Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Raimundas Krušinys, sekretoriaujant M. D., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, organo, surašiusio administracinio teisės pažeidimo protokolą, įgaliotam atstovui V. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), V. V. firmos (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) savininko, gyv. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 06 29 V. V. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame jis buvo kaltinamas tuo, jog 2015-06-22, 11 val. 50 min., patikrinimo metu V. V. firmos „(duomenys neskelbtini) “ (veikla-automatinių ir mechaninių pavarų dėžių remontas) veiklos vykdymo vietoje, (duomenys neskelbtini) V. V., būdamas darbdaviu, nesudaręs darbo sutarties su M. V., gim. (duomenys neskelbtini), leido dirbti jam V. V. firmoje „(duomenys neskelbtini) “ darbininko darbą, teisės aktų nustatyta tvarka nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai, t.y., nelegaliai. Buvo kaltinamas, jog patikrinimo metu užfiksuota, kaip M. V. krovė į įmonės savininkui priklausantį automobilį „VW Sharan“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) pavarų dėžes, vadovaujant V. V. firmos „(duomenys neskelbtini) “ vadybininkui V. M.. V. V. buvo kaltinamas pažeidęs Lietuvos Respublikos darbo kodekso (Žin., 2002, Nr. 64-2569) 98 str. 1 d., 1p., 99 str. 2 d., 3d., ir padaręs pažeidimą, numatytą LR ATPK 41³ str. 1 d.

Traukiamas administracinėn atsakomybėn V. V. teisme kaltės nepripažino. Nurodė, kad jo sūnus M. V. jo firmoje nebuvo įdarbinęs ir sūnus firmoje niekad nedirbo. Teigė, jog patikrinimo dieną buvo išvykęs ir nebuvo darbe. Jis sūnaus paprašė tik išvalyti garažą, t.y., išvežti defektuotas ( sugedusias ) pavarų dėžes. Firmoje dirbantis vadybininkas V. M. jokiems darbams be jo žinios nevadovavo.

Liudytojas V. M. teisme nurodė, jog dirba V. V. firmoje „(duomenys neskelbtini) “ vadybininku. Teigė, jog V. V. sūnus Marius patikrinimo dieną tėvo nurodymu vežė iš garažo metalo laužą. Tai niekaip nesusiję su firmos vardu ir jis jokiems darbams nevadovavo. Matė tik sūnų marių, kitų asmenų nematė.

Liudytojas M. V. teisme patvirtino, jog tėvo prašymu 2015 06 22 iš tėvui priklausančio firmos garažo išvežė išardytų automobilių pavarų dėžes kaip metalo laužą į Kauną, kur pridavė supirktuvėje. Pasak jo, jis tik išvalė garažą. Niekad tėvo firmoje nedirbęs. Jo darbui vadybininkas nevadovavo. Jokio draugo su juo nebuvo. Nelegaliai tėvo firmoje nedirbo.

Organas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, šioje byloje V. V. kaltę įrodinėjo 2015 06 29 surašyta operatyvaus patikrinimo pažyma ( b.l. 5-7 ), 2015 06 22 faktų fiksavimo pažyma ( b.l. 8-10 ).

Tačiau iš minėtų dokumentų buvo nustatyta tik tai, jog M. V., būdamas V. V. priklausančios firmos „(duomenys neskelbtini) “ garaže, į firmos automobilį „VW Sharan“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) kurį buvo pasiėmęs iš tėvo V. V., 2015 06 22, 11 val. 50 min., buvo pakrovęs 12 vnt. automobilio išardytų pavarų dėžių. Tą pačią dieną, apie 13 val. 50 min., minėtas automobilis buvo tuščias, t.y., jame nebuvo minėtų pavarų dėžių. Pasak liudytojo Mariaus Viktorovo, jis minėtas pavarė dėžes, paprašytas tėvo, iš garažo minėtu automobiliu išvežė ir pridavė š metalo laužą, t.y., išvalė garažą.

Nurodytas aplinkybes apie tai, jog M. V. tik valė garažą ir išvežė į metalo laužą išardytas neveikiančias automobilių pavarų dėžes, tačiau jokio nelegalaus darbo firmoje nedirbo, patvirtino ne tik patys V. V. bei M. V., tačiau ir liudytojas firmos vadybininkas V. M.. Beje, analogiškai V. V. bei M. V. paaiškino ir tyrimo metu ( b.l. 3; 11 ).

Remiantis teismų praktika, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Lietuvos teismų praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-19/2013).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo ( mų ) sudėtis. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie nėra ir negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ( Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. ATP-179-485/2014 ).

Teismo manymu, šioje byloje nebuvo įrodytas nelegalaus darbo faktas ir tuo pačiu nepaneigta V. V. nurodyta aplinkybė, jog sūnus M. V. jo firmoje nelegaliai nedirbo, o tik patikrinimo dieną tėvo paprašytas išvalė garažą bei išvežė į metalo laužą išardytas ir netinkamas eksploatuoti automobilių pavarų dėžes.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, lieka abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti jam skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją turi paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, o šiuo atveju nekaltumo prezumpcijos V. V. atžvilgiu institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo nepaneigė. Todėl administracinio teisės pažeidimo teisena pagal LR ATPK 41³ str. 1 d. V. V. atžvilgiu nutrauktina, nes neįrodyta, jog asmuo padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą ( LR ATPK 250 str. 1d., 1p. ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str., 1d., 1p., 286-288 str., teismas

nutarė:

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną prieš V. V. nutraukti, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 41³str., 1d., įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.