Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamasis G. S., bendrininkaudamas kartu su H. B., veikdamas vieninga tyčia ir turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą organizuoti dokumentų suklastojimą bei žinomai suklastotų dokumentų panaudojimą, 2010-03-23 (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, siekdamas pridengti bei nuslėpti neteisėtą (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini).) antspaudo ir dokumentų įgijimą, organizavo dokumentų suklastojimą ir suklastotų dokumentų panaudojimą, t.y. už 5 000 Lt atlygį N. R. pažadėjęs surasti (duomenys neskelbtini) akcijų pirkėją bei šios įmonės antspaudo ir dokumentų perėmėją, žinodamas, kad H. B. tikrovėje šios įmonės akcijų neįsigis bei dokumentų ir antspaudo neperims, tačiau siekdamas gauti sutartą atlygį, paruošė ir pateikė pasirašyti N. R. - 2010-03-23 akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, o G. S. - 2010-03-23 dokumentų, kasos bei antspaudo priėmimo – perdavimo aktą, N. R. ir G. S., nieko nežinodami apie vykdomą nusikalstamą veiką, t.y. kad H. B. tikrovėje akcijų neįgis bei dokumentų ir antspaudo neperims, o (duomenys neskelbtini) antspaudą ir dokumentus neturėdamas teisėto pagrindo įgis G. S., pasirašė pastarojo jiems pateiktuose dokumentuose, G. S., pažadėjęs 100 Lt atlygį, nurodė H. B. pasirašyti 2010-03-23 akcijų pirkimo – pardavimo sutartį bei 2010-03-23 dokumentų, kasos bei antspaudo priėmimo – perdavimo aktą, H. B., žinodamas, kad tikrovėje 100 vnt. paprastųjų (duomenys neskelbtini) vardinių akcijų iš N. R. neperka bei 100 Lt už jas nemoka, pasirašė kaip akcijų pirkėjas, taip pat, žinodamas, kad tikrovėje (duomenys neskelbtini) antspaudo ir buhalterinės apskaitos dokumentų iš G. S. nepriima ir nepriims, pasirašė kaip dokumentus ir antspaudą priėmęs (duomenys neskelbtini) direktorius, taip H. B. savo parašu patvirtino žinomai neteisingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis, tokiu būdu H. B. suklastojo tikrus dokumentus, tęsiant nusikalstamą veiką, G. S. nuvežė H. B. į VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialą, esantį Lvovo g. 25, Vilnius bei nurodė pasirašyti (duomenys neskelbtini) 2010-03-23 prašyme Nr. 1447628 bei 2010-03-23 prašyme registruoti juridinių asmenų registre pakeistus duomenis, H. B., neturėdamas tikslo daryti jokių (duomenys neskelbtini) duomenų pakeitimų, žinodamas, kad tikrovėje (duomenys neskelbtini) vienasmeniu valdymo organu – direktoriumi nebus bei jokios darbinės veiklos įmonėje neorganizuos ir nevykdys, pasirašė kaip prašymus užpildęs ir pateikęs įmonės vadovas, H. B. savo parašu patvirtino žinomai neteisingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis, taip suklastojo tikrus dokumentus bei šiuos žinomai suklastotus dokumentus panaudojo - 2010-03-23 pateikė VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo darbuotojams, tokiu būdu G. S. organizavo dokumentų suklastojimą ir žinomai suklastotų dokumentų panaudojimą;

be to, jis, veikdamas vieninga tyčia ir turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą neturint teisėto pagrindo įgyti ir laikyti (duomenys neskelbtini) (į.k (duomenys neskelbtini).) antspaudą ir dokumentus, 2010 m. vasario mėn. pabaigoje už 5 000 Lt atlygį N. R. pažadėjo surasti (duomenys neskelbtini) akcijų pirkėją bei šios įmonės antspaudo ir dokumentų perėmėją, 2010-03-23 (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, žinodamas, kad H. B. tikrovėje (duomenys neskelbtini) akcijų neįsigis bei dokumentų ir antspaudo neperims, tačiau siekdamas gauti sutartą atlygį bei neturint teisėto pagrindo įgyti ir laikyti (duomenys neskelbtini) antspaudą ir dokumentus, paruošė ir pateikė pasirašyti N. R. - 2010-03-23 akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, o G. S. - 2010-03-23 dokumentų, kasos bei antspaudo priėmimo – perdavimo aktą, G. S., nieko nežinodamas apie vykdomą nusikalstamą veiką, t.y. kad H. B. tikrovėje akcijų neįgis bei dokumentų ir antspaudo neperims, o (duomenys neskelbtini) antspaudą ir dokumentus neturėdamas teisėto pagrindo įgis G. S., pasirašė pastarojo jam pateiktame 2010-03-23 dokumentų, kasos ir antspaudo priėmimo – perdavimo akte bei (duomenys neskelbtini) antspaudą ir dokumentus: „Pirkimai“ 2005-2010 03, 6 segtuvai; „A. A.“ 2005, 1 segtuvas; „Pardavimai“ 2005-2007, 2 segtuvai; „Gautos -panaudotos PVM S.f.“ , 1 segtuvas; „Kasa“ 2005-2010, 03, 4 segtuvai; „PVM Deklaracijų suvestinės“, 1 segtuvas; „Sutartys“, 1 segtuvas; „Aktai“, 1 segtuvas; „Darbo sutartys“, 1 segtuvas; „Darbuotojų sauga“, 1 segtuvas; „Avansinės apyskaitos“, 1 segtuvas; Žurnalai ir registrai, 8 vnt.; Kasos operacijų žurnalai, 8 vnt.; „D.U. kortelės“, 1 segtuvas; „I.T. kortelės“, 1 segtuvas; „Įsakymai“, 1 segtuvas; „Pažymos“, 1 segtuvas; „Bankas“, 1 segtuvas; „Išrašytos sąskaitos“, 1 segtuvas; Pinigų priėmimo kvitai (TSA0854168-TSA0854200); „Sodra“, 1 segtuvas; „Tabeliai“, 1 segtuvas; „D.U. žiniaraščiai“, 1 segtuvas; „VMI deklaracijos“, 1 segtuvas; „Atskaitomybė“, 2 segtuvai, paliko (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), G. S., pažadėjęs 100 Lt atlygį, nurodė H. B. pasirašyti 2010-03-23 akcijų pirkimo – pardavimo sutartyje bei 2010-03-23 dokumentų, kasos bei antspaudo priėmimo – perdavimo akte, H. B., žinodamas, kad tikrovėje 100 vnt. paprastųjų (duomenys neskelbtini) vardinių akcijų iš N. R. neperka bei 100 Lt už jas nemoka, pasirašė kaip akcijų pirkėjas, taip pat, žinodamas, kad tikrovėje (duomenys neskelbtini) antspaudo ir buhalterinės apskaitos dokumentų iš G. S. nepriima ir nepriims, pasirašė kaip dokumentus ir antspaudą priėmęs (duomenys neskelbtini) direktorius, taip H. B. savo parašu patvirtino žinomai neteisingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis, kaip ir buvo iš anksto sutarta, už parašų padėjimą, gavęs 100 Lt, H. B. (duomenys neskelbtini) antspaudo ir dokumentų neperėmė, o juos 2010-03-23 neturėdamas teisėto pagrindo įgijo ir (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini)laikė G. S..

Kaltinamasis H. B., bendrininkaudamas su G. S., veikdamas vieninga tyčia ir turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą suklastoti dokumentus bei žinomai suklastotus dokumentus panaudoti, 2010-03-23 (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) direktorius G. S., siekdamas pridengti bei nuslėpti neteisėtą (duomenys neskelbtini) (į.k (duomenys neskelbtini).) antspaudo ir dokumentų įgijimą, organizavo dokumentų suklastojimą ir suklastotų dokumentų panaudojimą, t.y. už 5 000 Lt atlygį N. R. pažadėjęs surasti (duomenys neskelbtini) akcijų pirkėją, žinodamas, kad H. B. tikrovėje šios įmonės akcijų neįsigis bei dokumentų ir antspaudo neperims, tačiau siekdamas gauti sutartą atlygį, paruošė ir pateikė pasirašyti N. R. - 2010-03-23 akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, o G. S. - 2010-03-23 dokumentų, kasos bei antspaudo priėmimo – perdavimo aktą, N. R. ir G. S., nieko nežinodami apie vykdomą nusikalstamą veiką, t.y. kad H. B. tikrovėje akcijų neįgis bei dokumentų ir antspaudo neperims, o (duomenys neskelbtini) antspaudą ir dokumentus neturėdamas teisėto pagrindo įgis G. S., pasirašė pastarojo jiems pateiktuose dokumentuose, G. S., pažadėjęs 100 Lt atlygį, nurodė H. B. pasirašyti 2010-03-23 akcijų pirkimo – pardavimo sutartį bei 2010-03-23 dokumentų, kasos bei antspaudo priėmimo – perdavimo aktą, H. B., žinodamas, kad tikrovėje 100 vnt. paprastųjų (duomenys neskelbtini) vardinių akcijų iš N. R. neperka bei 100 Lt už jas nemoka, pasirašė kaip akcijų pirkėjas, taip pat, žinodamas, kad tikrovėje (duomenys neskelbtini) antspaudo ir buhalterinės apskaitos dokumentų iš G. S. nepriima ir nepriims, pasirašė kaip dokumentus ir antspaudą priėmęs (duomenys neskelbtini) direktorius, taip H. B. savo parašu patvirtino žinomai neteisingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis, tokiu būdu H. B. suklastojo tikrus dokumentus, tęsiant nusikalstamą veiką, G. S. nuvežė H. B. į VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialą, esantį Lvovo g. 25, Vilnius bei nurodė pasirašyti (duomenys neskelbtini) 2010-03-23 prašyme Nr. 1447628 bei 2010-03-23 prašyme registruoti juridinių asmenų registre pakeistus duomenis, H. B., neturėdamas tikslo daryti jokių (duomenys neskelbtini) duomenų pakeitimų, žinodamas, kad tikrovėje (duomenys neskelbtini) vienasmeniu valdymo organu – direktoriumi nebus bei jokios darbinės veiklos įmonėje neorganizuos ir nevykdys, pasirašė kaip prašymus užpildęs ir pateikęs įmonės vadovas, taip H. B. savo parašu patvirtino žinomai neteisingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis, tokiu būdu H. B. suklastojo tikrus dokumentus bei šiuos žinomai suklastotus dokumentus panaudojo - 2010-03-23 pateikė VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo darbuotojams.

Kaltinamasis G. S. teisiamojo posėdžio metu neprisipažino padaręs jam inkriminuotus nusikaltimus. Paaiškino, kad tuo metu (kaltinime nurodytu laiku) jo įmonė vykdė tarpininkavimo veiklą steigiant, likviduojant ir perkant ir parduodant įmones. Viena iš tokių įmonių buvo įmonė iš Marijampolės, kuriai taip pat buvo tarpininkauta parduodant akcijas. Jo įmonė buvo reklamuojama ne tik internete, bet ir gatvėse ant iškabų, per televiziją, lauko ekranuose, todėl jų klientai jų įmonę galėjo lengvai rasti minėtais būdais. Vienas užsakovas buvo iš Marijampolės. Į jį kreipėsi moteris, kuri jam pačiam ir paskambino, kadangi reklamoje nurodytu telefono numeriu tik jis atsiliepinėjo. (duomenys neskelbtini) savininkas ne jis, jis buvo tik šios įmonės vadovas. Jis atsiliepė į moters iš Marijampolės skambutį. Nepamena, kaip su ja bendravo, tačiau su klientais yra paprastas šabloninis bendravimas. Jie jų klausia, ar gali surasti pirkėją, kadangi jie nori parduoti įmonę, o jis (kaltinamasis) atsako, kai atsiras pirkėjas, jiems paskambins ir praneš. Jei atsiranda suinteresuotas asmuo dėl įmonės pirkimo, jis paskambina tiems žmonėms, kurie norėjo parduoti savo įmonę ir jiems pasako, kad yra susidomėjęs žmogus. Jei jiems dar tai aktualu, jie atsiunčia savo įmonės duomenis, perduodamų dokumentų sąrašą, o jis pagal šabloninį pavyzdį į atitinkamus dokumentus įrašo jų įmonės duomenis bei įmonės pirkėjo duomenis. Vėliau suderinamas laikas tarp šalių, kada jos gali atvykti ir pasirašyti dokumentus. Pagal šią tvarką dirbo ir su įmone (duomenys neskelbtini). Pirkėjas pirkti (duomenys neskelbtini) pats atsirado, jo ieškoti nereikėjo. H. B., kaip ir (duomenys neskelbtini)atstovė, kreipėsi telefonu klausdamas, ar turi kokią nors įmonę. Tada buvo atsakyta, kad šiuo metu yra tokia įmonė. Tačiau paskambinęs asmuo paprastai neprisistato konkrečiu vardu, t.y. niekas neprisistato. Kai yra konkretus susidomėjimas ir nori tikrai pirkti, tada žmogus jiems siunčia visus savo duomenis, kuriuose yra nurodytas vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, asmens kodas. Tiksliai nežino, kaip šiuo atveju buvo, nes galėjo atsiųsti ir elektroniniu paštu, ir žinute. Nėra duomenų, kaip tiksliai šiuo atveju asmens duomenys pateko pas jį. Prieš pasirašant dokumentus, visada sutikrindavo duomenis, ar jie surašyti teisingi. Šiuo atveju atvyko trys asmenys iš kurių vienas buvo H. B.. Žmonės iš Marijampolės vėlavo, todėl teko šiek tiek palaukti. Kai atvyko žmonės iš Marijampolės, jis (kaltinamasis) paėmė H. B. asmens tapatybės kortelę, patikrino duomenis, padarė jo asmens tapatybės kortelės kopiją, tada patikrino (duomenys neskelbtini) dokumentus. Kadangi viskas buvo gerai, H. B. ir moteris iš (duomenys neskelbtini) dokumentus pasirašė prie jo. Taigi jis (kaltinamasis) tik tarpininkavo perkant ir parduodant (duomenys neskelbtini) akcijas. H. B. nelabai suprato kas vyksta. Kartais žmogus perka nesuprasdamas ką perka, taip kaip buvo šiuo atveju. B. to nesuprato, galbūt dėl išsilavinimo. Tačiau jo įmonės patalpoje buvo pasirašyta akcijų pirkimo ir pardavimo sutartis, dokumentų priėmimo ir paėmimo aktas. Vėliau H. B. turėjo pasirašyti tam tikrą formą „Registrų centre“. Tačiau kaltinime nurodyti dokumentai iš Marijampolės nebuvo atvežti. Jis 8 dėžių dokumentų nematė. H. B. pasirašė dokumentų priėmimo ir paėmimo aktą, nesutikrinęs dokumentų. Tų 8 dėžių dokumentų niekas ir neprašė. Nei B., nei jis tų dėžių neprašė. Be to, 32 segtuvus ir 16 žurnalų sukrauti į 8 dėžes ir paimti didesnę mašiną tam, kad atvežti tuos 32 segtuvus ir 16 žurnalų yra „pasaka“. „Pasaka“, nes 32 segtuvai ir 16 žurnalų sudėti į 8 dėžes gaunasi po 4,5 segtuvą ir 2 žurnalus kiekvienoje dėžėje, o tai labai mažas kiekis segtuvų dėžėje. Viename segtuve daug dokumentų nebūna. Būna iki 200 lapų, o kai kuriuose segtuvuose būna ir po 10 lapų, kaip šioje byloje. Liudytojai teismo posėdžio metu sakė, kad jie turėjo paimti didesnę mašiną, kad būtų atvežti visi šie dokumentai. Šitie 32 segtuvai tilptų į paprasto automobilio bagažinę. Tų dokumentų pagal kaltinimą yra visai nedaug. Be to, kaip minėjo, jis šių dokumentų dėžėse nematė. Liudytoja R. įvardino dokumentų tikslų 8 dėžių kiekį, S. neįvardino kiekio, nors jis nešė ir tikrai turėjo žinoti tą kiekį, o įmonės buhalteris įvardino 3- 4 dėžes. Tarp šių liudytojų nurodytų kiekių yra tikrai didelis skirtumas. Be to, jis pasakė B., kad jam reikia važiuoti į „Registrų centrą“ įregistruoti dokumentus, o įmonės pardavėja jau iš ankstesnių jų pokalbių žinojo, kad po sandorio ir dokumentų pasirašymo reikės važiuoti įforminti dokumentus į „Registrų centrą“. Jie į „Registrų centrą“ važiavo kartu. Ir jis važiavo kartu, nes minėta pardavėja paprašė važiuoti kartu. Jie ten nuvyko, viską pasirašė. Gi, jis dirbo už atlygį. O kai grįžo atgal iš „Registrų centro“, einant atgal į automobilių stovėjimo aikštelę, jo minėta pardavėja paprašė išrašyti PVM sąskaitą-faktūrą. Tada jie su ta moterimi nuvažiavo pas jį į biurą, kur jis išrašė PVM sąskaitą-faktūrą 100 Lt su papildomai 21 PVM. Vienas egzempliorius sąskaitos liko pas jį, kitą pasiėmė moteris. Su B. išsiskyrė prie „Registrų centro“, o su marijampoliečiais grįžo į jo ofisą ir jis išrašė, kaip minėjo, PVM sąskaitą-faktūrą. Jokio (duomenys neskelbtini)antspaudo jis nematė. Jam buvo duotas tik įmonės (duomenys neskelbtini) pažymėjimas duomenims sutikrinti. Pagarsinus G. S. duotus paaiškinimus ikiteisminio tyrimo metu (1 tomas, b.l. 175-177), pastarasis paaiškino, kad kai jie buvo iškviesti į apklausą, tai jis norėjo, kad būtų padaryta akistata tarp jo ir B.. Jis tada klausė, ar yra B., ar ne. Tada supainiojo atvejus, nes parodymuose teigė, kad ten atėjo du vyriškiai, o čia buvo atėję du vyriškiai ir moteris. Čia įvyko klaida. Kadangi tyrėjas pasakė H. B. pavardę, tai ją ir įvardino ikiteisminio tyrimo metu. Jei jam būtų reikėję atpažinti H. B., tai jis nebūtų iš karto to padaręs, kadangi jį matė tik vieną kartą. Pagarsinus G. S. duotus paaiškinimus ikiteisminio tyrimo metu (1 tomas, b.l.13, 175-177), pastarasis paaiškino, kad B. pavardę jam pasakė tyrėjas, o jis tyrėjui pasakojo kaip bendrai vyksta procesas, nes kiekvieną atvejį prisiminti yra sudėtinga. Gi buvo veiklos šablonas. Iš ryto susitinka su klientais, o kartais reikia važiuoti į „Registrų centrą“, kartais nereikia važiuoti. Be to, G. S. atsakė, kad negali teigti, kad jam skambino konkrečiai B., tačiau jo klausė, ar turi kokią nors UAB, kuri gali būti ir su skolomis. Kartais žmonės nurodo ir įmonės veiklos laikotarpį, kad ta įmonė būtų veikusi kažkurį laiko tarpą. Dabar negali pasakyti kokios konkrečios sąlygos buvo keliamos šiai įmonei, nes to nepamena. Jo manymu B., pasirašydamas dokumentus, tikrai nesuprato, kad perka įmonę su skolomis. Tačiau tuo metu buvo tik ši įmonė, todėl ją B. ir pasiūlė. Neklausė B., ką jis darys su šia įmone ir apie tai nesidomėjo. Taip pat atsakė, kad su B. atvažiavo dar vyras ir moteris. Šių žmonių jis iš anksčiau nepažinojo. Patikslino, kad buvusi (duomenys neskelbtini) vadovė jam už tarpininkavimą sumokėjo 100 Lt, papildomai dar ir PVM. B. jam nieko nesumokėjo. Esmė yra tokia, kad kreipiasi pardavėjas su kuriuo suderinama ši kaina, o iš pirkėjo joks atlygis nėra imamas. Jei kreipiasi pirkėjas ir reikia ieškoti pirkėjui įmonės, tada atlygio kaina derinama su pirkėju. Nežino kodėl (duomenys neskelbtini) vadovė įvardino didesnę jam sumokėtą atlygio sumą. Be to, dokumentų viršutinė ir apatinė dalys yra šabloninės, į vidurinę dalį, t.y. visą dokumentų sąrašą, pateiktą įmonės pardavėjo elektroniniu paštu, jis įdeda, o viršutiniame ir apatiniame dokumento šablone pakeičia ir įrašo įmonės pavadinimą, vardus, pavardes bei viską atspausdina jis. Šiuo atveju buvo pateikti pardavėjo duomenys ir dokumentų sąrašas elektroniniu paštu, o kaip buvo pateikti pirkėjo duomenys jis nepamena. Jis žinojo, kad toks aktas yra reikalingas ir jis jį surašė. Negali pasakyti, kad apie šią įmonę kalbėjosi konkrečiai su B.. Su juo telefonu nesikalbėjo ir nesitarė dėl įmonės. Kažkas už B. tarėsi su juo. Įmone domėjosi vyriškis, kuris telefonu prisistatė, kad nori pirkti įmonę. Tačiau, kaip minėjo, pirmiausia yra paklausiama, ar jie turi kokių nors įmonių, ar ne. Dažniausiai skambinančiojo telefono numerį išsisaugo. Tačiau šiuo atveju numerio nepamena, tinklo, kuriam tas numeris priklausytų, taip pat nepamena.

Kaltinamasis H. B. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą. Paaiškino, kad nežinojo aplinkybių dėl direktoriaus, o žinojo, kad pasirašo dėl akcijų. Nežinojo, kad jei pasirašys, tai jis bus direktorius. G. S. matė tik vieną kartą, kai jį pas šį atvežė. Jis šį sutiko toje bendrovėje. Jį iš Maišiagalos vežė P.. Jinai ir pasiūlė užsidirbti pinigų. Sakė, kad jis tik pasirašys, o už tai gaus 100 litų, ir viskas. Be to, P. yra dvi seserys, dvynės. Jį atvežusios vardo jis nežino. Šiuo atveju jį atvežė į Panerių gatvę, Vilniuje, 2010-03-23 d. S. niekuo jam neprisistatė. Jis tik sėdėjo. Kadangi jis (B.) buvo išgėręs, todėl aplinkos neprisimena. Patikino, kad S. niekada nebuvo matęs. Jo net neatsimena gerai. Tik dabar mato jį normaliai. Taigi tada, Panerių gatvėje, patalpose jam davė tik pasirašyti ir viskas. Ar moteris, ar vyras davė pasirašyti neatsimena. Ta P. atvedė, pasakė kur pasirašyti ir po to nuvežė jį namo. Po to jam sumokėjo pinigus ir viskas. Niekas jam neaiškino apie direktorystę. Jam niekas nieko nerodė, tai yra jokių dokumentų. Tačiau jam parodė vietą kurioje reikia pasirašyti, pasakė pasirašyti ir viskas. Neatsimena, kelis dokumentus pasirašė, gal du, gal tris. Jokių antspaudų, jokių apskaitos dokumentų jis nepriėmė, nieko nematė panašaus į antspaudą ar apskaitos dokumentus. Tik tą, kur davė pasirašyti ir viskas. Taip ir baigėsi viskas, atidavė pasą, 100 litų davė ir nuvežė atgal į Maišiagalą. Grįžtant automobilyje jam davė 100 litų. Atsakė, kad jis buvo „Registrų centre“ su P.. Nežino ar S. į šį centrą važiavo. Neatsimena. Be to, jis (B.) nežino, kur yra Vilniuje „Registrų centras“. Tačiau į šį važiavo su P.. S. kartu su jais nevažiavo. Centre jis pasirašė, P. parodžius kurioje vietoje pasirašinėti. Be to ši jam pasakė, kad jis palauktų, o pati kažkur nuėjo, paskui jam padavė popierius, kuriuose reikėjo pasirašyti. Be to jis P. davė savo asmens pasą. Jinai jam vėliau pasą grąžino. Įgaliojimo jai nebuvo parašęs. Nežino ar „Registrų centre“ reikėjo mokėti pinigus. Be to jis atsakė, kad 2010-03-23 d. su P. susitiko Maišiagaloje. Automobilis, kuriuo ši atvažiavo, buvo Ford markės. Kiek pamena į Vilnių kartu su juo ir P. važiavo dar P. sesuo ir P.. Šį pažįsta, jie visi iš Maišiagalos. Taigi kartu važiavo, - abi seserys, jis ir J. P.. Prieš įvažiavimą jis gėrė alkoholį su J. M.. O jos, P., privažiavo pašnekėjo su P.. Tuo metu jos pasiūlė jam užsidirbti 100 litų. Petkevičiui jos pasiūlė, o šis jam pasiūlė užsidirbti. Be to, tuo metu jos jiems pasakė, kad reiks pasirašyti kažką dėl akcijų. Dėl to reikės važiuoti į Vilnių ir reikės paso. Jis nuėjo namo pasiimti paso, nes su savimi šio neturėjo. P. irgi reikėjo paso. Taigi jie abu pasiėmė savo pasus, po to važiavo į Vilnių pasirašyti kažkokių dokumentų dėl akcijų. Tačiau važiuodami, automobilyje jie alkoholio negėrė, neatsimena apie ką kalbėjo. Į kokią vietą Vilniuje važiavo neatsimena. P. sakė, kad žino kur važiuoti. P. buvo išlipęs iš automobilio, kai jie atvažiavo į Vilnių, į vietą. Tai buvo panašu į ofisą. Ofise jiems pasakė, kad pasėdėtų. Čia P. iš jų paėmė pasus ir kažkur nuėjo. Už stalo sėdėjo kažkoks asmuo. Tačiau jam (B.) tai nebuvo įdomu. Po to jį pakvietė, tada jis kažką pasirašė. T. P. pasakė eiti į lauką ir laukti prie mašinos. Patikslino, kad jis ir P. pasirašinėjo ant dokumentų. P. atskirai pasirašė ir jis (B.) atskirai pasirašė ant kažko. Tačiau tuo metu jis suprato, kad pasirašo dėl akcijų. Atsakė, kad jam nedavė paskaityti, ką jis pasirašinėja, nes pasitikėjo P., nors jis lietuviškai supranta. Užtruko toje patalpoje gal 10 min. Po to jiedu automobilyje sėdėjo ir laukė apie 10 min. kol grįžo P.. Paskui, galbūt jie į „Registrų centrą“ važiavo. Po viskam, juos parvežė namo tuo pačiu automobiliu į Maišiagalą. Tačiau P. nesinešė iš automobilio, į automobilį jokių dėžių, dokumentų. P. išėjo, atidavė jam pasą ir viskas. Jis uždarbį gavo automobilyje. Tik neatsimena, ar po pirmo karto, kai pasirašė ofise, ar po antro karto kai pasirašė „Registrų centre“. Tačiau jis „Registrų centre“ pasirašė ant kažkokio dokumento. Taigi jis gavo 100 litų už tai, kad pasirašė. P. irgi gavo 100 litų. Tačiau jie abu ant to paties dokumento nepasirašinėjo. Bet ką P. pasirašė, nežino. Atsakė, kad jis skaitė kaltinamąjį aktą. Tačiau, gal, neskaitė, kas parašyta apie tai, ką R. P. sakė ikiteisminio tyrimo metu. Tačiau jinai sakė, kad jis meluoja. Ką J. P. sakė neskaitė. S. nuo tada nematė, o šiuo metu šį pirmą kartą mato. Pasirašinėjo dėl to, kad buvo girtas ir girtumas nulėmė jo tokius veiksmus. Tačiau už tą 100 litų jis pripirko maisto produktų namiškiams. Jis gi vienas dirbo, o žmona neįgali. Tiesiog tada pavaišino jį alkoholiu ir taip išėjo. Taip pat atsakė, kad 2010 m. jis turėjo mobilųjį telefoną. S. teisme tiesą sakė, išskyrus tai, kad jis domėjosi šia įmone. Jis S.neskambino, jokios reklamos apie (duomenys neskelbtini)nematė. Į (duomenys neskelbtini) jį atvežė P.. Jam liepė pasėdėti, palaukti. Jokių dokumentų jis nematė ir nieko nepaėmė. Nematė, kad dokumentai būtų buvę sunešti į ofiso patalpas. Atrodo, kad laukė žmonių, kurie turėjo atvažiuoti iš Marijampolės. Jų laukė, nes buvo pasakyta, kad pasėdėtų, palauktų. Gali patvirtinti, kad tikrai jokių dokumentų jis nematė.

Liudytojas J. P. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad Iš šių dviejų piliečių (kaltinamųjų) pažįsta H. B.. Jie stovėjo kartu, išgėrinėjo stotelėje ir atvažiavo mašina -raudonas pikapas. Atvažiavo P., paprašė nuvežti į miestą (Vilnių). Nežino, kur prieš tai buvo B., ką veikė. P.buvo už raudono pikapo vairo. B. paprašė nuvežti į miestą (Vilnių). Nežino kokiu reikalu. Važiavo trise į Vilnių. Atvažiavo į Vilnių, kažkur ten prie stoties. Jis pastovėjo kelias minutes, nuėjo prie mašinos ir gėrė alų. Ką jie darė jis nežino. Tačiau jis buvo nuėjęs į patalpas. Konkrečiai daugiau paaiškinti negali, nes buvo girtas. Jam niekas, nei B., nei kiti neaiškino, kur važiuoja, nieko jis nežinojo. Neprisimena, jog B. minėtų, kad pirktų akcijas, ar kad bus įmonės direktorius. Atsakė, kad neprisimena, ką jis (P.) sakė policijos pareigūnui. Tačiau jie trise užėjo į tas patalpas, vėliau iš jų išėjo. Tuo metu žmonių patalpose nebuvo. B. buvo girtas, bet jis buvo girtesnis. T. B. išėjo su P. iš patalpų, daugiau žmonių nebuvo. Po to jie sėdo į tą pačią raudoną mašiną. Atsakė, kad jam (P.) niekas nesiūlė pasirašyti ant dokumentų. Jis nieko nepasirašinėjo. Kad B., ar P. neštų dokumentus, ar kokius daiktus, to jis neatsimena. Tačiau P. parvežė juos namo. Galbūt B. jai užmokėjo už kelionę. Tačiau jis (P.) asmeniškai nieko nemokėjo. P. buvo asmeninė B. vairuotoja. Pagarsinus liudytojo J. P. paaiškinimus (parodymus), duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 tomas, 186-188 lapas), pastarasis paaiškino, kad tada, kai buvo pas pareigūną, kalbėjo teisybę, nieko nekeičia ir nepapildo. Ikiteisminio tyrimo metu duotais paaiškinimais (parodymais) galima vadovautis. Gi, du metai praėjo, todėl neprisimena, kokie ten buvo pastatai, kur nuėjo B. su P.. Neprisimena kokia gatvė ar siaura, ar plati. Buvo girtas. Be to, jis nežiūrėjo, kur važiuoja. Nematė dėžės, dokumentų, į tai net nežiūrėjo, nes jam tada svarbiausia buvo išeiti ir išgerti, nes jis turėjo 10 litų. Neatpažįsta, kad G. S. būtų buvęs tame ofise. Ikiteisminio tyrimo metu nerodė jam nei nuotraukų, nei gyvai žmonių, kad atpažinti. Taip pat jo neklausė, ar jis galėtų, ką nors atpažinti. Nieko jis nežino apie B. direktoriavimą. Apie tai kalbos niekada nebuvo. B. nesakė, kaip jam sekasi.

Liudytoja R. P. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad pažįsta tik B., o G. S. matė tik tą kartą, Vilniuje. Ji automobiliu atvažiavo iki parduotuvės Maišiagaloje, ten buvo B. su P.. Šie jos paprašė juos nuvežti iki miesto. Ji turėjo laiko, todėl juos ir nuvežė. Ar B. paprašė nuvežti, tiksliai nepamena. Tačiau tada jiedu kartu stovėjo. Tiksliai nepasakys, ar jie dviese kalbėjo, ar po vieną. Esmė buvo tokia, kad reikia juos nuvežti į miestą, į Vilnių. Kelią rodė B.. Atvažiavo. Gatvės ji nežino, kur tada atvažiavo. Be to, jai jiedu nesakė kokiu reikalu reikia juos nuvežti. Sakė, tik kad reikia į Vilnių. Atvažiavo į B. nurodytą vietą. Buvo įvažiavimo aikštelė. Ten sustojo. Jiedu ėjo kažkur ir ji kartu su jais ėjo. Taigi B. su P. ėjo. O ji irgi ėjo kartu su jais šiaip sau. Nežino kiek tame name laiptinių, ar viena, ar kelios. Kelintas aukštas nepasakys, gal 2 ar 3. Ten buvo toks kambarys, panašus į teismo posėdžių salę. Tačiau jie trise atėjo. Ten sėdėjo G. S.. Buvo stalas, kėdės prie įėjimo. B. S. nesakė nieko. S. pasakė, kad reikia palaukti žmonių. Po to atvažiavo vyras su moterimi. Jie nieko neatsinešė. Patys šnekėjosi. Po to šie kalbėjo su G., paskui pasikvietė B.. Kažką pasirašė, nematė nei ką, nei kur. Nematė, kad kas tai turėtų antspaudus. B. turėjo kažkokį vieną popieriuką. Nematė, kad dokumentus, dėžes, aplankus, segtuvus B. kas nors perduotų. Kaip šie įėjo, taip ir išėjo. Po to S. pasakė, kad reikia pavažiuoti į kažkurią tai vietą. Ji važiavo paskui jo automobilį į tą vietą. B. nieko nesakė, nekalbėjo. Atvažiavo, tiksliai nežino kur. Kažkur centre, į požeminę aikštelę. Iš čia pakilo laiptais, kažkur jie kartu ėjo. G. S. nusivedė B., o ji tik ėjo kartu. Jie visi įėjo į salę. Po to jie kažką susitvarkė, o ji nežiūrėjo ką jie ten darė. Visa tai užtruko apie pusę valandos. Tada jie grįžo į aikštelę ir nuvažiavo namo. Ji jokių pinigų negavo. Be to, nematė, kad B. būtų gavęs pinigus. Jai jisai apie tai nieko nesakė. Be to atsakė, kad nebuvo ofise jokių dėžių, dokumentų. Ofise buvo stalas, kėdės, atrodo kad dar kitos kėdės patalpoje. Daugiau žmonių be G. tuo metu nebuvo. Jis buvo vienas. O vėliau atėjo vyras ir moteris. Jie visi užtruko gal 20-30 minučių. O ji sėdėjo prie išėjimo, prie durų, nesiklausė jų pokalbio. Taigi ji sėdėjo prie durų, o jie visi buvo toliau nuo jos. Ji niekieno neklausė, ką kas aptarinėjo. Tačiau pasikvietė B., šis kažką pasirašė. Tuo metu šie daug nesikalbėjo. Tačiau vyras ir moteris jokių dėžių, segtuvų į ofisą neatnešė. Jie pasirašė ant labai mažo popieriuko, po to ir išėjo. Tas vyras ir moteris irgi važiavo į „Registrų centrą“. Jie tikriausiai su savo mašina važiavo. Tačiau su ja (P.) važiavo kartu B. ir P.. S. vienas buvo, važiavo. „Registrų centre“ juos prie langelio išsikvietė, tačiau ji nėjo su jais kartu prie langelio. Jai už benziną užmokėjo B., tačiau nepamena kiek tiksliai, tačiau davė 40 litų. Ji jo neklausė iš kur pas jį pinigai. Tačiau B. į jos mašiną jokių dokumentų, dėžių, segtuvų, neatnešė. Šis turėjo tik mažą kažkokį popieriuką. Ankščiau ji nepažinojo G. S.. Ne jos prašymu B. važiavo į Vilnių. Taip pat atsakė, kad J. P. jos kaimynas. Ji jam nieko nesiūlė. L. S. irgi, berods, Maišiagaloje gyvena. Žino kokia atsakomybė būtų, jei paaiškėtų, kad ne pirmą kartą tada matė S.. Tačiau tada važiavo ji, B. ir P. J.. Ikiteisminio tyrimo metu ji negalėjo pasakyti šių pavardžių. Jai nerodė nei nuotraukos, nieko nerodė, nei vardo nei pavardės nesakė. Tačiau tuo metu B. ir P. buvo išgėrę. Jie gėrė už savo pinigus. Tikriausiai suprato ir kur eina, ir ko.

Liudytoja L. Ž. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamųjų nepažįsta. Kai pradėjo dirbti patalpose Gedimino g. 28, Marijampolėje, tai patalpos buvo visiškai tuščios. Patalpų savininkė, atrodo vardu D., pati atrakino patalpų duris, patalpos buvo visiškai tuščios. Rado skelbimą, kad Gedimino g. 28 išnuomojamos patalpos, paskambino ir susitarė su savininke, kad leis apžiūrėti patalpas. Savininkė galėjo būti ir A., mano, kad S.. Ji paskambino pagal skelbimą, susitarė susitikti. Savininkė atvažiavo ir atrakino patalpas. Patalpas buvo nuvykusi apžiūrėti kartu su savo vadove D. I.. Jos visos įėjo į patalpas, apžiūrėjo jas, patalpos buvo visiškai tuščios. Apie (duomenys neskelbtini) nieko negirdėjo. Kaip jau minėjo, patalpos buvo tuščios, nei dokumentų, nei baldų nebuvo, gal koks semtuvėlis ir buvo.

Liudytoja N. R. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad pažįsta abu kaltinamuosius. Ji turėjo įmonę (duomenys neskelbtini), ji buvo įsteigta 2005-2007 m., tiksliai datos neatsimena. Pati nupirko įmonės akcijas, norėdama verstis floristinėmis reikmenimis, o minėta įmonė kaip tik buvo susijusi su menu. Norėjo savo parduotuvės, o ir draugė pasakė, kad kažkokie vyrukai nori parduoti įmonę, kuri buvo plačios veiklos. Jos parduotuvės pavadinimas buvo (duomenys neskelbtini)“, o įmonė vadinosi (duomenys neskelbtini). Ji pasirašė panaudos sutartį su R. S. dėl patalpų nuomos. Patalpa buvo visiškai tuščia, ją susiremontavo už teisę naudotis patalpa ir pradėjo veiklą. Įsigijus (duomenys neskelbtini) akcijas, direktorius liko tas pats. Iš pradžių buhalteriją tvarkė E. Š., paskui R. T.. Parduotuvėje dirbo apie 7 žmones. Ji dirbdavo namuose, nes turėjo kitą oficialų darbą. Parduotuvė veikė Marijampolėje, paskui buvo atidaryta parduotuvė Kybartuose. Verslas nelabai sekėsi, nes patys viską gamino, o kai sumokėdavo PVM, likdavo mažai pelno. Klientų turėjo, bet įmonės padėtis buvo sunki. Kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją, nes prasidėjo skolos, paprašė atidėti mokėjimus. Čia jai pasakė, kad skolą gali metams atidėti. Tačiau skolos niekur nedingdavo. Tada pasiūlė paskelbti įmonei bankrotą. Per internetą surado penkias įmones, kurios sutinka įsigyti įmones su skolomis. Iš jų atrinko dvi. Vienai iš šių paskambino. Atsiliepė įmonės direktorius, pasitarė ką daryti, nes padėtis blogėjo. Tada pasitarė su buhalteriu ir ji paskambino kaltinamajam. Kaltinamasis G. S. pasakė, kad gali viską sutvarkyti. Kiek vėliau jis perskambino, pasakė, kad yra žmogus norintis pirkti įmonę. Po to ji susirinko visus įmonės dokumentus, šiuos sudėjo į bananines dėžes ir su mašina nuvežė į Vilnių. Pakeliui su vyru pasitarė, kad jei pamatys, kad kažkas ne taip, apsisuks ir grįš namo. Iš pradžių užėjo į patalpą, dokumentų nesinešė. Ofise buvo G. S. ir H. B.. Iš viso jie buvo keturiese. G. iš karto pristatė pirkėją, t.y. kaltinamąjį H. B., jis buvo labai komunikabilus. Atsimena, kad patalpose buvo labai prirūkyta, šalia buvo durys į kambariuką. Matė, kad ten buvo daug dėžių su pavadinimu. Jau buvo susitarę dėl pardavimo, todėl S. jau buvo iš anksto surašęs visus reikiamus dokumentus. Šiek tiek pataisė sutartį, viską pasirašė ir išvažiavo į „Registrų centrą“. Kartu važiavo stambi moteris, kaltinamasis, dar buvo kitas vyras. Kaltinamasis H. B. buvo tvarkingai apsirengęs, todėl jokių blogų minčių net nekilo. Įmonę perrašė H. B. vardu. Be to, ji visus likusius po įmonės pardavimo dokumentus perdavė FNTT. Pagal pirkimo ir pardavimo sutartį įmonę pardavė su skola. Buvo apie 17 000 Lt skolos, todėl buvo susitarta, kad įmonę perka su skola ir nereikš jokių pretenzijų. Vėliau S. dar sumokėjo 5 000 Lt. Šiuos G. perskaičiavo, ir jie išsiskirstė. S. tuos pinigus paėmė kaip už tarpininkavimą, ji su B. neturėjo jokių reikalų. Paskui ji įsivedė į kompiuterį B. duomenis, nes buvo atšviestas jo pasas, tačiau jokios informacijos nerado. Iš kaltinamojo H. B. alkoholio kvapas nesklido, o kas dėl to kito vyro, tai neatsimena. Paskui, po sandorio sudarymo, ji negalėjo susiekti su S.. Parašė jam, kad sutvarkytų įmonės buveinės adresą, nes šis buvo nurodytas kaip ir jos gyvenamosios vietos. Bandė dar jam paskambinti, bet jis nekėlė ragelio. Atrodo, kad buvo susiekusi su S., tačiau tiksliai neatsimena. Paskui juos iškvietė į FNTT. Prieš tai dar buvau kviečiama į Valstybinę mokesčių inspekciją. Visi dokumentai buvo paruošti, kažką ir vyras, kažką ir ji pasirašė, buvo paruošta akcijų pardavimo sutartis, dokumentų perdavimo dokumentai, visi jie (dokumentai) buvo perduoti, perdavimo ir priėmimo aktą neatsimena, kas pasirašė. Siūlė dar susitikrinti. Tačiau jis pasakė, viskas paskui. Buvo visi įmonės dokumentai sudėti, visi Sodros dokumentai, faktūros, išlaidų, pajamų orderiai ir panašiai. O ji su vyru važiavo į S. įmonę Vilniuje, tai buvo raudonas pastatas. Važiavo link oro uosto. S. prisistatė įmonės „Finansinių sprendimų grupės“ direktoriumi. Buvo gerai padarytas įmonės tinklas. Apie tai, kad S. buvo teistas, jai pasakė FNTT, kai parodė jo nuotrauką. Be to, dokumentų buvo 6-8 dėžės, šiose buvo ne vien segtuvai, buvo ir kiti popieriai. Ten buvo netgi pardavėjų duomenys. S. ofise, dešinėje pusėje buvo sandėliukas, čia ir buvo sukrautos visos jų atvežtos, atneštos dėžės su minėtais dokumentais. Be to, S. nesurašė jokio dokumento, kad jam buvo sumokėti pinigai (5000 Lt). Jis pasakė, kad ji (liudytoja) parduoda įmonę su skola, todėl čekio jai ir nedavė. Tuo metu B. buvo nekalbus. O įmonę jam jie pardavė už litą. Už tai, kad buvo surašyti dokumentai, S. dar išrašė kvitą. Patikino, kad dėl jam sumokėtų 5 000 Lt jis nieko nesurašė. Iš teisme esančių liudytojų nėra moters, kuri kartu važiavo į „Registrų centrą“. Ta moteris buvo vairuotoja, o kokios spalvos buvo jos automobilis, neatsimena, nes šią matė tik epizodiškai. Moteris daugiau bendravo su B.. Todėl ji (liudytoja) suvokė, kad ji yra S. padėjėja, nes manė, kad jis užima rimtas pareigas. Patikino, kad visi įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai buvo sudėti į dėžes kartu su kitais įmonės dokumentais.