidė savo prievolinius įsipareigojimus. Pagal CK 6.38 str. prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kadangi atsakovas prievolę vykdė netinkamai, t.y. neužtikrino apmokėjimo už suteiktas šilumos energijos tiekimo paslaugas, jis laikomas pažeidusiu prievolę. Remdamasis bylos medžiaga teismas sprendžia, kad UAB „Juodlė“ prievolė mokėti už bendro naudojimo patalpų šildymą pagrįsta įstatymu, skolos apskaičiavimo tvarka atitinka teisės aktais nustatytus atitinkamų įmokų ir paslaugų tarifus, o skolos dydžio paskaičiavimo atsakovas nepaneigė, todėl iš atsakovo UAB „Juodlė“ priteistina ieškovės AB „Šiaulių energija“ naudai 1996,72 Lt skolos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Patenkinus ieškovės AB „Šiaulių energija“ ieškinį dėl skolos už šilumos energiją priteisimo, iš UAB „Juodlė“ ieškovui AB „Šiaulių energija“ priteistina 60 Lt žyminio mokesčio (CPK 79, 93 str.). Vadovaujantis LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str. ir 96 str., į valstybės pajamas iš atsakovo priteistina 38,45 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškovei AB „Šiaulių energija“ grąžintina 11 litų žyminio mokesčio permoka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 92 str., 93 str., 178 str., 259 str., 260 str., 270 str., 279 str. teismas

nusprendžia:

Ieškovo AB „Šiaulių energija“ ieškinį dėl skolos priteisimo tenkinti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Juodlė“, įmonės kodas 144624123, ieškovei akcinei bendrovei „Šiaulių energija“, įmonės kodas 245358580, 1996,72 Lt (vieną tūkstantį devynis šimtus devyniasdešimt šešis litus, 72 ct) skolos, ir 60 Lt (šešiasdešimt litų) žyminio mokesčio.

Ieškovo UAB „Juodlė“ ieškinį dėl 2009-10-12 DNSB Vilniaus g. 251 visuotinio butų savininkų susirinkimo nutarimo dalies panaikinimo atmesti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Juodlė“, įmonės kodas 144624123, 38,45 Lt (trisdešimt aštuonis litus, 45 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (įmokos kodas 5660).

Grąžinti ieškovei akcinei bendrovei „Šiaulių energija“, įmonės kodas 245358580, 11 Lt (vienuolika litų) žyminio mokesčio, sumokėto 2010-11-24 mokėjimo nurodymu Nr. 3364, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių miesto apylinkės teisme.