Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Razumienė, sekretoriaujant Janinai Juozaitienei, dalyvaujant prokurorei Aistei Adomaitytei, nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams A. S. ir R. Š.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

P. G., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d., 284 str. 1 d.,

A. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą Pakruojo rajono savivaldybėje, dirbantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, teistas 2009-03-19 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams, bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., 259 str. 2 d., 284 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. Š. 2012 m. spalio 28 d., tiksliai nenustatytą valandą, tiksliai nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo - už 30 litų nusipirko tiksliai nenustatytą, nedidelį kiekį, bet ne daugiau kaip vieną gramą narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, iš nenustatytos vietos parsigabeno jas į savo namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), ir laikė iki 2012 m. lapkričio 1 d., 21-22 val., kol Pakruojo mieste, prie civilinių kapinių, neatlygintinai perdavė P. G. ir kartu su juo jas suvartojo - surūkė.

Kaltinamasis P. G. 2012 m. lapkričio 1 d., apie 21-22 val., Pakruojo mieste, prie civilinių kapinių, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš A. Š. neteisėtai įgijo neatlygintinai duotą tiksliai nenustatytą, nedidelį kiekį, bet ne daugiau kaip vieną gramą narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) bei jas tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje suvartojo - surūkė.

Kaltinamieji P. G. ir A. Š. 2012 m. lapkričio 3 d., apie 1 val., Pakruojo mieste, V. D. g. 32, restorano „Kruoja“ antrame aukšte – viešoje vietoje, veikdami bendrininkų grupėje, būdami apsvaigę nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų, įžūliu elgesiu, matant aplinkiniams asmenims, tyčia, stumdė, tampė už rūbų, girdint aplinkiniams asmenims iškoneveikė necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais, sudavė nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas nukentėjusiesiems - ten dirbusiems UAB „N.“ apsaugos darbuotojams R. Š. ir A. S., taip sukeldami jiems fizinį skausmą, be to, tuo pačiu metu, restorano “Kruoja” pirmame aukšte, A. Š. sugriebus nukentėjusiajam R. Š. už striukės ir kaklo ir taip jį pradėjus tampyti bei stumdyti, P. G. spyrus su koja nukentėjusiajam R. Š. į krūtinę ir bandžius suduoti kumščiais, bet nukentėjusysis apsigindamas smūgių išvengė, taip savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis P. G. kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų prisipažino visiškai ir parodė, kad 2012 m. lapkričio 1 d. vakare su A. Š. susirašė žinutėmis ir sutarė susitikti prie Pakruojo miesto kapinių. Susitiko apie 21 ar 22 valandą. Susitikus, A. Š. iš kišenės išsitraukė susuktą cigaretę „kasiaką“ ir prisidegė. Jis iš kvapo suprato, kad tai yra kanapės, kadangi anksčiau jau buvo vartojęs, ir paprašė duoti ir jam parūkyti. Š. davė ir jie draugiškai surūkė. Iš kur Š. buvo gavęs kanapių jis neklausė. Parūkę išsiskirstė. Kitą dieną penktadienį vėl susitiko su A. ir nuėjo į „Putą“, kur gėrė degtinę, alų. Po to, apie 22 val. kartu su A. Š., A. M. ir D. J. nuėjo į restoraną „Kruoja“. Nuėjus į restoraną, kur vyko šokiai, užlipo į antrą aukštą, atsisėdo prie staliuko, gėrė degtinę. Iš pradžių prie staliuko sėdėjo visi kartu, tačiau vėliau išsiskirstė. Begeriant pamatė, jog kažkokie asmenys pradėjo muštis. Besimušant, vienas iš tų vaikinų užgriuvo ant jo, jis jau buvo gerai išgėręs, todėl pargriuvo, buvo iškruvintas. Tai įvyko netoli baro. Atsikėlęs nuo grindų, pajuto, kad pripurkšta dujų, kurių pripurškė apsaugos darbuotojas. Jis nematė, kad apsaugos darbuotojas būtų purškęs dujas. Žmonės pradėjo eiti lauk iš salės. Jie pradėjo bartis su apsaugos darbuotojais dėl pripurkštų dujų, stumdėsi, vadino juos necenzūriniais žodžiais. Nepamena su kuriuo iš apsauginių stumdėsi. Nematė, ar daugiau kas dar mušėsi. Kaltinimą pripažįsta, mušėsi, apsauginius tampė už rūbų, stumdė, vadino necenzūriniais žodžiais, o kiek sudavė smūgių ir kuriam negali įvardinti, nes buvo girtas. Jeigu būtų blaivus ir nevartojęs narkotinių medžiagų, taip nebūtų pasielgęs. Atsiprašo nukentėjusių. Dėl savo poelgio labai apgailestauja, pripažįsta, kad pasielgė negerai, labai gailisi. Su nukentėjusiaisiais susitaikė, susitarė su jais dėl žalos atlyginimo. Jis nedirba, tačiau pinigų pasiskolins iš sesers.

Kaltinamasis A. Š. kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų prisipažino visiškai ir parodė, kad 2012 m. spalio 28 d. Šiauliuose nusipirko kanapių, nes mėgsta nuvažiuoti į kazino pažaisti, kur pažaidęs ir išėjęs lauk, sutiko žmogų, kurio paklausė, kur gauti kanapių ir kuris po kelių minučių atnešė kanapių. Kanapių jam reikėjo, nes norėjo rūkyti. Už kanapes sumokėjo 30 litų. Kanapės buvo suvyniotos į foliją, įsidėjo jas į kišenę, baigė žaisti kazino ir grįžo į Pakruojį, kur namuose kanapes pasidėjo. Lapkričio 1 dieną su P. G. susitiko prie Pakruojo miesto kapinių, kur jis atsinešė tas kanapes, prieš tai jas susukęs į „kasiaką“ ir abu su P. G. surūkė. Surūkius kanapes, jie išsiskirstė. Jis žino, kad negalima kanapių nei turėti, nei rūkyti, nei pirkti, taip išėjo per durną galvą. Labai apgailestauja dėl savo poelgio. Iš kur jo organizme atsirado narkotikai, jis nežino, gydytojas jam sakė, kad kanapės galėjo būti nupurkštos metamfetaminu. Jam atrodo, kad marihuana ir kanapės vienas ir tas pats. Jis beveik tris metus gyveno Olandijoje, kur kanapės ir marihuana yra legalu, ir jis ten vartojo.

2012 m. lapkričio 2 d. buvo namuose, susirašė su draugais, kurie pakvietė eiti į „Putą“. Nuėjo į „Putą“, kur buvo G., A. M. ir D. J.. Truputį išgėrė alaus. Po to visi nuėjo į restoraną. Restorane visi sėdėjo prie staliuko, šoko, buvo išėję parūkyti, grįžo. Vienu metu, sėdint prie staliuko, ant jo užgriuvo du žmonės, kurie mušėsi. Jis nugriuvo, bandė stotis ir kažkuris iš apsauginių, atrodo, kad tas stambesnis, iš dujų balionėlio pradėjo purkšti į akis dujas. Jis išbėgo iš restorano, nes buvo pripurkštos akys. Praėjus dujų poveikiui, vėl grįžo į salę pasikalbėti su apsauginiais, kodėl purškė dujomis. Prie apsauginių buvo priėję daug žmonių ir visi šaukė, kodėl purškė dujas. Apsauginiai restorano patalpose negalėjo purkšti ašarinių dujų, nes jas galima naudoti tik lauke, bet ne patalpoje. Jam skaudėjo akis, todėl nuėjo pasišnekėti su apsaugininkais, rėkė ant jų. Po to prasidėjo konfliktai, visus žmones išvijo iš restorano. Jis vėl grįžo į restoraną ir pirmame restorano aukšte apsauginius vėl užsipuolė, išvadino necenzūriniais žodžiais, apstumdė. Kaltinimą pripažįsta. Supranta kad taip elgtis negalima, kad tai nusikalstama veika. Labai gailisi dėl savo poelgio. Pažada, jog daugiau taip nebus. Jeigu būtų buvęs blaivus, tai būtų gal tik koliojęsis, bet nebūtų tampęs. Nukentėjusių atsiprašė, tarėsi dėl žalos atlyginimo, siūlė po 1000 litų kiekvienam.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. Š. parodė, kad 2012 m. lapkričio 2 d. dirbo apsaugoje, tai yra restorane „Kruoja“. Dirbo kartu su porininku A. S. ir turėjo užtikrinti tvarką restorane „Kruoja“ šokių metu. Darbą pradėjo nuo 22 val. Restorane buvo daug žmonių. Dirbant vienas būna pirmame aukšte prie įėjimo, o kitas būna antrame aukšte, kur vyksta šokiai. Jam būnant pirmame aukšte, kolega A. S. atbėgo ir pasakė, kad įvyko incidentas, vyksta muštynės. Muštynėse su kolega jie skyrė besimušančius, įsijungus daugiau asmenų, konfliktas įvyko su kaltinamaisiais, kadangi prieš juos buvo panaudotas smurtas, grasinimai susidorojimu. Kaltinamieji jį stumdė, trukdė dirbti. Buvo uždaryti šokiai, nes su savininkais yra sutarta, kad kai įvyksta muštynės, šokiai uždaromi ir visi asmenys paprašomi išeiti ir restoranas uždaromas. Tą vakarą jokių specialių priemonių jie neturėjo, nenaudojo, dujų nepurškė. Dujų kvapas uodėsi, bet iš kur jis buvo negali pasakyti. Byloje turi būti filmuota medžiaga ir turėtų matytis naudojo jis dujas, ar nenaudojo. Kol pirmame aukšte piliečiai pasiėmė savo rūbus iš drabužinės, jie laukė ir kaltinamieji sugrįžo atgal ir vėl bandė su jais muštis, grasino, mosikavo kumščiais, keikėsi. Jam sužalojimų nepadarė, kadangi nemažai smūgių išvengė, tik sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamieji buvo neblaivūs, tai matėsi akivaizdžiai. Jis reiškia 2000 litų ieškinį neturtinei žalai atlyginti, kadangi su juo nesiskaitė nei kaip su žmogumi, nei kaip su apsaugos darbuotoju. Jis mano, kad šitie padariniai, kaip tampymas, nesiskaitymas, stumdymas, koliojimas, grasinimas susidorojimu ir sukelia moralinę žalą. Kitos civilinio ieškinio dalies jis atsisako.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. S. davė analogiškus parodymus, kaip nukentėjusysis R. Š., papildomai nurodydamas, jog jam buvo suduotas vienas smūgis į sprandą tuo metu, kai jie buvo prie virtuvės, kad buvo suduota ir daugiau smūgių, tačiau jis jų išvengė, kad Š. pirmame aukšte smūgius sudavė kaltinamasis G., kuris spyrė į krūtinę, bet Š. atsilaikė, o po to kaltinamasis Š. griebė Š. už veido, už plaukų, kaklo, kad jis sumažina civilinį ieškinį iki 2000 litų.

Liudytoja I. D. parodė, kad ji yra UAB „N.“ direktorė, viena iš akcininkų, todėl suinteresuota apsaugos darbuotojų tinkamu savo funkcijų vykdymu ir tą vakarą buvo restorane „Kruoja“. Jai trumpai nuėjus pirmame aukšte į tualetą, išėjusi pamatė, kad nebėra apsaugos darbuotojo. Budinčios rūbinėje moteriškės paklausė, kur yra apsauga ir ji pasakė, kad galimai vyksta muštynės, nes buvo iškviestas apsaugos darbuotojas R. į antrą aukštą. Nubėgusi į antrą aukštą, pamatė, kad būriavosi merginos, jaunuoliai arčiau scenos, o salės gale, prie valgyklos durų buvo susispietusi minia jaunuolių, kurie buvo agresyviai nusiteikę, garsiai šūkavo. Ji matė, kad R. Š. kaltinamasis Š. ima už galvos ir keliu bando įspirti. A. S. jau nebematė, nes jis mažesnis ir aplinkui buvo didelė minia jaunuolių. Supratusi, kad apsaugos darbuotojai nesugebės suvaldyti situacijos, išbėgo į pirmą aukštą iškviesti policijos. Iškvietusi policiją, atbėgo atgal, pamatė, kad minia jau išsisklaidžiusi, lankytojai buvo išeinantys iš salės į laiptinę, lauką. Barmenių paklausus, kur yra apsauga, pasakė, kad virtuvės patalpose. Įėjusi į virtuvę pamatė, kad A. S. buvo raudonas kaklas. R. ir A. jai pasakė, kad įvyko konfliktas, juos užpuolė, kad jie nebesugebėjo suvaldyti situacijos, turėjo slėptis ir laikė virtuvės duris, kad neįeitų agresyviai nusiteikę asmenys. Ji pasakė, kad yra iškviesta policija ir jie nusileido į pirmą aukštą. Iš lauko grįžo kaltinamieji ir pradėjo agresyviais judesiais bendrauti su apsaugos darbuotojais, kaltinamasis G. spyrė R. Š. į pilvą, o kaltinamasis Š. pirštu rodė S., kad tu negyvensi, buvo grasinama, koliojo, įžeidinėjo apsaugą ir bandė tampyti už megztinių. Kaltinamieji užlipo į antrą aukštą. Atvykus policijai jie nurodė kaltinamuosius. Apsaugos darbuotojai pagal sutartį nėra įpareigoti tikrinti restorano lankytojų amžiaus, jų įsinešamų daiktų, jų užduotis yra palaikyti viešąją tvarką. Šiuo atveju apsaugos darbuotojai jokių apsaugos priemonių neturėjo ir jų nenaudojo.

Liudytojas M. B. parodė, kad 2012 m. lapkričio 2 d. vakare buvo restorane, kažkas vyko, o kas mušėsi nematė, nes sėdėjo prie staliuko pačiame salės gale. Neatsimena, ar tą vakarą bendravo su kaltinamaisiais. Apsaugos darbuotojai buvo. Vakaras buvo nutrauktas, kadangi pripurškė dujų, kažkas susistumdė, ar susimušė. Nematė, kad kažkas būtų užkabinėjęs apsaugos darbuotojus. Atsimena, kad šokiai nevyko iki galo, gal apie 24 val., ar apie 1 val. pasibaigė. Šokiai įprastai būna iki antros valandos. Renginys buvo nutrauktas anksčiau ir visi dėl to jautė pasipiktinimą.

Liudytojas A. M. parodė, kad tą vakarą restorane buvo su draugais A. Š., P. G., D. J. ir kitais, sėdėjo prie staliuko ties salės viduriu. Atėjo į restoraną apie 23 valandą, atėjo truputį išgėrę, restorane taip pat truputį išgėrė. Jis šoko su panele ir pajuto dujų kvapą, galėjo būti apie pirmą valandą. Visi pradėjo iš salės kosėdami eiti lauk. Dujų kvapas pradėjo eiti nuo salės vidurio, kur vyko muštynės, o kas tenai mušėsi nežino. Kai visi pradėjo eiti iš salės lauk, tada jis nuėjo pasižiūrėti, kas ten darosi. Jis matė, kaip apsaugos darbuotojas Š. purškė dujas. Dujų kliuvo ir jam, todėl jis bėgo nuo tos vietos ir nematė, ką darė kaltinamieji. Po to viskas greitai pasibaigė, užsidarė gal už 10 minučių. Konflikto dalyvių ir kas ką darė įvardinti negali. Šokiai buvo nutraukti ir tai jį sunervino bei nuliūdino.

Liudytojas D. J. parodė, kad įvykio vakarą su draugais A. Š., P. G., A. M. buvo restorane. Į restoraną atėjo apie 22 valandą, neprisimena ar jau buvo išgėręs. Sėdėjo prie staliuko toliau už baro, restorano gale, gėrė, gavo dujų. Matė, kad salėje kažkas vyksta, bet gal iš draugiškų paskatų, būna, kad pasistumdo. Nematė, ar kas nors buvo apsaugos darbuotojams. Nematė, ką darė A. Š. ir P. G. Muštynės tikriausiai įvyko tuo momentu, kai jis buvo išėjęs parūkyti.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo su foto lentelėmis ir vaizdo įrašu laikmenoje (4-7 b. l., 1 t.) matyti, kad įvykio vieta yra Pakruojo mieste, V. D. g. 32 esantis restoranas „Kruoja“.

Iš daikto apžiūros protokolo (8-9 b. l., 1 t.) matyti, kad buvo apžiūrėta kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašu.

Iš darbo sutarčių, saugos paslaugų sutarties ir pareigybinių nuostatų (12-22 b. l., 1 t.) matyti, kad nukentėjusieji R. Š. ir A. S. dirba UAB „N.“ apsaugos darbuotojais ir pagal saugos paslaugų sutartį įvykio metu vykdė restorano „Kruoja“ fizinę apsaugą, įmonės darbuotojų apsaugą nuo nusikalstamo kėsinimosi į jų gyvybę bei sveikatą.

Iš parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų (24-25, 26-27 b. l., 1 t.) matyti, kad nuketėjusysis R. Š. atpažįsta asmenis P. G. bei A. Š.

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo (35-36 b. l., 1 t.) matyti, kad nuketėjusysis A. S. atpažįsta asmenį P. G.

Iš asmens blaivumo testų (49, 67 b. L., 1 t.) matyti, kad P. G. buvo nustatytas 1,96 promilės girtumas, o A. Š. nustatytas 1,45 promilės girtumas.

Iš išrašo iš medicininių dokumentų (51 b. l., 1 t.) matyti, kad P. G. šlapime, atlikus narkotinių medžiagų nustatymą, testas teigiamas marihuanai.

Iš išrašo iš medicininių dokumentų (69 b. l., 1 t.) matyti, kad A. Š. šlapime, atlikus narkotinių medžiagų nustatymą, testas teigiamas amfetaminui, metamfetaminui, marihuanai.

Iš specialisto išvados Nr. T-N 2176/12(01) (32 b. l., 2 t.) matyti, kad A. Š. šlapime rasta amfetamino, metamfetamino, tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties ir 1,49 promilės etilo alkoholio.

Iš specialisto išvados Nr. T-N 2175/12(01) (33 b. l., 2 t.) matyti, kad P. G. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties ir 2,12 promilės etilo alkoholio.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas i r veikų kvalifikavimas

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamųjų P. G. ir A. Š. kaltė yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., kadangi jie pažeidė viešąją tvarką restorane “Kruoja”, P. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d., kadangi jis neteisėtai įgijo nedidelį kiekį narkotinės medžiagos be tikslo platinti bei A. Š. pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. ir 259 str. 2 d., kadangi jis neteisėtai įgijo nedidelį kiekį narkotinės medžiagos be tikslo platinti ir neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis.

P. G. ir A. Š. padaryta veika atitinka visus Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatytus nusikalstamos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Viešąja tvarka yra laikoma padėtis ar veikimo būdas, atitinkantys visuomenės reikalavimus, atsirandantys įvairių socialinių normų įtakoje, turintys tikslą užtikrinti žmonių suderintus ir jiems naudingus tarpusavio santykius. Viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Be jokios abejonės, vieta restorane „Kruoja“, vykusio šokių vakaro metu, yra viešoji vieta. P. G. ir A. Š. viešoje vietoje, veikdami bendrininkų grupėje, būdami apsvaigę nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų, įžūliu elgesiu, matant aplinkiniams asmenims, tyčia smurtavo prieš nukentėjusiuosius – UAB „N.“ apsaugos darbuotojus R. Š. ir A. S., tuo sukeldami jiems fizinį skausmą, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Jie numatė, kad dėl tokio jų elgesio gali būti sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėjo. Jie veikė tiesiogine tyčia.

Be to, P. G. padaryta veika atitinka visus Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d. numatytus nusikalstamos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, kadangi už šią veiką baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Narkotinių medžiagų įgijimas – tai veiks­mai, ku­riuos at­li­kęs as­muo gau­na narkotines me­džia­gas. Byloje nustatyta, kad P. G., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš A. Š. neteisėtai įgijo neatlygintinai duotą, tiksliai nenustatytą nedidelį kiekį, bet ne daugiau kaip vieną gramą narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) bei jas tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje suvartojo, t.y. surūkė.

Be to, A. Š. padaryta veika taip pat atitinka visus Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d. ir 260 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, kadangi jis įgijo – už 30 litų nusipirko tiksliai nenustatytą nedidelį kiekį, bet ne daugiau kaip vieną gramą narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, kurias parsigabeno į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini), jas laikė ir po to neteisėtai disponavo, nes narkotinių medžiagų ga­be­ni­mas – tai nar­ko­ti­nių me­džia­gų bu­vi­mo, lai­ky­mo vie­tos pa­kei­ti­mas, per­ke­liant juos di­des­niais nuo­to­liais, narkotinių medžiagų laikymas - tai šių medžiagų buvimas kaltininko žinioje, pažeidžiant teisės aktais nustatytą jų laikymo tvarką, neteisėtas disponavimas – atlygintinas ar neatlygintinas perdavimas kitam asmeniui. Byloje nustatyta, kad A. Š. įgijęs narkotinės medžiagos, parsigabenęs į savo namus, vėliau neatlygintinai perdavė P. G., kartu su juo surūkydamas. Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. dispozicija nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas neteisėtai, t.y. neturint leidimo, padarė veikas, susijusias su narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, t.y. už jų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavimą ar kitokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimą. Teismų praktikoje pažymėtina, kad kaltininko tikslas „parduoti ar kitaip platinti“ gali susiformuoti, jau įgijus narkotinių medžiagų, arba dar prieš įsigyjant šias medžiagas, o svarbiausią reikšmę veikos kvalifikavimui pagal BK 260 str. 1 d. turi narkotinių ar psichotropinių medžiagų perdavimo kitam asmeniui faktas.

Bausmės skyrimas

Kaltinamųjų P. G. ir A. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jie prisipažino padarę baudžiamojo įstatymo numatytas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Kaltinamųjų P. G. ir A. Š. atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamą veiką dėl viešosios tvarkos pažeidimo jie padarė bendrininkų grupėje ir būdami apsvaigę nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.).

Skirdamas bausmes kaltinamiesiems, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, ir bausmių skyrimo ypatumais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 55 bei 58 straipsniuose.

Kaltinamasis P. G. neteistas (86 b. l., 1 t.), du kartus baustas administracine tvarka ir paskirtą baudą sumokėjęs (87-88 b. l., 1 t.), į psichiatro ir priklausomybės įskaitas neįrašytas (90 b. l., 1 t.), gyvenamosios vietos seniūnija dėl jo elgesio nusiskundimų nėra gavusi (92 b. l., 1 t.), neregistruotas darbo biržoje (93 b. l., 1 t.), nedirba (94 b. l., 1 t.), padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą ir vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d., 12 str.), atsiprašė nukentėjusiųjų, su jais susitaikė ir susitarė dėl žalos atlyginimo (31 b. l., 2 t.), todėl atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, nusikalstamų veikų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį ir kitas išdėstytas aplinkybes, bausmės tikslai jam bus pasiekti, neskiriant su laisvės atėmimu susijusios bausmės, ir kaltinamasis yra baustinas laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimus pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir neatlygintinai išdirbti nustatytą valandų skaičių sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 str. 1 d., 2 d., 6 d. 3 p., 5 p., 7 d.).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti kaltinamajam P. G. paliktina galioti nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Į atliktą bausmės laiką kaltinamajam P. G. įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas (BK 66 str.).

Dėl bausmės skyrimo A. Š.

Vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalyje ir 62 straipsnyje.

Už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., kurį padarė A. Š., numatyta tik viena bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas nuo dviejų iki aštuonerių metų. Atsižvelgiant į tai, kad tai yra sunkus nusikaltimas (BK 11 str. 5 d.), bausmės vykdymas remiantis BK 75 str. negali būti atidėtas. BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatos taip pat negali būti taikomos, kadangi tam nėra būtinų sąlygų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.13 punkte išaiškinta, kad, nesant BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų, galima taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Būtent šio straipsnio nuostatos šiuo atveju ir taikytinos.

Pagal susiformavusią teismų praktiką, taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas galima tada, kai byloje tokios išimtinės aplinkybės, kurios suponuotų išvadą, jog BK specialiosios dalies straipsnio, pagal kurį kvalifikuojama kaltininko veika, sankcijoje numatytos, o ne švelnesnės bausmės paskyrimas būtent šiam asmeniui už jo nusikalstamą veiką aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Šioje byloje yra išskirtinės aplinkybės, kurios leidžia teigti, kad A. Š. realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę, būtų pažeidžiamas teisingumo principas.

Taip pat skiriant bausmę būtina atsižvelgti į nusikaltimo padarymo mechanizmą ir specifiką, t. y. kad pagal baudžiamosios bylos medžiagą, jokių duomenų apie tai, kad A. Š. anksčiau būtų įgijęs, gabenęs, laikęs ar platinęs narkotines medžiagas, nėra. Sulaikytas jis savo kaltę pripažino, kas rodo jo mažesnį pavojingumą visuomenei. Be to, atsižvelgtina į tai, kad narkotinių medžiagų platinimas pasireiškė vienetiniu veiksmu, jis specialiai nesiekė priversti P. G. vartoti narkotines medžiagas, bet perdavė parūkyti, paprašytas paties P. G.. Iš šio narkotinės medžiagos platinimo (neatlygintinio perdavimo) A. Š. turtinės naudos neturėjo.

Kaltinamasis A. Š. neteistas (97-102 b. l., 1 t.), nebaustas administracine tvarka (103 b. l., 1 t.), į psichiatro ir priklausomybės įskaitas neįrašytas (105 b. l., 1 t.), gyvena vienas, gyvenamosios vietos seniūnija dėl jo elgesio nusiskundimų nėra gavusi (107, 108 b. l., 1 t.), dirba (58 b. l., 2 t.), atsiprašė nukentėjusiųjų, pasižadėjo atlyginti jiems padarytą žalą.

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes ir įstatymo nuostatas, konstatuotina, kad laisvės atėmimo bausmės paskyrimas A. Š. prieštarautų teisingumo principui, todėl jam skirtina švelnesnė bausmės rūšis – laisvės apribojimas, paskiriant įpareigojimus nustatytu laiku būti namuose ir tęsti darbą (BK 48 str. 1 d., 2 d., 6 d. 1 p., 7 d.).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti kaltinamajam A. Š. paliktina galioti nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Į atliktą bausmės laiką kaltinamajam A. Š. įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas (BK 66 str.).

Nukentėjusiųjų civilinių ieškinių dalys neturtinei žalai atlyginti R. Š. – 8000,00 litų ir A. S. – 3000,00 litų atmestinos, kadangi nukentėjusieji šių ieškinių dalių atsisakė (BPK 112 str., 115 str.).

Nukentėjusiųjų R. Š. ir A. S. civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo kiekvienam po 2000,00 litų yra pagrįsti ir tenkintini, priteisiant juos solidariai iš kaltinamųjų P. G. ir A. Š., kadangi žala nukentėjusiesiems buvo padaryta kaltinamųjų neteisėtais veiksmais (CK 6.263 str., 6.250 str.). Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Įstatymas nenumato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas jos dydį nustato atsižvelgdamas į pasekmes, žalą padariusių asmenų kaltę, jų turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Byloje nustatyta, kad R. Š. ir A. S. dėl kaltinamųjų P. G. ir A. Š. nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinę žalą – jiems buvo sukeltas fizinis skausmas, jie buvo pažeminti kitų asmenų akivaizdoje, atlikdami savo, kaip apsaugos darbuotojų, pareigas, palaikant viešąją tvarką. Be to, byloje nustatyta, kad kaltinamieji P. G. ir A. Š. sutiko atlyginti tokio dydžio nukentėjusiųjų civilinius ieškinius. Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, tai yra, nusikalstamos veikos pasekmes, kaltinamųjų kaltę – padarė tyčinę nusikalstamą veiką, daro išvadą, kad prašomas priteisti neturtinės žalos dydis po 2000,00 litų kiekvienam nukentėjusiajam yra pagrįstas ir priteistinas solidariai iš kaltinamųjų P. G. ir A. Š. (BPK 112 str., 113 str., 115 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 103 str., 104 str., 105 str., iš kaltinamųjų P. G. ir A. Š. priteistinos 262,45 litų proceso (kelionės) išlaidos, teismo išmokėtos nukentėjusiajam R. Š. (56, 57 b. l., 2 t.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

P. G. pripažinti kaltu, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d., nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., ir jį nubausti:

pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d. - laisvės apribojimu 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant per vieną mėnesį po nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir būti registruotam darbo biržoje visą laisvės apribojimo laikotarpį;

pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. - laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant per vieną mėnesį po nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir būti registruotam darbo biržoje visą laisvės apribojimo laikotarpį bei per 4 (keturis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p. taisyklėmis, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant per vieną mėnesį po nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir būti registruotam darbo biržoje visą laisvės apribojimo laikotarpį bei per 4 (keturis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Į atliktą bausmės laiką nuteistajam P. G. įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2012 m. lapkričio 3 d. iki 2012 m. lapkričio 4 d.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuteistajam P. G. palikti galioti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

A. Š. pripažinti kaltu, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d., nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., 284 str. 1 d., ir jį nubausti:

pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d. – laisvės apribojimu 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant tuo laikotarpiu tęsti darbą ir būti namuose nuo 24 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu;

pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d., - laisvės apribojimu 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant tuo laikotarpiu tęsti darbą ir būti namuose nuo 24 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu;

pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. - laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant tuo laikotarpiu tęsti darbą ir būti namuose nuo 24 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p. taisyklėmis, paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d. ir 260 str. 1 d., subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti subendrintą bausmę laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant tuo laikotarpiu tęsti darbą ir būti namuose nuo 24 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. ir 4 d. taisyklėmis, visas paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti galutinę bausmę laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui, įpareigojant tuo laikotarpiu tęsti darbą ir būti namuose nuo 24 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Į atliktą bausmės laiką nuteistajam A. Š. įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2012 m. lapkričio 3 d. iki 2012 m. lapkričio 4 d.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuteistajam A. Š. palikti galioti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti 2000,00 (dviejų tūkstančių) litų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), solidariai iš nuteistųjų P. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), ir A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini).

Priteisti 2000,00 (dviejų tūkstančių) litų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), solidariai iš nuteistųjų P. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), ir A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini).

Nukentėjusiųjų R. Š. 8000,00 litų ir A. S. 3000,00 litų civilinių ieškinių dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti iš nuteistųjų P. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), ir A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), po 131,22 litų (vieną šimtą trisdešimt vieną litą 22 centus) iš kiekvieno proceso išlaidų, sumokant jas į Pakruojo rajono apylinkės teismo biudžetinę sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), esančią AB DNB banke.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.