- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-05
- Bylos Nr.
- I-2727-815/2019
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- D. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėjas D. B. su skundu (b. l. 1–5) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K) (nuo 2019 m. balandžio 1 d. po reorganizacijos – Vilniaus pataisos namų), 14 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjo skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais.
2.1. Paaiškina, kad laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio mėnesio iki 2017 m. balandžio mėnesio periodiškai buvo kalinamas kamerose, kurių plotas – nuo 6,43 kv. m. iki 8,1 kv. m. ir kuriose buvo kalinama po 3–4 asmenis, o kartais ir daugiau. Be to, kamerose buvo tik 2 kėdės. Dėl kalinimo mažesnėje erdvėje nei nustato teisės aktai pareiškėjas patyrė gilius dvasinius sukrėtimus, neigiamus išgyvenimus, kurie pasireiškė baime, nerimu, emocine depresija, pažeminimu, stresu bei kitais nepatogumais. Dėl nurodytų priežasčių sutriko pareiškėjo miegas. Kamerose tarp suimtųjų dėl buitinių sąlygų kilo konfliktai.
2.2. Kamerose esantys sanitariniai mazgai (tualetai) nuo kameros atskirti tik maža (ne aukštesne nei 1,35 m) sienele. Kadangi nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis sanitarinu mazgu kitų suimtųjų atžvilgiu, pareiškėjas patyrė diskomfortą, gilius psichologinius išgyvenimus. Be to, kamerose lieka nemalonūs kvapai.
2.3. Pareiškėjas turėjo teisę pasivaiščioti tik vieną valandą. Vienos valandos pasivaikščiojimas prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą išaiškinimams. Šis komitetas antrajame pranešime Nr. CPT/Inf (92)3 išaiškino, kad suimtasis arba nuteistasis turi teisę į ne mažiau kaip 8 valandas per dieną praleisti lauke. Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažino, kad to paties reikalauja ir Europos žmogaus teisių ir pagrindidinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis.
2.4. Lukiškių TI-K dažnai nebuvo šilto vandens, nebuvo sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu vandeniu ne rečiau kaip kartą per svaitę. Pareiškėjas ne vieną kartą neturėjo galimybės nusiprausti po šiltu vandeniu. Nors teisės aktai nustato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenimis turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę prausti visą kūna po šiltu vandeniu, tačiau vieno karto per svaitę nepakako, kadangi kitas dienas pareiškėjas jautėsi nemaloniai, nes prakaitavo, o nusiprausti nebuvo galimybės.
2.5. Kamerose nebuvo užtikrinamas tinkamas patalpos apšvietimas. Natūrali šviesa labai silpnai pateko į patalpas ir jų visai neapšvietė. Kamerose įrengto elektrinio apšvietimo skleidžiama šviesa buvo per stipri, nuo tokios šviesos skauda akis ir galvą. Suimtieji patys išjungti šviesos negali, kadangi kamerose nėra jungiklių.
2.6. Kamerose buvo pilna graužikų ir buitinių parazitų. Nors teisės aktai numato, kad laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų, o esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį patikrinimą, tačiau tai nebuvo daroma.
2.7. Kamerose neveikė ventiliacija, kamerose buvo drėgna ir tamsu, trūko švaraus oro. Dėl drėgmės puvo čiužiniai, užsiveisė parazitai, metalinės lovos rūdijo. Kamerose, kurios buvo rūsyje, drėgmės lygis viršijo 70 procentų. Be to, kamerose nevalomi langai, nes dėl ant langų įtaisytų grotų suimtieji patys išvalyti langų negali.
2.8. Lukiškių TI-K maistas nebuvo skanus, maisto eneregetinė vertė siekė nuo 1300 iki 1500 kcal. Nors pareiškėjo svoris yra (duomenys neskelbtini) kg, ūgis – (duomenys neskelbtini) cm, pareiškėjas kasdien sportavo, tačiau maisto kiekis ir kokybė nebuvo užtikrinti.
II
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus pataisos namai atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 11–20) nurodo, kad pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas, prašo skundą atmesti bei, vadovaujantos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalimi, pareiškėjo reikalavimams taikyti 3 m. ieškinio senaties terminą. Savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais.
1. Dėl Lukiškių TI-K
1.1. Pažymi, kad nuo 2010 m. balandžio 11 d. įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010)), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. 2010 m. gegužės 11 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-124 (toliau – ir Įsakymas) buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.
1.2. Nurodo, kad skirstant asmenis į kameras yra laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje numatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas, jo keliamo ginčo laikotarpiu, buvo laikomas kamerose, kuriose asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus.
2. Dėl kamerų įrengimo paaiškina, kad Lukiškių TI-K kameros įrengtos, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakyme Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir TĮ taisyklėmis) 14.6 punktą kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Lovos matmenys – apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 kv. m), stalo – (išskyrus kameras, kuriose yra daugiau kaip 4 lovos) – apie 0,6 m x 0,5 m (0,3 kv. m), taburetės – apie 0,3 x 0,3 m (0,07 kv. m), sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys – apie 0,8 x 0,7 m (0,56 kv. m). Toks gyvenamųjų kamerų įrengimas atitinka nustatytų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimus.
3. Dėl grotų įrengimo paaiškina, kad visų įstaigos gyvenamųjų kamerų langų angose įrengtos grotos ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus (TĮ taisyklių 14.1 papunktis).
4. Dėl privatumo užtikrinimo
4.1. Pažymi, kad sanitarinis mazgas yra atskirtas nuo kameros ploto sienele, kuri nėra žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Tuo tarpu, nei HN 76:2010, nei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – HN 134:2015) sanitarinių mazgų atskyrimo nuo likusio kameros ploto reikalavimų nenumato.
4.2. Paaiškina, kad įstaigos priežiūros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis: 2013 m. – gyvenamosiose kamerose Nr. 252 - Nr. 257, 2012 m. – gyvenamosiose kamerose Nr. 386 - Nr. 395; 2015 m. – gyvenamosiose kamerose Nr. 406 - Nr. 417; 2016 m. – gyvenamosiose kamerose Nr. 418 - Nr. 426. Kitose įstaigos gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m. aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse.
5. Dėl ventiliacijos ir vėdinimo įstaigos kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.
6. Dėl išvedimo į dušą.
6.1. Nurodo, kad vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1-264 „Dėl Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo nusiprausti į dušą ir kirpėjo paslaugų suteikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių buvo suteikiama teisė nusiprausti duše ir tai atitiko higienos normų reikalavimus.
6.2. Dušuose nuolat teikiamas karštas vanduo, todėl suimtiesiems, nuteistiesiems visada yra sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę.
7. Dėl pasivaikščiojimo gryname ore.
7.1. Vadovaujantis Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos šalims narėms Nr. R (2006) 2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“, priimtos 952 - ame Ministrų Komiteto ministrų pavaduotojų posėdyje 2006 m. sausio 11 d., 10 straipsnio 3 dalies 2 punktu, taip pat 27 straipsnio 1 dalimi, kiekvienam suimtajam turi būti sudarytos sąlygos ne mažiau nei vieną valandą per dieną mankštintis atvirame ore.
Motyvuojamoji dalis
7.2. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – SVĮ) 29 straipsnį, suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė gali būti sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka suimtasis. Pasivaikščiojimas gali būti nutrauktas, jei suimtasis pažeidžia Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių nustatytą pasivaikščiojimų tvarką.
7.3. Pasivaikščiojimas gryname ore, yra tiek suimtųjų, tiek nuteistųjų teisė bet ne pareiga. Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnai kiekvieną dieną pasiūlo suimtiesiems/nuteistiesiems pasinaudoti teise pasivaikščioti gryname ore.
8. Dėl neturtinės žalos
8.1. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
8.2. Tam tikras suimtųjų ir / arba nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą.
8.3. Pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, jis privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A444-669/2011). Remiantis LVAT praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, o būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme; vien pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (LVAT administracinė byla A438-336/2012 ir kt.). Taigi, šiuo atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
III
Teismo posėdyje pareiškėjas D. B. prašė skundą tenkinti skunde nurodomais argumentais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
1. Pareiškėjas D. B. kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės priteisti 14 500 Eur neturtinės žalos, kuri jam padaryta dėl netinkamų laikymo Lukiškių TI- K sąlygų laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio mėnesio iki 2017 m. balandžio mėnesio.
2. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
2.1. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).
2.2. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Aiškindamas šios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad būtinybė atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas, o šį principą įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus teisingai atlyginta.
2.3. Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia viešosios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimą, būtina vadovautis ne tik ABTĮ, bet ir privatinės teisės normomis.
2.4. Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.271 str. 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 str. 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A146-244/2008, Nr. A822-87/2009, A822-619/2009).
3. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, kuri atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 straipsnio 5 dalis). Vadovaujantis CK 1.131 straipsnio 1 dalimi, ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas ieškinį atmesti.
3.1. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė teismui skundą, kuriuo prašo priteisti žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio mėnesio iki 2017 m. balandžio mėnesio. Iš ant voko (b. l. 6) esančios siuntimo žymos matyti, kad pareiškėjo skundas teismui išsiųstas 2019 m. kovo 6 d., todėl darytina išvada, kad jis praleido CK nustatytą sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos, atsiradusios laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio mėnesio iki 2016 m. kovo 5 d., atlyginimo pareikšti.
3.2. CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009).
3.3. Pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių priežasčių, nulėmusių CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyto ieškinio senaties termino skundo reikalavimui dėl laikotarpyje nuo 2013 m. lapkričio mėnesio iki 2016 m. kovo 5 d. patirtos neturtinės žalos atlyginimo, praleidimą.
3.4. LVAT laikosi nuoseklios pozicijos, kad neturtinę žalą sudarantys subjektyvūs išgyvenimai neturi grįžtamojo poveikio, todėl jų pajautimas ex post facto (įvykiui pasibaigus) vertintinas kritiškai. Neigiami dvasiniai išgyvenimai, sudarantys neturtinės žalos turinį pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, yra jaučiami nepriklausomai nuo suvokimo apie su tuo susijusius teisės aktus, t. y. nepriklausomai nuo jų teisinio kvalifikavimo, todėl įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas nepateisina netinkamo įstatymų reikalavimų vykdymo ir negali būti laikomas pagrindu konstatuoti, jog pareiškėjas senaties terminą kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo praleido dėl svarbių priežasčių bei tokį terminą atnaujinti (žr. LVAT 2015 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-712-858/2015 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad teisės aktai, nustatantys sulaikytų asmenų teises bei pareigas ir reglamentuojantys laikymo sąlygas, yra lietuvių kalba ir viešai prieinami, o pareiškėjas, kuris patiria neigiamų išgyvenimų dėl netinkamų kalinimo sąlygų, net ir nesusipažinęs su konkrečiais teisės aktų reikalavimais bei teismų išaiškinimais, gali suvokti, kad jo teisės yra pažeidžiamos (žr. LVAT 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013, 2016 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-743-662/2016, 2017 m. sausio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-102-525/2017 ir kt.).
3.5. Taigi, pareiškėjui apie jo atžvilgiu galimai atliekamus neteisėtus veiksmus (neveikimą) turėjo būti žinoma nuo šių aplinkybių atsiradimo momento, todėl tariamas teisės aktų ar teismų praktikos nežinojimas nesudaro pagrindo atnaujinti pareiškėjo praleistą ieškinio senaties terminą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo reikalavimai dėl žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio mėnesio iki 2016 m. kovo 5 d. atmestini kaip pareikšti praleidus ieškinio senaties terminą. Toliau byloje bus sprendžiama dėl pareiškėjo reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2016 m. kovo 6 d. iki 2017 m. balandžio 30 d.
4. Pažymėtina, kad vienas iš pareiškėjo nusiskundimų – ploto trūkumas Lukiškių TI-K kamerose.
4.1. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.
4.2. Iš byloje esančios medžiagos (b. l. 11–20) nustatyta, kad pareiškėjas Lukiškių TI- K nagrinėjamu laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 6 d. iki 2016 m. kovo 8 d. buvo kalinamas kameroje Nr. 366, kurios plotas – 7,81 m², kurioje buvo kalinami 3 asmenys; 2016 m. kovo 9 d. pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 326, kurios plotas – 7,66 m², kurioje buvo kalinami 2 asmenys; nuo 2016 m. kovo 10 d. iki 2016 m. kovo 12 d. kameroje Nr. 326 buvo kalinami 2 asmenys; 2016 m. kovo 13 d. kameroje Nr. 326 buvo kalinami 3 asmenys; 2016 m. kovo 14 d. pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 379, kurios plotas – 6,94 m², kurioje buvo kalinami 2 asmenys; nuo 2016 m. kovo 15 d. iki 2016 m. kovo 21 d. kameroje Nr. 379 buvo kalinami 2 asmenys; 2016 m. kovo 22 d. pareiškėjas išvyko atlikęs arešto bausmę; 2016 m. gegužės 5 d. pareiškėjas atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 124, kurios plotas – 7,31 m², kurioje pareiškėjas buvo kalinamas vienas; vėliau pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 369, plotas – 7,87 m², kurioje buvo kalinami 2 asmenys; nuo 2016 m. gegužės 6 d. iki 2016 m. birželio 1 d. kameroje Nr. 369 buvo kalinami 2 asmenys; 2016 m. birželio 2 d. pareiškėjas išvyko atlikęs arešto bausmę; 2016 m. rugsėjo 1 d. pareiškėjas atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 108, kurios plotas – 7,38 m², kurioje buvo kalinami 2 asmenys; 2016 m. rugsėjo 2 d. pareiškėjas perkeltas ę kamerą Nr. 397, plotas – 20,14 m², kurioje buvo kalinami 4 asmenys; nuo 2016 m. rugsėjo 3 d. iki 2016 m. rugsėjo 6 d. kameroje Nr. 397 buvo kalinami 4 asmenys; 2016 m. rugsėjo 7 d. kameroje Nr. 397 buvo kalinami 5 asmenys; nuo 2016 m. rugsėjo 8 d. iki 2016 ,m. rugsėjo 16 d. kameroje Nr. 397 buvo kalinami 4 asmenys; 2016 m. rugsėjo 17 d. pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 387, kurios plotas – 29,44 m², kurioje buvo kalinami 8 asmenys; 2016 m. rugsėjo 18 d. ir 2016 m. rugsėjo 19 d. kameroje Nr. 387 buvo kalinami 8 asmenys kameroje; 2016 m. rugsėjo 20 d. kameroje Nr. 387 buvo kalinami 7 asmenys; 2016 m. rugsėjo 21 d. ir 2016 m. rugsėjo 22 d. kameroje Nr. 387 buvo kalinami 8 asmenys; 2016 m. rugsėjo 23 d. kameroje Nr. 387 buvo kalinami 7 asmenys; nuo 2016 m. rugsėjo 24 d. iki 2016 m. rugsėjo 26 d. kameroje Nr. 387 buvo kalinami 8 asmenys; nuo 2016 m. rugsėjo 27 d. iki 2016 m. spalio 1 d. kameroje Nr. 387 buvo kalinami 7 asmenys; nuo 2016 m. spalio 2 d. iki 2016 m. spalio 10 d. kameroje Nr. 387 buvo kalinami 8 asmenys; nuo 2016 m. spalio 11 d. iki 2016 m. spalio 27 d. kameroje Nr. 387 buvo kalinami 7 asmenys; 2016 m. spalio 28 d. kameroje Nr. 387 buvo kalinami 6 asmenys; nuo 2016 m. spalio 29 d. iki 2016 m. spalio 31 d. kameroje Nr. 387 buvo kalinami 5 asmenys; nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 3 d. kameroje Nr. 387 buvo 6 asmenys; nuo 2016 m. lapkričio 4 d. iki 2016 m. lapkričio 6 d. kameroje Nr. 387 buvo kalinami 7 asmenys; nuo 2016 m. lapkričio 7 d. iki 2016 m. lapkričio 11 d. kameroje Nr. 387 buvo kalinami 6 asmenys; nuo 2016 m. lapkričio 12 d. iki 2016 m. lapkričio 15 d. kameroje Nr. 387 buvo kalinami 7 asmenys; 2016 m. lapkričio 16 d. kameroje Nr. 387 buvo 6 asmenys; 2016 m. lapkričio 17 d. kameroje Nr. 387 buvo kalinami 5 asmenys; 2016 m. lapkričio 18 d. kameroje Nr. 387 buvo kalinami 6 asmenys; 2016 m. lapkričio 19 d. kameroje Nr. 387 buvo kalinami 7 asmenys; 2016 m. lapkričio 20 d. ir 2016 m. lapkričio 21 d. kameroje Nr. 387 buvo kalinami 8 asmenys; 2016 m. lapkričio 22 d. kameroje Nr. 387 buvo kalinami 6 asmenys; nuo 2016 m. lapkričio 23 d. iki 2016 m. lapkričio 28 d. kameroje Nr. 387 buvo kalinami 4 asmenys; 2017 m. lapkričio 29 d. pareiškėjas išvyko atlikęs arešto bausmę; 2017 m. balandžio 20 d. pareiškėjas atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 124, kurios plotas – 7,31 m², kurioje pareiškėjas buvo kalinamas vienas, vėliau pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 380, kurios plotas – 7,35 m², kurioje buvo kalinami 2 asmenys; nuo 2017 m. balandžio 21 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. kameroje Nr. 380 buvo kalinami 2 asmenys.
4.3. Kaip matyti iš šių duomenų negrinėjamu ginčo laikotarpiu (nuo 2016 m. kovo 6 d. iki 2017 m. balandžio 30 d.), pareiškėjui trūko ploto jam būnant kameroje Nr. 366 su kitais asmenimis laikotarpyje nuo 2016 m. kovo 6 d. iki 2016 m. kovo 8 d., taip pat pareiškėjui trūko ploto jam būnant kameroje Nr. 326 su kitais asmenimis laikotarpyje nuo 2016 m. kovo 13 d. iki 2016 m. kovo 21 d. Vadinasi, pareiškėjo teisės į teisės aktuose numatytą plotą buvo pažeistos 12 parų.
4.4. Atkreiptinas dėmesys, jog nacionaliniai teisės aktai nenustato, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, iš bendro patalpų ploto turi būti atimtas sanitarinio mazgo patalpos užimamas plotas. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra išaiškinęs, jog turėtų būti laikomasi aiškinimo, kad 3 kv. m plotas, tenkantis asmeniui daugiavietėse kamerose, yra minimalus standartas, taikomas vertinant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio galimą pažeidimą. Šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Teismas išaiškino, kad kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, kita vertus, į turimo ploto kameroje apskaičiavimą reikėtų įtraukti plotą, užstatytą baldais (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13). Taigi ploto norma, tenkanti vienam asmeniui, skaičiuojama atėmus sanitarinio mazgo plotą tik vertinant, ar nebuvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis.
5. Pareiškėjas tvirtino, jog sanitarinio mazgo įrengimas, atskiriant jį tik sienele, pažeidė jo teisę į privatumą.
5.1. HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. TI taisyklių 14.5 punkte nustatyta, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybei, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad tualetas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas ne žemesne kaip 1,5 m. sienele.
5.2. EŽTT ne vienoje byloje pažymėjo ir tai, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš sulaikytojo bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visą laiką matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą / akutę (žr., pvz., 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje A. M. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07) 97 p., 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje Grishin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 30983/02) 94 p., 2002 m. liepos 15 d. sprendimo byloje Kalashnikov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 47095/99) 99 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08), 157 p.; 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje Glotovprieš Rusiją (pareiškimo Nr. 41558/05) 28 p.), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiškai uždengti tualetą durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 p.). Teismas taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 p.).
5.3. Į šią EŽTT praktiką Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai atsižvelgia analogiško pobūdžio bylose. Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgą sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji), besinaudojantys tualetu, gali būti matomi iš įėjimo į sanitarinį mazgą pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) būtų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgą turi būti uždengtas (įrengiant duris arba kitu būdu) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017, 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-772-261/2017 ir kt.).
5.4. Į bylą pateiktas Lukiškių TI-K Turto valdymo skyriaus pranešimas „Dėl D. B. skundo“ (b. l. 30–32), kuriame nurodoma, kad Lukiškių TI-K priežiūros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis: gyvenamosios kameros Nr. 252 – Nr. 257; Nr. 386 – Nr. 395; Nr. 406 – Nr. 417; Nr. 418 – Nr. 426. Kitose gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m. aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus. Laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 17 d. iki 2016 m. lapkričio 28 d. pareiškėjas buvo kalinamas kameroje Nr. 387, kurioje sanitarinio mazgo patalpa įrengta kaip atskira kabina su durimis. Laikotarpiais nuo 2016 m. kovo 6 d. iki 2016 m. kovo 21 d., nuo 2016 m. gegužės 5 d. iki 2016 m. birželio 1 d., nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 16 d., nuo 2017 m. balandžio 20 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. (su petraukom) pareiškėjas buvo kalinamas kamerose Nr. 108, 124, 326, 366, 369, 379, 380, 397, kuriose sanitarinio mazgo patalpa nuo likusios kameros atskirta 1,5 m aukščio sienele ir užuolaida. Kaip minėta, pagal EŽTT praktiką gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo.
5.5. Lukiškių TI-K nepaneigė pareiškėjo teiginių, kad Lukiškių TI-K kamerose sanitariniai mazgai nėra visiškai atitverti nuo gyvenamosios patalpos, todėl teismo vertinimu, pareiškėjo teisės į privatumą neužtikrinimas blogino jo kalinimo sąlygas 70 parų.
6. Pareiškėjas skundėsi nepakankama ventiliacija, apšvietimu, drėgme, netinkamu maitinimu, taip pat tuo, jog į kameras nebuvo tiekiamas šiltas vanduo, dėl ant langų pritvirtintų grotų nebuvo galima išvalyti nešvarių langų.
6.1. Teismas, įvertinęs pateiktus duomenis apie kamerų patikrinimus su jų dirbtinio apšvietimo, šiluminės aplinkos tyrimų protokolais (b. l. 33-35, 36-38, 39-41, 53-55, 56-57, 58-59, 60-61, 62-63, 64-65, 66-67, 71-73, 84-86, 87-89, 90-91) daro išvadą, kad higienos normos pažeidimų nenustatyta arba jie labai menki (b. l. 78-80).
6.2. Pelės, žiurkės ir kiti kenkėjai bei parazitai naikinami, nes Lukiškių TI-K administracija yra sudariusi paslaugų sutartį su įmone, kuri organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją) bei teisės aktuose nustatyta tvarka atlieka visuomenės sveikatos priežiūros veiklą. Įmonė turi licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla. Pagal Lukiškių TI-K direktoriaus patvirtintą pasiūlymų, prašymų, pareiškimų ir skundų pateikimo tvarką, gyvenamojoje kameroje pastebėjus nariuotakojų, graužikų ir / ar kitų kenkėjų, nuteistieji ir suimtieji Lukiškių TI-K Socialinės reabilitacijos skyriaus būrių viršininkams turi pateikti rašytinį prašymą atlikti neplaninį aplinkos kenksmingumo pašalinimą. Lukiškių TI-K yra pildomas Dezinsekcijos, deratizacijos darbų atlikimo (registravimo) žurnalas, tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją. Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose dirbtinis dieninis ir naktinis apšvietimas įrengtas, vadovaujantis PĮĮET 16.7 punktu, dirbtinė šviesa yra ne mažesnė kaip 200 lx. Visose Lukiškių TI-K gyvenamosiose patalpose yra skaidraus stiklo langai, minimalus lango plotas – 0,824 m2 (0,8 m x 1,03 m), visose gyvenamųjų kamerų langų angose įrengtos grotos, tai atitinka teisės aktų reikalavimus: vadovaujantis PĮĮET, iš lauko ir vidinės pusės ant langų turi būti įrengtos apsauginės grotos, TI taiysklių14.1 punktu, lango angoje turi būti įstatytos metalinės grotos. Lukiškių TI-K gyvenamosios kameros vėdinamos natūraliai, per langus, kaip nurodyta HN 134:2015 17 punkte. Visi langų rėmai lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui. Tinkamai vėdinant, gyvenamosiose kamerose išvengiama ir didelio drėgmės susidarymo, ir pelėsio, ir nemalonaus kvapo. Lukiškių TI-K kalinamiesiems sudaroma galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše, tai atitinka HN 134:2015 44 punktą. Pagal Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. rugsėjo 30 d. įsakymą Nr. 1-264 „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo nusiprausti į dušą ir kirpėjo paslaugų suteikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ suimtieji ir nuteistieji dušu gali naudotis iki 15 minučių. Karšto vandens tiekimas į kameras galiojančiuose teisės aktuose neįtvirtintas, pagal HN 134:2015 18 punktą karštas vanduo tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Taigi, šiais aspektais pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos.
6.3. Kalinamieji maitinami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ ir Departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakyme Nr. 4/07-117 „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis mitybos normomis. Valgiaraščiai patvirtinti Departamento direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakyme Nr. V-138, jie subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Išduoti pagamintą maistą leidžia Lukiškių TI-K direktoriaus budintysis padėjėjas, vadovaudamasis Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo juslinio patikrinimo rezultatais, įrašytais pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnale. Be Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo juslinio patikrinimo ir įstaigos direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimo išduoti maistą draudžiama. Tai reiškia, kad visas pagamintas maistas yra kokybiškas ir tinkamas vartojimui. Pažymėtina, kad virtuvė pagamintą maistą išduoda karštą. Suimtiesiems ir nuteistiesiems pagamintas maistas išduodamas šiltas, nes termiškai apdorotas maistas laikomas maistui laikyti skirtuose termosuose. Maistas dalinamas tam tikslui skirtais kalibruotais specialiais įrankiais (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 2.9 punktą). Šiuo aspektu pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos.
7. Pareiškėjo nusiskundimai dėl pasivaikščiojimų netinkamo suteikimo nėra niekuo pagrįsti, todėl atmetami kaip nepagrįsti.
8. Pagal CK 6.250 straipsnį nustatyti neturtinės žalos dydį, t. y. teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, yra teismo diskrecija. Teismo pareiga nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Pažymėtina, jog piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str.), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką.
9. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, kadangi vien pažeidimo pripažinimo šiuo atveju nepakanka pažeistai teisei apginti. Tačiau, nors pripažintina, kad privatumo sanitariniame mazge trūkumas tam tikrais laikotarpiais (70 paras), ploto trūkumas tam tikrais laikotarpiais (12 parų) sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, tačiau, teismo vertinimu, nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus dėl CK 6.250 str. taikymo bei į anksčiau konstatuotą pareiškėjo teisių pažeidimą, pažeidimo mastą bei intensyvumą, taip pat į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies ir nustatytinas atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 360 Eur, kuris teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų taikymo požiūriu yra adekvatus jo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui ir šiuo požiūriu yra teisingas.
10. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo D. B. skundas tenkintinas iš dalies ir pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, priteistina 360 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132–133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo D. B. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 360 Eur (tris šimtus šešiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti už jo netinkamą laikymą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2016 m. kovo 6 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. (laikytas su pertraukomis).
Likusią pareiškėjo D. B. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.